- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-28
- Bylos Nr.
- e2-65-1003/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04638-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei J. P., jo atstovei advokatei I. P., atsakovo M. S. atstovui kuratoriui advokatui R. R., išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. I., nedalyvaujant atsakovui M. S., trečiojo asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teikianti išvadą institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pareikštu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. P. tėvas; nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti ieškovei iš atsakovo 5760 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už trejus metus; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. P. po 160 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-05-01 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2005 metų pavasarį, dirbdama (duomenys neskelbtini) įmonėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jie bendravo kaip bendradarbiai, vėliau užsimezgė artimesnis ryšys, laisvą nuo darbo laiką leisdavo kartu, po pusmečio draugystės pradėjo planuoti bendrą ateitį. 2005 metų gruodžio mėnesį sužinojo, kad laukiasi kūdikio. Iš pradžių atsakovas išssigando naujienos, vėliau apsiprato su mintimis dėl vaiko, ja rūpinosi, abu laukė gimsiančio kūdikio. 2006 metų sausio pabaigoje ji išvyko į Lietuvą, dėl sunkaus, komplikuoto nėštumo liko gimdyti ir pagimdė kūdikį Lietuvoje. Gimus vaikui, su atsakovu nuolat bendravo telefonu, atsakovas atsiųsdavo pinigų Western Union perlaidomis, už pinigus pirkdavo vaikui reikiamus daiktus, drabužėlius. 2006 metų pabaigoje atsakovas viešėjo pas ją Lietuvoje, susipažino su jos artimaisiais, rūpinosi vaiku. Atsakovas apsistojo jos namuose, prasisvečiavo apie savaitę, nupirko įvairių drabužėlių, žaislų sūnui. Atsakovui išvykus į (duomenys neskelbtini), daugiau nebesusitiko, tik bendravimą palaikė telefonu iki 2009 metų rudens. Vėliau bendravimas nutrūko, atsakovo telefonas nuolat buvo išjungtas. Sūnaus gimimo įraše grafoje dėl duomenų apie tėvą jokių įrašų nėra, todėl tikslinga nustatyti atsakovo tėvystę. Ji niekur nedirba, namie augina dar vieną sūnų, pragyvena iš gaunamo išlaikymo šiam sūnui ir 143, 65 Eur motinystės pašalpos, materialiai remia jos motina, seneliai. Sūnaus A. poreikiai kas menesį yra šie: maistui – apie 100 Eur, patalynei, drabužiams, avalynei – apie 70 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir paslaugoms – apie 20 Eur, vaistams, papildams ir vitaminams – apie 25 Eur, būsto mokesčiams – apie 35 Eur, mokyklos reikmenims ir priemonėms, telefonui, laisvalaikiui – apie 40 Eur, kuro išlaidoms – apie 20 Eur, iš viso apie 310 Eur. Ji sūnui gali skirti 150 Eur, o iš atsakovo priteistina 160 Eur išlaikymo kas mėnesį suma. Taip pat iš atsakovo priteistinas 5760 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Kadangi nuo gimimo sūnus A. gyvena su ja, siekdama ateityje išvengti nesusipratimų prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad su atsakovu rimtai draugavo, kartu leisdavo laisvalaikį, atsakovas pas ją nakvodavo, būdavo kartu po 1-2 dienas, planavo bendrą ateitį. Žinia apie nėštumą atsakovui sukėlė šoką, vėliau jis apsiprato ir džiaugėsi, kartu laukė vaikelio. Į Lietuvą atsakovas atvyko ir išvyko per Rygos oro uostą. Atvykęs džiaugėsi vaiku, atvežė vaikui medalioną, užkabino vaikui ant kaklo. Atsakovas vaiką prižiūrėjo, rūpinosi, maitino jį, keitė sauskelnes, ant rankų sūpavo. Atsakovas labai gerai sutarė su jos artimaisiais. Bendrų nuotraukų nėra. Ji nežinojo, kad reikia kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tėvystės pripažinimo, kai atsakovas buvo atvykęs. Išvykus atsakovui ji neprašė, kad lankytų vaiką, neprašė išlaikymo. Vaiko nuotraukas siųsdavo atsakovui telefonu, elektroniniu paštu, tačiau nieko archyve neišsaugojo. Dingus atsakovui, bandė jį rasti per bendrus draugus, bet nesėkmingai. Atsakovas buvo vienintelis vyras, su kuriuo artimai bendravo (duomenys neskelbtini). Vaiką išlaikyti, rūpintis padeda jos motina. Prašo tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas kuratorius atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patikimai patvirtintų galimą atsakovo tėvystę A. P. atžvilgiu. Nėra pateikti įrodymai apie atsakovo teiktą finansinį išlaikymą ar kiti įrodymai, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog atsakovas yra A. tėvas. Pateiktos nuotraukos, informacija iš spaudos nėra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovas yra minimo vaiko tėvas. Nuotraukos tik patvirtina, kad ieškovė bendravo su kitataučiu. Nėra įrodymų, kad atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą, rūpinosi sūnumi (123-124 b. l.).
5. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pagrindinis byloje yra tėvystės nustatymo klausimas, kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai. Tik teismas gali nuspręsti dėl tėvystės nustatymo. Dėl kitų ieškinio klausimų jis pritaria, ginčo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. P.. Vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas, tačiau ieškovės įsitikinimu vaiko tėvas yra atsakovas, todėl tikslinga nustatyti, kad atsakovas yra sūnaus A. tėvas, o A. yra atsakovo sūnus. Nustačius tėvystę, taip pat spręstini sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo klausimai.
Dėl tėvystės nustatymo
7. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad A. P. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo grafoje „Tėvas“ duomenų apie vaiko tėvą nėra (7 b. l.). Iš gimimo įrašo matyti, kad jame nenurodyti duomenys apie tėvą (8 b.l.). Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigia, kad atsakovas yra biologinis vaiko A. P. tėvas, nes šalys artimai draugavo, turėjo intymių santykių 2005 metais, planavo bendrą ateitį. Gimus vaikui, atsakovas jį lankė, rūpinosi, prižiūrėjo, savo veiksmais patvirtindamas, jog save laiko sūnaus A. P. tėvu.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kas yra ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016). Jei byloje neatliekamas DNR tyrimas tėvystei nustatyti, įstatymas numato kitą šios situacijos sprendimo būdą: pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.
12. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės tėvystę nustatyti skiriant DNR tyrimą, nes nei teismui, nei byloje dalyvaujantiems asmenims nepavyko nustatyti atsakovo buvimo vietos. Siekiant užtikinti tinkamą atsakovo dalyvavimą procese, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo paskirtas atsakovo kuratorius (120-121 b. l.). Nagrinėjamoje byloje pagrindu tėvystei nustatyti yra ieškovės teikiami į bylą netiesioginiai įrodymai, ją siejantys su atsakovu, taip pat pačios ieškovės paaiškinimai, byloje dalyvaujančių liudytojų parodymai.
13. Ieškovė teigia, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) artimai su atsakovu bendravo, draugavo, kartu nakvodavo, leisdavo laisvalaikį, planavo bendrą ateitį, gimus vaikui atsakovas atvyko į Lietuvą aplankyti, vaiku rūpinosi, prižiūrėjo, jį išlaikė. Pateiktos į bylą nuotraukos (54, 60, 61 b. l.) patvirtina, kad šalių santykiai buvo draugiški, šalys nevengė artimo fizinio kontakto, prisilietimų, apsikabinimų. Iš pateiktų sūnaus A. P. ir atsakovo nuotraukų matyti, kad vaiko veido bruožai, odos spalva, išvaizda yra panaši į atsakovo. Vertindamas ieškovės paaiškinimus teismas neturi pagrindo jais netikėti, paaiškinimai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Bylai reikšmingi yra liudytojų R. P., A. G. parodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą, rūpinosi, džiaugėsi vaiku, prižiūrėjo, nešiojo ant rankų, įteikė vaikui medalioną, priėmė vaiką kaip savo. Liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad reikšmingi bylai įrodymai, tiek, kiek jų buvo galima gauti šiuo atveju, buvo surinkti. Iš esamų įrodymų, t. y. nuotraukų, liudytojų parodymų bei ieškovės paaiškinimų labiau tikėtina, kad vaiko tėvas yra atsakovas, nei tai, kad jis nėra vaiko tėvas. Ne kiekvieno vaiko gimimas yra sietinas su ilgalaikiais jo tėvų santykiais. Tokių santykių nebuvimas negali būti pakankamas įrodymas tėvystei paneigti. Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat sutiko, kad teismas tenkintų ieškinį ir nustatytų atsakovo tėvystę. Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, nustatytina, jog M. S. yra vaiko A. P. tėvas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
16. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
17. Vertinant ieškovės materialines ir šeimos aplinkos sąlygas matyti, kad ieškovė apsirūpinusi gyvenamuoju būstu (9 b. l.), gauna pajamas (10, 15 b. l.), turi savo vardu įregistruotas dvi transporto priemones: automobilius „Renault Espace“ ir „Fiat Stilo“ (16 b. l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametis vaikas A. P. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (17 b. l.). Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad teismas nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo gyvenamąją aplinką ir atsakovo galimybes užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
18. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko A. P. interesus, o nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. P. jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
20. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
21. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
22. Nagrinėjamu atveju nustačius nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su ieškove, būtina išspręsti ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo klausimą. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga apie 310 Eur suma kas mėnesį, t. y. maistui – apie 100 Eur, patalynei, drabužiams, avalynei – apie 70 Eur, higienos, skalbimo priemonėms ir paslaugoms – apie 20 Eur, vaistams, papildams ir vitaminams – apie 25 Eur, būsto mokesčiams – apie 35 Eur, mokyklos reikmenims ir priemonėms, telefonui, laisvalaikiui – apie 40 Eur, kuro išlaidoms – apie 20 Eur, iš atsakovo tikslinga priteisti 160 Eur išlaikymą kas mėnesį.
23. Nors teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau įvertinus vaiko poreikius bei tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. didesnio nei Lietuva ekonominio išsivystymo valstybėje su aukštu pajamų lygiu, sprendžia, jog ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 160 Eur išlaikymo sumą iš esmės atitinka realius vaiko poreikius, protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5760 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
25. Ieškovė teigia, kad atsakovas padėjo išlaikyti vaiką, siųsdavo pinigines perlaidas per Western Union, tačiau atsakovo teikiama parama nebuvo reguliari, o nuo 2009 metų galo atsakovas iš viso neteikia jokio išlaikymo, jokios paramos vaikui. Teismas pažymi, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą kildinamas ne iš subjektyvaus atsakovo žinojimo apie vaiko gimimą, bet iš objektyvaus vaiko poreikio gauti išlaikymą nuo pat pirmos savo gimimo dienos. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo dydį grindžia minimaliais vaiko poreikiais. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei įvertinus CK 3.200 straipsnio reglamentavimą, jog išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis už trejus metus, skaičiuojant po 160 Eur kas menesį, yra pagrįstas, o pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima išlaikymo įsiskolinimo dydį mažinti, į bylą nepateikta, tokių pagrindų nenustatė ir teismas, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 5760 Eur išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas.
Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
26. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 260,09 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas. Tenkinus ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (11 b. l.), iš atsakovo priteistinas valstybei 235 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), 260,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).
27. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P. yra M. S. sūnus.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 5760 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P. įsiskolinimą.
Priteisti valstybei iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 235 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš M. S., gim. (duomenys neskelbtini), 260,09 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 9 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Šio sprendimo kopiją per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.