- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- B2-1019-343/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
- Advokatai
- Nedas Šileika
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kreditorės AB DnB NORD bankas skundą dėl B UAB „Gertauta“ 2011 08 29 kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų 2 ir 3 ir 5.1 darbotvarkės klausimais pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas skundu dėl B UAB „Gertauta“ 2011 m. rugpjūčio 29d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų prašo pripažinti negaliojančiais kreditorių komiteto 2011m. rugpjūčio 29 d. nutarimus 2 darbotvarkės klausimu - dėl teisininko atleidimo iš darbo; 3 darbotvarkės klausimu - dėl 2010 m. balandžio 8 d. pavedimo sutarties; 5.1 - darbotvarkės klausimu dėl turto, esančio Raisteniškių k., pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (b.l. 3-8). Nurodo, jog kreditorių komitetas be pagrindo teisininką R. N. nusprendė atleisti ne nuo nutarimo priėmimo dienos, o tuomet, kai įsiteisės teismo sprendimas byloje, kurioje teisininkas atstovavo atsakovę. Tokiu būdu neapibrėžtam laikui pratęsta teisiškai nepagrįsta situacija, kai funkcijoms, priskirtoms administratoriaus kompetencijai - sandorių tikrinimui, atstovavimui teismuose - atlikti samdomas teisininkas už tai apmokant ne iš administravimui skirtų lėšų, bet iš atsakovės lėšų. Šios situacijos nepagrįstumą jau yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atidėdamas klausimo dėl administravimo išlaidų svarstymą kreditorių komitetas be pagrindo paliko galioti 2010 m. balandžio 8 d. pavedimo sutartį. Tai yra neatsiejamai susiję klausimai, todėl juos spręsti pavieniui nebuvo pagrindo. Akcentuoja ir tai, jog šis klausimas yra susijęs ir su atlyginimo aukščiau nurodytam teisininkui mokėjimu, kadangi administratoriaus funkcijas atlikusiam teisininkui išmokėta suma turėtų būti sumažintos administravimo išlaidų ribos arba atlyginimas teisininkui turėtų būti mokamas iš administravimui skirtų lėšų. Pratęsdamas pavedimo sutarties galiojimą komitetas nevertino nustatyto administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo. Akcentuoja ir tai, jog teismas neteisėtais pripažino daugelį administratoriaus teiktų nutarimų, daugelį jo atliktų veiksmų, todėl nustatytas atlyginimo dydis vertintinas kaip pažeidžiantis kreditorių interesus. Nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo buvo priimtas nesilaikant darbotvarkės. Nors darbotvarkėje nebuvo užsimenama apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, būtent toks sprendimas galiausiai buvo priimtas. Buvo pažeistos ir turto pardavimo procedūros, nes įkaito turėtojas nebuvo informuotas apie 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo pagrindu įvykusias pirmąsias ir antrąsias varžytynes, kas sąlygojo jų neteisėtumą. Net ir nepardavus turto iš varžytynių, tolesnę jo pardavimo tvarką turėjo nustatyti kreditorių komitetas. Šis reikalavimas taip pat nebuvo išpildytas, turtą nuspręsta parduoti už ženkliai mažesnę kainą, nei jis buvo pardavinėjamas varžytynėse - kaina sumažinta nuo 1 068 400 Lt iki 267 150 Lt - to tinkamai nepagrindžiant.
Rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 75-77) bankas nurodo, kad skelbimuose dėl turto pardavimo nebuvo būtinų ofertos elementų, nes nebuvo nurodytos esminės turto perleidimo sandorio sąlygos. Pažymi, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai teikiami skelbimai dėl varžytynių nebūna laiku paskelbiami ar būna koreguojami. Pagrindinis pažeidimas buvo tai, kad administratorius nepasiūlė bankui perimti neparduotą turtą. Mano, kad esminė skundžiamo nutarimo žala kreditoriams yra netinkamas turto pardavimo būdo parinkimas: turtą buvo nuspręsta parduoti ne viešai varžytynėse, o pirmam iš pasiūlymą pateikusių asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu banko atstovas nurodė, kad skundą palaiko. Jis taip pat paaiškino, kad Lietuvos Apeliacinis teismas 2011 06 23 nutartyje nagrinėdamas banko skundą dėl 2010 04 08 B UAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, spręsdamas klausimą dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo nurodė, jog įmonės atstovavimas ir sandorių tikrinimas tyra paties administratoriaus veikla. Buvo suformuluotas principas kaip vertinti administratoriaus darbą. B UAB „Gertauta“ dirbant R. N. juristu yra interesų konfliktas, kadangi R. N. ir anksčiau dirbo toje įmonėje. Atstovo nuomone, bankrutuojančią įmonę gali atstovauti asmuo, kuris yra teisiniuose santykiuose su administratoriumi. Atstovo nuomone, neteisėtas yra ir nutarimas nekeisti pavedimo sutarties. Šios sutarties p. 3.3 nustatytas administratoriaus atlyginimas. Atlyginimas administratoriui nustatytas iki įmonė bus pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t.y. iki 2010 01 20. Pavedimo sutartis sudaryta 2010 04 08. Administratoriaus atlyginimas yra sudėtinė administravimo išlaidų dalis, o klausimo dėl administravimo išlaidų svarstymas yra atidėtas. Atstovas taip pat nurodė, kad su nutarimu dėl turto pardavimo nesutinka dėl trijų priežasčių: 1) bankas nebuvo informuotas apie varžytynes; 2) nebuvo siūloma bankui perimti turtą, 3) be pagrindo turto kaina sumažinta 4 kartus, pasirinktas netinkamas turto pardavimo būdas, kadangi jis yra akivaizdžiai neprotingas. Nurodo, kad B UAB „Gertauta“ nesiuntė pranešimo apie varžytynes, nes toks pranešimas kaip yra b.l. 47 nėra pranešimas apie varžytynes. 2011 05 30 analogiško pranešimo b.l. 50 bankas nėra gavęs. Atsakymą b.l. 53-55 bankas gavo, tačiau mano, kad atsakyme nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis negali būti taikoma. Nurodo, kad yra panaikinti R. N. kreditoriniai reikalavimai, nebuvo kreditorių sprendimo turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą, apie varžytynes reikia informuoti prieš 10 dienų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą administratorius nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pripažinti banko atstovo advokato Nedo Šileikos piktnaudžiavimą teise ir skirti jam baudą, kurios 50 proc. priteisti atsakovo naudai (b.l. 42-46). Dėl nutarimo Nr. 2 - nurodo, kad kreditoriai posėdyje įvertino faktinę aplinkybę, kad Lietuvos Apeliacinio teismo 2011 06 23 nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės sietinos tik su pavedimu juristui R. N. tikrinti B UAB „Gertauta“ sudarytus sandorius. Dėl kitų jo atliekamų darbinių funkcijų teismas nepasisakė. Kreditoriai nekvestionavo Lietuvos Apeliacinio teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų aiškinimo. Kreditoriai įvertino faktines aplinkybes, kad sandorius patikrino administratorius, o R. N. tik konsultavo administratorių dėl sandorių vertinimo ir tai sudarė labai mažą teisinio darbo dalį. R. N. darbas susijęs su procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismuose, B UAB „Gertauta“ debitorių/kreditorių susirinkimuose. Šias funkcijas gali atlikti teisinį išsilavinimą ir darbo patirtį turintis asmuo, koks yra R. N.. Jis 2008 11 11 darbo sutartimi sulygtus įsipareigojimus vykdo tinkamai. 2011 01 11 nutartis dėl atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo juristo funkcijų pasikeitimo nelėmė. Lietuvos Apeliacinio teismo 2011 06 23 nutartis nėra DK numatytas pagrindas nutraukti darbo sutartį. Be kreditorių sprendimo administratorius neturi pagrindo nutraukti darbo sutartį su juristu. Dėl nutarimo Nr. 3 – nurodo, kad ĮBĮ nenustato pareigos kreditorių susirinkimui (komitetui) atlyginimą administratoriui keisti tik tvirtinant/keičiant visą administravimo išlaidų sąmatą in corpore. Kreditorių komitetui nepakako duomenų sprendimui dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo/pakeitimo priimti. Kita vertus kreditorių komitetui nebuvo pateikta faktinių duomenų, lemiančių 2010 04 08 pavedimo sutarties Nr. 1 pakeitimo būtinybę, todėl pagrįstai buvo nutarta Pavedimo sutarties Nr. 1 sąlygų nekeisti. Bankas savo skunduose niekada administratoriaus atlyginimo dydžio ir pavedimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo. Akivaizdu, kad bankas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir, skųsdamas visus kreditorių ir teismų sprendimus vilkina bankroto procedūrą, todėl administratorius, juristas yra priversti dirbti papildomus darbus. Tokie nesąžiningi, prieštaraujantys visų kreditorių interesams ir bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principams, banko veiksmai negali lemti administratoriaus pareigos dirbti neatlygintinai ar už mažesnį nei sulygtą pavedimo sutartimi atlyginimą. Dėl nutarimo Nr. 5.1 nurodo, kad darbotvarkėje buvo numatytas klausimas „Gautų pasiūlymų dėl turto pardavimo svarstymas“. Administratorius pateikė kreditoriams tris pasiūlymus pirkti turtą. Kreditorių komiteto nutarimas priimtas kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės ribose. Kreditorių komiteto susirinkime dalyvavo visi kreditoriai, todėl darbotvarkė galėjo būti keičiama ir buvo keičiama papildant klausimu dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus Atlyginimo mokėjimo tvarkos nustatymo ir šiuo klausimu priimtas nutarimas neginčijamas. Bankas tiesiogiai meluoja teismui, kad jis nebuvo informuotas apie 2011 04 08 varžytynes. Apie pirmąsias varžytynes, kurios įvyko 2011 05 27, paskelbtos 2011 04 27 Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 33 (1), bankas buvo informuotas 2011 04 19 pranešimu Nr. 593; apie antrąsias varžytynes, įvykusias 2011 06 30 Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbta 2011 06 08 Nr. 45 (1), bankas buvo informuotas 2011 05 30 pranešimu Nr. 597. Savo pasiūlymą dėl turto vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 07 03 nutarimu Nr. 831 patvirtintų Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu bankas turėjo pateikti kreditorių komitetui tiesiogiai ar per administratorių ĮBĮ 33str. 5d. nustatyta tvarka iki 2011 07 19. Kadangi Hipoteka suvaržytas turtas varžytynėse buvo pardavinėjamas komplekse su nesuvaržytu, tai bankas perimti turtą neturėjo jokių galimybių. 2010 12 21 atsakymu Nr. 510 administratorius bankui išaiškino teisinę situaciją ir atšaukė pasiūlymą perimti įkeistą turtą. Kreditoriai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė turto pardavimo tvarką, todėl banko teiginys dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nenustatymo atmestinas. CPK 95 str. 1d. apibūdinamas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis atvejais laikytini veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir ne pagal civilinio proceso tikslus. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus gali paskirti 20 000 Lt baudą. Banko atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes skundu teikia žinomai melagingomis faktinėmis aplinkybėmis grįstą reikalavimą Atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu B UAB „Gertauta“ atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka. Jis paaiškino, kad bankas nori teisinių pasekmių nesukeliančio teismo sprendimo. Juristo darbo sutartis nepasikeis nuo kreditorių nutarimo, mes tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo nenumato DK. Nuostata, kad administratorius turi vesti buhalterinę apskaitą prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, nes administratorius turi teisę samdyti darbuotojus. B UAB „Gertauta“ turi eilę ginčų su banku dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, B UAB „Gertautą“ pagal CPK 58str. turi teisę atstovauti tik tam tikri asmenys. Dėl nutarimo dėl Pavedimo sutarties atstovas paaiškino, kad kreditoriai privalo nustatyti atlyginimą administratoriui. Kreditoriai turi teisę keisti atlyginimą administratoriui. Nekeisdami Pavedimo sutarties kreditoriai neturėjo pagrindo keisti atlyginimą administratoriui. Šiuo atveju bankas užima pasyvią poziciją, niekuo nesidomi, neturėdami informacijos tik teigia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai yra negaliojantys. Bankas nesiūlė kokį atlyginimą reikia paskirti administratoriui, t.y. bankas kaip kreditorius neveikė aktyviai. Dėl turto pardavimo atstovas nurodė, kad turtas turėjo būti pardavinėjamas dviejose varžytynėse. Bankas apie 2011 04 08 kreditorių susirinkimo nutarimus bankas žinojo. Bankui apie varžytynes buvo pranešta pranešimu b.l. 47, specialios pranešimo apie varžytynes formos nėra nustatyta. Bankas šį pranešimą gavo, kaip gavo ir pranešimą apie antras varžytynes b.l. 50. Bankas 2011 05 30 voko teismui nepateikė, todėl neįrodė, kad 2011 05 30 pranešimo apie varžytynes negavo. Buvo sprendimas parduoti turtą laisvu pardavimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. rugpjūčio 29 d. įvyko šeštasis B UAB “Gertauta” kreditorių komiteto posėdis. Iš posėdžio protokolo (b.l. 10-16) seka, kad į posėdį atvyko visi kreditorių komiteto nariai. Posėdžio darbotvarkė buvo papildyta klausimu „Administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarkos nustatymas“. Kreditorius AB DnB NORD bankas nesutinka su kai kuriais nutarimais priimtais 2011 08 29 B UAB „Gertauta“ kreditorių komiteto susirinkime ir juos skundžia.
Pirma, bankas nesutinka su nutarimu 2 darbotvarkės klausimu. Antru darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas „Dėl teisininko R. N. 2008 10 19 darbo sutarties pabaigos“. Banko nuomone, atleisti R. N. reikia nuo nutarimo priėmimo dienos, nes jis atlieka funkcijas, kurias turi atlikti administratorius, t.y. administratoriui priskirtas funkcijas, o jam mokama iš atsakovės lėšų. Teismas sprendžia, kad darbuotojų pasirinkimas yra administratoriaus reikalas. Tokiam administratoriaus sprendimui turi pritarti įmonės kreditoriai. Kreditoriai priėmė nutarimą dėl juristo atleidimo iš darbo, kurį susiejo su tam tikru faktu (sąlyga). Kaip seka iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 05 09 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011, tai teismas nurodė, kad svarstant administratoriaus veiklos pagrįstumą turi būti įvertinti veiksmai samdant juristą tiems veiksmams, kuriuos turi atlikti pats administratorius. Klausimo dėl juristo atleidimo iš darbo svarstymas kaip seka iš nagrinėjamų klausimų eigos nėra betarpiškai susijęs su paminėta nutartimi. Teismas pažymi, kad teisininką R. N. į darbą priėmė ne kreditoriai, bet administratorius, todėl administratorius ir turi teisę nutraukti darbo sutartį su juristu. Teismas sprendžia, kad iš nurodyto akivaizdu, jog kreditorių komiteto nutarimo atleisti juristą iš darbo nereikia. Todėl darytina išvada, kad priimtas kreditorių komiteto nutarimas jokių teisinių pasekmių nesukels, nes juristas nėra priimtas į darbą kreditorių nutarimu, todėl ir jo atleidimui iš darbo kreditorių nutarimas nėra reikalingas. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Aukščiausias teismas 2011 05 09 nutartyje, tiek Lietuvos Apeliacinis teismas 2011 06 23 nutartyje vertino aplinkybes, susijusias su juristo R. N. veikla tikrinant įmonės sandorius, atstovaujant įmonę, tačiau nei vienas teismas nevertino juristo darbo apimties ir funkcijų visumos. Banko nuomone, priėmus ginčijamą nutarimą neapibrėžtam laikui pratęsta teisiškai nepagrįsta situacija, kai funkcijoms, priskirtoms administratoriaus kompetencijai - sandorių tikrinimui, atstovavimui teismuose - atlikti samdomas teisininkas už tai apmokant ne iš administravimui skirtų lėšų, bet iš atsakovės lėšų. Su šiuo argumentu teismas nesutinka, nes kaip minėta aukščiau, bankas nepaneigė aiškinimo, jog juristo darbo funkcijos neapsiriboja vien tik įmonės sandorių tikrinimu ar įmonės atstovavimu teismuose. Kaip nurodė B UAB „Gertauta“ atstovas įmonės juristas ruošia ieškinius, prie ieškinių pridedamą medžiagą, konsultuoja administratorių. Kaip seka iš ginčo esmės, tai banko netenkina pati juristo asmenybė, tačiau šiuo atveju asmenis tam tikram darbui atlikti samdo administratorius, kuriam tokią teisę suteikia ĮBĮ 11str. 3d.11p.; ir antra, bankas mano, kad juristas turi būti samdomas atlyginimą jam mokant iš administratoriaus atlyginimo. Tačiau mokėjimo tvarka yra nustatoma, nustatant administravimo išlaidų sąmatą.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad skundas dėl nutarimo 2 darbotvarkės klausimu atmestinas.
Trečias darbotvarkės klausimas buvo – „Administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“. 3 darbotvarkės klausimu kreditoriai nutarė: „Klausimo svarstymą dalyje dėl administravimo išlaidų atidėti kitam kreditorių komiteto posėdžiui“, bei nutarė: „2010 m. balandžio 8d. pavedimo sutarties Nr. 1 sąlygų nekeisti“. Banko nuomone, nebuvo pagrindo išskaidyti šių klausimų sprendimą, t.y. administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra tarpusavyje susiję klausimai, todėl turi būti sprendžiami kartu. Sutinkamai su ĮBĮ 36str. 3d. administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti įmonės bankroto procese, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Atlyginimas administratoriui yra sudedamoji administravimo išlaidų dalis. Kreditoriai buvo nutarę svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų, kartu išskiriant klausimą dėl administratoriaus atlyginimo. Tarp administratoriaus ir kreditoriaus AB DnB NORD bankas šioje byloje nuolat kyla ginčas dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų. Banko atstovas teismo posėdyje svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paaiškino, kad šiuo metu administratorius administruoja įmonę nežinodamas nei administravimo išlaidų dydžio, nei atlyginimo, o paminėtas nutarimas jam leistų naudoti tokias lėšas, dėl kurių kreditoriai nėra susitarę, nes atlyginimas administratoriui ir administravimo išlaidos buvo nustatyti iki 2010 01 19, t.y. iki įmonė bus pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas sprendžia, kad netoleruotina situacija, kuomet įmonės administratorius turi administruoti įmonę už savo lėšas ir net nežinodamas, ar jos jam bus atlygintos. Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 23str. 1d. 9p. kreditorių susirinkimas turi nustatyti administratoriui atlyginimą. Tai ir buvo padaryta, atlyginimas buvo nustatytas, sudaryta pavedimo sutartis, kurios p.3.3 nustatė administratoriaus atlyginimą. Pažymėtina ta aplinkybė, kad pavedimo sutartis su administratoriumi (tame tarpe ir atlyginimas administratoriui) buvo sudaryta 2010m. balandžio 8 d., t..y jau pasibaigus terminui iki kada buvo nustatytas atlyginimas administratoriui. Bankas pavedimo sutarties neginčijo, tuo pačiu jis neginčijo ir atlyginimo administratoriui. Vadinasi, su nustatytu atlyginimu administratoriui bankas sutiko. Kreditoriai yra laisvi, kaip jiems spręsti kreditorių susirinkimui ar komitetui priskirtus klausimus. Iš 2010 04 08 pavedimo sutarties seka, kad jos galiojimo terminas nėra nustatytas. Administratorius įmonę administruoja būtent pavedimo sutarties pagrindu. Iš paminėtos sutarties p. 3.2 seka, kad į administravimo išlaidų sąmatą įtraukiamos visos bankrutuojančios įmonės veiklos išlaidos, taip pat ir administratoriaus atlyginimas už bankroto administravimo paslaugas (b.l. 93). Todėl akivaizdu, kad tol, kol nepakeista administravimo išlaidų sąmata, nepakeistas ir administratoriaus atlyginimas. Bankas su tuo nesutinka, tačiau nenurodo, koks atlyginimas administratoriui turėtų būti nustatytas, juo labiau nepagrindžia, kodėl atlyginimas administratoriui atidėjus klausimo svarstymą sekančiam kreditorių komiteto posėdžiui, turėjo būti nustatytas kitokio dydžio. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad kreditorių komitetui atidėjus klausimo dėl administravimo išlaidų dydžio nustatymo svarstymą, priėmus domėn tą aplinkybę, kad administratoriaus atlyginimas yra sudėtinė administravimo išlaidų dalis, teismas daro išvadą, kad kreditoriai turi teisę koreguoti administravimo išlaidas atsižvelgę į išmokėtą atlyginimą administratoriui.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad bankas neįrodė, jog atlyginimas administratoriui turi būti nustatytas kitokio dydžio, įvertinęs tai, kad Pavedimo sutartis su administratoriumi buvo sudaryta pasibaigus banko nurodytam terminui dėl administratoriaus atlyginimo galiojimo ir bankui Pavedimo sutarties neginčijant, sprendžia, kad skundas ir šioje dalyje atmestinas. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, jog bankas nenurodė kaip pasikeitė administratoriaus darbo apimtys po Pavedimo sutarties sudarymo, kaip pasikeitė darbo apimtys po skundžiamo nutarimo priėmimo. Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamo nutarimo priėmimas ar nepriėmimas teisinių pasekmių nesukelia, nes šiuo atveju galioja Pavedimo sutartis. Motyvus, kad pratęsdamas pavedimo sutarties galiojimą komitetas nevertino nustatyto administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo, jog teismas neteisėtais pripažino daugelį administratoriaus teiktų nutarimų, daugelį jo atliktų veiksmų, todėl nustatytas atlyginimo dydis vertintinas kaip pažeidžiantis kreditorių interesus, teismas atmeta, kadangi Pavedimo sutarties pratęsti nereikėjo, nes jos galiojimas nebuvo pasibaigęs, todėl skundžiamas kreditorių komiteto susirinkimo nutarimas nesukelia teisinių pasekmių, o paminėti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti paminėtą kreditorių komiteto nutarimą.
5.1 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl turto, esančio Raisteniškių k., pardavimo tvarkos ir kainų. Kreditorių komitetas nutarė įpareigoti administratorių sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Autokompleksas“ dėl žemė sklypų pardavimo už bendrą 267 150 Lt sumą, apmokėjimo terminas per vieną darbo dieną po sutarties pasirašymo. Bankas nurodo, kad šis nutarimas buvo priimtas nesilaikant darbotvarkės, nes darbotvarkėje nebuvo užsimenama apie pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą, tačiau būtent toks sprendimas galiausiai buvo priimtas. Su šiuo motyvu teismas nesutinka, nes penktu darbotvarkės klausimu buvo: gautų pasiūlymų dėl turto pardavimo svarstymas. Pažymėtina, kad šis klausimas buvo numatytas pagal pradinę kreditorių komiteto susirinkimo darbotvarkę. Kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo visi kreditorių komiteto nariai, kurie neviršydami savo kompetencijos ir priėmė sprendimą dėl varžytynėse neparduoto turto realizavimo. Teismas nesutinka su banko argumentu, kad buvo pažeistos ir turto pardavimo procedūros, nes įkaito turėtojas nebuvo informuotas apie 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo pagrindu įvykusias pirmąsias ir antrąsias varžytynes, kas sąlygojo jų neteisėtumą. Iš bylos duomenų matyti, kad bankui buvo siunčiami pranešimai apie varžytynes (b.l. 47, 50). Teismas nesutinka su banko atstovo adv. N.Šilaikos aiškinimu, kad buvo netinkamas pranešimas apie varžytynes, nes nėra nustatyta tiksli forma, pagal kurią turi būti pranešama apie varžytynes. Kita vertus, banką atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, todėl jeigu bankas ko nors nesuprato, galėjo pasikonsultuoti su atstovais arba paklausti administratoriaus. Nors bankas teigė , kad pranešimo apie antrąsias varžytynes (b.l. 50) negavo, tačiau iš B UAB „Gertauta“ pateiktų siuntų paieškos duomenų pažymų (b.l. 115-121) matyti, kad pranešimą apie antrąsias varžytynes bankas gavo. Atmestinas ir argumentas, kad pranešimai apie varžytynes koreguojami ir todėl administratorius turėjo siųsti kitokį pranešimą, nes nustatytais terminais buvo pranešta apie varžytynes, jokių koregavimų šiuo atveju nebuvo. Taip pat atmestinas banko argumentas, kad bankui nebuvo siūloma perimti varžytynėse neparduotą turtą, nes šis klausimas buvo išspręstas ir tai patvirtina atsakymas bankui (b.l. 53-55). Kita vertus bankas netgi ir nagrinėjant šį ginčą teisme iki teismo posėdžio dienos nepateikė teismui pageidavimo perimti neparduotą varžytynėse turtą. Pažymėtina ta aplinkybė, jog pats bankas nurodo, kad esminė skundžiamo nutarimo žala kreditoriams yra netinkamas turto pardavimo būdo parinkimas: turtą buvo nuspręsta parduoti ne viešai varžytynėse, o pirmam iš pasiūlymą pateikusių asmenų. Vienok, kaip pasielgti su varžytynėse neparduotu turtu sprendžia būtent kreditoriai, kreditoriai sprendimą ir priėmė. Nepagrįstas ir banko argumentas, kad parduodamo turto kaina buvo per daug sumažinta, kadangi bankas šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Sutinkamai su CPK 178str. būtent bankui tenka pareigia įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Tuo tarpu bankas vadovaujasi samprotavimais, pamąstymais. Turto kaina buvo sumažinta atsižvelgus į gautus pasiūlymus. Atsižvelgus į tai, kad bankroto byla įmonei iškelta 2008 07 09 , t.y. daugiau negu prieš 3 metus, teismas sprendžia, kad bankroto procesas yra užsitęsęs, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai sprendė turto pardavimo klausimus. Tai yra ypač aktualu esant ginčui tarp banko ir administratoriaus dėl administravimo išlaidų ir yra akivaizdu, kad kuo ilgiau bus tęsiamos bankroto procedūros, tuo kreditoriai patirs daugiau administravimo išlaidų.
Skundą atmetus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimis (b.l. 21-22) CPK 149str. pagrindu.
Nors bankas skundžia kiekvieno B UAB „Gertauta“ kreditorių ar kreditorių komiteto susirinkimo nutarimus, teismas sprendžia, kad tai nėra pagrindas pripažinti, jog bankas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes tokią teisę turi, todėl bauda neskirtina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą atmesti.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimis.
Atsisakyti AB DnB NORD bankas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama atskirtuoju skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.