Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. K., I. K. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. K., M. K., I. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girmedis“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, dėl žalos, susijusios su gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek su pirminiu atskiruoju skundu, tiek ir su rašytiniais paaiškinimais / patikslintu atskiruoju skundu į bylą buvo pateikti ieškovų atstovo medicininiai dokumentai, patvirtinantys priežastis, kodėl pirminis atskirasis skundas buvo pateiktas be motyvų ir kodėl buvo būtinybė teikti patikslintą atskirąjį skundą. Akcentuotina, jog minėtais medicininiais dokumentais buvo grindžiamas procesinis, t. y. rašytinių paaiškinimų / patikslinto atskirojo skundo priėmimo, klausimas, todėl įvertinęs tai, kad ieškovų atstovo medicininiai dokumentai su sprendžiamu klausimu dėl proceso sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo nėra susiję, apeliacinės instancijos teismas plačiau šių įrodymų nevertins ir dėl jų nepasisakys.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Rašytiniais paaiškinimais / patikslintu atskiruoju skundu iš esmės ginčijama Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, tačiau šalys nutarties dalies dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių nutarties motyvų plačiau nepasisako. Nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi stabdant nagrinėjamą civilinę bylą pirmosios instancijos teismui buvo akivaizdu, kad jokios kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, nėra ir ji neegzistuoja net ieškinio / pareiškimo teismui padavimo stadijoje, todėl teismas savarankiškai būtų galėjęs konstatuoti UAB „Girmedis“ neteisėtus veiksmus / darbo pareigų pažeidimus, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais.

16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą tiek CPK 163 straipsnio 3 dalies, tiek CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindais, todėl toliau nutartimi pasisakoma dėl nurodytų civilinės bylos sustabdymo pagrindų.

Dėl CPK 163 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

19. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal nurodytą teisės normą, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

20. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, yra nurodęs, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Šiaulių rajonas) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30316-23, susijęs su nelaimingu atsitikimu, kurio metu žuvo V. K., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien faktas, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra pakankamas civilinei bylai stabdyti CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nustatė, kad Lietuvos teismuose nėra jokios kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, susijusios su ginčo dalyku, taip pat tokių aplinkybių savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir atsakovė. Vien faktas, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, pats savaime nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, taip pat vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei formuojama kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą sustabdė nurodytu pagrindu.

Dėl CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatų taikymo

23. Vertinant aplinkybę, ar dėl nelaimingo atsitikimo pradėtas ikiteisminis tyrimas gali būti laikomas pakankama priežastimi stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, pažymėtina, jog CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostata suteikia teismui diskreciją spręsti civilinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą. CPK 164 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę sustabdyti civilinę bylą ne tik paskelbus atsakovo paiešką, paskyrus ekspertizę, esant paskelbtai karinei padėčiai, jeigu bent viena bylos šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, bet ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006). Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

24. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas).

25. Minėta, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Šiaulių rajonas) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30316-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Minėto ikiteisminio tyrimo metu siekiama išsiaiškinti eismo įvykio, kurio metu žuvo V. K., aplinkybes, o šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bylą iš esmės nagrinėjantis teismas turi visas galimybes bylai reikšmingus faktus nustatyti pats. Nei pirmosios instancijos teismas, nei proceso šalys nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog ikiteisminio tyrimo metu būtų atliekami kokie nors specialūs tyrimai, kuriems atlikti būtų reikalingos specialios (ekspertinės) žinios, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, o aplinkybė, jog dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių ištyrimo atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

26. Prašyme dėl bylos sustabdymo atsakovė taip pat nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2024 m. balandžio 2 d. akte nurodė, jog mirtinas nelaimingas atsitikimas įvyko dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo UAB „Girmedis“. Atsakovė nurodė, jog dėl 2024 m. balandžio 2 d. nelaimingo atsitikimo darbo akto Nr. 1 yra pateiktas skundas. Mano, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte nustatytos aplinkybės dėl V. K. mirties gali turėti reikšmės siekiant teisingai išspręsti šią bylą, taip pat įvertinti darbdavio materialinę atsakomybę bei jos dydį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais argumentais.

27. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindiniu nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymu gali būti: 1) nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tyrimo aktai; 2) teismo nuosprendžiai, sprendimai; 3) profesinės rizikos įvertinimo dokumentai; 4) kiti dokumentai, kuriuose yra žinių apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba apie mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalį įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

28. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas yra privaloma nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo stadija ir sprendžiant klausimą dėl atsakovei taikytinos materialinės atsakomybės būtina nustatyti darbdavės, t. y. atsakovės, neteisėtus veiksmus arba darbo pareigų pažeidimus, taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, ikiteisminio tyrimo metu priimti sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą arba nepagrįstumą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 nelaimingo atsitikimo priežastys ir aplinkybės jau buvo ištirtos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė (darbdavė) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais minėto nelaimingo atsitikimo darbe akto neapskundė, todėl šis aktas įsigaliojo. Tai reiškia, jog privaloma nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo stadija tinkamai atlikta ir šios bylos nagrinėjimo metu jau buvo pasibaigusi.

29. Atsakovė prašydama sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pateikė duomenis, jog po Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 įsigaliojimo visgi pateikė skundą dėl minėtame akte nustatytų aplinkybių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais. Šiuo atveju sutiktina su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jog teisės aktai nenumato jokių sąlygų, kad skundo dėl akto, praleidus jo pateikimo terminą, pateikimas sustabdo akto galiojimą.

30. Kita vertus, akcentuotina, jog Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai, neperžengdami Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribų, išnagrinėjo pareiškėjo skunde pateiktus argumentus ir pateikė 2024 m. lapkričio 21 d. išvadas Nr. EVD-109. Minėtose išvadose konstatuota, jog įvykis darbe, kurio metu 2023 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini), krovininiam automobiliui tempiant kitą automobilį trūko priekabos kilpa, įlėkusi per pro kabinos stiklą į vidų, mirtinai sužalojo UAB „Girmedis“ vairuotoją V. K., ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės skundas dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 panaikinimo ir papildomo įvykio darbe ištyrimo yra išnagrinėtas, o tai taip pat patvirtina, jog byloje neegzistuoja pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nei CPK 163 straipsnio 3 dalies, nei CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, o civilinės bylos sustabdymas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų ekonomiškumo ir operatyvumo kriterijų.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su civilinės bylos sustabdymu, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 93 straipsnio pagrindu šalių bylinėjimosi išlaidos skirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės ir priklausomai nuo galutinio bylos rezultato. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nenagrinėja ieškovų prašymo (DOK-2396) dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta, ir klausimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ prašymo netenkinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.