Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai E. K., I. K. ir M. K. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydami: 1) priteisti ieškovui E. K. iš atsakovų UAB „Girmedis” ir AB „Lietuvos draudimas” 65 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš kurio 25 200,00 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti priteisti iš AB „Lietuvos draudimas”, kaip UAB „Girmedis” civilinės atsakomybės draudiko, o likusią 39 800,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo priteisti iš atsakovės UAB „Girmedis“; 2) priteisti ieškovei I. K. iš atsakovų UAB „Girmedis” ir AB „Lietuvos draudimas” 45 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš kurio 25 200,00 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti priteisti iš AB „Lietuvos drausimas“, kaip UAB „Girmedis” civilinės atsakomybės draudiko, ir 3 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, o likusią 19 800,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo priteisti iš atsakovės UAB „Girmedis“; 3) priteisti ieškovui M. K. iš atsakovų UAB „Girmedis” ir AB „Lietuvos draudimas” 35 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš kurio 25 200,00 Eur draudimo išmokos neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš AB „Lietuvos draudimas”, kaip UAB „Girmedis” civilinės atsakomybės draudiko, ir 2 075,00 Eur turtinės žalos atlyginimui, o likusią 9 800,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo priteisti iš UAB „Girmedis”; 4) priteisti iš atsakovų procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo kiekvienam iš ieškovų patenkintų ieškininių reikalavimų sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovų E. K. tėvas, ieškovės I. K. sūnus, ieškovo M. K. brolis V. K. nuo 2022 m. balandžio 15 d. dirbo UAB „Girmedis“ (duomenys neskelbtini). V. K. 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 14:37 val. buvo mirtinai sužalotas, kuomet (duomenys neskelbtini) kelyje UAB „Girmedis“ priklausančiai transporto priemonei - vilkikui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos vairavo R. S., bandant tempti vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutrūkęs vilkimo elementas – kablys (puspriekabės kilpa), įskriejęs į sunkvežimio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabiną, mirtinai sužalojo joje buvusį nukentėjusįjį. Dėl mirtino įvykio Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ((duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 5 dalį, susipažinimo su kuria metu paaiškėjo, jog puspriekabė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios nutrūkęs vilkimo elementas – kablys, mirtinai sužalojo V. K., buvo drausta atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Draudimo liudijimas) Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) pagrindu. Mirtino įvykio metu UAB „Girmedis“ kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius (toliau – ir VDI Šiaulių teritorinis skyrius), atlikęs nelaimingo atsitikimo tyrimą 2024 m. balandžio 2 d. surašytame akte Nr. 1 (forma N-1) (toliau – ir Aktas), konstatavo, kad UAB „Girmedis“, kaip nukentėjusiojo darbdavys, padarė saugos darbe norminių aktų pažeidimų, kurie lėmė nelaimingą atsitikimą darbe. Ieškovai nurodė, kad ieškiniu visi trys ieškovai reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos ir kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo atsakovams - UAB „Girmedis“ už tai, kad jam priklausantis padidinto pavojaus šaltinis (vilkikas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugpjūčio 11 d. mirtinai sužalojo V. K., o AB „Lietuvos draudimas“ už tai, kad draudikas, draudimo liudijimu, draudimo sumos ribose, prisiėmė pareigą atlyginti žalą tretiesiems asmenims, patirtą dėl UAB „Girmedis“ veiksmų eksploatuojant transporto priemones, kai įvykis pripažįstamas draudžiamuoju. Ieškovai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, jog V. K. buvo mirtinai sužalotas nuo UAB „Girmedis“ priklausančios puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutrūkus puspriekabės vilkimo elementui – kabliui (puspriekabės kilpai), kuriam įskriejus į tempiamo vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabiną. Nukentėjusįjį sužalojusi puspriekabė, kaip mechanizmas, atitinka visus padidinto pavojaus šaltinio apibūdinimui keliamus reikalavimus, o tai reiškia, kad V. K. mirtinai sužalojo padidinto pavojaus šaltinis. Nagrinėjamos bylos kontekste atsakingu už padidinto pavojaus šaltinio padarytą žalą laikytinas ne vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs R. S., o UAB „Girmedis“, kuriai priklauso abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės su puspriekabėmis, ir kuri turėtų pilnai atlyginti ieškovams mirtinu eismo įvykiu šiems padarytą tiek neturtinę, tiek ir turtinę žalą. Byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovės civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenims už žalą, padarytą dėl jos vykdomos veiklos, eksploatuojant transporto priemones eismo įvykių metu, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ TPVCAPDĮ pagrindu. Pagal draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ prisiėmė pareigą atlyginti už atsakovę pastarosios padarytą turtinę ir neturtinę žalą draudimo sumos ribose tretiesiems asmenims. Mirtino įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numatė, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000,00 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą), ir 1 000 000,00 eurų dėl žalos turtui. Tiek įvykio metu, tiek ir šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintų „Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ taikytinų transporto priemonių valytojų civilinės atsakomybės draudikui (šiuo atveju – AB „Lietuvos draudimas“), jo atstovui pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, mirties atveju yra rekomenduojama nustatyti iki 30 MMA dydį neturtinei žalai vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, atlyginti. Nukentėjusiojo mirties dienai 2023 m. MMA sudarė 840,00 eurų, tad maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma kiekvienam dėl įvykio nukentėjusiajam asmeniui, kurią mirties atveju dėl eismo įvykio turėtų padengti draudimas (šiuo atveju – AB „Lietuvos draudimas“) yra 25 200,00 eurų, ir iki 1 000 000,00 eurų dėl žalos turtui. Ieškovai paaiškino, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nėra įrodymų, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nenugalimos jėgos. Jokios nenugalimos jėgos juridinio fakto (duomenys neskelbtini) mirtino įvykio metu (t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d.) nebuvo nustatyta. Paties įvykio aplinkybės, nurodytos VDI Šiaulių teritorinio skyriaus parengtoje tyrimo medžiagoje patvirtina, jog mirtinas įvykis įvyko ne nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo vykdant darbines funkcijas, o dėl to, kad į vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabiną, kurioje sėdėjo nukentėjusysis, bandant tempti šią transporto priemonę kita transporto priemone - vilkiku (duomenys neskelbtini), valstybinis, Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. S., nuo šios puspriekabės nutrūkęs vilkimo elementas – kablys (puspriekabės kilpa) mirtinai sužalojo joje vairuotojo vietoje sėdėjusį V. K.. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos trys būtinos sąlygos ieškovų pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimui. VDI Šiaulių teritorinis skyrius 2024 m. balandžio 2 d. surašytame akte nurodė, kad vertino įvykį tik darbų saugos norminių aktų pažeidimų kontekste ir sprendė, jog mirtiną nelaimingą atsitikimą sąlygojo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas UAB „Girmedis“, pasireiškęs tuo, jog darbdavys, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą (profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 7 (Vilkiko vairuotojo darbo vieta. Miškovežis su kranu manipuliatoriumi. Nepastovi darbo vieta) būtų identifikuoti pavojai ir įvertinta profesinė rizika teisės aktų nustatyta tvarka, kylanti periodiškai ar nereguliariai (pvz. velkant (tempiant) tiek įklimpusią, tiek neįklimpusią krovininę transporto priemonę, vairuotojui lipant (išlipant) į (iš) transporto priemonės kabinos, užlipant (nulipant) į (iš) hidromanipuliatoriaus operatoriaus darbo vietos) būtų nustatytos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų (vairuotojų) saugą ir sveikatą. Tokiais veiksmais, VDI Šiaulių skyriaus nuomone, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, nustatantys, jog „[...] darbdavys organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose“; 39 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nustatantys, jog „[...] darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje [...]“; 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nustatantys, jog „[...] darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nubūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatomos priemonės tokiai rizikai šalinti [...]“. Taip pat buvo pažeisti Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 9 punkto reikalavimai, nustatantys, jog „[...] rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. [...]“. Taip pat viena iš Akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe galimo kilimo sąlygų buvo nurodyta ir tai, kad tyrimui atsakovė nepateikė puspriekabės (duomenys neskelbtini) (nukentėjusįjį sužalojusios puspriekabės) gamintojo numatytos naudojimo (techninės, aptarnavimo, eksploatavimo ir pan.) dokumentacijos, todėl nenurodytas su sauga susijusių patikrų ir priežiūros tipas bei dažnumas, naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas, likusios susidėvėti dalys ir jų keitimo kriterijai. Ieškovai nurodė, kad nesutinka su UAB „Girmedis“ atsiliepime į ieškinį nurodytais prieštaravimai, jog neva pats V. K., prašydamas kito bendrovės vairuotojo ištraukti įklimpusį pakrautą jo vairuojamą vilkiką su priekaba ir tvirtinęs prie abiejų transporto priemonių lyną, elgėsi neatsakingai ir rizikingai, nes privalėjo įvertinti galimą riziką ir suprasti, kad kolegos automobilio puspriekabėje esantis kablys nėra skirtas tempti įklimpusius automobilius, kurių bendra masė galėjo būti apie 45 tonas. Ieškovai teigė, kad nukentėjusysis V. K. dirbo UAB „Girmedis“ (duomenys neskelbtini) ir savo darbinėje veikloje turėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, Miškovežio darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8, bei iš dalies Darbuotojo, dirbančio krovos, pagalbinius, medienos paruošimo ir transportavimo darbus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6. Susipažinus su šiomis instrukcijomis tenka pripažinti, jog nė viename iš dokumentų nėra aprašyti chronologiniai veiksmai, kuriuos (duomenys neskelbtini) ar darbuotojas, dirbantis krovos ir transportavimo darbus privalėtų atlikti įklimpus mediena pakrautai jo vairuojamai transporto priemonei; kaip turėtų vykti tempimo procedūra, kokie paruošiamieji darbai turėtų būti atlikti, kaip turėtų ir ar iš viso turėtų toks darbuotojas informuoti darbdavį apie tokį įvykį (vilkiko su puspriekabe įklimpimą); kur turėtų būti atliekami lanksčios ar stabilios vilkties tvirtinimai; kokio svorio pakrautą transporto priemonę leidžiama, o kokio svorio pakrautą transporto priemonę draudžiama vilkti; kaip ir kur turi būti sveriama transporto priemonė ir kiti su tuo susiję veiksmai. (duomenys neskelbtini) darbuotojo, dirbančio krovos ir transportavimo darbus veiksmai aukščiau minėtuose lokaliuose atsakovės norminiuose aktuose visiškai neaptarta ir tai liudija apie darbdavio spragą rengiant lokalius teisės aktus ir jo atsakomybę už Aprašo reikalavimų tokiais savo veiksmais, pažeidimą. Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje esančiame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK KTT) 2023 m. rugpjūčio 11 d. surašytame kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog „[...] Prie priekinės rėmo dalies yra pritvirtinta tempimo kilpa, kuri fiksuota kaiščiu. Kilpoje įtvirtintas tempimo lynas su metaline kilpa (žr. nuotr. Nr. 26, 27). Kitas tempimo lyno galas laisvas ir yra ties sunkvežimio kairiuoju kuro baku (žr. nuotr. Nr. 30). Lyno ilgis apie 9400 mm, jis yra sintetinio pluošto ir supintas iš 6 vijų. Lyno storis apie 80 mm., vienos vijos skersmuo apie 33 mm. Laisvojo lyno galo kilpa aptraukta juodos spalvos dirbtine oda, į ją įtvirtinta metalinė kilpa (žr. nuotr. Nr. 31-33) [...]“. UAB „Girmedis“ 2024 m. vasario 22 d. rašte Nr. SI-8 „Dėl dokumentų pateikimo apie įvykio metu naudotą virvę, nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio įvykio metu buvo panaudota lanksti vilktis D56-6 m, įsigyta 2018 m. rugpjūčio 28 d. iš UAB „Žemaitijos virvės“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Tačiau UAB „Žemaitijos virvės“ 2024 m. vasario 12 d. rašte Nr. 24/0001, o vėliau ir 2024 m. kovo 6 d. rašte Nr. 24/002, adresuotuose VDI Šiaulių teritoriniam skyriui, nurodoma, jog UAB „Girmedis“ 2019 m. spalio 8 d. įsigijo 1 (vieną) lanksčią vilkstį D48-6 (PVM sąskaita – faktūra serija ŽV Nr. 019623), kurios charakteristika atitinka 2023 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 23/0019 nurodytai charakteristikai (lanksti vilkstis 48 mm – 6 m. naudojama automobiliams tempti, kurios trūkimo apkrova 42 500 kg arba 416,7 kN; apkrovos metu lanksti vilkstis pailgėja apie 33-38 %; lanksti vilkstis pagaminta iš 100 % poliamido pintos virvės 48 mm, galuose kilpos), vienok įvykio vietoje rasta ne D48-6 m. tipo virvė. Transporto priemonių vilkimą ir vežimą nelaimingo atsitikimo metu reglamentavusios Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET), jų XXVIII skyriaus 215 punktas nustatė, jog lanksčios vilksties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m. Vertinant Šiaulių apskrities VPK KTT 2023 m. rugpjūčio 11 d. surašytame kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole aprašytos lanksčios vilksties charakteristikas, UAB „Žemaitijos virvės“ raštuose nurodytus tvirtinimus nekelia abejonių faktas, jog vilkstis, kuria buvo bandoma ištempti įklimpusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurios įsigijimu turėjo rūpintis darbdavys, buvo netinkama, nes neatitiko KET 215 punkto reikalavimų ir buvo nežinia iš kur darbdavio įsigyta, kurios darbdavys savo darbuotojams neturėjo teisės duoti, nes naudoti ją darbo procese draudė norminiai aktai, konkrečiai KET 215 punktas. Kiek šie aukščiau nurodyti darbdavio (šiuo atveju – UAB „Girmedis“) darbų saugos norminių aktų pažeidimai įtakojo ir prisidėjo prie mirtino įvykio su V. K. sunku vienareikšmiškai spręsti, vienok neabejotina, jog jei nebūtų visų šių VDI Šiaulių teritorinio skyriaus tyrimo medžiagoje ir Akte nurodytų darbdavio darbų saugos norminių aktų pažeidimų, nelaimingo atsitikimo su nukentėjusiuoju galima buvo išvengti arba jo pasekmės galėjo būti lengvesnės. Ieškovai nurodė, kad UAB „Girmedis“ priklausančiai transporto priemonei mirtinai sužalojus V. K. buvo pažeista ieškovams artimo žmogaus (vaikui tėvo, motinai sūnaus, o broliui – brolio) gyvybė, – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Artimo žmogaus netektis užima pirmą vietą ir psichologinio streso skalėje pripažįstama skaudžiausia iš visų netekčių kategorijų. Nukentėjusiojo mirtis, kuris prieš 6-7 metus po sunkios onkologinės mažamečio vaiko motinos mirties persikėlė su sūnumi E. K. pas savo motiną I. K. ir brolį M. K., ir gyveno visi drauge ypač skaudžiai atsiliepė nepilnamečiam E. K., kuris su tėvu augo nuo pat gimimo, ir kuris jam buvo vienintelis likęs artimiausias šeimos narys, kuris praradus tėvą, liko visišku našlaičiu. Tėvas jam buvo likęs vieninteliu jo artimosios šeimos nariu. E. K. neturi nei brolių, nei seserų, o turint omenyje jo amžių ir lytį (E. K. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų), – tėvas jam buvo vieninteliu sektinu vyriškumo ir vyriškos tvirtybės pavyzdžiu. Po tėvo mirties E. K. labiau užsisklendė savyje, pablogėjo jo mokymasis mokykloje, o jis pats tapo dirglesnis ir jautresnis, dažnai prabusdamas naktį pravirksta. Vertinant ryšio tarp tėvų ir vaikų ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, neabejotina, kad tokia netektis sukėlė šiam vaikui ypač didžiulę moralinę (neturtinę) žalą ir atkurti iki nelaimingo atsitikimo turėtus šeiminius santykius jam yra neįmanoma. Sūnaus netektis I. K., kaip mirusiojo mamai, sukėlė didžiulį neteisybės jausmą dėl dalies savo prarasto gyvenimo, netekus vieno iš sūnų, neišsipildžiusių svajonių, sietinų su juo ir baimę dėl anūko tolimesnės ateities. Po sūnaus netekties iš esmės pasikeitė I. K. gyvenimas, prisiminimai apie sūnų iki šiol sukelia jai nuolatinį fizinį ir dvasinį skausmą, tuštumą ir nusivylimą. Šie išgyvenimai turėjo įtakos jos psichinei būklei bei fizinei sveikatai. I. K. iki šiol jaučiasi sužlugdyta ir kaip mama, ir kaip asmenybė. Jausdama moralinę atsakomybę už sūnaus mirtį, ji sunkiai išgyveno sūnaus praradimą, o dėl pašlijusios psichologinės savijautos buvo priversta kreiptis į medikus psichologinės pagalbos ir gerti pastarųjų išrašytus raminamuosius vaistus. Nepaisant to, ji tapo labai pažeidžiama, užsisklendusi savyje, iki šiol neramiai miega. Analogišką savijautą po brolio staigios mirties pajuto ir vienintelis likęs gyvas I. K. vaikas, V. K. brolis M. K.. (duomenys neskelbtini) brolio, kurį su juo siejo tamprus tarpusavio ryšys ne tik dėl jų lyties tapatumo, bet ir dėl amžiaus panašumo, netikėta ir žiauri mirtis atėmė iš brolio ne tik jo kasdienę artimą bendrystę su broliu, su kuriuo kasdien po kelis kartus jie susiskambindavo, savaitgalinius šeimos pietus, bet ir negrįžtamai nutraukė jų tarpusavio ryšius, susijusius su praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Brolio mirtis M. K. pridėjo iki tol nebūdingų ir nelauktų įpareigojimų likus vieninteliu vyriškiu šeimoje rūpintis ne tik savo mama, bet ir brolio nepilnamečiu sūnumi. M. K. po brolio mirties nesikreipė į medikus, nors jautė negalavimus, nes tik taip jis galėjo parodyti namiškiams savo tvirtybės pavyzdį, o brolio netektį ir emocinės savijautos nestabilumą išgyveno savyje. Šiuo konkrečiu atveju kompleksiškai vertinant byloje nustatytas įvykio faktines aplinkybes, aukščiau aprašytus argumentus, susijusias su ieškovų patirtais išgyvenimais dėl tėvo / sūnaus / brolio žūties, teismų praktikoje vertintus atvejus ir priteistas sumas, atsižvelgiant į ginamų vertybių specifiką, ieškovų patirtus ir tebepatiriamus išgyvenimus konstatuotina, jog V. K. savo darbinę veiklą UAB „Girmedis” pradėjęs nuo 2022 m. liepos 18 d. ir iki mirtino eismo įvykio pradirbęs bendrovėje 13 mėnesių, visu darbo bendrovėje laikotarpiu, dirbdamas pareigingai, drausminių nuobaudų neturėjo. Atsakovė, remiantis VDI Šiaulių teritorinio skyriaus parengtame nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte konstatuotais darbų saugos reikalavimų pažeidimais, net nevertinant, jog pagrindine mirtino įvykio priežastimi buvo atsakovei priklausančio padidinto pavojaus šaltinio veikslai, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kad užtikrintų saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas nukentėjusiajam. UAB „Girmedis“ yra juridinis asmuo, pelno siekianti organizacija. Internetinio tinklalapio www.rekvizitai.vz.lt 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 5 d. AB „Regitra“ duomenimis atsakovei priklauso 12 transporto priemonių, tarp kurių prabangos preke laikytinas 2023 metų lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), padidinto pravažumo (duomenys neskelbtini), bei automobiliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisų ikonomis pripažinti du krovininiai vilkikai (duomenys neskelbtini), krovininiai vilkikai (duomenys neskelbtini), bei puspriekabės (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 8 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Girmedis“ priklauso net 221 vnt. įvairaus dydžio nekilnojamojo turto vienetas, tarp kurių yra prabangus butas ne tik (duomenys neskelbtini) bet ir (duomenys neskelbtini) bei sodyba su priklausančiais pastatais / negyvenamosios ir kitos paskirties patalpos (duomenys neskelbtini). Jau minėto internetinio tinklalapio https://rekvizitai.vz.lt/imone/girmedis/apyvarta/ duomenimis, jos 2022 m. pardavimo pajamos sudarė 1 266 469,00 Eur, pelnas prieš mokesčius sudarė 75 388,00 Eur, o grynas pelnas (nuostoliai) – 63 925,00 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas minėto internetinio tinklalapio duomenimis 2022 m. sudarė 588 688,00 Eur, 2023 m. pardavimo pajamos sudarė 931 788,00 Eur, pelnas prieš mokesčius sudarė 100 157,00 Eur, o grynas pelnas (nuostoliai) – 85 133,00 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas minėto internetinio tinklalapio duomenimis 2023 m. sudarė 673 821,00 Eur. UAB „Girmedis“ kreditingumas nurodomas „vidutinis“, galimas paskolos dydis iki 50 000,00 Eur. Tad atsakovės turtinė padėtis, manytina, yra gera ir vykdoma veikla kasmet vis pelningesnė. Siekiant protingos ieškovų ir žalos atsiradimą sąlygojusios atsakovės interesų pusiausvyros už ieškovams sukeltus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir siekiant parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų ieškovų patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, teisinga būtų iš UAB „Girmedis“, atsižvelgiant į tai kad jos civilinė atsakomybė už transporto priemonių naudojimą buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kaip pastarosios veiklos civilinės atsakomybės draudiko, priteisti: (i) E. K., kaip mirusiojo V. K. našlaičiu likusiam nepilnamečiam sūnui artimiausią į maksimalią kasacinės instancijos teismo praktikoje priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą, sudarančią 65 000,00 Eur; (ii) I. K., kaip V. K. brandaus amžiaus sulaukusiai, drauge gyvenusiai žuvusiojo motinai, atsižvelgiant į teisės doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus išsakytus argumentus kiek didesnę nei pusę maksimalios kasacinės instancijos teismo praktikoje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos - 45 000,00 eurų sumą neturtinės žalos atlyginimui; (iii) M. K., kaip V. K. broliui, neturėjusiam savo šeimos ir vargu pagal dabartinę situaciją ar turėsiančiam, dar mažesnę - 35 000,00 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui. Tokia ieškovams prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo piniginė satisfakcija, manytina, atitiktų ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą ir teisinės taikos taip ginčo šalių kuo greitesnį ir realesnį įgyvendinimą ginčo byloje, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, srityje bylose. Civilinėje byloje esantis Draudimo liudijimas patvirtina, jog UAB „Girmedis“ civilinė atsakomybė pagal TPVCAPDĮ buvo apdrausta ir draudiminė apsauga jai galiojo nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2024 m. sausio 8 d. Kadangi mirtinas įvykis įvyko 2023 m. rugpjūčio 11 d., tai reiškia, jog įvykis įvyko draudimo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Nukentėjusysis buvo mirtinai sužalotas transporto priemonės (vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių privaloma civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta, o kadangi įvykus įvyko vilkikui su puspriekabe pajudėjus ir bandant tempti miško kelyje įklimpusią bendrovei priklausančią kitą transporto priemonę (vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), reiškia jog įvyko eismo įvykis, o ieškovų dėl nukentėjusiojo mirtino įvykio patirta žala (turtinė / neturtinė) yra betarpiškai susijusi su eismo įvykiu, kuris pagal TPVCAPDĮ nuostatas laikytinas draudžiamuoju įvykiu. Po draudžiamojo įvykio nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims (šiuo atveju – ieškovams) įgijus teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko (CK 6.987 straipsnis, TPVCAPDĮ 13 straipsnis), ieškovai 2024 m. balandžio 23 d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją atlyginti žalą, kurioje prašė atlyginti draudimo sumos ribų neperžengiančią Rekomendacijose nurodytą maksimalią neturtinę žalą dėl V. K. mirties (po 25 200,00 eurų) kiekvienam iš ieškovų, bei padengti patirtas laidojimo išlaidas (turtinę žalą) bendrai 5 075,00 eurų sumai, kuri iki šiol jokia dalimi nėra patenkinta. Kadangi eismo įvykiu bei tinkamų darbo sąlygų nukentėjusiajam nesudarymu padarytos žalos nukentėjusiojo artimiems giminaičiams (našlaičiu likusiam sūnui, motinai ir broliui) pagal šio ieškinio reikalavimus, neabejotinai visiškai neatlygins AB „Lietuvos draudimas“, mokėtina draudimo išmoka, nors bendra visų ieškovų ieškinio reikalavimų suma ir neviršija TPVCAPDĮ nurodytų draudimo sumų, likusią ieškovų prašomos žalos atlyginimo dalį privalės atlyginti ją padaręs asmuo – padidinto pavojaus šaltinio valdytojas UAB „Girmedis“, todėl iš AB „Lietuvos draudimas“, kaip UAB „Girmedis“ civilinės atsakomybės draudimo E. K. naudai priteistina 25 200,00 Eur draudimo išmoka neturtinės žalos atlyginimui, o iš UAB „Girmedis“ priteistina likusi 39 800,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui; I. K. iš AB „Lietuvos drausimas“, kaip UAB „Girmedis“ civilinės atsakomybės draudiko priteistina 25 200,00 Eur draudimo išmoka neturtinės žalos atlyginimui ir 3 000,00 Eur suma turtinės žalos atlyginimui, o iš UAB „Girmedis“ priteistina likusi 19 800,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui; M. K. naudai iš AB „Lietuvos drausimas“, kaip UAB „Girmedis“ civilinės atsakomybės draudiko priteistina 25 200,00 Eur draudimo išmoka neturtinės žalos atlyginimui ir 2 075,00 Eur suma turtinės žalos atlyginimui, o iš UAB „Girmedis“ priteistina likusi 9 800,00 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui. Po V. K. mirties, pastarojo šarvojimo paslaugas ieškovams suteikė (duomenys neskelbtini) kuriai 2023 m. rugpjūčio 12 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) pagrindu M. K. sumokėjo 1 925,00 Eur. Dar papildomai šis ieškovas už bažnytinę laidojimo ceremoniją joje dalyvavusiam kunigui sumokėjo 150,00 ?ur, kurių pagrindimui kvito, dėl suprantamų priežasčių, nėra. I. K. po sūnaus V. K. laidotuvių už 2023 m. rugpjūčio 16 d. gedulingus pietus sumokėjo 750,00 Eur samdytai šeimininkei vardu Daiva; vėliau prieš Vėlines, už raidžių ant paminklinio šeimos antkapio iškalimą meistrui, kuris kvito neišdavė, ji sumokėjo 250,00 eurų, o pagal 2024 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), UAB „Jogminda“, už kapavietės sutvarkymą, I. K. sumokėjo 2 000,00 ?ur sumą. Kadangi UAB „Girmedis“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta TPVCAPDĮ pagrindu AB „Lietuvos draudimas“, tai laidojimo išlaidų (kapavietės sutvarkymo) sumą, kurios dydis, manytina, atitinka protingumo, nuosaikumo kriterijus, pagal šiai dienai nusistovėjusią teisminę praktiką, priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“. Teismui patenkinus ieškovų reikalavimus dėl neturtinės žalos ir laidojimo išlaidų atlyginimo, iš atsakovų yra pakankamas pagrindas priteisti ir procesines 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), o taip pat išlaidas, susijusias su bylos vedimu teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).