Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo akcinės bendrovės DnB NORD bankas skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (bylos Nr. B2-404-343/2010).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu pritarė administratoriaus ataskaitai už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 29 d. Pareiškėjas nesutinka su tokiu nutarimu. Administratoriaus ataskaitoje nurodomos tokios BUAB „Gertauta“ išlaidos: 2 863 Lt darbo sąnaudos; 25 956 Lt transportas; 27 817 Lt lizingas; 6 991 Lt draudimas. Tos pačios rūšies išlaidas administratorius buvo nurodęs ataskaitoje iki 2010 m. kovo 24 d. Kadangi 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti tokios rūšies išlaidas buvo apskųstas pareiškėjo skundu, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas buvo atmestas, buvo apskųsta atskiruoju skundu, kuris šiuo metu apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, nebuvo teisinio pagrindo 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime vėl pritarti tokio pat pobūdžio BUAB „Gertauta“ išlaidoms, kurios ginčijamos teisme. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas pažeidžia kreditorių teises, kadangi: 1) administratoriaus paaiškinimu, darbo užmokestis buvo mokamas R. N., kuris po bankroto bylos iškėlimo buvo įdarbintas juristu ir kurio pagrindinė funkcija buvo patikrinti įmonės sudarytus sandorius ir įvertinti pagrindus jų nuginčijimui. Tuo tarpu, R. N. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Gertauta“ direktorius, taip pat kitų su UAB „Gertauta“ susijusių įmonių savininkas ir vadovas. R. N. UAB „Imparatas“ vardu ir IĮ „Ronas“ vardu pasirašė 2006 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį bei 2006 m. spalio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Šalčininkų valda“, už kurios įsipareigojimų vykdymą laidavo UAB „Gertauta“. Tokiu būdu bankroto administratorius į darbą priėmė asmenį ir pavėdė jam tikrinti bei vertinti jo paties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. Tokie administratoriaus veiksmai sukelia interesų konfliktą. Be to, ĮBĮ minėtą funkciją priskiria pačiam administratoriui, todėl nesuprantama, kodėl administratorius jos nevykdo pats ir nesamdo pagalbininkų iš jam skirto atlyginimo. Faktas, kad BUAB „Gertauta“ dar turi išlaidų advokato paslaugoms, patvirtina aplinkybę, kad įmonėje priimtas dirbti buvęs įmonės vadovas nevykdė jokių juristo funkcijų: neperžiūrėjo įmonės sudarytų sandorių ir neatstovavo teismuose; 2) Kitos išlaidos (transporto, lizingo ir draudimo) sudaro 60 764 Lt ir yra susijusios su BUAB „Gertauta“ iš UAB DnB NORD lizingas lizinguotais automobiliais, kurių lizingo sutartys nutrauktos dar 2009 m. spalio mėn. Iš kuro apskaitos ataskaitų matyti, kad automobiliais naudojosi tik R. N.. Atsižvelgiant į tai, kad nei administratorius, nei kiti asmenys nepateikė įrodymų, kokias konkrečiai funkcijas įmonėje vykdo R. N., apelianto nuomone, buvęs įmonės darbuotojas R. N. yra priimtas darbuotoju tik tam, kad ir toliau asmeniniais tikslais galėtų naudotis prabangiu automobiliu Audi Q7, kuriuo naudojosi iki bankroto bylos iškėlimo.

Kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Gertauta“ turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo (kreditoriaus D. B. pasiūlymas) buvo nuspręsta nustatyti BUAB „Gertauta“ priklausančio turto pardavimo kainą ir tvarką. Protokolo 3.2-3.6 punktais buvo nuspręsta parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kiekvieną namų valdos pareiškėjui įkeistą žemės sklypą parduodant po 400 000 Lt, o 4/21 dalį 0,5697 ha ploto pareiškėjui neįkeisto žemės sklypo atskirai nuo kitų sklypų parduodant už pradinę 7 000 Lt kainą. Toks nutarimas, pareiškėjo nuomone, pažeidžia tiek pareiškėjo, kaip įkaito turėtojo, tiek kitų kreditorių interesus. 0,5697 ha ploto žemės sklypas (BUAB „Gertauta“ priklausanti 4/21 dalis) yra betarpiškai susijęs su kitais įmonei priklausančiais sklypais ir yra skirtas jiems tarnauti. Pagal sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų planą planuojama 2,3925 ha teritorija buvo padalinta į 23 žemės sklypus, kurių 22 buvo skirti individualiems gyvenamiesiems namams statyti, o 23 žemės sklypas (0,5697 ha ploto) buvo skirtas infrastruktūros teritorijai. Detaliojo plano patvirtintame brėžinyje nurodyta, kad šis žemės sklypas lygiomis dalimis priklauso visiems sklypams, be to, 2006 m. birželio 1 d. išduotame statybos leidime Nr. 0474 nurodoma, kad žemės sklype įrengiami viso kvartalo inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekinė, lietaus nuotekos, elektros, dujotiekio, ryšių tinklai). Akivaizdu, kad BUAB „Gertauta“ priklausančių ir pareiškėjui įkeistų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) rinkos vertė ženkliai sumažės, jei su šiais sklypais betarpiškai susijęs ir jiems tarnauti priskirtas infrastruktūros teritorijos žemės sklypas bus parduotas atskirai ir priklausys kitiems asmenims. Nebus galimybės parduoti likusius žemės sklypus už tokią kainą, už kurią jie būtų parduodami kartu su jiems priskirta tarnaujančio žemės sklypo dalimi.

Kreditorių susirinkimas penktuoju darbotvarkės klausimu patvirtino kreditorių komiteto darbo reglamentą, į kurį neįtraukė nuostatos apie tai, kad kreditorių komiteto nariu turi būti bent vienas asmuo, kurio finansiniai reikalavimai užtikrinti BUAB „Gertauta“ nekilnojamojo turto hipoteka.

Kreditorių susirinkimas šeštuoju darbotvarkės klausimu papildė BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką 9 punktu, kuriame numatė, kad kreditorius, balsuodamas raštu ir atskiru darbotvarkės klausimu norintis pasiūlyti kitokį nutarimo projektą nei siūlo administratorius, turi savo lėšomis, likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki susirinkimo dienos, su savo siūlomu projektu supažindinti visus BUAB „Gertauta“ kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo, išsiunčiant jiems pranešimą apie siūlomą nutarimo projektą registruotu laišku arba pasirašytinai. Pareiškėjo nuomone, toks nutarimas nepagrįstai riboja kreditorių teises, sukuria jiems nepagrįstas pareigas ir panaikina tiesiogines administratoriaus pareigas. Kreditorių susirinkimas nepagrįstai atleido administratorių nuo tiesioginių įstatyme numatytų jo pareigų vykdymo ir nepagrįstai perkėlė šias pareigas kreditoriams. Be to, kreditorius apskritai negalėtų vykdyti minėta tvarka jam nustatytų prievolių, kadangi jam nėra žinoma apie visus tai dienai teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, tokia informacija disponuoja tik įmonės administratorius. Pareiškėjo siūlomame nutarimo projekte buvo siūloma numatyti kreditoriui prievolę pateikti savo nutarimo projektą administratoriui prieš 3 darbo dienas, o jau administratorius turėtų apie tai informuoti likusius kreditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Gertauta“ 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų antruoju, trečiuoju (dalyje dėl (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainų) ir šeštuoju klausimais, t. y. dėl bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo bei kreditorių susirinkimo tvarkos papildymo.

Dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo

Kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 29 d. Apeliantas nesutinka su administratoriaus nurodytomis išlaidomis darbo užmokesčiui, lizingui, transportui ir draudimui.

Apelianto teigimu, administratorius neteisėtai priėmė į juristo pareigas buvusį BUAB „Gertauta“ direktorių R. N., be to, šis asmuo faktiškai nevykdo jokių darbo funkcijų, todėl nėra pagrindo jam mokėti darbo užmokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, 2010 m. spalio 29 d. nutartyje pasisakė dėl R. N. tinkamumo eiti juristo pareigas ir konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. N. yra netinkamas eiti BUAB „Gertauta“ juristo pareigas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje dėl R. N. tinkamumo eiti juristo pareigas ir gauti už tai atlyginimą nepasisako (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apelianto teigimu, kitos išlaidos (transporto išlaidos, lizingas, draudimas) taip pat yra susijusios su R. N. darbu įmonėje, nes šis darbuotojas naudojasi lizinguotu automobiliu Audi Q7, nors jis į darbą priimtas nepagrįstai ir jokių funkcijų neatlieka. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą aukščiau minėtais motyvais.

Be to, apelianto teigimu, šios išlaidos (transporto išlaidos, lizingas, draudimas) yra susijusios su iš UAB DnB NORD lizingas lizinguotais automobiliais, o Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartyje nustatė, kad BUAB „Gertauta“ po bankroto bylos iškėlimo neturėjo pareigos mokėti pagal lizingo sutartis, perduoti lizingo sutarčių dalyką jų savininkui ir lizingo sutartis nutraukti. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į minėtą nutartį, administratorius nepagrįstai išleido įmonės lėšas ne tik lizingo įmokoms, bet ir automobilių draudimui bei jų išlaikymui (remontui, kurui ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto minėti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties argumentai buvo išsakyti sprendžiant ne administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o sprendžiant kitą klausimą, t. y. dėl BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 8 d. kreditorių susitarime priimto nutarimo surasti potencialų lizinguojamų automobilių pirkėją pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto minėtais Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties argumentais, nes jie išsakyti sprendžiant ne administratoriaus ataskaitos patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl BUAB „Gertauta“ 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, kurioje nurodytos tos pačios rūšies išlaidos kaip ir nagrinėjamoje byloje ginčijamoje ataskaitoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad administratorius nepagrįstai išleido įmonės lėšas ne tik lizingo įmokoms, bet ir automobilių draudimui bei jų išlaikymui (remontui, kurui ir pan.).

Bylos duomenimis, BUAB „Gertauta“ 2009 m. balandžio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo nutarta mokėtinas lizingo įmokas įtraukti į administravimo išlaidų sąmatą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kreditoriai pritarė sprendimui vykdyti lizingo sutartis. Nors minėto pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai buvo ginčijami teisme, teismai šiuos nutarimus paliko galioti (Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis). Be to, BUAB „Gertauta“ teisme ginčija AB DnB NORD lizingas vienašalį lizingo sutarčių nutraukimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Gertauta“ 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo

Kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu protokolo 3.2-3.6 punktais nutarė nustatyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą, keturis žemės sklypus (0,1071 ha, 0,1010 ha, 0,1013 ha ir 0,1164 ha ploto) parduodant po 400 000 Lt, o penktą sklypą (4/21 dalį 0,5697 ha ploto žemės sklypo) – už 7 000 Lt kainą. Byloje nustatyta, kad minėti keturi žemės sklypai yra įkeisti kreditoriui AB DnB NORD bankas, o penktas žemės sklypas neįkeistas. Apelianto teigimu, penktas žemės sklypas yra betarpiškai susijęs su kitais žemės sklypais ir yra skirtas jiems tarnauti, kadangi pagal projektavimo dokumentus jame įrengiami viso kvartalo inžineriniai tinklai, todėl, apelianto įsitikinimu, kitų žemės sklypų rinkos vertė ženkliai sumažės, jeigu jiems priskirtas infrastruktūros teritorijos žemės sklypas bus parduotas atskirai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl galimumo įkeistus žemės sklypus parduoti tik su neįkeistu žemės sklypu. Iš pareiškėjo skundo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas kai kuriuos įrodymus pateikė, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neanalizavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra minėtų žemės sklypų savininkas, todėl jam nėra prieinami visi ginčo žemės sklypų įsigijimo ir vystymo dokumentai. Iš pareiškėjo pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano matyti, kad visas žemės sklypas buvo padalintas į 22 žemės sklypus, taip pat buvo numatyta planuojama infrastruktūros teritorija – 5 697 kv. m., kuri lygiomis dalimis priklauso visiems žemės sklypams arba bendrijai (jeigu ji bus įkurta) (t. 6, b. l. 48). Pateiktas statybos leidimas Nr. 0474 patvirtina, kad šiame sklype leidžiama statyti kvartalo inžinerinius tinklus (vandentiekį, nuotekinę, lietaus nuotekas, elektros, dujotiekio, ryšio tinklus) (t. 6, b. l. 49-50). Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja bankroto proceso tikslai, neišsiaiškino, ar šiame 0,5697 ha ploto žemės sklype iš tikrųjų yra įrengti viso kvartalo infrastruktūros objektai. Šios aplinkybės turi reikšmę nustatant, ar minėtas žemės sklypas skirtas tarnauti pareiškėjui įkeistiems žemės sklypams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tik, jog iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 0,5697 ha ploto žemės sklypo, kurio 4/21 dalys priklauso BUAB „Gertauta“, naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos. Tačiau teismas nevertino, kad šio žemės sklypo po 1/21 ar 2/21 dalis priklauso kitų žemės sklypų savininkams (t. 6, b. l. 67-69).

Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus susirinkimo priimto nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu (dalyje dėl (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainų), būtina nustatyti, ar 0,5697 ha ploto žemės sklypas yra susijęs su kitais keturiais BUAB „Gertauta“ priklausančiais ir įkeistais kreditoriui AB DnB NORD bankas taip, kad jį parduodant atskirai būtų nepagrįstai sumažinta kitų žemės sklypų rinkos vertė, nes jie būtų parduoti be jiems tarnauti priskirto žemės sklypo dalies. Be to, būtina įvertinti tai, kad BUAB „Gertauta“ priklausančias ir kreditoriui AB DnB NORD bankas neįkeistas 0,5697 ha ploto žemės sklypo 4/21 dalis siūloma parduoti vos už 7 000 Lt pradinę kainą, kai kitus keturis žemės sklypus – po 400 000 Lt. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas siekia padidinti jam įkeistų žemės sklypų vertę neįkeisto turto sąskaita, nes neįkeisto žemės sklypo vertė, palyginus su įkeistų žemės sklypų verte, yra žymiai mažesnė. Apeliantas teisingai nurodo, kad padidinus įkeisto turto vertę, būtų labiau ginami ir kitų kreditorių interesai, nes po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi likę pinigai būti skirti kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės ir neišanalizavo apelianto pateiktų įrodymų, neišreikalavo kitų įrodymų, kurių apeliantas neturi galimybių gauti. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus minėto klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kreditorių susirinkimo tvarkos papildymo

Kreditorių susirinkimas šeštuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą papildyti BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką nauju 9 punktu: „Kreditorius, balsuodamas raštu pagal administratoriaus pateiktą balsavimo raštu biuletenį, norėdamas atskiru darbotvarkės klausimu pasiūlyti kitokį nutarimo projektą, nei siūlo administratorius, turi savo lėšomis, likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki susirinkimo dienos, su savo siūlomu projektu supažindinti visus BUAB „Gertauta“ kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo, išsiunčiant jiems pranešimą apie siūlomą nutarimo projektą registruotu laišku arba pasirašytinai. Įrodymus apie tai, kad kreditoriams laiku ir tinkamai buvo pranešta apie siūlomą nutarimo projektą, kreditorius turi pateikti administratoriui prieš kreditorių susirinkimą kartu su savo balsavimo raštu biuleteniu“.

Apeliantas savo nesutikimą su priimtu nutarimu motyvuoja tuo, kad administratoriaus pareigos ir kitų kreditorių informavimo finansinė našta perkeliama naują nutarimo projektą pasiūliusiam kreditoriui, be to, kreditoriui paprastai nėra žinoma informacija apie visus tai dienai teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, todėl kreditorius apskritai negalėtų vykdyti minėta tvarka jam nustatytų prievolių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriai papildė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką minėtu 9 punktu, siekdami išvengti 2009 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkime kilusios situacijos, kai šiame susirinkime kreditorių, balsavusių raštu, balsų dauguma buvo priimtas nutarimas vienu iš darbotvarkės klausimų, tačiau jis buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi dėl to, kad vienas iš kreditorių (konkrečiai – AB DnB NORD bankas), pateikdamas administratoriui savo balsavimo raštu biuletenį, jame nurodė savo nutarimo projektą, o administratorius apie tai neinformavo kitų kreditorių. Administratoriaus teigimu, jis neturėjo objektyvios galimybės iki kreditorių susirinkimo informuoti kitus kreditorius apie siūlomą naują nutarimo variantą, nes balsavimo raštu biuletenį su kreditoriaus siūlomu nutarimo variantu gavo tik susirinkimo išvakarėse. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad bankroto administratorius negali neinformuoti kreditorių apie kitų kreditorių projektus svarstytinais klausimais. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju kreditoriai papildė kreditorių sušaukimo tvarką 9 punktu, siekdami išvengti panašių situacijų, todėl teisėtai ir pagrįstai prisiėmė sau prievolę (kartu ir būsimas su tuo susijusias išlaidas) informuoti kitus kreditorius apie jų siūlomą naują nutarimo projektą likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki kreditorių susirinkimo dienos. Tokios tvarkos tikslas – apriboti galimybes vilkinti bankroto procedūras bei taupyti administravimo lėšas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad administratorius, susirinkimo išvakarėse gavęs naujus nutarimų projektus, neturi realių galimybių apie juos informuoti likusių kreditorių, dėl to privalo šaukti naują kreditorių susirinkimą ir tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo tvarkos papildymas 9 punktu reglamentuoja ne naujų nutarimų projektų pateikimo procedūrą apskritai, o tik tuos atvejus, kai kreditorius, balsuodamas raštu pagal administratoriaus pateiktą balsavimo raštu biuletenį, pasiūlo naują nutarimo projektą.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad kreditorius negalės vykdyti minėta tvarka jam nustatytų pareigų, nes, apelianto teigimu, kreditoriui, teikiančiam naują nutarimo projektą, nėra žinoma apie visus tai dienai patvirtintus kreditorių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius turi teisę kreiptis į bankroto administratorių su prašymu pateikti visų kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, sąrašą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Gertauta“ 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas šeštuoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo AB DnB NORD bankas skundas dėl BUAB „Gertauta“ 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo trečiuoju (dalyje dėl (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainų) darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistas kitas Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties dalis.