Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1424/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-12-28
Bylos Nr.: 2-1424/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: (nepasirinktas)

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Kreditorius: akcinės bendrovės DNB banko
Pareiškėjas: DnB NORD bankas Suinteresuoto asmens atstovas Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras GERTAUTA

Civilinė byla Nr. 2-1424/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8.; 122.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria patenkinti kreditoriaus akcinės bendrovės DNB banko skundai dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (kreditorius) AB DNB bankas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu negaliojančiu. Nurodė, kad kreditorių komiteto patvirtinta administratoriaus ataskaita parengta neatsižvelgus į BUAB „Gertauta“ bankroto procese priimtus teismų sprendimus, kuriais didelė dalis administratoriaus veiksmų ir patirtų išlaidų pripažinta neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011, patvirtino tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties išvadas apie administratoriaus veiksmų neteisėtumą, tiek nurodė, kad dėl po bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai vykdytų lizingo sutarčių atsiradusių išlaidų dydis nepagrindžia bankrutuojančios įmonės naudos ir nesuponuoja išvados, jog tokiais veiksmais buvo siekiama užtikrinti kreditorių interesus. Šios teismų konstatuotos aplinkybės turi esminę reikšmę administravimo išlaidų ir administratoriaus veiklos pagrįstumui įvertinti. Bankroto administratoriaus veiksmai po bankroto bylos iškėlimo toliau vykdant lizingo sutartis yra neteisėti ir dėl to negali būti pripažįstamos pagrįstomis dėl jų vykdymo atsiradusios išlaidos, jų pagrindu sudaryta administratoriaus ataskaita. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje nurodė, kad BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius turėjo pareigą pats tikrinti BUAB „Gertauta“ sudarytus sandorius, o ne šias funkcijas pavesti vykdyti pasamdytam juristui, kuriam už teikiamas paslaugas buvo mokamas užmokestis. Be to, už 2 950 Lt įmonės bankroto procedūrų vykdymo metu buvo samdomas ir advokatas, kuris atstovavo įmonę, nors bankrutuojanti įmonė turėjo juristą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ĮBĮ) teisinį reglamentavimą kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Teismas nurodė, jog minėtos išlaidos nebuvo būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, taip pat kad po to, kai administratorius nepagrįstai ir neteisėtai negrąžino lizinguojamų automobilių savininkui, jis ir toliau mokėjo lizingo, draudimo įmokas bei kitas su automobilių priežiūra susijusias išlaidas, kurios negali būti priskirtos prie bankroto administravimo išlaidų, nes jos neatitinka administravimo išlaidų paskirties, nėra teisingos tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesų atžvilgiu, todėl teismas panaikino BUAB „Gertauta” kreditorių susirinkimo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimus tiek dėl administravimo išlaidų sąmatos, tiek dėl administratoriaus ataskaitos nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d. patvirtinimo. Teismų nutartimis pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtai patirtomis administravimo išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu R. N., išlaidomis automobiliams išlaikyti ir išlaidomis teisinėms paslaugoms apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Toliau AB DNB banko skunde rašoma, kad BUAB „Gertauta” bankroto bylą nagrinėję teismai R. N. priėmimą ir darbą bankrutuojančioje įmonėje, jo tolimesnį darbą šioje įmonėje ir su jo darbu susijusias bankrutuojančios įmonės išlaidas yra pripažinę neteisėtomis ir nepagrįstomis, tačiau ataskaitoje nėra išskirta, kokia lėšų dalis yra susijusi su R. N., o kokia su M. P. nustatytu darbo užmokesčiu, todėl ataskaitos dalis dėl visų su darbo užmokesčiu (įskaitant mokesčius) išlaidų, turi būti pripažinta nepagrįsta, o tokią ataskaitą patvirtinęs kreditorių komiteto nutarimas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Pasak pareiškėjo AB DNB banko, administratoriaus ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, kad administratoriui nuo 2008 m. spalio 15 d. iki dabar yra skaičiuojamas tas pats 14 160 Lt mėnesinis atlyginimas, nes administratoriaus atlyginimas už laikotarpį iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. apskritai nėra nustatytas, o 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimas buvo apskųstas teismui, teismo sprendimas šiuo klausimu nėra įsiteisėjęs. Nuo 2009 m. kovo 27 d. nebuvo patvirtinta BUAB „Gertauta“ administratoriaus veiklos ataskaita, kuri galėtų sudaryti formalų pagrindą administratoriui skaičiuoti ir gauti atlyginimą už administravimo funkcijų vykdymą. Be to, dėl pirmiau nurodytų teismų nutarčių kyla pagrįstos abejonės, ar administratoriaus, netinkamai vykdęs pareigas, apskritai įgijo teisę į atlyginimą.

Ataskaitoje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. BUAB „Gertauta” patyrė 5 727,50 Lt transporto išlaidų, 8 833 Lt išlaidų teisinių paslaugų apmokėjimui, tačiau jokių tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų ar paaiškinimų kartu su ataskaita pateikta nebuvo.

Banko skunde rašoma, kad administratoriaus ataskaitoje nurodytos išlaidos ne tik nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau ir už ankstesnius laikotarpius, už kuriuos teismai jau yra vertinę BUAB „Gertauta” administravimo išlaidų klausimus ir yra pripažinę išlaidas juristo samdymui, transporto išlaidas, išlaidas lizingui, draudimui bei teisinių paslaugų apmokėjimui nepagrįstomis. Nežiūrint to, administratorius ataskaitoje nurodo teismo nepagrįstomis pripažintas išlaidas kaip faktiškai patirtas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nepagrįstomis pripažino ir išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Bendra 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimui nurodyta tokių išlaidų suma (kurią nagrinėjo ir teismai) sudarė 2 950 Lt, o šiuo metu kreditorių komitetui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad vien iki 2010 m. sausio 19 d. tokių išlaidų suma sudarė 26 364 Lt.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad administratoriaus ataskaitoje yra apsiribojama tik teismo sprendimų teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja BUAB „Gertauta”, ir BUAB „Gertauta” pateiktų procesinių dokumentų šiose bylose išvardijimu, tačiau ataskaitoje nėra nurodyti visi administratoriaus veiksmai, kuriuos administratorius atliko bankroto procese, todėl administratoriaus ataskaita negalėjo būti patvirtinta, kaip neatspindinti faktinio BUAB „Gertauta” bankroto proceso ir jo metu administratoriaus atliktų arba turėtų atlikti, tačiau netinkamai vykdant administratoriaus pareigas neatliktų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius atsiliepimu į kreditoriaus AB DNB banko skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 2.

Kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Dalis erdvės“ atsiliepimu į banko skundą prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) AB DNB bankas taip pat pateikė skundą, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ ir nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas“ 1, 2, 3 punktus, kuriais nustatytos pardavimo kainos: 1) turto, esančio P. Lukšio g. 55, Kaune; 2) dalies žemės sklypo, esančio Varluvos k., Kauno r.; 3) žemės sklypo, esančio Draugystės g. 9H, Kaune. Nurodė, kad BUAB „Gertauta“ 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes kreditorių komiteto posėdžio protokole nurodyta, kad administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. buvo patvirtinta remiantis 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komiteto posėdyje patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.. Toje ataskaitoje buvo nurodytos ir patvirtintos administratoriaus patirtos išlaidos nuo 2009 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimas priimtas net nepasibaigus 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komiteto nutarimo apskundimo terminui. 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komiteto nutarimas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo buvo apskųstas kaip akivaizdžiai prieštaraujantis ankstesnėms BUAB „Gertauta“ bankroto procese priimtoms teismų nutartims. Šis skundas yra nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Be jau nurodytų argumentų dėl administravimo išlaidų sąmatos nepagrįstumo, nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. juristui R. N. nustatytas 3 000 Lt atlyginimas yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas, nes R. N. atstovauja BUAB „Gertauta“ tik vienoje civilinėje byloje, kurioje pateiktas apeliacinis skundas. Pareiškėjo duomenimis M. P. BUAB „Gertauta“ bankroto procese vykdo tik administratoriaus pavedimus, susijusius su administratoriaus funkcijomis, todėl atlyginimas jai turėtų būti mokamas iš administratoriaus įmonės, o ne iš bankrutuojančios įmonės lėšų. Prie administratoriaus ataskaitos pateikti advokatų raštai apie sugaištą laiką negali būti pakankamu įrodymu teisinės pagalbos išlaidoms pagrįsti. Pirmiau bylą nagrinėję teismai yra pažymėję, kad advokatas samdomas iš esmės toms pačioms funkcijoms, kurias galėtų atlikti įmonės juristas. Nei kreditorių komitetui, nei pareiškėjui nebuvo pateikta duomenų apie iki 2011 m. liepos 31 d. atliktą įmonės turto vertinimą už 1 200 Lt. Nei viename įmonės kreditorių susirinkime ar kreditorių komiteto posėdyje nebuvo remiamasi administratoriaus užsakytu turto vertinimu, sprendžiant įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos klausimus. Pareiškėjo turimais duomenimis vienintelė reguliari ūkinė operacija, kurią reikalinga apskaityti buhalterinėje apskaitoje, yra iki šiol BUAB „Gertauta“ gaunamas 500 Lt nuomos mokestis už Lukšio g. 55, Kaune, esantį nekilnojamąjį turtą, todėl 708 Lt mėnesinis mokestis už vienos operacijos per mėnesį apskaitymą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neprotingas, o tokia suma administravimo išlaidų sąmatoje negalėjo būti nustatyta nepateikus ir neįrodžius realaus tokių lėšų poreikio. Analogiški argumentai dėl administravimo išlaidų sąmatos nepagrįstumo (nepagrindimo įrodymais ir faktiniais duomenimis apie tokių lėšų poreikį) taikytini visoms kreditorių komiteto skundžiamu nutarimu patvirtintoms išlaidų rūšims ir sumoms.

Prašydamas pripažinti negaliojančiais kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu pareiškėjas nurodė, jog įkeistą turtą numatyta parduoti už akivaizdžiai per mažą, rinkos vertės neatitinkančią kainą, o tai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Žymus kainos sumažinimas po kelis ir net keliasdešimt kartų yra akivaizdžiai neprotingas, neproporcingas ir nepragrįstas. Įmonė net nebandė turto parduoti viešai už pradinę artimą rinkos vertei kainą, todėl net negalėjo iki šiol tikėtis, kad įmonei bus pateiktas nors vienas artimas rinkos sąlygoms pasiūlymas. Akivaizdžiai per mažą skundžiamame nutarime nurodytą įkeisto turto pardavimo kainą patvirtina ir pareiškėjo užsakymu 2010 m. ir 2012 m. parengti įkeisto turto vertės nustatymo dokumentai, kurie iš esmės patvirtina, kad bankui įkeisto turto rinkos vertė viso bankroto proceso metu liko iš esmės stabili (atitinkanti dar 2009 m. nepriklausomų turto vertintojų nustatytą turto rinkos kainą). Buvo pasirinktas ir netinkamas turto pardavimo būdas.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius prašė šį pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) AB DNB bankas 2012 m. kovo 12 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimus antru, trečiu darbotvarkės klausimais, taip pat ir ketvirtu darbotvarkės klausimu dėl 306 109,82 Lt vertės nebaigtos statybos nurašymo. Nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komitetas antruoju darbotvarkės klausimu patvirtino BUAB „Gertauta“ administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Be informacijos apie dar 2011 metais priimtus ir įmonės apskųstus teismo sprendimus, ataskaitoje taip pat nurodyti administratoriaus atlikti veiksmai, įgyvendinant 2012 m. sausio 18 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto nutarimą parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimas šiais klausimais yra neteisėtas, byla dėl šių nutarimų panaikinimo nagrinėjama Kauno apygardos teisme, byloje 2012 m. vasario 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant įmonei priklausančio turto pardavimą ar kitokį perleidimą, administratoriaus ataskaitoje nurodyti veiksmai, vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Analogiškai turi būti vertinami administratoriaus veiksmai, dengiant taip pat skundžiamu 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimu patvirtintas administravimo išlaidas. Vien ta aplinkybė, kad administratorius, atlikdamas ataskaitoje nurodytus veiksmus, vykdė kreditorių komiteto nutarimą, neatleidžia administratoriaus nuo pareigos elgtis teisėtai ir išimtinai bankrutuojančios įmonės interesais. Administratoriaus ataskaitoje yra nurodyti 2012 m. sausio 31 d. bankrutavusios įmonės prisiimti, įvykdyti ir esantys įsipareigojimai, tačiau ataskaitoje nėra nurodyta, kiek ir kokių konkrečiai išlaidų patirta (prisiimta) per ataskaitos laikotarpį. Kartu su kreditorių komitete svarstyta ataskaita nebuvo pateikti jokie išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Vien aplinkybė, kad ataskaitoje nurodytos išlaidos nebuvo pagrįstos konkrečiais su ataskaita pateiktais dokumentais, leidžia daryti išvadą apie tokių išlaidų (ir pačios ataskaitos) nepagrįstumą.

Pareiškėjas, prašydamas pripažinti negaliojančiu nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu (įmonės debitorinių įsiskolinimų pardavimas), nurodė, kad nesuprantamas tokio nutarimo priėmimo pagrindas ir tikslas. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) reikalavimo pagrįstumas yra sprendžiamas teisme, todėl nelogiška ir neprotinga pardavinėti teisme ginčijamą reikalavimo teisę, tuo labiau po to, kai toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme buvo atmestas. Šios aplinkybės itin sumažina tokio reikalavimo pardavimo galimą kainą, sudaro galimybes susijusiems asmenims pasipelnyti iš tokio reikalavimo (pigiai nupirkus, o vėliau gavus visą tokio reikalavimo patenkinimą). Be, to, 2010 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (04)-AP-02 (kuris ginčijamas minėtoje byloje) Kauno apskrities VMI nusprendė negrąžinti BUAB „Gertauta“ mokesčio permokų 206 114 Lt PVM už 2007 m. gegužės mėn., 13 039 Lt socialinio mokesčio už 2007 m., 51 477 Lt PVM už 2007-2008 m., nes patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 2 480 901 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų, kurios patvirtintos VMI 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (04)-K3-49. Tokiu būdu šie priešpriešiniai reikalavimai turi būti įskaityti, tačiau jei toks reikalavimas bus perleistas ir toks įskaitymas nebus atliktas, reikalavimą įgijęs asmuo gaus visą reikalavimo patenkinimą, o BUAB „Gertauta“ ir jos kreditoriai patirs žalą, kadangi privalės dengti visą (nesumažintą įskaitymu) VMI reikalavimą. Pardavinėti reikalavimo teises (skolininkai BUAB „Mažoji statyba“ ir BUAB „Vytelė“), kurių galiojimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas teisme, yra ne tik ekonomiškai nepagrįsta ir neprotinga (nėra galimybės gauti didžiausią įmanomą kainą), tačiau ir rizikinga, kadangi tokios reikalavimo teisės įgijėjas, vėliau ją pripažinus negaliojančia, turės teisę kreiptis į bankrutuojančią įmonę dėl patirtų nuostolių, įsigijus negaliojančią reikalavimo teisę, atlyginimo. BUAB „Gertauta” juristo R. N. teigimu, BUAB „Gertauta” nedisponuoja pirminiais prievolės atsiradimo dokumentais dėl 2005 m. įsigyto reikalavimo iš UAB „Čečeta”, todėl nėra galimybės pareikšti tokius reikalavimus teisme, tačiau nėra duomenų ir apie tai, kad administratorius atliko kokius nors veiksmus šiems dokumentams rasti.

Pareiškėjas AB DNB bankas, ginčydamas kreditorių komiteto nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nurašyti įmonės turtą, įskaitant ir 306 109,82 Lt vertės nebaigtą statybą, nurodė, jog tiek toponuotraukos, tiek detaliųjų planų, tiek techninių projektų dokumentai turi objektyvią išraišką ir gali būti itin vertingi to nekilnojamojo turto, kuriam jie yra skirti, savininkui. Šis turtas, apskaitomas kaip nebaigta statyba, yra susijęs su įmonės valdytu nekilnojamuoju turtu, kuris buvo parduotas 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir 2012 m. sausio 15 d. kreditorių komiteto nutarimais ir dėl kurio pardavimo šiuo metu ginčas vyksta teisme. Nei vienoje iš minėto turto pardavimo sutarčių nebuvo nurodyta, kad kartu yra perduodami tam tikri su parduodamu turtu susiję dokumentai (projektai, detalieji planai, toponuotraukos). Tikėtina, kad jei parduodant minėtą turtą, būtų paskelbta, kad jis bus parduodamas kartu su jau parengtais dokumentais (projektais, toponuotraukomis ir pan.), jis ekonomiškai būtų labiau patrauklesnis, ir tikėtina, kad įmonė būtų gavusi didesnę kainą.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius atsiliepimu prašė šį banko skundą taip pat atmesti kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo AB DNB banko skundus tenkino ir pripažino negaliojančiais: BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimą, kuriuo patvirtinta BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. bei patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio; BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas“ dalį, tai yra šio nutarimo 1, 2 ir 3 punktus, kuriais nustatytos pardavimo kainos: 1) turto, esančio P. Lukšio g. 55, Kaune; 2) dalies žemės sklypo, esančio Varluvos k., Kauno r.; 3) žemės sklypo, esančio Draugystės g. 9H, Kaune; BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d.; BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta parduoti BUAB „Gertauta“ debitorinius įsiskolinimus; BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dalį dėl 306 109,82 Lt vertės nebaigtos statybos nurašymo.

UAB „Gertauta“ bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi. Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 14 d. vykęs BUAB „Gertauta“ pakartotinis kreditorių pirmasis susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d., taip pat patvirtino BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų sąmatą. Šį kreditorių susirinkimą prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti visus jo nutarimus skundą pateikęs kreditorius AB DnB NORD bankas, tačiau Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl šios nutarties, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. 2010 m. balandžio 8 d. vykęs BUAB „Gertauta“ pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d., taip pat patvirtino BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų sąmatą, sprendė kitus klausimus. Šio susirinkimo nutarimus antru darbotvarkės klausimu „BUAB „Gertauta“ administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 tvirtinimas“, trečiu darbotvarkės klausimu „BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ ir penktu darbotvarkės klausimu „Dėl UAB DnB NORD lizingas“ priklausančių automobilių“ skundu prašė pripažinti negaliojančiais kreditorius AB DnB NORD bankas. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi kreditoriaus AB DnB NORD bankas skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, 2010 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas kreditoriaus AB DnB NORD bankas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo penktu darbotvarkės klausimu, o likusią Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį panaikino, perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjęs bylą Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – patenkino kreditoriaus AB DnB NORD bankas skundą, pripažino BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus antru, trečiu ir penktu darbotvarkės klausimais negaliojančiais. 2010 m. liepos 9 d. vykęs BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 25 d. iki 2010 m. liepos 9 d. 2010 m. liepos 29 d. vykęs BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 29 d., taip pat priėmė nutarimus kitais darbotvarkėje numatytais klausimais. Šio susirinkimo nutarimus antru darbotvarkės klausimu „BUAB „Gertauta“ administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 29 d. tvirtinimas“, iš dalies trečiu darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo“, penktu darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto darbo reglamento tvirtinimo“ ir šeštu darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos papildymo“ skundu prašė pripažinti negaliojančiais kreditorius AB DnB NORD bankas. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi kreditoriaus AB DnB NORD banko skundo nagrinėjimą dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtintas kreditorių komiteto darbo reglamentas, nutraukė, kitą skundo dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, 2011 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo AB DnB NORD bankas skundas dėl BUAB „Gertauta“ 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo trečiuoju (dėl Vilniaus raj. Raisteniškių k. esančių žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainų) darbotvarkės klausimu, perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalis paliko nepakeistas. 2011 m. birželio 7 d. vykusiame BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto posėdyje kreditorių komitetas patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. birželio 7 d., svarstė ir priėmė nutarimus kitais darbotvarkėje numatytais klausimais. Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti kreditorių komiteto 2011 m. birželio 7 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu „Administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. birželio 7 d. tvirtinimas“ negaliojančiu. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi šį skundą patenkino, BUAB „Gertauta“ 2011 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimą antru darbotvarkės klausimu pripažino negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo BUAB „Gertauta“ atskirąjį skundą, 2012 m. sausio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. 2011 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių komitetas posėdyje svarstė klausimą dėl teisininko R. N. 2008 m. spalio 19 d. darbo sutarties pabaigos (antras darbotvarkės klausimas), dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (trečias darbotvarkės klausimas), pasiūlymus dėl turto pardavimo (penktas darbotvarkės klausimas). Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimus antru, trečiu ir iš dalies penktu darbotvarkės klausimais. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė šio kreditoriaus skundą. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis apskųsta atskiruoju skundu, kurio Lietuvos apeliacinis teismas dar buvo neišnagrinėjęs. Remiantis šiais duomenimis teismas taip pat nustatė, jog iki 2012 metų pradžios, kada BUAB „Gertauta“ kreditorių komitetas priėmė apskųstąjį 2012 m. sausio 5 d. nutarimą patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nebuvo patvirtintinos administratoriaus ataskaitos už laikotarpius nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d. ir nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. birželio 7 d. BUAB „Gertauta“ 2012 m. sausio 5 d., 2012 m. sausio 18 d. ir 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto posėdžiuose buvo priimti nutarimai, dėl kurių paduoti pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko skundai nagrinėjami šioje byloje.

Atsižvelgdamas į tai, jog BUAB „Gertauta“ administratorius į 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komitetui pateiktą ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įtraukė išlaidas ir už ankstesnius laikotarpius, įskaitant ir už tuos, už kuriuos jo ataskaitos nėra patvirtintos, vėl įtraukė paminėtas išlaidas už lizinguojamus automobilius ir darbo užmokestį juristui R. N., neatsižvelgdamas į teismų nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimas patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįstas ir pripažintinas negaliojančiu. Teismas nurodė, jog šis kreditorių komiteto nutarimas patvirtinti administratoriaus ataskaitą vertintinas kaip kreditorių pritarimas administratoriaus bankroto procese vykdytai veiklai, o faktiškai taip vertinti veiklą pagrindo nebuvo, nes dalis nepagrįstai patirtų administravimo išlaidų prieštarauja bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams.

Teismas, remdamasis tuo, kad 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas remiantis kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimu, kuriuo patvirtinta BUAB „Gertauta“ administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o šis nutarimas buvo apskųstas, sprendė, jog toks skubėjimas buvo nepateisinamas. Atsižvelgdamas į tai, jog pastarasis kreditorių komiteto nutarimas buvo apskųstas ir jis pripažįstamas negaliojančiu, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir 2012 m. sausio 18 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis tuo, kad nepatvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitos už konkretų laikotarpį, tai yra nepripažinus, jog administratorius veikė kreditorių interesais tinkamai, nebuvo pagrindo tvirtinti administravimo išlaidas už tą laikotarpį. Teismo nuomone, kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas, nustatęs kokia eile apmokamos administravimo išlaidos ir atlyginimas, negali būti vykdomas, iki kreditoriai patvirtins administratoriaus ataskaitą ir joje nurodytas išlaidas pripažins pagrįstomis. Teismas įvertino ir aplinkybę, jog teismų sprendimais yra pripažinta, jog išlaidos juristo darbui apmokėti negali būti pripažįstamos pagrįstomis, todėl nepagrįstas ir kreditorių komiteto nutarimas tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Gertauta” nekilnojamasis turtas, dėl kurio šioje byloje nagrinėjamas skundas, varžytynėse buvo pardavinėjamas nenustačius šio turto vertinimo tvarkos, o pradinė turto pardavimo varžytynėse kaina buvo nustatoma neįvertinus kreditoriaus AB DNB banko pateiktų turto vertinimo duomenų (neatsižvelgiant į tikrąją turto rinkos vertę), kad kaina buvo nustatoma nepagrįstai aukšta, neatitinkanti parduodamo turto tikrosios vertės, sprendė, jog faktiškai buvo sudarytos sąlygos, jog tokiomis pardavimo sąlygomis turtas varžytynėse nebus parduotas ir tokiu būdu buvo siekiama sudaryti galimybę balsų dauguma vėliau nuspręsti dėl turto pardavimo ne varžytynėse sąlygų nustatymo. Teismas nurodė, jog priimant tokio pobūdžio sprendimą, tai yra parduoti turtą ne varžytynėse, kreditoriai (kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas) neturėjo teisės priimti sprendimų, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Teismas, remdamasis tuo, kad 2012 m. sausio 18 d. posėdyje kreditorių komitetas nusprendė parduoti įkeistą bankrutavusios įmonės turtą neviešai (nepaskelbus sumažintų kainų), didžiausią kainą pasiūliusiems asmenims už žymiai mažesnėe nei paskutinio viešo pardavimo kainas, tokį sumažinimą po kelis ir net keliasdešimt kartų vertino kaip akivaizdžiai neprotingą, neproporcingą ir nepagrįstą. Teismas nurodė, jog noras parduoti turtą kaip įmanoma greičiau, neturėtų būti kriterijumi, kada turto kaina neprotingai mažinama, o pats pardavimo procesas vykdomas ne viešai. Esant šioms aplinkybėms, teismas BUAB „Gertauta“ 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dalį – nutarimo pirmą-trečią punktus pripažino negaliojančiais.

Kadangi administratorius savo veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pateikė informaciją apie dar 2011 metais priimtus ir įmonės apskųstus teismo sprendimus, o taip pat ir jo atliktus veiksmus įgyvendinant 2012 m. sausio 18 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto nutarimą parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą, išmokėti to paties 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimu patvirtintas administravimo išlaidas, kad 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimus abiem šiais klausimais teismas šia nutartimi pripažino neteisėtais ir juos naikina, sprendė, jog negalima sutikti su tuo, jog administratoriaus veikla laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. atitiko kreditorių interesus, jog kreditoriai turėjo pagrindą pritarti tokiai administratoriaus veiklai. Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, kad administratorius pateikė nekonkrečią ir neinformatyvią ataskaitą, o ši aplinkybė gali būti vertinama kaip piktybinis bandymas nuslėpti nuo kreditorių (nedalyvaujančių kreditorių komiteto veikloje) įmonės patiriamas išlaidas.

Teismas sutiko su pareiškėjo AB DNB banko argumentu, kad BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimas parduoti debitorinius BUAB „Gertauta“ įsiskolinimus yra nepagrįstas, nes Kauno apskrities VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas dar nėra galutinai išspręstas, ginčas teisme žymiai sumažina tokio reikalavimo pardavimo galimą kainą. Teismas nurodė, jog galimas reikalavimų įskaitymas, esant Kauno apskrities VMI palankiam teismo sprendimui dėl finansinio reikalavimo, atitiktų viešąjį interesą, būtų naudingas kreditoriams, o ne leistų pasipelnyti tretiesiems asmenims. Atsakovas nepagrindė savo teiginio, jog BUAB „Mažoji statyba ir BUAB „Vytelė“ netenkins trečios eilės kreditorių kreditorinių reikalavimų, todėl šių kreditorių reikalavimų perleidimas už bet kokią sumą lemtų atsakovo ir jo kreditorių naudą.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais apie nepagrįstą 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto nutarimą nurašyti 306 109,82 Lt vertės nebaigtą statybą. Turtas, apskaitytas kaip nebaigta statyba, yra susijęs su įmonės valdytu nekilnojamuoju turtu, kuris buvo parduotas 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir 2012 m. sausio 15 d. kreditorių komiteto nutarimų pagrindu, ir dėl kurio pardavimo šiuo metu ginčas vyksta teisme. Nei vienoje iš turto pardavimo sutarčių nebuvo nurodyta, kad kartu yra perduodami tam tikri su parduodamu turtu susiję dokumentai (projektai, detalieji planai, toponuotraukos). Tikėtina, kad jei parduodant minėtą turtą, būtų paskelbta, kad jis bus parduodamas kartu su jau parengtais dokumentais (projektais, toponuotraukomis ir pan.), jis ekonomiškai būtų labiau patrauklesnis, ir, tikėtina, įmonė būtų gavusi didesnę kainą. Teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą pripažinti negaliojančiu BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdyje ketvirtu darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta nurašyti įmonės turtą, tarp kurio buvo nurodyta ir 306 109,82 Lt vertės nebaigta statyba. Teismas nurodė, jog turtą, turintį vertę, nurašyti tais pagrindais, kaip padarė administratoriaus siūlymu kreditorių komitetas, yra visiškai nenaudinga kreditoriams.

Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjo AB DNB banko prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties rezoliucinės dalies trečiąją pastraipą išdėstė taip: pripažinti BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimą antruoju svarstytu darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, negaliojančiu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas BUAB „Gertauta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ? pareiškėjo skundus dėl kreditorių komiteto nutarimų atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai sutiko su pareiškėjo nuomone, kad kreditorių komiteto patvirtinta administratoriaus ataskaita parengta neatsižvelgus į BUAB „Gertauta“ bankroto procese teismų priimtus sprendimus, kuriais didelė dalis administratoriaus atliktų veiksmų ir patirtų išlaidų pripažinta neteisėtais. Kreditorių komitetas, priimdamas ginčijamą nutarimą, įvertino administratoriaus ataskaitoje nurodytą teisinę situaciją, kad visos lizingo, draudimo įmokos ir didelė dalis su lizinguojamų automobilių priežiūra susijusių įsipareigojimų ir/ar mokėjimų buvo grįsti neskundžiama Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1246-343/2008, 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3, kurio teisėtumas ir pagrįstumas revizuotas teismine tvarka ir kuris įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje negalėjo kvestionuoti ir nekvestionavo administravimo išlaidų sąmatos iki 2010 m. sausio 19 d. ir ja grįstos administratoriaus ataskaitos dalies iki 2010 m. sausio 19 d., nes administravimo išlaidų sąmatos iki 2010 m. sausio 19 d. teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Kreditorių komitetas ginčijamu nutarimu taip pat neturėjo pagrindo kvestionuoti iki 2011 m. sausio 19 d. prisiimtų ir/ar įvykdytų įsipareigojimų mokėti lizingo, draudimo, įmokas ir atlyginimą juristui R. N., kaip pagrįstų įsiteisėjusiais ir vykdytinais teismų sprendimais. Kreditoriai, svarstydami po 2010 m. sausio 19 d. prisiimtus ir/ar apmokėtus įsipareigojimus, įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarčių argumentus dėl nuo 2011 m. sausio 19 d. BUAB „Gertauta“ prisiimtų ir/ar apmokėtų įsipareigojimų ir, nustatę kad: 1) Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi pripažinto negaliojančiu 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 pagrindu administratorius lizingo ir draudimo įmokų nemokėjo; 2) nuginčyto 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 nutarimo pagrindu su lizinguojamų automobilių priežiūra susiję mokėjimai sumokėti nutarimo galiojimo laikotarpyje (iki Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo) ir atitiko administratoriui tenkančios pareigos vykdyti kreditorių sprendimus teisinį reglamentavimą); 3) darbai ir detalės, kuriuos sumokėjo BUAB „Gertauta“, priskirtini einamojo remonto kategorijai ir galėjo tekti bet kuriam eksploatuojamam automobiliui, 4) Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi nepagrįstais pripažino išimtinai juristui R. N. pavestą BUAB „Gertauta“ sudarytų sandorių tikrinimą, nors R. N. tik konsultuodavo administratorių dėl sandorių vertinimo ir tai sudarė labai mažą teisinio darbo apimties dalį. R. N. darbas tiesiogiai susijęs su procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismuose, BUAB „Gertauta“ debitorių ir kreditorių susirinkimuose ir šias funkcijas atlikti gali tik dėl įgyto teisinio išsilavinimo specialias žinias ir analogiško darbo patirtį turintis asmuo. Kreditorių komitetas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą 2012 m. sausio 5 d. nutarimą patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kadangi administratorius yra tiesiogiai saistomas kreditorių sprendimų, tvirtindami ataskaitą kreditoriai patikrino ir įvertino visus faktinius ir teisinius administratoriaus veiklos aspektus ir nustatė, kad kreditorių nutarimų teisinės galios laikotarpiuose administratorius, neperžengdamas kreditorių suteiktų įgalinimų ribų, kreditorių sprendimus vykdė tinkamai. Advokato honoraro pagrįstumo klausimo Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė, šis klausimas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartyje paminėtas tik sprendžiant juristo R. N. dalyvavimo tikrinant UAB „Gertauta“ sandorius pagrįstumą. Skundžiama nutartimi atsakovo argumentų dėl patirtų atstovavimo išlaidų, nustatyto administratoriaus atlyginimo, įsipareigojimų UAB „Solotransa“ atsiskaityti už naudojamą kurą teisėtumo ir pagrįstumo teismas nevertino ir neargumentavo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą grįstas tik skundžiama nutartimi panaikintu 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komiteto nutarimu, nes kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 4, nustatęs kokia eile apmokamos administravimo išlaidos ir atlyginimas, esą negali būti vykdomas iki kreditoriai patvirtins administratoriaus ataskaitą ir joje nurodytas išlaidas pripažins pagrįstomis. Administratorius kreditorių sprendimus privalo vykdyti nedelsiant. Kreditoriai nesprendė 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimo Nr. 4 vykdymo atidėti, jis nėra apskųstas ir yra privalomas visiems kreditoriams. Tai reiškia, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 4 teisinę galią įgijo tuoj pat ir privalėjo būti administratoriaus vykdomas. Kreditorių sprendimais grįstų įmonės įsipareigojimų ir/ar išlaidų, nustatytų Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1246-343/2008, 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3, pagrįstumo kreditorių komitetas pakartotinai vertinti neturėjo teisės, nes taip pažeistų ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl kreditorių sprendimų privalomumo kreditoriams ir neteisėtai kvestionuotų teismo sprendimus (Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1534/2009). Kreditorių komitetas ginčijama nutarimo dalimi patirtų administravimo išlaidų sąmatą trečiajame etape nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. (2011 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimas Nr. 4) patvirtino post factum, įvertindamas faktines aplinkybes, kad BUAB „Gertauta“ įsipareigojimai prisiimti nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. birželio 23 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1791/2011 priėmimo) teisinę galią turėjusio 2009 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą pagrindu. Prisiimtų tęstinių įsipareigojimų sandoriai (2008 m. lapkričio 7 d. darbo sutartis su administratore M. P., 2008 m. lapkričio 5 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, 2008 m. gruodžio 8 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 58, 2008 m. lapkričio 11 d. darbo sutartis su juristu R. N.) nebuvo nutraukti ir po 2011 m. birželio 23 d., sandorių pagrįstumo (išskyrus 2008 m. lapkričio 11 d. darbo sutarties su juristu R. N.) niekas neginčijo. Kuro naudojimo dalyje buvo vykdomas 2011 m. birželio 7 d. kreditoriams privalomas penktojo kreditorių komiteto posėdžio nutarimas, kuriuo patvirtinta 2011 m. balandžio 13 d. sutartis Nr. 20110413/01, sudaryta tarp BUAB „Gertauta“ ir UAB „Solotransa“. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo į skundą argumentų, susijusių su 2010 m. liepos 9 d. ketvirtojo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 privalomumu, 2010 m. liepos 29 d. penktojo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo revizavimo teismine tvarka teisinėmis pasekmėmis, kreditorių argumentų dėl lizinguojamų automobilių remonto išlaidų nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2011 m. liepos 31 d. pagrįstumu, Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1019-343/2012 argumentais, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-557/2011 taikomo administravimo lėšų skyrimo fakto teisiniu reglamentavimu, atstovavimu, administratorės M. P. ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios UAB „Apskaitos vizija“ paslaugų būtinumu ir pagrįstumu.Teismas, spręsdamas dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimo dalies, kuria patvirtinta turto pardavimo tvarka ir kaina, nepagrįstai ignoravo 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuris nustatė aiškią kreditorių valią parduodamo turto nevertinti, o turto pardavimo kainą nustatyti realiu turto pirkimo-pardavimo sandoriu. Kreditoriaus pateikti duomenys apie atsakovo turto rinkos vertę yra paties kreditoriaus surašyti dokumentai, nepatvirtinti jokiais kitais bylos faktiniais duomenimis. Teismo argumentai, kad turto kaina varžytynėse buvo nustatyta per aukšta ar aiškiai per žema, nepagrįsti įrodymais. Atmestinas teismo argumentas dėl nepakankamo parduodamo turto ofertos išviešinimo. Atsakovo administratorius 2011 m. gruodžio 12 d. patalpino savaitraštyje „Verslo žinios“ skelbimą apie visą parduodamą turtą, surinko rinkos dalyvių siūlymus dėl parduodamo turto įsigijimo kainų ir tvarkos, 2012 m. sausio 18 d. sušaukė kreditorių komitetą, kuriame pateikė susistemintą potencialių pirkėjų/rinkos dalyvių pasiūlymų analizę ir situacijos vertinimą. Realiais pirkėjų pasiūlymais grįstos turto pardavimo kainos (mažesnės, nei buvo turto varžytynėse ar iki tol vykusiuose penkiuose turto laisvo pardavimo etapuose) nustatymas pats savaime nelemia kreditorių interesų pažeidimo, nes pareiškėjas teismui nepateikė jokių faktinių duomenų, kad parduotą turtą buvo galima parduoti už realiai didesnę kainą. Ilgai vykusiame turto pardavimo procese jokių potencialių turtu besidominčių pirkėjų iš viso nebuvo, dėl ko ir buvo pasirinktas teisėtas būdas viešo paskelbimo būdu surasti tiesioginį pirkimo-pardavimo sandorį ketinantį sudaryti asmenį, taip gauti realią rinkos kainą atitinkančius pasiūlymus ir parduoti turtą didžiausią konkurencinę turto pardavimo kainą pasiūliusiam pirkėjui.Esant nepagrįstoms skundžiamos teismo nutarties dėl pripažinimo negaliojančiais 2012 m. sausio 18 kreditorių komiteto nutarimų parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą dalims, teismo nutarties dalis dėl 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto nutarimo patvirtinti administratoriaus ataskaitą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., taip pat nepagrįsta. Administratoriaus ataskaitoje pateikti išsamūs ir tikslūs duomenys apie administratoriaus veiksmus atliekant įstatyminę pareigą vykdyti kreditorių sprendimus. Kreditorius nepateikė teismui jokių duomenų, kad administratorius kreditorių nutarimus įvykdė ne taip, kaip parašyta ataskaitoje arba neįvykdė iš viso. Administratorius neturėjo jokio pagrindo vilkinti kreditorių sprendimų vykdymą. Net ir kreditorių sprendimo apskundimo faktas įsakmiai nepanaikina/nestabdo administratoriaus pareigos vykdyti kreditorių sprendimus.Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo argumentus, kad ginčijamu 2012 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto nutarimu parduoti debitorinius įsiskolinimus de facto nenustatyta nei turto pardavimo tvarka nei kaina. Nutarimas tik suformavo kreditorių valią parduoti turtines teises, tačiau kaip, už kiek, kada ir kam, kreditorių komitetas nesprendė. Nutarties dalis pripažinti negaliojančia BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 4 dalį (dėl 306 109,82 litų vertės nebaigtos statybos nurašymo) nėra pagrįsta pareiškėjo pateiktais ar teismo surinktais įrodymais, grįsta jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintais spėjimais, todėl yra neteisėta.

Atsiliepimas

Pareiškėjas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas skunde nepagrįstai reikalauja remtis ir vadovautis Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimis, bet ne vėlesnėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d.nutartimis, kuriose pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai buvo įvertinti kaip neteisėti ir žalingi bankrutuojančiai įmonei. Nei 2012 m. sausio 5 d. kreditorių komitetui pateiktoje ataskaitoje, nei atskirajame skunde administratorius nepaneigė šių teismų išvadų, todėl teismas privalėjo jomis vadovautis. Atsakovas ignoruoja ir niekaip nepaaiškina pirmosios instancijos teismo išvados, kad administratorius ataskaitoje už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. vėl įtraukė tas pačias išlaidas ir už ankstesnius laikotarpius, taip pat dėl kurių neteisėtumo yra priimti teismų sprendimai. Atsakovas skunde nepagrįstai remiasi 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimu ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kadangi minėtu nutarimu nebuvo patvirtintos konkrečios administravimo išlaidų sumos ir nebuvo pritarta jokiems konkretiems administratoriaus veiksmams. Minėtas nutarimas tik nustato administravimo išlaidų apmokėjimo eiliškumą, tačiau neapsprendžia, kokios išlaidos turi būti dengiamos. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl teismo neteisėtomis jau pripažintų išlaidų pakartotinio įvertinimo kreditorių komiteto posėdyje. Teismas pagrįstai neteisėtai patirtomis pripažino išlaidas juristo R. N. darbui įmonėje apmokėti, nes tokias išlaidas neteisėtomis buvo pripažinęs Lietuvos Aukščiausiasis ir Lietuvos apeliacinis teismai 2011 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 23 d. nutartyse. Aplinkybė, kad po šių teismo nutarčių administratorius tęsė darbo santykius su R. N. (nepriklausomai nuo kreditorių komiteto nutarimų, kurie darbo santykių nutraukimui nebuvo būtini), sukuria pareigą administratoriui, o ne bankrutuojančiai įmonei apmokėti išlaidas R. N. darbo užmokesčiui. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindą, apsiribojo jo prieštaravimo teismų sprendimams konstatavimu, tačiau skunde pirmosios instancijos teismui buvo išdėstyti argumentai, kad administratoriaus nurodytos transporto išlaidos (išlaidų gavėjas „Solotransa“), išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra pagrįstos jokiais įrodymais ar dokumentais. Atsakovas tokių įrodymų neteikė nei su atskiruoju skundu, nei pirmosios instancijos teismui. Todėl vien šiuo pagrindu administratoriaus ataskaita turi būti pripažinta nepagrįsta.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl 2012 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto nutarimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl administratoriaus praeityje atliktų veiksmų tinkamumo, teismo konstatuoti administratoriaus veiklos pažeidimai yra pagrindas nevertinti praeityje patirtų išlaidų, susijusių su konstatuotais pažeidimais. Atskirajame skunde klaidingai nurodoma, kad ginčo laikotarpiu administratorius veikė galiojant 2009 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimui. 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata tik iki BUAB „Gertauta“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama. Įmonė buvo pripažinta bankrutavusia (nutartis įsiteisėjo) 2010 m. sausio 20 d., taigi atsakovo nurodomas nutarimas neturėjo jokios teisinės galios nuo 2010 m. sausio 20 d., o 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu bei negali sukelti teisinių pasekmių (būti pagrindu ginčijamoms išlaidoms ar administratoriaus veiksmams pripažinti tinkamais) nuo jo priėmimo momento.

Pareiškėjas dėl 2012 m. sausio 18 d. nutarimo dėl UAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog bankrutuojančios įmonės turto pardavinėjimas varžytynėse už žymiai didesnę nei rinkos kainą net negali vertinamas kaip tinkamos varžytynės.

Pareiškėjas dėl 2012 m. vasario 15 d. nutarimo patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. nurodė, kad teismas tiksliai ir aiškiai nurodė esminius tokio nutarimo neteisėtumo pagrindus: kreditorių komitetas pritarė administratoriaus veiksmams, įgyvendinant teismo netesėtais pripažintus kreditorių komiteto nutarimus, administratorius ginčijamus veiksmus atliko itin skubiai, nors žinojo apie numatomus skundus dėl kreditorių komiteto nutarimų (teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl kito įmonės turto pardavimo analogiškai nustatytu būdu ir tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. posėdžio (septintojo) nutarimo Nr. 2 patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. posėdyje patvirtinta BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (civilinė byla Nr. B2-1601-260/2012, b. l. 12-13). Iš BUAB „Gertauta“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad teismų sprendimais buvo panaikinti BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimas patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1791/2011); BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. birželio 7 d. posėdžio nutarimas patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. birželio 7 d. (Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2926-343/2011, įsiteisėjusi priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-184/2012). 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos per laikotarpį nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d. patvirtinimo teismo panaikintas konstatavus, kad administratoriaus veiklos ataskaita buvo parengta nepagrįstų administravimo išlaidų pagrindu ir dėl to negali būti pripažinta teisėta. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1791/2011), be kita ko, nustatyta, kad BUAB „ Gertauta“ administratorius samdė juristą, kuriam buvo pavesta tikrinti BUAB „Gertauta“ sudarytus sandorius. Tokią pareigą turėjo vykdyti pats bankroto administratorius, o ne šias funkcijas pavesti įdarbintam juristui, kuriam už teikiamas paslaugas buvo mokamas darbo užmokestis. Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonės bankroto procedūrų vykdymo metu atstovauti BUAB „Gertauta“ buvo samdomas dar ir advokatas, nors bankrutuojanti įmonė buvo įdarbinusi juristą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartyje konstatavo, kad išlaidos juristo darbo užmokesčiui, advokato paslaugoms apmokėti nebuvo būtinos tinkamam bankroto procedūrų atlikimui ir neatitiko teisingumo, sąžiningumo, protingumo reikalavimų. Toje nutartyje taip pat konstatuota, jog po BUAB „Gertauta“ bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius be pagrindo toliau vykdė transporto priemonių lizingo sutartis ir darė su tuo susijusias išlaidas (lizingo, draudimo įmokas, su lizinguojamų automobilių priežiūra susijusias išlaidas). Šios išlaidos pripažintos nepagrįstomis ir neteisingomis tiek BUAB „Gertauta“, tiek jos kreditorių atžvilgiu. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi buvo panaikintas kreditorių susirinkimo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurioje, be kita ko, buvo numatyta per mėnesį skirti: darbo užmokesčiui – 11 000 Lt; administratoriaus atlyginimui – 14 160 Lt; transporto išlaidoms – 2 200 Lt; lizingui – 3 555,07 Lt; draudimui – 4 522 Lt; teisinių paslaugų apmokėjimui – 800 Lt, kitoms (nenumatytoms) išlaidoms – 4 269 Lt. (iš viso per mėnesį – 47 157 Lt išlaidų). Būtent šių administravimo išlaidų sudėties pagrindu buvo sudaryta bankroto administratoriaus 2009 m. kovo 28 d. - 2010 m. kovo 24 d. laikotarpio veiklos ataskaita, dėl kurios patvirtinimo priimtas kreditorių susirinkimo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimas buvo teismo panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

BUAB „Gertauta“ 2011 m. birželio 7 d. kreditorių komiteto nutarimas dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. birželio 7 d. patvirtinimo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi panaikintas konstatavus, kad į veiklos ataskaitą nepagrįstai įtraukti duomenys už laikotarpį, kuris neapima ataskaitoje nurodyto laikotarpio, be to, neatsižvelgta į tais pačiais klausimais byloje priimtus teismų procesinius sprendimus dėl išlaidų lizingo sutarčių objektams, juristo darbui, advokato paslaugoms ir pan. (civilinė byla Nr. B2-2926-343/2011, b. l. 39-41). Teismo nutartyje pažymėta, kad pritarus administratoriaus ataskaitai buvo patvirtintos administravimo išlaidos ir už ankstesnius laikotarpius, nors ginčai dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dar nebuvo pasibaigę, be to, nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (2010 m. sausio 19 d.) nebuvo nustatyta administravimo išlaidų sąmata ir atlyginimas administratoriui. Visos šios Kauno apygardos teismo išvados pripažintos teisingomis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. B2-2926-343/2011, b. l. 64-68).

Sprendžiant iš ginčijamu kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimu patvirtintos administratoriaus 2011 m. birželio 8 d. – gruodžio 31 d. ataskaitos turinio matyti, kad jos dalis dėl BUAB „Gertauta“ finansinių įsipareigojimų vykdymo iš administravimui skirtinų lėšų parengta vadovaujantis BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio nutarimu, kuriuo buvo nustatyta administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui mokėjimo tvarka pagal mokėjimų etapus ir mokėjimų eiles kiekviename etape (BUAB „Gertauta“ bankroto bylos VIII tomas, b. l. 60-67). Pažymėtina, kad kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu buvo nustatyti tik finansinių įsipareigojimų vykdymo (mokėjimų) etapai konkrečiais laikotarpiais (nuo 2008-10-15 iki 2009-04-14, nuo 2009-04-15 iki 2010-01-19, nuo 2010-01-20 iki 2011-07-31, nuo 2011-08-01 iki įmonės pabaigos), taip pat nustatytos mokėjimų eilės pagal atskiras mokėjimų rūšis ir paskirtį (pirma eile mokamas darbo užmokestis, antra – atlyginimas UAB „Apskaitos vizija“ ir advokatų honoraras, trečia – administratoriaus atlyginimas; ketvirta – visi kiti mokėjimai, be eilės ir be etapų apmokant skolas BUAB „Gertauta“ įsipareigojimus įvykdžiusiems/įsipareigojimų vykdymui paskolinusiems pinigų asmenims, įsipareigojimus už kurą, paštą, ryšio paslaugas), tačiau atskiriems mokėjimams skiriamos administravimo išlaidų sumos šiuo nutarimu nebuvo nustatytos ir/ar patvirtintos.

Kreditorių komitetas 2012 m. sausio 5 d. posėdyje be jokių pastabų patvirtindamas bankroto administratoriaus ataskaitą, tuo pačiu išreiškė pritarimą visiems ataskaitoje įrašytiems administratoriaus teiginiams dėl jo atliktų ar numatomų atlikti veiksmų ir jų rezultatų. Pažymėtina, kad ginčijamu kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimu patvirtintoje bankroto administratoriaus 2011 m. birželio 8 d. – gruodžio 31 d. ataskaitoje (civilinė byla Nr. B2-1601-260/2012, b. l. 14-22) pateikiamos administravimo išlaidos už visus keturis mokėjimų (įsipareigojimų vykdymo) etapus per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal administratoriaus apskaičiuotas ir faktiškai patirtas arba planuojamas administravimo išlaidas (įvykdytus ir vykdytinus finansinius įsipareigojimus), nors dalis numatytų administravimo išlaidų (išlaidos juristo darbo užmokesčiui, advokato teisinėms paslaugoms, lizingo ir draudimo įmokoms, lizinguojamų automobilių priežiūrai) aukščiau paminėtais teismų procesiniais sprendimais pripažintos nebūtinomis tinkamam administravimo vykdymui ir netgi nepagrįstomis. Be to, teismų sprendimais konstatuota, kad nebuvo nustatyta ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bei atlyginimas administratoriui nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo, tai yra laikotarpiui po 2010 m. sausio 19 d.

Kaip jau minėta, kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu buvo nustatyti tik įsipareigojimų vykdymo etapai ir mokėjimų eilės, tačiau administratoriaus ataskaitoje nurodoma, kad vykdydamas šį nutarimą, administratorius visiškai padengė pirmojo etapo (nuo 2008-10-15 iki 2009-04-14) ir dalį antrojo etapo (nuo 2009-04-15 iki 2010-01-19) administravimo išlaidų įsiskolinimo, taip pat be eilės atsiskaitė su asmenimis, įvykdžiusiais BUAB „Gertauta“ įsipareigojimus. Bankroto administratorius, teikiamoje ataskaitoje nurodęs, kad vykdydamas kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą jis visiškai padengė visus pirmojo etapo ir dalį antrojo įsipareigojimų vykdymo etapo administravimo išlaidų įsiskolinimų, iš esmės siekė, jog būtų patvirtintas visų be išimties administravimo išlaidų faktinis mokėjimas (įskaitant visus mokėjimus juristo darbo užmokesčiui, transporto priežiūros, lizingo, draudimo, teisinių paslaugų išlaidoms padengti), neatsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais dalis tų išlaidų buvo pripažintos nepagrįstomis ir/ar nebūtinomis. Patvirtinus ginčijamą ataskaitą, buvo pritarta visoms išmokėtoms ar planuojamoms išmokėti išlaidoms pagal finansinių įsipareigojimų vykdymo etapus už visą bankroto proceso laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau iš bankroto administratoriaus parengtų skaičiavimų negalima daryti išvados, kad administravimo išlaidų rūšys ir jų dydžiai būtų apskaičiuoti įvertinus įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes dėl dalies administravimui skirtų lėšų nepagrįstumo ir/ar nebūtinumo (išlaidų lizingo ir draudimo įmokoms, juristo darbo užmokesčiui, teisinės pagalbos paslaugoms.). Taigi kreditorių komitetas patvirtino administratoriaus ataskaitą dėl įvykdytų arba vykdytinų BUAB „Gertauta“ finansinių įsipareigojimų iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų, nors dalis šių išlaidų teismų sprendimais pripažintos kaip nebūtinos, neteisėtos arba nepagrįstos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas atsakovo BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius be pagrindo teigia, jog veiksmų ir sprendimų, susijusių su administravimo išlaidomis, numatytomis skaičiuojant ir apmokant lizingo bei draudimo įmokas, transporto priemonių priežiūros išlaidas, atlyginimą BUAB „Gertauta“ juristui ir advokatų teisinėms paslaugoms, teisėtumas ir pagrįstumas esą yra patvirtinti įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje konstatuotais prejudiciniais faktais (prijungta civilinė byla Nr. B2-2926-343/2011, b. l. 39-41). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodyti kaip prejudiciniai faktai, šioje nutartyje nekonstatuoti. Priešingai, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys, kad administratoriaus veiklos ataskaitoje, teikiamoje už konkretų laikotarpį, atspindimi ir ankstesnių laikotarpių duomenys, neapimantys vien tik to laikotarpio, už kurį teikiama ataskaita, duomenų. Bankroto administratoriaus ataskaitoje už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įtrauktos tiek ataskaitinio laikotarpio, tiek ir ankstesnių laikotarpių (pagal ataskaitoje nurodomus įsipareigojimų vykdymo etapus) administravimo išlaidų sumos. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje pažymėta, kad teismai jau yra įvertinę BUAB „Gertauta“ išlaidas juristo samdymui, transporto išlaidas, išlaidas lizingui, draudimui bei teisinių paslaugų apmokėjimui, kaip visiškai arba iš dalies nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, administratoriaus ataskaitos, kurią patvirtino kreditorių komitetas 2012 m. sausio 5 d. posėdyje, turinys leidžia daryti išvadą, kad visas ataskaitoje nurodytas išlaidas administratorius siekė pateikti ne tik kaip faktiškai patirtas, bet ir kaip pagrįstas bei būtinas išlaidas, nes jų apmokėjimas esą numatytas dėl BUAB „Gertauta“ finansinių įsipareigojimų vykdymo pagal atskirus įsipareigojimų atsiradimo etapus bankroto procese.

Žemesnės instancijos teismas

Ataskaitoje nurodytos administravimo išlaidoms reikalingos sumos finansinių įsipareigojimų vykdymo etapams nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ir nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nepagrįstos ir dėl tos priežasties, kad, kaip jau minėta, teismai yra konstatavę, jog ĮBĮ nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (įskaitant atlyginimą administratoriui) laikotarpiui po 2010 m. sausio 19 d., kada įsiteisėjo teismo nutartis pripažinti BUAB „Gertauta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone. Pažymėtina, kad ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtintoje ataskaitoje numatytas įsipareigojimas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumokėti administratoriui 70 800 Lt atlyginimą, nors Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje (prijungta byla Nr. B2-2926-343/2011) konstatuota, jog nutarties priėmimo metu nėra nustatyta administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 19 d., nes būtent iki tos dienos buvo nustatytas administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidų sąmata. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-788/2012) nustatyta, kad teismui 2011 m. birželio 23 d. panaikinus BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimą dėl atlyginimo administratoriui, 2010 m. balandžio 8 d. pavedimo sutarties dalis dėl atlyginimo administratoriui dydžio, mokėjimo tvarkos bei terminų tapo niekine, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų (CK 1.80 str. 1 d.). Tokiu būdu liko galioti 2009 m. balandžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo administratoriui nustatyto dydžio atlyginimo mokėjimo pasibaigimas buvo susietas su įmonės teisinio statuso pasikeitimu – jos pripažinimu bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tai reiškia, kad BUAB „Gertauta“ 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimo dėl administratoriaus atlyginimo, nustatyto 2010 m. balandžio 8 d. pavedimo sutartyje, nesumažinimo priėmimo metu atlyginimo dydis administratoriui iš viso nebuvo nustatytas. Kreditorių komitetas turėjo spręsti klausimą ne dėl administratoriaus atlyginimo dydžio, nustatyto negaliojančioje pavedimo sutarties dalyje, kuri neteko galios teismui panaikinus 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administratoriaus atlyginimo, (ne)sumažinimo, bet spręsti klausimą iš naujo dėl atlyginimo administratoriui nustatymo nuo įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto stadijos. Kreditorių komitetas iki 2012 m. sausio 5 d. nebuvo išsprendęs klausimo dėl atlyginimo ir jo dydžio administratoriui nustatymo ir negalėjo vadovautis negaliojančioje 2010 m. balandžio 8 d. pavedimo sutartyje (ji neteko galios teismui panaikinus 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl administratoriaus atlyginimo) nustatytu atlyginimu.

BUAB „Gertauta“ administratorius atskirajame skunde teigia, kad ginčijamoje veiklos ataskaitoje nurodyti bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai buvo sąlygoti kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtų nutarimų ir duotų pavedimų, kurių privalomumu ir vykdytinumu bankroto administratorius yra saistomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Dėl to ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Administratoriaus, kaip bankroto teisės subjekto, teisinės padėties specifika lemia, kad jis, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Dėl to teisėjų kolegija nurodo, jog bankroto administratoriaus teiginiai, jog jis besąlygiškai privalėjo vykdyti kreditorių komiteto nutarimus, nežiūrint jų atitikties teisės normų reikalavimams, teisėje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, laikytini teisiškai nepagrįstais.

Apibendrinant darytina išvada, kad patvirtindamas bankroto administratoriaus ataskaitą, įskaitant jos dalį dėl administratoriaus faktiškai atliktų administravimo išlaidoms skirtų lėšų išmokėjimų, kreditorių komitetas 2012 m. sausio 5 d. nutarimu pritarė visiems bankroto administratoriaus atliktiems finansiniams veiksmams, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažintos neteisėtomis ir/arba nepagrįstomis ir nebūtinomis dalis apskaičiuotų ir sumokėtų arba planuojamų mokėti administravimo išlaidų. Kreditorių komitetas negalėjo tvirtinti administratoriaus ataskaitos, kurioje duomenys bei informacija dėl administravimo išlaidų buvo parengta įtraukiant į jų sudėtį (apimtį) ir tas išlaidas, kurios įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintos nebūtinomis ir nepagrįstomis arba dėl kurių nebuvo patvirtinta išlaidų sąmata (pvz., atlyginimas administratoriui po 2010 m. sausio 19 d.).

Būtinumas ginti bankroto bylose vyraujantį viešą interesą įgalina šiuo metu vertinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus bankroto administratoriaus ataskaitoje įvardintus veiksmus, atliktus vykdant neteisėtu pripažintą ir panaikintą BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą dėl turto, esančio Raisteniškių kaime, Vilniaus rajone, pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Bankroto administratoriaus ataskaitoje už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus jis atliko vykdydamas BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą dėl įpareigojimo sudaryti penkių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-788/2012) BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nėra pagrindo galioti ir tai ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo daliai, kiek tai susiję su bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimu dėl šio atliktų veiksmų kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo pagrindu parduodant penkis žemės sklypus Raisteniškių kaime, Vilniaus rajone, ir prašant panaikinti jiems hipoteką.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino (pripažino negaliojančiu) kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimą, kuriuo patvirtinta BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdžio (aštuntojo) nutarimo Nr. 2 dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo

ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo (komiteto) teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis, nes kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai lemia, kad kreditorių (susirinkimo ar komiteto) patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, tai yra išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras. Dėl to administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės, o administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti šias išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo paskirtis yra išlaidų dydžio suderinimas su kreditoriais tokiu būdu, kad nustatoma lėšų suma neprieštarautų kreditorių interesams, atitiktų konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso įgyvendinimo ypatumus, tinkamai naudojant paskirtas lėšas. Atitinkamų išlaidų atsiradimas turi būti pagrįstas teisiškai reikšmingais kriterijais, lemiančiais atitinkamų išlaidų atsiradimą. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Plėtodamas teismų praktiką šioje srityje Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo ne tik patvirtinti, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, bet ir įrodyti, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

Šioje BUAB „Gertauta“ bankroto byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-230/2011) konstatuota, kad pagal ĮBĮ reglamentavimą kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priklauso kreditorių susirinkimui (komitetui), tačiau teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, gali atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolę. Tokiu atveju teismas turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdžio nutarimu Nr. 2 patvirtinta administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. Sąmata patvirtinta pagal bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus ir skaičiavimus dėl BUAB „Gertauta“ faktinių finansinių įsipareigojimų. Sprendžiant iš kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdžio protokolo turinio, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo pagrindu buvo BUAB „Gertauta“ 2012 m. sausio 5 d. posėdyje patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d. iki 2011m. gruodžio 31 d., taip pat kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nustatyti administravimo išlaidų ir atlyginimo mokėjimo etapai bei mokėjimų eiliškumas (civilinė byla Nr. B2-1658-260/2012, b. l. 17-19). Protokole užfiksuota, kad administravimo išlaidų sąmata patvirtinta kreditoriams įvertinus bankroto administratoriaus pateiktus įsipareigojimus pagrindžiančius dokumentus, nustačius, jog prisiimti įsipareigojimai atitinka kreditorių nutarimuose įvardintą kreditorių valią, jog 2010-04-08 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, galiojusi nuo 2011-01-20 iki 2011-06-23, nebuvo viršyta, jog nuo 2011-06-23 buvo vykdomi sutartiniai tęstiniai įsipareigojimai.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikintas BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimas patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą, kurioje administratorius apskaičiavo ir kreditorių komitetui pateikė skirtinų administravimui lėšų poreikį už visus keturis BUAB „Gertauta“ finansinių įsipareigojimų vykdymo (mokėjimų) etapus per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Šis administravimui reikalingų lėšų poreikis apskaičiuotas neatsižvelgiant į tai, kad dalis numatytų administravimo išlaidų (pvz., išlaidos juristo darbo užmokesčiui, advokato teisinėms paslaugoms, lizingo ir draudimo įmokoms, automobilių priežiūrai) anksčiau priimtais teismų procesiniais sprendimais pripažintos nebūtinomis ir/ar nepagrįstomis. Išlaidos, dėl kurių nereikalingumo tinkamam bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti bei nepagrįstumo (pvz., faktinių administravimo išlaidų pagrįstumas įvertinant ĮBĮ reglamentuotas administratoriaus veiklos funkcijas ir darbo apimtis, išlaidų juristui ir advokato pagalbai apmokėti būtinumą) jau buvo pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose, perkeltos ir į kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. posėdžiui pateiktos tvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitos dalį dėl BUAB „Gertauta“ įsipareigojimų, vykdytinų administravimui skirtinų lėšų išmokėjimais, ir atsiradusių per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. Visos tokio paties dydžio bankroto administratoriaus ataskaitoje dėl BUAB „Gertauta“ įsipareigojimų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. vykdymo nurodytos administravimo išlaidos yra patvirtintos ginčijamu BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 2. Ši aplinkybė patvirtina kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdžio protokole padarytą įrašą apie administravimo išlaidų sąmatos sudarymą bankroto administratoriaus sudarytos ataskaitos, patvirtintos panaikintu kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimu, pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus pateikta tvirtinti administravimo išlaidų sąmata buvo parengta jos nesusiejus su teismų priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose buvo įvertinta, kokios išlaidos laikytinos nebūtinomis tinkamam administravimui užtikrinti arba yra nepagrįstos. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikinus BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimą dėl bankroto administratoriaus ataskaitos, kurios sudėtinėmis dalimis yra bankroto administratoriaus nurodytas administravimo lėšų poreikis BUAB „Gertauta“ įsipareigojimams už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2011 m. liepos 31 d. bei už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. vykdyti, patvirtinimo, negalima laikyti teisėta ir pagrįsta šios ataskaitos pagrindu parengtos administravimo lėšų sąmatos, pateiktos tvirtinti kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdyje. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmata buvo parengta remiantis BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu dėl mokėjimų etapų ir mokėjimų eilės nustatymo, reikšmės vertinant ginčijamo kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimo galiojimą neturi, nes kaip jau pažymėta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nurodytu 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu buvo tik nustatyta mokėjimų tvarka, tačiau konkretus mokėjimams skirtinų lėšų poreikis pagal mokėjimų rūšis ir paskirtį (jų būtinumo ir pagrįstumo aspektais) nebuvo sprendžiamas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus teiginiais, kad išlaidos, patirtos dėl lizingo sutarčių vykdymo po bankroto bylos iškėlimo, dėl darbo užmokesčio juristui, atlyginimo už teisinių paslaugų teikimą (honorarą advokatams), buvo pagrįstos Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi ir 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimu, nes vėlesniais teismų procesiniais sprendimais tokios išlaidos (jų dalis) pripažintos nepagrįstomis ir nebūtinomis administravimo išlaidomis, kurių darymas buvo nenaudingas nei bankrutuojančios įmonės kreditoriams, nei pačiai įmonei. Sprendžiant pagal bankroto administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 8 d iki 2011 m. gruodžio 31 d. turinį, taip pat pagal kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimo bei šioje nutarties dalyje aptariamo kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimo turinį, į šias teismų nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas nebuvo atsižvelgta, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi tomis teismų išvadomis ir neturėjo jokio pagrindo vertinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarties ir 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo.

Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad panaikindamas BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimą dėl bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Įvertinus tai, kad kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo pripažintas negaliojančiu, kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 2 taip pat negali būti laikomas teisėtu, kadangi juo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaryta toje administratoriaus veiklos ataskaitoje pateiktų finansinių duomenų pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties dalis, kuria pripažintas negaliojančiu BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 2 (nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu), paliekama nepakeista.

Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdžio (aštuntojo) nutarimo Nr. 3 dalies dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo

Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas bei reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka; nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4 punkte taip pat nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, o kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Nurodyto Aprašo 7 punkte numatyta, kad iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu; pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriams (kreditorių susirinkimui, komitetui) suteiktos plačios teisės bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Kita vertus, įstatymas suteikia teismui teisę vertinti kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, jų atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, jeigu dėl to teisme nagrinėjamas ginčas (ĮBĮ 24 str. 5 d., CPK 1 str.). Bet kuriuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčijamu nutarimu nustatyta įkeisto ir kito bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 3 str., 34 str.). Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek ir nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimus turi panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/201). Spręsdamas įmonės turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo klausimus, kreditorių susirinkimas arba komitetas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Todėl kreditoriai, spręsdami bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2495/2011). Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Tik atlikus parduodamo turto įvertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus arba gavus kitų parduodamo turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, galima spręsti dėl įmonei ir visiems jos kreditoriams tinkamiausio pardavimo būdo bei kainos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-788/2012; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011).

Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu buvo nutarta visą BUAB „Gertauta“ materialųjį turtą (įskaitant ir nekilnojamąjį) parduoti aukščiausią pasiūlymo kainą pateikusiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad toks nutarimas buvo priimtas po nesėkmingų bandymų turtą parduoti varžytynėse bei jo pardavinėjimo laisvu pardavimu etapais pagal kreditorių komiteto nustatytas kainas. Kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdyje bankroto administratorius informavo, kad 2011-12-12 savaitraštyje „Verslo žinios“ buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą BUAB „Gertauta“ turtą kviečiant teikti pasiūlymus dėl konkretaus turto pirkimo ir kainų. Šiuo nutarimu (nutarimo 1, 2 ir 3 punktai) nutarta, be kita ko, parduoti šį turtą: P.Lukšio g. 55, Kaune, esantį turto kompleksą (administracinį pastatą, kiemo statinius ir kitus priklausinius, 0,1600 ha žemės sklypą, taip pat ten esančius įvairios paskirties kilnojamuosius daiktus) – UAB „Autokompleksas“ už bendrą 420 000 Lt su PVM kainą; Varluvos k., Kauno r. sav. esančią 50410/56200 žemės sklypo dalį (bendras plotas 5,6200 ha) – UAB G3G už 32 000 Lt; Draugystės g. 9H, Kauno m. esantį žemės sklypą, kurio plotas 0,1000 ha – UAB „Dservis“ už 75 000 Lt.

Nagrinėjamu atveju įvertinusi BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimą dėl nekilnojamojo ir su juo tiesiogiai susijusio kilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, teisėjų kolegija konstatuoja nesant įrodymų, kurie patikimai patvirtintų ginčijamu nutarimu nustatytos turto pardavimo tvarkos pagrįstumą ir ekonomiškumą. Juolab, kad šios turto dalies faktinė pardavimo eiga neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.6 str., CPK 3 str.).

2012 m. vasario 15 d. skunde dėl šio kreditorių komiteto nutarimo dalies (1-3 punktų) kreditorius AB DNB bankas nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimu tiek bankui įkeistą, tiek kitą nekilnojamąjį turtą buvo nutarta parduoti už aiškiai mažesnes nei to turto rinkos vertė kainas. Bankas yra pateikęs nepriklausomų turto vertintojų atlikto turto vertės nustatymo dokumentus, pagal kuriuos 2009 m. vasario mėn. banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo: turto komplekso P. Lukšio g. 55, Kaune – 790 000 Lt; žemės sklypo dalies Varluvos k., Kauno r. – 360 000 Lt; žemės sklypo Draugystės g. 9H, Kauno m. – 320 000 Lt. Į banko pateiktus turto vertinimo duomenis nebuvo atsižvelgta, atlikti turto vertinimą atsisakyta, o pirmose varžytynėse parduodamo turto pradinės pardavimo kainos buvo nustatytos tokios, kurios keletą kartų viršijo realią to turto rinkos kainą (turto komplekso P. Lukšio g. 55, Kaune – 1 831 000 Lt; žemės sklypo dalies Varluvos k., Kauno r. – 3 020 000 Lt; žemės sklypo Draugystės g. 9H, Kauno m. – 1 210 000 Lt.). Banko skunde nuosekliai išdėstytos faktiškai vykdyto BUAB „Gertauta“ nekilnojamojo turto pardavimo aplinkybės, privedusios prie to, kad turtą pardavinėjant kainomis, keletą kartų viršijančiomis realias rinkos kainas, turtas nebuvo parduotas už kreditorių susirinkimo (vėliau – komiteto) nustatytas pradines arba mažiausias pardavimo kainas. Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nutarta parduoti turtą už pirkėjų pasiūlytas kainas, kurios gi buvo jau žymiai mažesnės (nuo kelių ir kieliasdešimties kartų) už paskutinio viešo pardavimo mažiausias kainas. Banko skunde dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo iš esmės pagrįstai nurodyta, kad parduodamo turto kainos sumažinimas kelis ar net keliasdešimt kartų yra nepagrįstas, neproporcingas ir neprotingas. Ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo esminė aplinkybė yra ta, kad BUAB „Gertauta“ turtas buvo pardavinėjamas nesiėmus įvertinti parduodamą turtą pagal rinkos vertę ir nenustačius tokių viešo pardavimo kainų, kurios būtų realios ir objektyvios, tai yra artimos rinkos vertei. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ginčijamu nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto (turtinio komplekso) pardavimo tvarka ir kainos neužtikrino tiek įkaito turėtojo, tiek kitų bankrutavusios įmonės kreditorių interesų, pažeidė teisingumo bei protingumo principus (CK 1.5 str., ĮBĮ 35 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad kreditorių susirinkimas (komitetas) gali įgalioti administratorių atlikti potencialių turto pirkėjų apklausą rinkoje dėl turto kainos ir nustatyti kainą, kurią realiai galima gauti rinkoje. Jeigu rinkoje surandami pirkėjai, siūlantys konkrečias turto įsigijimo kainas, kreditoriai gali nuspręsti parduoti šį turtą už ne mažesnę, nei buvo pasiūlyta didžiausia, kainą, organizuojant varžytynes. Tokiu pasirinktu būdu (turto pardavimu iš varžytynių), kai pradinė pardavimo kaina nustatoma pagal potencialaus pirkėjo pasiūlytą didžiausią kainą, tinkamai užtikrinami tiek kreditorių, tiek bankrutavusios įmonės interesai, nes tokiu būdu kreditoriai nustato realiai rinkoje esančią kainą, kuri yra siūloma už turtą ir įvardija šią kainą kaip minimalią, o ne maksimalią. Tuo pačiu nevaržomos ir varžytynėse dalyvaujančių pirkėjų teisės, nes jie visuomet gali pasiūlyti didesnę kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, neatitinka bendrųjų teisės principų administratoriaus ir kreditorių komiteto veiksmai, kada prieš tai nesiėmus nustatyti tikrosios parduodamo turto rinkos vertės (nors turto pardavinėjimo eigos faktiniai rezultatai rodė, kad tokį vertinimą reikėjo atlikti arba reikėjo atsižvelgti į kreditoriaus AB DNB banko teikiamus turto vertinimo duomenis), bet atlikus rinkos dalyvių apklausą su kvietimais teikti pasiūlymus dėl turto įsigijimo sąlygų ir kainos, nusprendžiama iš karto pasirašyti su potencialiu pirkėju pirkimo-pardavimo sutartį ir perleisti turtą už šio pasiūlytą kainą, net jei šis potencialus pirkėjas apklausos metu pasiūlė didžiausią kainą. Juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju tiek varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina, tiek kaina turto laisvo pardavimo etapuose itin žymiai skiriasi nuo potencialių pirkėjų pasiūlymuose nurodytos kainos. Ji tolima ir kreditoriaus AB DNB banko teiktoms vertinimo išvadoms dėl to turto rinkos vertės. Pažymėtina, kad šioje BUAB „Gertauta“ bankroto byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-788/2012) buvo konstatuota, jog bankroto administratoriaus atlikta potencialių pirkėjų apklausa negali būti vertinama kaip varžytynės, kurių metu turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui ir nesukelia tokių pat teisinių padarinių, tai yra pareigos įforminti pirkimo-pardavimo teisinius santykius. Juo labiau, kad turto pardavimo iš varžytynių metu kiti potencialūs pirkėjai gali pasiūlyti dar didesnę, nei pasiūlyme buvo nurodęs potencialus pirkėjas, kainą, kas labiau atitinka tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir jos kreditorių teisėtus interesus. Šiuo atveju apklausos metu didžiausią kainą nurodžiusio potencialaus turto pirkėjo teisės taip pat nėra pažeidžiamos, nes jis šį turtą gali už tą pačią kainą įsigyti iš varžytynių, jei nebus pateikta kitokių pasiūlymų, arba varžytis su kitais potencialiais pirkėjais ir, nepažeidžiant varžytynių procedūrų, nusipirkti turtą už didesnę kainą. BUAB “Gertauta“ nekilnojamąjį turtą (įskaitant įkeistą) prieš tai pardavinėjus nepagrįstai aukštomis kainomis, kas neabejotinai nulėmė potencialių pirkėjų nebuvimą, atlikus rinkos dalyvių apklausą ir įvertinus didžiausias siūlomas kainas, kurios buvo kur kas mažesnės už paskutiniame turto laisvo pardavimo etape nustatytą mažiausią turto kainą (pvz., turto komplekso P. Lukšio g. 55, Kaune – beveik 3 kartus, žemės sklypo dalies Varluvos k., Kauno r. – 65 kartus, žemės sklypo Draugystės g. 9H, Kaune – 9 kartus), buvo tikslinga dar kartą organizuoti varžytynes, nes toks tolesnis pardavimo būdas būtų priimtinesnis ir palankesnis tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek visiems jos kreditoriams. Be to, toks būdas pašalintų pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išsakytas pagrįstas abejones apie balsų daugumą turinčių kreditorių dirbtinį bandymą sudaryti tokias turto pardavimo sąlygas, kad jis nebūtų parduotas sąžiningai ir laisvai varžantis neapibrėžtam potencialių pirkėjų ratui, o po to nuspręsti dėl turto pardavimo kitomis sąlygomis, užtikrinančiomis tik atskirų suinteresuotų asmenų lūkesčius, o ne bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių teises ir interesus. Taigi kreditorių komitetas, turėdamas imtis priemonių, kad bankrutavusios įmonės turtas būtų parduodamas už įmanomai didžiausią kainą ir būtų užtikrintas bankroto procedūrų parduodant turtą skaidrumas, šių priemonių nepagrįstai nesiėmė, o nutarė, nesant duomenų apie nekilnojamojo ir kito turto rinkos vertes pagal turto vertintojų atliktus įvertinimus laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, parduoti turtą pasiūlymus pateikusiems potencialiems pirkėjams.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas ir kreditorių komitetas anksčiau nustatė neteisingą, tai yra akivaizdžiai ir nepagrįstai per aukštą parduodamo turto kainą, kuri nesant objektyvaus pagrindo vėliau itin stipriai sumažinta iki neprotingai mažos kainos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčijamos kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 3 dalys (1-3 punktai) laikytinos prieštaraujančiomis bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisėtiems interesams. Tokia iš esmės dirbtinai sukurta situacija dėl parduodamo turto kainų aiškiai sukliudė surasti pirkėjus, kurie už parduodamą nekilnojamąjį turtą mokėtų turto rinkos vertei artimą realią kainą, nei tą, kuri buvo nustatyta ginčijamu kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimu.

Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą palikti nepakeistą skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 3 dalys, išdėstytos šio nutarimo 1, 2 ir 3 punktuose.

Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdžio (devintojo) nutarimo Nr. 2 patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d.

Ginčijamu kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimu patvirtintoje BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus ataskaitoje už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 iki sausio 31 d. išvardinti administratoriaus veiksmai dėl turto pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo pagal kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimu nustatytą turto pardavimo tvarką ir sąlygas, taip pat veiksmai administravimo išlaidoms skirtomis lėšomis dengiant BUAB „Gertauta“ įsiskolinimus pagal kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nustatytus mokėjimų etapus ir eiles.

Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuria pripažintas negaliojančiu kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, kiek tai susiję su nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, kainų ir sąlygų nustatymu (nutarimo 1, 2 ir 3 punktai). Teismų procesiniais sprendimais pripažinus, kad kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimu nustatytos nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos (pardavimo tvarka ir kainos) yra nepagrįstos, pažeidžiančios BUAB „Gertauta“ bei jos kreditorių teises ir interesus, nėra pagrindo tvirtinti administratoriaus ataskaitą dėl veiksmų, atliktų sudarant turtinius sandorius negaliojančiu pripažinto nutarimo pagrindu.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai ir teisėtai pripažinus negaliojančiais BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. nutarimą dėl bankroto administratoriaus ataskaitos patvirtinimo bei 2012 m. sausio 18 d. nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nėra teisinio pagrindo tvirtinti administratoriaus ataskaitą dėl veiksmų, atliktų apmokant administravimo išlaidas, nes jos faktiškai buvo apmokamos pagal bankroto administratoriaus ataskaitoje už 2011 m. birželio 8 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį pateiktus finansinius duomenis (lėšų administravimo išlaidoms poreikį) ir kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu ginčijamą kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita už 2012 m. sausio 1 d. – sausio 31 d. laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalių, susijusių su aukščiau nurodytų kreditorių komiteto 2012 m. sausio 5 d. ir 2012 m. sausio 18 d. nutarimų pripažinimu negaliojančiais, teisėtumo bei pagrįstumo išsamiai aptartos kituose šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies skyriuose, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.

Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdžio (devintojo) nutarimo Nr. 3 dėl debitorinių įsiskolinimų pardavimo

Ginčijamu nutarimu kreditorių komitetas nutarė parduoti reikalavimo teises į 14-os asmenų debitorinį įsiskolinimą. Nutarta apie reikalavimo teisių pardavimą paskelbti respublikiniame dienraštyje, rinkti pasiūlymus dvi savaites nuo paskelbimo ir dėl turto pardavimo šaukti kreditorių komitetą. Taigi šiuo nutarimu kreditorių komitetas išreiškė valią dėl reikalavimo teisių pardavimo, nebesiimant pačiai BUAB „Gertauta“ įgyvendinti šias teises išieškant skolas iš debitorių ir išieškotomis sumomis tenkinant kreditorių reikalavimus. Kaip teisingai pastebima atskirajame skunde, šiuo ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nebuvo nustatyta nei turtinių teisių pardavimo tvarka, nei pardavimo kaina, tačiau juo aiškiai išreikšta kreditorių komiteto valia parduoti bankrutavusios bendrovės turtines teises. Kreditoriaus AB DNB banko skunde dėl šio kreditorių komiteto nutarimo akcentuojama, kad nutarimas parduoti reikalavimo teises buvo ekonomiškai nepagrįstas ir neprotingas, teisiškai rizikingas ir neracionalus, kad kreditorių komiteto posėdžio protokole išvardintų turtinių teisių pardavimas nėra naudingas sprendimas kreditorių turtiniams interesams. Skundžiamoje nutartyje teismas sutiko su kreditoriaus AB DNB banko argumentais, jog kreditorių komiteto nutarimas parduoti nurodytas turtines reikalavimo teises konkrečių asmenų atžvilgiu yra pažeidžiantis BUAB „Gertauta“ kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti kuo geresnį savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Taigi skundžiama nutarties dalimi įvertinta kreditorių komiteto valia pagal bankroto administratoriaus pasiūlymą parduoti debitorinius įsiskolinimus, bet ne imtis veiksmų išieškoti skolas iš asmenų, kuriuos BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius įvardijo kaip įmonės skolininkus. Tokiu atveju BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus atskirajame skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nebuvo nuspręsta dėl turtinių teisių pardavimo būdo, laiko ir tvarkos bei pardavimo kainų, todėl esą nebuvo pažeisti nei kreditorių, nei BUAB „Gertauta“ interesai, laikytini nereikšmingais, nes ginčo objektą sudaro įvertinimas, ar apskritai kreditorių komiteto narių valia dėl debitorinio reikalavimo teisių pardavimo buvo ekonomiškai pagrįsta, racionali, nukreipta gauti kuo didesnę naudą BUAB „Gertauta“ kreditoriams ir bankrutavusiai įmonei, atitinkanti visų kreditorių interesų pusiausvyros suderinamumo principą.

Vienas iš ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintų bankroto administratoriaus veiklos uždavinių yra ėmimasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (11 str. 3 d. 23 p.). Šis uždavinys tiesiogiai kyla iš administratoriaus veiklos esmės – bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymo, kurio viena pasireiškimo formų yra ir turto iš administruojamos įmonės skolininkų išieškojimas (ĮBĮ 2 str. 6 d. nuostatos). Efektyvi ir rezultatyvi bankroto administratoriaus veikla išieškant skolas iš įmonės skolininkų yra vienas svarbiausių bankroto administratoriaus uždavinių bankroto procedūrų vykdymo etape, nes ji tiesiogiai nukreipta kuo geresnio kreditorių reikalavimų patenkinimo tikslui pasiekti. Įtvirtintas bankroto procedūrų teisinis reguliavimas, visų pirma, dėl bankroto administratoriaus uždavinių bei bankroto proceso pagrindinio tikslo – kreditorių reikalavimų patenkinimo, leidžia daryti išvadą, kad turtinių reikalavimo teisių į bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkus pardavimas taikytinas tuo atveju, kada dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra ar nebelieka galimybės bankroto procedūrų vykdymo metu išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir iš skolininkų išieškotas lėšas nukreipti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Toks bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtinių teisių į kitų asmenų skolines prievoles įgyvendinimas (parduodant šias teises) turi būti realiai įvykdytinas, ekonomiškai ir teisiškai pagrįstas, nesudarantis prielaidų kilti neigiamiems padariniams bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, o tuo pačiu ir jos kreditoriams. Tą suponuoja būtinumas užtikrinti įstatymo nuostatas atitinkantį bankroto administravimą, sudarant sąlygas įmonei kaip galima didesne apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos ne tik į operatyvų bankroto procedūrų užbaigimą, bet ir į kreditorių reikalavimų patenkinimą ir kiek įmanoma didesnį bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto ir turtinių teisių išsaugojimą. Visi bankroto administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti. Bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; kt). Vadovaudamasis šiais veiklos principais bankroto administratorius turi imtis visų priemonių, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės reikalavimo teisės į skolininkus būtų įgyvendintos taip, kad būtų optimaliausiai apginti ir kreditorių, ir skolininko interesai.

Kaip jau minėta, ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas parduoti debitorinius įsiskolinimus priimtas BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus pasiūlymu. Pažymėtina, kad numatytos parduoti BUAB „Gertauta“ reikalavimo teisės į Kauno apskrities VMI (270 630 Lt dydžio), į R. P. (1 558 000 Lt dydžio) buvo teisminio ginčo dalykas pagal BUAB „Gertauta“ pareikštus ieškinius nurodytiems asmenims. Vadinasi, bankroto administratorius siūlė parduoti ne realiai turimas ir vykdytinas, bet teismine tvarka ginčijamas turtines teises. Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu buvo ketinama parduoti dar tik siekiamas įgyti BUAB „Gertauta“ turtines teises, kadangi šio nutarimo priėmimo metu tos teisės nebuvo patvirtintos teismo tvarka. Įstatymai nedraudžia parduoti ginčijamas turtines teises (CK 6.427 str. nuostata), tačiau nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar kreditorių komiteto nutarimas parduoti tokias ginčijamas teises buvo ekonomiškai pagrįstas, sąžiningas ir bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams naudingas valinis veiksmas, tuo labiau, kad ginčijamo nutarimo priėmimo metu BUAB „Gertauta“ pretenzijos dėl šių turtinių teisių turėjimo jau buvo paneigtos teismų sprendimais ir ši aplinkybė buvo atskleista kreditorių komiteto nariams. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sutinka su AB DNB banko 2012 m. kovo 9 d. skundo argumentais, kad kuo geresnio BUAB „Gertauta“ bei jos kreditorių teisių ir interesų gynimo požiūriu kreditorių komiteto nutarimas parduoti ginčijamas reikalavimo teises į Kauno apskrities VMI ir R. P. buvo neprotingas, nesąžiningas ir ekonomiškai nepagrįstas teisinis veiksmas, nes tokių teisių pardavimas užprogramuoja arba apskritai nerezultatyvią pardavimo baigtį (neatsirastų ginčijamų teisių pirkėjo) arba žymiai mažesnes už parduodamų reikalavimo teisių dydį pirkėjų pasiūlymų kainas. Be to, ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo pagrindu pardavus reikalavimo teises į Kauno apskrities VMI, ši prarastų galimybę pasinaudoti ĮBĮ suteikta teise (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1867 redakcija) pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Į skolos dalį, dėl kurios gali būti atliktas toks įskaitymas, bankroto administratorius negali nukreipti išieškojimo, todėl negalimas ir reikalavimo teisės į tą skolos dalį pardavimas (ĮBĮ 11 str. 2 d. 23 p. nuostata). Kreditoriaus AB DNB banko skunde dėl kreditorių komiteto nutarimo pagrįstai buvo pažymėta, kad išnykus galimybei atlikti priešpriešinių mokestinių reikalavimų įskaitymą, būtų pažeisti BUAB „Gertauta“ kreditorių interesai, nes reikėtų tenkinti įskaitymu nesumažintą mokesčių administratoriaus finansinį reikalavimą. Skundžiamoje teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog tokiu atveju nukentėtų ne tik BUAB „Gertauta“ kreditorių interesai, bet galėtų būti pažeistas ir viešasis interesas, nes reikalavimo teisės į mokesčių administratorių nepagrįsto pardavimo atveju būtų sudarytos prielaidos neteisėtai pasipelnyti tretiesiems asmenims.

Kreditorių komiteto nutarimas parduoti ginčijamas teisme BUAB „Gertauta“ turtines reikalavimo teises priimtas nepagrįstai skubotai. Minėta, kad aptariamo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo metu komiteto nariams buvo pateikta bankroto administratoriaus informacija, kad jo siūlomos parduoti įmonės reikalavimo teisės yra ginčijamos, o dėl šių reikalavimo teisių priimtus BUAB „Gertauta“ nepalankius teismo sprendimus bankroto administratorius yra apskundęs apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad ginčijamų reikalavimo teisių pardavimas neabejotinai lemtų galimų pirkėjų (jei tokių apskritai būtų) mažas pasiūlymo kainas, nes parduodamos teisės turėjimo įrodinėjimas teismine tvarka neabejotinai mažina tokios teisės paklausą ir patrauklumą. Kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdžio protokole nėra fiksuota informacija apie tai, kad bankroto administratorius būtų informavęs kreditorių komitetą, jog jo paduotas skundas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl 1 558 000 Lt priteisimo iš R. P., jau yra išnagrinėtas apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 7 d. posėdyje ir procesinį sprendimą numatyta priimti 2012 m. kovo 8 d. Esant tokioms aplinkybėms, buvo pagrindas dėl reikalavimo teisės R. P. atžvilgiu įgyvendinimo būdo spręsti po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, bet ne svarstyti dar tik menamos turtinės teisės pardavimo klausimą. Dabartiniu metu jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra paneigtos BUAB „Gertauta“ turtinės teisės tiek į 270 630 Lt dydžio piniginį reikalavimą Kauno apskrities VMI atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1378/2012), tiek į 1 558 000 Lt dydžio piniginį reikalavimą R. P. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-403/2012). Taigi ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nutarta parduoti debitorinius įsiskolinimus pagal negaliojančias reikalavimo teises. Tas pats pasakytina ir dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo dalies dėl turtinių teisių pardavimo į BUAB „Mažoji statyba“ 5 301 780,15 Lt dydžio reikalavimą bei į BUAB „Vytelė“ 1 058 001,15 Lt dydžio reikalavimą. Iš BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdžio protokolo turinio matyti, kad bankroto administratorius informavo komiteto narius apie tai, jog šie reikalavimai atsirado laidavimo sutarčių pagrindu ir yra patvirtinti minėtų bendrovių bankroto bylose tarp trečiąja eile tenkintinų kreditorinių reikalavimų. Teisėjų kolegija patikslina, kad šie reikalavimai atsirado iš UAB „Mažoji statyba“ ir UAB „Vytelė“ prievolių pagal sudarytas sublaidavimo sutartis, kuriomis šie juridiniai asmenys įsipareigojo atsakyti prieš UAB „Gertauta“, jei ši neįvykdys savo prievolių kreditoriui UAB „Šalčininkų valda“ pagal su šiuo kreditoriumi sudarytas 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartis. Sprendžiant iš kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. protokolo negalima nustatyti, ar bankroto administratorius informavo kreditorių komitetą, jog kreditoriaus AB DnB Nord banko ieškiniu yra ginčijami BUAB „Gertauta“ sudaryti laidavimo sandoriai, dėl kurių sublaidavimo sutartis sudarė UAB „Mažoji statyba“ ir UAB „Vytelė“. Pažymėtina, kad kreditorių komitetui svarstant debitorinių reikalavimo teisių pardavimo klausimą jau buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-1294-413/2011) patenkinti AB DnB Nord ieškinį dėl 2006 m. gegužės 31 d. ir 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“, pripažinimo negaliojančiomis. Prievolės pagal sublaidavimo sutartis yra išvestinės iš pagrindinės sutarties, šiuo atveju iš UAB „Gertauta“ ir UAB „Šalčininkų valda“ sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu atsiradusių prievolių. Prievolių pagal sublaidavimo sutartis likimas priklauso nuo laidavimo sutartimis užtikrintų prievolių likimo. Taigi, priimant ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą, BUAB „Gertauta“ reikalavimo teisių į UAB „Mažoji statyba“ ir UAB „Vytelė“ skolines prievoles tolesnis turėjimas buvo tapęs probleminis, nes BUAB „Gertauta“ sudarytų laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ab initio, daro negaliojančias ir papildomas (akcesorines) prievoles pagal sublaidavimo sutartis, sudarytas užtikrinant prievolių pagrindiniam laiduotojui įvykdymą (CK 6.76 str. nuostatos). Vadinasi, kaip jau pažymėta aukščiau, nutarimas parduoti reikalavimo teises dėl UAB „Mažoji statyba“ ir UAB „Vytelė“ skolinių prievolių taip pat buvo priimtas skubotai, jis buvo neracionalus, neekonomiškas ir netgi nesąžiningas, nes pardavimo objektas – reikalavimo teisės – galėjo būti atsiradusios iš negaliojančių turtinių teisių. Šio vertinimo iš esmės nekeičia ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-1508/2012) buvo iš dalies pakeistas aukščiau nurodytas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas ir atmestas ieškovo AB DnB Nord banko ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų valda“. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad sublaidavimo sutartys buvo sudaromos prievolėms užtikrinti tiek dėl 2006 m. spalio 26 d. laidavimo sutarties (prievolių dydis 1 060 767,37 Lt), tiek dėl negaliojančia pripažintos 2006 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties (prievolių dydis 4 243 779 Lt). Aukščiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje pažymėta, kad 2006 m. spalio 26 d. sublaidavimo sutartis su UAB „Mažoji statyba“ rėmėsi 2006 m. gegužės 31 d. preliminaria patalpų pirkimo – pardavimo sutartimi, pagal kurią UAB „Gertauta“ įsipareigojo parduoti komercines-administracines patalpas, o UAB „Mažoji statyba“ kaip garantiją už savo įsipareigojimų vykdymą įsipareigojo suteikti laidavimų – garantijų, kurių bendra suma negali viršyti 6 230 000 Lt. Laidavimų ir garantijų pagrindu atsiradęs BUAB „Gertauta“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Mažoji statyba“ bankroto byloje siekia 5 301 780,15 Lt. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad BUAB „Gertauta“ ir BUAB „Mažoji statyba“ prievoliniai teisiniai santykiai siejo tiek pagal 2006 m. spalio 26 d., tiek pagal 2006 m. gegužės 31 d. sublaidavimo sutartis. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje konstatuota, kad sublaidavimo sutartys realiai UAB „Gertauta“ teisių neapsaugojo, nes tiek UAB „Mažoji statyba“, tiek UAB „Vytelė“ iškeltos bankroto bylos. BUAB „Gertauta“ 2012 m. vasario 15 d. posėdžio protokole užfiksuotas bankroto administratoriaus atstovo paaiškinimas, jog yra akivaizdu, kad BUAB „Mažoji statyba“ ir BUAB „Vytelė“ bankroto bylose trečios eilės kreditorių (tokios eilės kreditoriumi tose bankroto bylose yra BUAB „Gertauta“) reikalavimai nebus patenkinti. Tokios aplinkybės verčia abejoti tikslo pardavinėti kreditorinio reikalavimo teises į BUAB „Mažoji statyba“ ir BUAB „Vytelė“ pagrįstumu ir būtinumu, nes galimybė parduoti tokias reikalavimo teises, kurių patenkinimas iš esmės yra neįmanomas, yra itin minimali.

Ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu taip pat nutarta parduoti BUAB „Gertauta“ buhalterinėje apskaitoje apskaitomus UAB „Alika“ ir kitus smulkesnius (iš viso 11-os asmenų) kreditorinius reikalavimus. Bankroto administratoriaus atstovas, siūlydamas šių reikalavimų teisių pardavimą paaiškino, kad reikalavimai įsigyti dar 2005 metais iš UAB „Čečeta“ reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu, tačiau nedisponuojant pirminiais prievolių atsiradimo dokumentais nėra galimybių pareikšti reikalavimų teisme, o galimybė patenkinti šiuos reikalavimus tampa priklausoma nuo skolininkų sąžiningumo. Pasak bankroto administratoriaus, dauguma skolininkų prieštarauja dėl skolos fakto ir/ar dydžio, todėl teisminis ginčas neturi jokios perspektyvos.

Teikdamas skundą dėl šios ginčijamo nutarimo dalies kreditorius AB DNB bankas nurodė, kad toks bankroto administratoriaus paaiškinimas dėl kreditorinių reikalavimų teisės turėjimo vertintinas kritiškai, nes pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Pagal šį įstatymo reikalavimą UAB „Gertauta“ negalėjo įgyti kreditorinių reikalavimų be tokių reikalavimų teisę patvirtinančių dokumentų. Iš skundžiamo nutarimo protokolo negalima daryti išvados, ar pradėjęs administruoti BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius išnaudojo visas galimybes ir kokių veiksmų ėmėsi, siekdamas surasti reikalavimo teises patvirtinančius dokumentus arba juos išreikalauti iš asmenų, pas kuriuos jie galėtų būti (pvz., iš buvusių BUAB „Gertauta“ vadovų, pradinio kreditoriaus ir pan.). Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad prielaidomis grįstas bankroto administratoriaus paaiškinimas dėl nebuvimo jokių perspektyvų išieškoti skolas iš debitorių, gali būti vertinamas kaip visų teisinių galimybių neišnaudojimas ir neveikimas. Kita vertus, abejotina, ar gali būti laikomas sąžiningu ir teisingu bankroto administratoriaus pasiūlymas ir kreditorių komiteto nutarimas parduoti reikalavimo teises į debitorius, jeigu nėra tokias teises patvirtinančių dokumentų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas dėl debitorinių įsiskolinimų pardavimo buvo priešlaikinis, ekonomiškai nepagrįstas, neracionalus ir nesąžiningas valinis veiksmas, neatitinkantis prioritetinio kreditorių teisių ir interesų gynimo principo, prieštaraujantis įstatyme įtvirtintam kuo geresnio kreditorinių reikalavimų patenkinimo tikslui. Teismo nutarties dalis pripažinti šį kreditorių komiteto nutarimą negaliojančiu yra teisinga.

Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdžio (devintojo) nutarimo Nr. 4 dalies dėl nebaigtos statybos dokumentacijos nurašymo

BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. posėdyje ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl turto nurašymo. Be kitokio turto, buvo nutarta taip pat nurašyti buhalterinėje apskaitoje apskaitytą 306 109,82 Lt vertės „nebaigtą statybą“ (balansinis turto pavadinimas) , kurią, kaip nurodyta posėdžio protokole, sudaro apskaityti notariniai, nekilnojamojo turto mokesčių už įgytą nekilnojamąjį turtą dokumentai, toponuotraukos, detaliųjų planų bei techniniai projektai. Posėdžio protokole nurodyta, kad nevykdančiai veiklos BUAB „Gertauta“ toks turtas nebeturi jokios rinkos vertės.

Pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko 2012 m. kovo 9 d. skunde dėl šio kreditorių komiteto nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia pažymėta, kad tiek toponuotraukos, tiek detaliųjų planų, tiek ir techninių projektų dokumentai turi objektyvią išraišką ir gali būti vertingi to nekilnojamojo turto, kuriam yra sudaryti bei skirti, savininkui. Pasak pareiškėjo, šie dokumentai buvo susiję su nekilnojamojo turto objektais, kuriuos nutarta parduoti BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. ir 2012 m. sausio 18 d. nutarimais ir dėl kurių pardavimo vyksta ginčas teisme. Nė vienoje iš turto objektų pardavimo sutarčių nenurodyta, kad jie parduodami kartu perduodant tam tikrus su jais susijusius dokumentus (toponuotraukas, detaliuosius planus, projektus). Jeigu turtas būtų parduodamas paskelbus, kad pridedami atitinkamai parengti su juo susiję dokumentai, toks pardavimo objektas būtų ekonomiškai patrauklesnis, todėl tikėtina, kad būtų gauta didesnė pardavimo kaina.

BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus atsiliepime į kreditoriaus skundą dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo (civilinė byla Nr. B2-1741-260/2012, b. l. 68-69), pripažinta, kad šiuo nutarimu nutarta nurašyti nebaigtos statybos dokumentus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, parduotu remiantis BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimu, kuriuo buvo nutarta parduoti įvairius, įskaitant ir nekilnojamuosius, turtinius objektus. Bankroto administratoriaus atsiliepime nurodoma, kad turtas buvo nurašytas ir po to sunaikintas remiantis kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimo parduoti visą materialųjį turtą įvykdymo faktu.

ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Ginčijamu nutarimu turtas (pavadintas „nebaigta statyba“) buvo nurašytas motyvuojant tuo, kad pardavus visą BUAB „Gertauta“ materialųjį turtą, nurašomas turtas (teisinė ir techninė dokumentacija) neteko rinkos vertės. Prie BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus atsiliepimo į kreditoriaus skundą pridėtas 2012 m. kovo 2 d. sudarytas nurašymo aktas (civilinė byla Nr. B2-1741-260/2012, b. l. 107-108), iš kurio matyti, kad nurašomi dokumentai susiję su nekilnojamaisiais nebaigtos statybos objektais Raisteniškių kaime, Vilniaus r., Varluvos k., Kauno r., Draugystės g., Kauno m. ir P. Lukšio g., Kauno m. Akte pažymėtas nurašymo komisijos siūlymas nurašyti 306 109,82 Lt sumos dydžio nebaigtą statybą (sutarčių tvirtinimas, registravimas, turto vertinimas, statybos projektiniai pasiūlymai, detalaus plano rengimas), kaip nematerialų turtą, nes su juo susiję žemės sklypai ir pastatas jau parduoti, brėžiniai sunaikinti, nebeturi rinkos vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu bankroto administratorius buvo įpareigotas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Autokompleksas“ dėl penkių žemės sklypų, esančių Vilniaus r., Avižienių sen., Raisteniškių kaime, pardavimo už bendrą 267 150 Lt su PVM sumą. Kaip jau nurodyta, dalis nebaigtos statybos dokumentų yra susiję su BUAB „Gertauta“ parduodamais žemės sklypais. Kreditorių komiteto nutarimas dėl žemės sklypų Raisteniškių kaime pardavimo buvo apskųstas teismui. Priimant ginčijamą 2012 m. vasario 15 d. nutarimą dėl turto nurašymo, minėtas skundas dėl kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo buvo priimtas nagrinėti apeliacine tvarka. BUAB „Gertauta“ bankroto byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-788/2012) panaikintas UAB „Gertauta“ 2011 m. rugpjūčio 29 d. kreditorių komiteto nutarimas dėl minėtų penkių žemės sklypų Raisteniškių k., Vilniaus r. pardavimo, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu kreditorių komiteto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos ir sąlygų, laikytini neteisėtais šio nutarimo pagrindu atlikti juridiniai veiksmai, susiję su žemės sklypų pardavimu. Kadangi tik su šių sklypu pardavimu buvo siejamas ginčijamas nutarimas nurašyti „nebaigtą statybą“ Raisteniškių kaime, Vilniaus rajone, todėl šis nutarimas taip pat laikytinas neteisėtu.

BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdyje buvo nutarta, be kita ko, parduoti šį nekilnojamąjį turtą: P.Lukšio g. 55, Kaune, esantį turto kompleksą (administracinį pastatą, kiemo statinius ir kitus priklausinius, 0,1600 ha žemės sklypą, taip pat ten esančius įvairios paskirties kilnojamuosius daiktus) už bendrą 420 000 Lt su PVM kainą; Varluvos k., Kauno r. esančią 50410/56200 žemės sklypo dalį (bendras plotas 5,6200 ha) už 32 000 Lt; Draugystės g. 9H, Kauno m. esantį žemės sklypą, kurio plotas 0,1000 ha, už 75 000 Lt. Vėlgi pažymėtina, kad dalis nurodytų nebaigtos statybos dokumentų yra susiję su BUAB „Gertauta“ 2012 m. sausio 18 d. nutarimu numatytais parduoti nekilnojamojo turto objektais. Šią aplinkybę patvirtina jau minėtas byloje pateiktas 2012 m. kovo 2 d. nurašymo aktas. Kreditorių komiteto nutarimas nurašyti su parduodamu nekilnojamuoju turtu susijusius nebaigtos statybos dokumentus priimtas dar nepasibaigus kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. posėdyje priimtų nutarimų apskundimo terminui (2012 m. vasario 15 d. kreditorius AB DNB bankas parašė skundą dėl šiame posėdyje priimto nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymo). Skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi pripažintas negaliojančiu BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimas dėl nekilnojamojo turto P. Lukšio g. 55, Kauno mieste, Varluvos kaime, Kauno rajone, Draugystės g., Kauno mieste, pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties dalis, kuria pripažintas negaliojančiu aukščiau nurodytas BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, paliekama nepakeista. Pripažinus negaliojančiu (kaip neteisėtą ir nepagrįstą) kreditorių komiteto 2012 m. sausio 18 d. nutarimą dėl nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų, pastato) pardavimo tvarkos ir sąlygų, laikytini neteisėtais šio nutarimo pagrindu atlikti vėlesni teisinę reikšmę turintys veiksmai, susiję su tų daiktų pardavimu ar tokio sandorio padariniais. Kadangi būtent su minėtų nekilnojamųjų daiktų pardavimu siejamas ginčijamas 2012 m. vasario 15 d. nutarimas nurašyti „nebaigtą statybą“ P. Lukšio g. 55, Kauno mieste, Varluvos kaime, Kauno rajone ir Draugystės g. Kauno mieste, pastarasis kreditorių komiteto nutarimas taip pat laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu.

CK 6.318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sutikti su kreditoriaus AB DNB banko argumentais, kad paskelbus apie tai, kad kartu su parduodamu turtu perduodama su juo susijusi nebaigtos statybos dokumentacija (toponuotraukos, detalieji planai, techniniai projektai ir pan.), toks pasiūlymas būtų ekonomiškai patrauklesnis ir sudarytų sąlygas gauti geresnę kainą. Šiuo atveju su parduodamais daiktais susijusių dokumentų neįtraukimas į pirkimo-pardavimo sandorio sudėtį ir nutarimas tokią dokumentaciją nurašyti, kaip netekusią jokios vertės po to, kai buvo parduoti daiktai, kuriems ta dokumentacija buvo parengta ir skirta, vertintinas kaip ekonomiškai nepagrįstas, neracionalus, neužtikrinantis tinkamo visų bankrutavusios įmonės kreditorių teisių ir interesų gynimo.

BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus motyvai dėl turto, su kuriuo susiję numatytieji nurašyti nebaigtos statybos dokumentai, sąžiningų įgijėjų teisių apsaugos (nebuvimo galimybės išreikalauti parduotą BUAB „Gertauta“ turtą), dėl nurašyto turto negrįžtamo sunaikinimo, neturi įtakos ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Išdėstytų argumentų pagrindu paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pripažintas negaliojančiu BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2012 m. vasario 15 d. nutarimas dalyje 306 109,82 Lt vertės nebaigtą statybą fiksuojančio turto (dokumentacijos) nurašymo.

Išanalizavusi bylos medžiagos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus atskirojo skundo motyvais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeistą, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisDonatas Šernas