- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-05
- Bylos Nr.
- e2-318-1051/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05563-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- G. T.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Advokatai
- Zita Jurgaitienė
- Kategorijos
- 2.3.4.2Vaikų teisės ir pareigos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Š.-T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui G. T., trečiajam asmeniui A. G., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. S. ieškiniu prašo : 1) priteisti iš atsakovo G. T. sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant po 250 Eur, iki sūnaus D. pilnametystės, nuo ieškinio gavimo teisme dienos; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje bylos Nr. 2SP-7206-797/2017 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo G. T., kuria G. T. sutiko mokėti sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo metu sūnui buvo du metai ir suma, atsakovo skirta sūnaus išlaikymui, nors ir nebuvo pakankama, tačiau tuo laikotarpiu minimaliai galėjo tenkinti vaiko poreikius. Nuo šios nutarties priėmimo praėjo penkeri metai, sūnus paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl pasikeitė, padidėjo jo poreikiai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas mokėtinos išlaikymo sumos nei karto neindeksavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad ir laisvalaikio reikmėms, aprangai, papildomam ugdymui reikalingos papildomos lėšos. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį sūnaus išlaikymui išleidžia apytiksliai 850,00 Eur. Išlaikymo suma nuolat kinta, didėja.
3. Ieškinyje taip pat nurodė, kad vaiko išlaikymo išlaidos ypač padidėjo sūnui pradėjus lankyti mokymo bei lavinimo įstaigas. D. T. labai imlus ir aktyvus vaikas, nori visur dalyvauti, todėl lanko daug įvairių užsiėmimų. Lanko pusryčių būrelį, karate treniruotes, mokestis – 50,00 Eur kas mėnesį, dailę, filmo būrelį, muzikos pamokas nuo rugsėjo mėnesio, mokestis -180,00 Eur per mėnesį. Kadangi sūnus yra gabus muzikai, teatriniam menui, todėl siekia lavinti šiuos jo gabumus, sūnus pats labai nori lankyti užsiėmimus, yra motyvuotas. Kadangi abiejų tėvų pareiga tinkamai rūpintis vaiku, atsakovas privalo prisidėti lėšomis prie savo sūnaus lavinimo, poreikių tenkinimo. Nemažų išlaidų reikalauja ir sūnaus lavinimui bei ugdymui skirti dalykai, tokie, kaip perkamos knygos, spektaklių ir koncertų lankymas. Kadangi sūnus dar yra augantis, labai greitai keičiasi jo rūbų bei avalynės dydžiai, todėl reikalingos didelės išlaidos kasdienei aprangai. Taip pat kiekvieną mėnesį moka už sūnaus draudimą po 30,00 Eur. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad sūnus gyvena su ja bute, kurį nuomoja ir už jo nuomą reikia mokėti kiekvieną mėnesį, taip pat ir už gaunamas paslaugas. Taip pat nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis, ieškovės žiniomis yra gera ir jis savo sūnui išlaikyti gali teikti būtiną ir tinkamą išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėjo, kad skaičiuoti vaiko poreikius, Jungtinėje Karalystėje, kurioje gyvena ieškovė ir jų nepilnametis vaikas, yra nesąžininga jo atžvilgiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad apie mokamo išlaikymo indeksavimą jam buvo nežinoma – apie šią prievolę sužinojo mediacijos laikotarpiu, t. y. prieš 2 mėnesius, šiuo metu turi mokėti po 180,00 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad jo turtinė padėtis, kaip teigia ieškovė ieškinyje, nėra gera, todėl šiuo metu nėra galimybės mokėti daugiau. Vidutinis mėnesinis atlyginimas yra vidutiniškai apie 791,00 Eur, be to turi daug finansinių įsipareigojimų – būsto paskolos sudaro apie 147,00 Eur ir 169,00 Eur per mėnesį, turi papildomų paskolų, kurios sudaro 720,00 Eur per mėnesį. Išlaikymą teikia dviem vaikams - D. T. ir M. T.
5. 2023 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu ieškovė I. S. nurodė, kad sūnaus poreikiai yra pasikeitę, jis paaugo, pradėjo lankyti daugiau užsiėmimų, papildomų veiklų, moka vaiko sveikatos draudimą. Nurodė, kad vaiką į Lietuvą parveža savo lėšomis apytiksliai 4 kartus per metus. Karate užsiėmimus vaikas lanko metus laiko. Ieškovė nurodė, kad į Jungtinę Karalystę išvyko 2019 metais savo iniciatyva. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos siekia daugiau nei 1000,00 Eur. Nuosavo būsto neturi, butą nuomoja, su mokesčiais sudaro apie 1000,00 Eur, gauna valstybės paramą būstui. Parama sudaro 1400,00-1600,00 Eur per mėnesį. Sūnus išmokų iš Lietuvos valstybės negauna. Sūnus D. lanko baseiną, už kurį moka 33,00 Eur, karate treniruotes – 32,00 Eur, šokių pamokas – 10,00 Eur, pianino pamokas – 15,00 Eur už vieną pamoką (apie 60,00 Eur mėn.). Vaikas mokosi gerai, mokosi trečioje klasėje, mokyklą pradėjo lankyti keturių metų. Sveikatos problemų ieškovė ir jos sūnus nurodė neturintys. Vaikas maistui išrankus, dienai išleidžia apie 5-10 Eur, mokykloje maisto neperka. Atsakovas kelis metus išvis nemokėjo išlaikymo, moka nepastoviomis išmokomis, tačiau paskutiniu metu moka 180,00 Eur. Apibendrinant nurodė, kad sūnaus išlaidos sudaro apie 600,00 Eur per mėnesį. Gimtadienio šventėms išleidžia apie 200,00 Eur per metus, t. y. 16,66 Eur per mėnesį. Mokykloje reikalinga uniforma, kuri kainuoja apie 30-40 Eur.
6. 2023 m. kovo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas G. T. nurodė, kad ieškovė vaiką į Jungtinę Karalystę išsivežė be jo sutikimo. Atsakovas nurodė, kad turi dukrą, jai taip pat moka apie 180,00 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, kad turi savo vardu registruoto turto, įgytą už paimtą paskolą. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), pajamas sudaro apie 700,00 Eur, komandiruotpinigiai sudaro daugiau nei 1000,00 Eur, darbas Vokietijoje, Danijoje, į šias šalis dirbti vyksta su savo transporto priemone Volvo V50, tačiau turimų transporto išlaidų įmonė, kurioje atsakovas dirba, neatlygina. Atsakovas patvirtino, kad sūnus turi daug veiklos bei išreiškė nuomonę, kad būrelių vaikas lanko per daug. G. T. nurodė, kad prie vaiko parvežimo iš kitos šalies išlaidų neprisideda, nes, kaip minėta, vaikas išvežtas be jo sutikimo.
7. 2023 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. G. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Atsiliepimo į ieškinį trečiasis asmuo nepateikė. 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. G. nurodė, kad tėvas turi geranoriškai teikti vienodą išlaikymą abiem vaikams po lygiai. Nurodė, kad atsakovas moka nevienodą išlaikymą dukrai M. T. – 150 - 180 Eur. Dukrai keturiolika metų, ji noriai dalyvauja visokiose veiklose, lanko interjero dizaino, kikbokso treniruotes. Mokslai sekasi gerai, mokymosi vidurkis apie 8-9 balus. A. G. teismo posėdžio metu patikslino, kad yra ieškovės pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Zita Jurgaitienė palaikė ieškinį ir nurodė, kad ieškinys pagrįstas, vaiko poreikiai yra pasikeitę, D. T. aktyvus vaikas, todėl jam priteista 150,00 Eur suma yra nepakankama.
9. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovė L. Š.-T. palaikė pateiktą 2022 m. lapkričio 23 d. išvadą dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (b. l. 44-45). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, įvertinus vaiko poreikį.
Ieškinys patenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
10. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė I. S. (buv. pavardė P.), tėvas – atsakovas G. T. (b. l. 4). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. birželio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, jog iš G. T. būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos pervedant į vaiko motinos banko sąskaitą. Ieškovė I. S. kartu su kitu asmeniu 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarė būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkai moka 1650,00 svarų (kas atitinka 1869,08 eurų) kas mėnesį (b. l. 90). Šalių nepilnametis vaikas D. T. draudžiamas sveikatos draudimu (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Taip pat į bylą pateikti duomenys, kurie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog vaikui pirktas pianinas, perkami maisto papildai, mokama už užklasinę veiklą / būrelius, sūnaus stovyklas ir t. t. (b. l. 28, 84, 87, 93). Šalių nepilnametis sūnus mokyklą lanko Jungtinėje Karalystėje, lanko karate užsiėmimus (b. l. 84, 87). Ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra (b. l. 69, 72). Ieškovė Jungtinėje Karalystėje gauna 1598 svarų (kas atitinka 1810,17 Eur) išmoką, kurią sudaro standartinė išmoka - 334,91 svarų (kas atitinka 379,38 Eur), 795 svarų (900,55 Eur) būsto pašalpa ieškovės nuomojamai daliai bei 534,58 Eur (kas atitinka 605,56 Eur) parama už du vaikus (b. l. 100). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas 2022 m. mokestiniu laikotarpiu sudarė 10981,46 svarų (kas atitinka 12439,50 Eur) per metus (b. l. 96).
11. Atsakovas G. T. nuo 2022 m. birželio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis bruto (prieš mokesčius) yra 1204,50 Eur (b. l. 70-71). Atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 74, 75-77). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 73). Atsakovas 2015 m. sausio 22 d. yra sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma – 30000,00 Eur, kredito likutis 22867,69 Eur, mėnesio įmoka sudaro 147,35 Eur (b. l. 57-61). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – dukrą M. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 111-112).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo
12. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
14. Šalių nepilnamečiam sūnui D. T. yra septyneri metai ((duomenys neskelbtini) sueina aštuoneri). Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo metu, t. y. 2017 m. birželio 5 d., D. T. buvo du metai, jo poreikiai buvo mažesni, o pradėjus lankyti mokyklą, atsirado pakankamai daug naujų išlaidų, sūnus pradėjo lankyti papildomų užsiėmimų, atsirado poreikis mokymo priemonėms ir pan.. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios nuo 2017 metų. Nuo sprendimo priėmimo praėjo gana ilgas laiko tarpas – beveik 6 metai, šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, atsirado būreliai, daugiau papildomos užklasinės veiklos, dėl to neabejotina, kad auginant mokyklinio amžiaus vaiką patiriamos jau didesnės išlaidos jo kasdieniams poreikiams tenkinti, nei jos buvo būtinos auginant darželinio amžiaus vaiką.
15. Vadovaujantis bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per beveik 6 metus yra padidėję, o 2017 metais priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius (CPK 178, 185 straipsniai). Pastebėtina, jog atsakovas neginčija aplinkybės, kad vaiko poreikiai yra padidėję, jis teismo posėdžio metu nurodo, kad gali mokėti 180,00 Eur išlaikymo dydį.
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
17. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Teismo vertinimu, ši kasacinio teismo praktika taikytina ir tuo atveju, kai tikslines išmokas vaikui vienas iš tėvų gauna užsienio valstybėje. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. S. gyvena Jungtinėje Karalystėje, teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš Lietuvos Respublikos jokių išmokų sūnui D. negauna, tačiau išmoką vaikui ieškovė gauna iš Jungtinės Karalystės ir ji sudaro 605,56 Eur (534,58 svarus) (b. l. 100). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad augina du vaikus, todėl sūnui D. šios išmokos dalis sudaro 302,78 Eur.
18. Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos yra didesnės nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio, atskaičius mokesčius, t. y. 850,00 Eur. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu nurodė, kad šio išlaidos yra apie 600,00 Eur per mėnesį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
19. Ieškovės I. S. bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo sūnus lanko mokyklą, taip pat turi daug papildomų veiklų, yra labai žingeidus, todėl aktyviai dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir ieškovės bei jos atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, neabejotina, kad šalių nepilnamečiam vaikui atsirado papildomos, didesnės išlaidos ugdymui, papildomiems užsiėmimams, laisvalaikiui, drabužiams, avalynei ir t. t.. Sutiktina, kad šiuo metu priteisto išlaikymo dydžio (150,00 Eur) nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti (CPK 185 straipsnis).
20. Tačiau teismui vertinant ieškovės nurodytas sūnaus poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos yra pagrįstos nepilnai, yra perteklinės. Ieškovė nurodo, jog vitaminams išleidžia apie 120,00 Eur per mėnesį, tačiau teismui pateikta vitaminų sąskaita, kurioje ieškovės žyma nurodyta, kad vitaminams sūnui išleido 76,07 Eur (38,33+28,77 svarų) (b. l. 28). Teismas neabejoja, kad vaiko vystymuisi reikalingi vitaminai ir papildai, tačiau ieškovės pateikta sąskaita nepatvirtina vitaminų pirkimų periodiškumo bei ieškinyje grindžiamos sumos vitaminams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalių sūnus turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jam nuolat būtų reikalinga didesnė suma vaistams. Ieškovė ieškinyje kelis kartus nurodo, kad D. T. karate treniruotėms išleidžia 40,00 Eur ir 46,00 Eur (b. l. 17-18), teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad karate treniruotės kainuoja apie 32,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė vaiko išlaidų detalizaciją, kurioje nurodoma, kad pianino pamokos kaina sudaro apie 57,00 Eur už valandą, todėl per mėnesį reikės mokėti apie 228,00 Eur (b. l. 17-18). Teismo posėdžio metu ieškovei teikiant paaiškinimus, buvo nurodyta, kad vienos pianino pamokos kaina yra apie 15,00 Eur, per mėnesį – 60,00 Eur. Išlaidų detalizacijoje nurodoma, kad D. T. sausio mėn. ketina lankyti teatro būrelį, mėnesio mokestis 400,00 Eur, tačiau ieškovė nei teismo posėdžio metu, nei rašytiniais įrodymais šių aplinkybių nepatvirtino. Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė abejonę dėl sūnaus lankomų būrelių gausos.
21. Kaip minėta, šalių sūnus lanko karate būrelį (32 Eur/mėn.), šokių būrelį (10 Eur/mėn.), pianino pamokas (60,00 Eur/mėn.), baseino užsiėmimus (33,00 Eur/mėn.), turi papildomą mokamą užimtumą mokykloje (apytiksliai 180,00 Eur/mėn.). Sutiktina su atsakovu, kad tėvai privalo kontroliuoti ir užtikrinti, kad papildomos veiklos netrukdytų vaiko pagrindinio ugdymo procesui ir rezultatams. Taip pat, sutiktina ir su ieškovės pozicija, kad nėra blogai sūnų pratinti prie didesnio užimtumo bei turėti meninio bei sportinio užimtumo veiklas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad D. T. mokslo rezultatai būtų prasti, priešingai, ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sūnus mokosi gerai, o veiklos būtinos, nes vaikas labai aktyvus. Tad nustačius šalių sūnaus faktiškai lankomų mokamų papildomų ugdymo veiklų apimtį, priemonių muzikos pamokoms pirkimą (pianino), pripažintina, kad D. T. papildomo ugdymo poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 300,00 Eur suma.
22. Vertinant maisto, aprangos, higienos priemonių išlaidas, taip pat išlaidas pramogoms, pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad maistui vidutiniškai išleidžia apie 360,00 Eur, aprangai – 200,00 Eur/sezonui, higienos priemonėms – 9,00 Eur per mėnesį, kanceliarinėms prekėms – 5,00 Eur per mėnesį, gimtadienio šventės – 200,00 Eur per metus, išlaidos knygoms, spektaklių ir koncertų lankymui, žaidimų aikštelėms – apie 30,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad išleidžia 5-10 Eur per dieną sūnaus maitinimui, kas sudaro apie 150-300 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad ieškovės šios nurodytos išlaidos sūnaus maistui yra tikėtinos, nes besimokančiam, sportuojančiam, augančiam vaikui reikalingas visavertis maistas, papildomi užkandžiai po pamokų laukiant būrelio ar treniruočių. Teismas taip pat vertina, kad nurodytos išlaidos higienai, gimtadienio šventėms (200 Eur/12), knygoms, spektakliams atitinka protingumo kriterijus ir yra visiškai realios. Vertinant šalių sūnaus aprangos išlaidas, teismas pažymi, kad ieškovės nurodyta 200,00 Eur suma sezonui, t. y. 800,00 Eur metams arba 67,00 Eur per mėnesį, 7 metų berniukui yra per didelės ir nepagrįstos, todėl sprendžia, kad 45,00 Eur aprangai per mėnesį yra protingos išlaidos vaikui (CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė kiekvieną mėnesį moka už sūnaus draudimą, kuris sudaro 30,00 Eur. Įvertinus tai, kad šalių sūnus yra aktyvus, sportuojantis, ieškovė teigia, kad draudimas D. T. yra reikalingas, be to, draudimas atlieka ir kaupiamąją funkciją, todėl tikėtina, kad sukauptos lėšos taip pat bus reikalingos sūnaus mokslams ar kitoms ateityje atsirasiančioms reikmėms, todėl spręstina, kad šios išlaidos yra pagrįstos (CPK 185 straipsnis).
23. Nagrinėjant ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaidas reikšminga ir tai, kad šalių sūnus su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienyje. Kai vaikas į užsienio valstybę išvežamas gyventi abiejų tėvu sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius naštą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovė išsivežė sūnų gyventi į Jungtinę Karalystę be rašytinio atsakovo sutikimo, šios aplinkybės ieškovė neginčijo, todėl įvertinus tai, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje nustatyta motinos iniciatyva, spręstina, kad būtent ieškovei ir tenka pareiga teikti didesnį išlaikymą sūnui.
24. Apibendrinus byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad nepilnamečio vaiko D. T. būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti apie 600,00 Eur sumą, ką ieškovė ir nurodė teismo posėdžio metu.
25. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
27. Vertinant atsakovo G. T. turtinę padėtį, nustatyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis bruto (prieš mokesčius) yra 1204,5 Eur (be komandiruotpinigių). Atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-76). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Volvo50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 13). Atsakovas nurodo, kad turi daug įsipareigojimų – būsto paskolos sudaro 147,00 Eur ir 169 Eur per mėnesį, turi papildomų paskolų, už kurias, atsakovo duomenimis moka 720,00 Eur. Atsakovas šiuos argumentus patvirtino iš dalies, pateikdamas kredito grąžinimo grafiką, kuriame nurodyta, jog kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2015 m. sausio 22 d., kredito suma – 30000,00 Eur, kredito likutis 22867,69 Eur, mėnesio įmoka sudaro 147,35 Eur (b. l. 57-61). Atsakovas teikia išlaikymą jo ir trečiojo asmens A. G. dukrai M. T. po 400 litų (kas atitinka 115,85 Eur) (b. l. 111-112). Trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas teikia didesnį išlaikymą dukrai, mokėdamas apie 180,00 Eur per mėnesį.
28. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje ieškovė nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (b. l. 69, 72, 78). Ieškovė Jungtinėje Karalystėje gauna 1598 svarų (kas atitinka 1810,17 Eur) išmoką, kurią sudaro standartinė išmoka - 334,91 svarų (kas atitinka 379,38 Eur), 795 svarų (900,55 Eur) būsto pašalpa ieškovės nuomojamai daliai bei 534,58 Eur (kas atitinka 605,56 Eur) parama už du vaikus (b. l. 100). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas 2022 m. mokestiniu laikotarpiu sudarė 10981,46 svarų (kas atitinka 12439,50 Eur) per metus (1036,63 Eur per mėnesį) (b. l. 96). Svarbu pažymėti, kad ieškovė nurodo, kad sūnui D. tenkanti mokėtino buto nuomos mokesčio dalis sudaro 226,00 Eur per mėnesį, tačiau pastebėtina, kad ieškovė gauna būsto kompensaciją ir už nuomojamą būstą šiuo metu nemoka.
29. Nors atsakovas G. T. teisme siekė įrodyti, jog jis nėra pajėgus teikti didesnio nei 180,00 Eur išlaikymo savo sūnui ir atsiliepime nurodė, jog dirbdamas savo įmonėje uždirba „į rankas“ apie 700,00 Eur, tačiau teismo posėdžio metu atsakovui teikiant paaiškinimus jis nurodė, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir vyksta dirbti į Vokietiją bei Daniją, už darbą išvykus iš Lietuvos yra mokami komandiruotpinigiai, kurie vidutiniškai sudaro apie 1000,00 Eur per mėnesį, taigi, darytina išvada, kad atsakovo mėnesio pajamas sudaro apie 1700,00 Eur suma.
30. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.
31. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodė išaugusius vaiko poreikius, tam tikrų išlaidų pagrindimas nenuoseklus, bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu valstybė (Jungtinė Karalystė) taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri siekia 302,78 Eur, į tai, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – dukrą, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir pakeisti 2017 m. birželio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7206-797/2017 priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo G. T. nepilnamečiam vaikui D. T. priteisti po 235,00 Eur dydžio išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 3 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
32. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė priėmė sprendimą vykti gyventi į kitą valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, todėl būtent ieškovei ir tenka pareiga teikti didesnį išlaikymą sūnui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Ieškovė naudojosi advokato teikiamomis paslaugomis ir patyrė 1421,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 107). Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 85 proc. ieškovės reikalavimų (ieškovė prašė išlaikymo sumą padidinti 100,00 Eur suma (250,00 Eur – 150,00 Eur), o teismo sprendimu išlaikymas padidintas 85,00 Eur (235 Eur – 150,00 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1207,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
35. Kadangi ieškovė yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo. Šiuo atveju iš atsakovo priteistina išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma padidinta 85,00 Eur (235,00 Eur – 150,00 Eur), todėl iš atsakovo valstybei priteistino žyminio mokesčio suma yra 22,95 Eur (CPK 80 straipsnio 1dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 metų birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7206-797/2017 priteistą nepilnamečiam vaikui D. T. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam vaikui D. T. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 3 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1207,85 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septynių eurų 85 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo G. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 22,95 Eur (dvidešimt du eurus 95 centus) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.