Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai S. T., jos atstovui advokatui Aliui Galminui, suinteresuoto asmens J. F. atstovams advokatui Andrej Proškin ir advokato padėjėjui Sergej Proškin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys notarė Agnė Griškevičienė, J. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo notarė Agnė Griškevičienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma.

6. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

7. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis).

8. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo.

9. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).

11. Nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas priėmė į bylą pareiškėjos papildomai pateiktą įrodymą - (duomenys neskelbtini) asmeninio testamento juodraščio kopiją su jo vertimu į lietuvių kalbą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis).

13. Atsižvelgiant tiek į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, tiek teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas skirdamas bylą nagrinėti iš naujo, nutarė šaukti į teismo posėdį liudytojais S. T., S. V., T. J., įpareigojo pareiškėją pateikti teismui į bylą su atskiruoju skundu pateikto testamento juodraščio originalą, pasiūlė suinteresuotam asmeniui J. F. galutinai apsispręsti dėl ekspertizės byloje skyrimo, nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą visiems prašymams bei įrodymams pateikti.

14. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

15. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

16. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

17. Suinteresuoto asmens J. F. prašymu teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi paskyrė teismo rašysenos - parašo ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro (Lvovo g. 19A, Vilnius) ekspertams. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1. Ar (duomenys neskelbtini) ranka rašytą asmeninį testamentą surašė A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (gimimo data (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini)), ar kitas asmuo?; 2. Ar (duomenys neskelbtini) ranka rašytame asmeniniame testamente pasirašė A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (gimimo data (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini)), ar kitas asmuo?; 3.Ar kompiuteriu surašytame testamente pasirašė A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (gimimo data (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini)), ar kitas asmuo?; 4.Ar kompiuteriu surašytame testamente datą įrašė A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (gimimo data (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini)), ar kitas asmuo?

18. 2023 m. kovo 10 d. teisme gautas 2023-03-06 teismo ekspertizės aktas Nr. 11-273 (23).

19. Ekspertų išvada, atsakant į teismo nutartimi užduotus klausimus: 1. (duomenys neskelbtini) ranka rašytą asmeninį testamentą parašė ne A. Š.; 2. (duomenys neskelbtini) ranka rašytą asmeninį testamentą pasirašė A. Š.; 3. (duomenys neskelbtini) kompiuteriu surašytame testamente pasirašė A. Š.; 4. (duomenys neskelbtini) kompiuteriu surašytame testamente datos įraše rankraštinius įrašus įrašė ne A. Š..

20. Ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013; kt.).

21. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

22. Nagrinėjamu atveju eksperto išvada nėra padaryta prielaidos forma, o suformuluotas kategoriškas atsakymas į kiekvieną teismo užduotą klausimą. Pareiškėja neįrodinėjo, kad ekspertizę atlikę teismo ekspertai buvo šališki, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skirti neprašė. Pareiškėjos argumentas, kad keitėsi A. Š. rašysena nepatvirtinta jokiu įrodymu byloje. Pažymėtina, kad pareiškėja teismui skiriant rašysenos ekspertizę buvo įpareigota pateikti visus turimus originalius dokumentus, kurie buvo tiek rašyti, tiek pasirašyti A. Š.. Teismas tenkino suinteresuoto asmens J. F. prašymą dėl A. Š. rašytų/pasirašytų originalių dokumentų išreikalavimo iš kitų įstaigų. Pareiškėja nenurodė teismui iš kur teismas papildomai galėtų išreikalauti ekspertizės atlikimui reikalingus duomenis.

23. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens J. F. argumentu, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės skiriasi. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad asmeninį testamentą A. Š. surašė, bei pasirašė dalyvaujant liudytojams. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad A. Š. savo ranka esant liudininkams, pasirašė iš jo paties testamento juodraščio atspausdintą testamentą. Tačiau tokioms pareiškėjoms nurodytoms aplinkybėms patvirtinti nėra pateikti jokie įrodymai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. T., S. V., T. J. tokios aplinkybės nepatvirtino. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad matė kaip A. Š. surašė testamentą. Liudytojai apskritai nenurodė, kad matė ranka rašytą tekstą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu duodama teismui paaiškinimus S. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. Š. atėjo pas ją į kambarį ir parodė popieriaus lapą, kuriame parašyta „Testamentas“, ji pasakiusi, kad testamentas negražiai surašytas, su klaidomis, pasiūlė ištaisyti, atspausdinti, nes reikės tvirtinti, turės pasirašyti žmonės - liudytojai. Tą pačią dieną apie 15 val. atvažiavo draugai S. T., S. V., kurie jau pasirašė ant atspausdinto kompiuteriu testamento. Tačiau pareiškėja negalėjo paaiškinti kokiu būdu A. Š. galėjo tą pačią dieną jau turėti atspausdintą tekstą. Pareiškėja nurodė, kad brolis kompiuterio neturėjo. Pareiškėjos sutuoktinis J. T. nurodė, kad A. Š. turėjo kompiuterį, tačiau neturėjo spausdintuvo. Liudytoju apklaustas pareiškėjos sūnus K. T. nurodė, kad A. Š. turėjo kompiuterį, tačiau spausdintuvo pas jį niekada nematė. Nei vienas liudytojas negalėjo pasakyti kas kompiuteriu spausdintame tekste ranka įrašė datą. Liudytoja T. S. parodė, kad data buvo įrašyta paskui, kas įrašė neprisimena. Testamento sudarymo data yra vienas iš imperatyvių reikalavimų testamentui. Taip pat pažymėtina, kad ranka rašytame testamente nėra duomenų apie pareiškėjos asmens kortelės numerį, kuris jau yra nurodytas spausdintame tekste. Pareiškėja nepaaiškino iš kur tokius duomenis A. Š. galėjo turėti. Abejonių kelia ir tai, kad A. Š. galėjo mintinai žinoti sesers asmens kodą.

24. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nei vienas notaras nesutiko tvirtinti testamento, tačiau tokie įrodymai, kad notaras buvo kviestas į namus ir neatvyko, nėra pateikti. Pareiškėja, duodama teismui paaiškinimus, nurodė, kad brolis ketino tvarkytis testamento klausimus kai persikels į butą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) A. Š. negalėjo pats nuvykti pas notarą. Visi liudytojai patvirtino, kad A. Š. buvo normalios sveikatos būklės, kad ir su vaikštyne, bet vaikščiojo. Pareiškėjos paaiškinimai patvirtina tai, jog pareiškėja buvo suinteresuota, kad A. Š. turtą paliktų jai, t.y. ji patvirtino, kad domėjosi kaip surašomas asmeninis testamentas, skaitė apie tai teisinę konsultaciją, nurodė tai savo broliui. Į teismo klausimą pareiškėja patvirtino, kad anksčiau yra susidūrusi su testamento surašymo pas notarą procedūrą, kai testamentu palikimą paliko jai močiutė. S. T. išsilavinimas taip pat teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos žinios buvo pakankamos, kad informuoti brolį kaip turi būti tvirtinamas testamentas. Pažymėtina, kad net pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad kadangi reikėjo mirusiojo paso, netyčia buvo rasti du testamentai, teismui duoda pagrindo daryti išvadai dėl pareiškėjos paaiškinimų nenuoseklumo. Pareiškėja žinojo apie šiuos dokumentus ir tikslingai juos paėmusi nunešė pas notarą. Pažymėtina, kad nuo pareiškėjos nurodytos testamento surašymo dienos iki A. Š. mirties dienos praėjo labai mažai laiko, pareiškėja nepaaiškino kas ir kokiu būdu nugabeno testamentus į butą (duomenys neskelbtini).

25. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens J. F. argumentu, kad pareiškėja, neįtraukdama jos į bylos nagrinėjimą elgėsi nesąžiningai. Duodama paaiškinimus pareiškėja patvirtino, kad ji žinojo jog brolis turi dukrą J.. Suinteresuoto asmens J. F. pateikti įrodymai (vaizdo įrašas) patvirtina, kad pareiškėja turėjo jos telefoną. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad nepranešė brolio dukrai apie rastus testamentus, o iš karto kreipėsi į notarų biurą tikėdamasi turtą paveldėti. Pažymėtina, kad J. F. pateikti įrodymai (DOK-46005) paneigia pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad dukra nebendravo su savo tėvu.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004, išaiškinta, jog asmeninis testamentas pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Ši teisės norma numato privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja. Kasacinis teismas aiškindamas CK 5.30 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika. Asmeninis testamentas pagal minėto įstatymo reikalavimą turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo pasirašytas.

28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Taigi teismo išvados gali būti grindžiamos ir didesnio tikėtinumo taisykle, o teismas gali nuspręsti, kad vieno ar kitokio fakto buvimas (nebuvimas) labiau tikėtinas, nei netikėtinas. Kitaip tariant, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

29. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, įvertinus teismo ekspertų kategorišką išvadą, byloje pateiktų ir teismo išreikalautų įrodymų visetą, į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą kad nagrinėjamu atveju teismas negali spręsti apie testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai, nors ir jo pasirašytame, tačiau ne jo paties surašytame testamente. Teismas vertintina, jog testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytų jam imperatyviai keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo teisme atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

31. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas tenkinti suinteresuoto asmens J. F. asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Visų pirma, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai yra visiškai priešingi. Pareiškėjos pareiškimas atmestinas. Pareiškėja procese elgėsi nesąžiningai neįtraukdama į bylos nagrinėjimą A. Š. dukros J. F. (CPK 93 straipsnio 4 dalis). J. F. turėjo patirti išlaidas teisinei pagalbai tiek rašant atskirąjį skundą, tiek renkant ir teikiant papildomus įrodymus, prašant skirti teismo ekspertizę. Taip pat vertinant procesinį pareiškėjos elgesį, pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 1 d. teismo posėdis buvo atidėtas tik todėl, kad neatvyko pareiškėja ir liudytojai, kuriems teismo šaukimus turėjo įsiteikti pareiškėja.

32. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal J. F. pateiktus įrodymus viso civilinės bylos proceso metu ji patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinęs bylos sudėtingumą, reikalingų atlikti procesinių veiksmų kiekį, teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos priteistinos J. F. naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat darytina išvada, kad suinteresuoto asmens patirtos išlaidos vertimui – 50,82 Eur, taip pat yra išlaidos, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Už teismo ekspertizės atlikimą teismas įpareigojo suinteresuotą asmenį J. F. sumokėti į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1050,00 Eur užstatą. Pagal ekspertizės įstaigos pateiktą sąskaitą teismo sumokėta už ekspertizę suma yra 985,39 Eur. Todėl iš sumokėto avanso suinteresuotam asmeniui grąžintina 64,61 Eur, o už teismo ekspertizę patirtos suinteresuoto asmens J. F. išlaidos priteistinos iš pareiškėjos S. T. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Pažymėtina, kad pareiškėja suinteresuoto asmens J. F. prašomų priteisti išlaidų ir neginčijo.

35. Byloje nėra duomenų apie teismo patirtas išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo, be to byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, teismas daro išvadą, kad šios išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 290-291 straipsniais,

Teismas nutaria:

pareiškėjos S. T. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. F. iš pareiškėjos S. T. 2036,21 Eur (du tūkstančius trisdešimt šešis eurus 21 centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti teismo išreikalautus originalius dokumentus.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus iš Klaipėdos apylinkės teismo depozitinės sąskaitos grąžinti suinteresuotam asmeniui J. F. už ekspertizės atlikimą likusią nepanaudotą užstato sumą, t.y. 64,61 Eur. Vykdymą pavesti Klaipėdos apylinkės teismo finansų skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.