Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovei nepilnamečių vaikų atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Atsakovė L. M. turi du nepilnamečius vaikus: A. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t. 156 l.), ir A. P. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t. 125 l.).

19. Nepilnametės dukters tėvas R. O. mirė (duomenys neskelbtini), o nepilnamečio sūnaus tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini).

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4665-1157/2021 leido paimti nepilnamečius vaikus A. M. ir A. P. M. iš jų motinos L. M..

23. 2022 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 30-360/22, Nr. 30-361/22 A. P. M. ir A. M. nustatyta laikinoji globa.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-346-869/2024 nutarė laikinai apriboti atsakovei L. M. motinos valdžią nepilnamečių vaikų ir iš jos išlaikymą kiekvienam vaikui po 80 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. lapkričio 21 d.). Šis sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-822-580/2024.

25. A. P. M. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., o A. M. nuo 2024 m. spalio 11 d. nustatyta nuolatinė globa globėjų šeimose. Vaikai yra išskirti ir gyvena skirtingose globėjų šeimose.

26. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantė nurodo, kad nepilnamečių vaikų interesai yra pažeidžiami, nes atsakovė vengia pareigos auklėti savo vaikus, nepakankamai jais rūpinasi. Atsakovės ir jos vaikų emocinis ryšys yra trūkinėjantis: ji vaikais nesidomi, bendrauja minimaliai, nededa pastangų daugiau dalyvauti vaikų gyvenime. Atsakovės gyvenamosios sąlygos ir galimybės nėra aiškios: ji gyvena su sugyventiniu, šią informaciją slėpė nuo socialines paslaugas teikiančių specialistų ir nuo vaikų. Atsakovei taikant laikiną motinos valdžios apribojimą 2024 m. sausio 31 d., jai buvo išaiškinta, kad tai yra prevencinė priemonė ir ji turi pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau per visą laikotarpį ji nededa pakankamai pastangų domėtis vaikų sveikatos priežiūra, ugdymu, neteikia pastovaus išlaikymo vaikams. Nėra duomenų, kad atsakovė imtųsi aktyvių veiksmų keisti savo gyvenimą iš esmės, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, kad motina pakeis savo požiūrį ir ketinimus vaikų atžvilgiu, kad atsakovės elgesyje, asmenybėje, jos gyvenimo sąlygose įvyks teigiamų pokyčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

28. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžia neterminuotai gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

29. Remiantis kasacinis teismo išaiškinimais, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

30. Teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo yra tėvų ar vieno iš jų kaltė.

31. Aplinkybės, susijusios su (ne)terminuotu tėvų valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibudinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne prieš kelis mėnesius, pusę ar daugiau metų, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Be to, tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie šalims yra žinomi ir išsamiai detalizuoti pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl to pakartotinai nenurodomi, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėms, kad atsakovė turi priklausomybę (duomenys neskelbtini) medžiagoms ir (duomenys neskelbtini), tačiau šias savo priklausomybes siekia gydyti; atkrytis nuo priklausomybių (duomenys neskelbtini) medžiagoms nefiksuotas, atkrytis dėl priklausomybės (duomenys neskelbtini) fiksuotas tik spalio mėnesį, įvykus atsakovės konfliktui su viena iš globėjų dėl atsakovės iškraustymo iš dukters buto; atsakovė reguliariai lankosi pas psichiatrą, psichologą, lanko socialinio darbuotojo konsultacijas, laikosi gydytojų rekomendacijų; skirtingai nei seniau, vaikus lankė būdama blaivi; atsakovės gydymasis stacionare nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) buvo planinis; išlaikymas vaikams teiktas, nors ir nereguliariai; atsakovė turi nuolatinį darbą; atsakovė siekė mažinti sudariusį įsiskolinimą už dukrai priklausantį butą; nors atsakovė pagalbos šeimai planą įgyvendina tik iš dalies, vertinant jos elgesį, pastebėta pažanga, rodanti, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo iki Tarnybos kreipimosi į teismą atsakovės elgesys keitėsi teigiama linkme; teigiami pokyčiai užfiksuoti per mažiau nei pusės metų laikotarpį; teismo sprendimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo nustatymo įsiteisėjimo iki kreipimosi į teismą praėjo mažiau nei šeši mėnesiai.

33. Apeliantė nurodo, kad situacija daugiau nei per metus laiko nepasikeitė nei į gerą, nei į blogą pusę, nes atsakovei paskirta (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 11 d. nepakito ir išliko stabili. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti į Respublikinio priklausomybės ligų centro 2024 m. rugsėjo 5 d. pažymoje nurodytus duomenis, kad apsisprendimas nemažinti ir/ar didinti (duomenys neskelbtini) dozės, neatspindi pacientės nenoro keisti socialinę situaciją ir/ar spręsti/nespręsti su priklausomybe susijusių iššūkių, priešingai, nurodo į pacientės siekį stabilizuoti socialinę situaciją ir sumažinti potraukį vartoti nelegalias (duomenys neskelbtini); priverstinis spaudimas mažinti (duomenys neskelbtini) dozę ir/ar nutraukti farmakoterapiją (duomenys neskelbtini) galėtų destabilizuoti pacientės emocinę/psichinę sveikatą ir pabloginti socialinę situaciją bei gyvenimo kokybę (1 t. 117-118 l.).

34. Apeliantė teigia, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykusio atsakovės atvejo vadybos posėdžio metu, vaikų motina nurodė, kad šiuo metu viena pasirūpinti vaikais negalėtų, nes jai būtų per sunku, bet ateityje planuoja vaikus susigrąžinti, tačiau Tarnybos manymu tai yra tik deklaracijos, joms nėra pagrindo, nes nuo vaikų paėmimo iš šeimos praėjo jau daug laiko, atsakovė visą laikotarpį žada, kad situacija pasikeis jos šeimoje, tačiau situacija išlieka kebli ir moteris nesiima veiksmų situacijai pakeisti ir vaikus susigrąžinti į šeimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai neteikia pagrindo išvadai apie pagrindą neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino situaciją, jog tai, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti vaikus, nėra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Atsakovė sistemingai, nors ir su tam tikromis dvejonėmis, laikėsi pozicijos, kad jos tikslas yra susigrąžinti vaikus. Ji objektyviai vertino savo galimybes ir nurodė, kad tam dar nėra pasirengusi, o tokį objektyvų atsakovės požiūrį palankiai vertino ir socialinės darbuotojos. 2024 m. gegužės 20 d. atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė nurodė besitikinti, kad po metų galės tą padaryti.

36. Apeliantės teigimu, patys vaikai išsako norą likti pas savo nuolatinius globėjus: nepilnamečių ir dukters ir sūnaus nuomonė išklausyta ir užfiksuota 2024 m. birželio 19 ir 21 d. Tarnybos specialistui 2024 m. lapkričio 4 d. pildant nepilnametės dukters aplankymo aktą, globėja išsakė, kad A. jai pasakiusi, kad nenori susitikinėti su mama, nes „tuščias laiko gaišinimas“; po teismo posėdžio mergaitė prašė pakeisti pavardę į jos globėjos pavardę; atsakovė nedavė dukrai pinigų ekskursijai, pėdkelnėms, neaplankė dukters sanatorijoje, neatėjo į susitikimą su dukterimi. Apeliantės vertinimu, patys vaikai nerodo noro grįžti gyventi pas atsakovę, vaikai nemato atsakovės pastangų, vaikai priprato prie savo globėjų, adaptavosi jų šeimose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai vienareikšmiškai nėra pakankami daryti išvadą, kad vaikai nenori bendrauti su biologine motina, likti su ja.

37. Nepilnametės dukters nuomonė išklausyta 2024 m. spalio 30 d. (2 t. 24-32 l.), nepilnamečio sūnaus nuomonė išklausyta 2024 m. rugsėjo 11 d. (2 t. 34-41 l.). Iš šių duomenų matyti, kad vaikai su motina bendrauja noriai, laukia susitikimų su mama, neigiamai apie mamą neatsiliepia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apie mergaitės nenorą susitikti su mama nurodė tik jos globėja.

38. Apeliantės teigimu, neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu neužkerta galimybės atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikų atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo atsakovės kaip motinos teises apriboti jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. A. P. M. nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., o A. M. nuo 2024 m. spalio 11 d. nustatyta nuolatinė globa globėjų šeimose, todėl vaikų socialiniai interesai nėra pažeidžiami. Kaip nustatyta aukščiau, iš motinos vaikams priteistas ir išlaikymas, todėl taip pat nėra pažeidžiami ir materialiai interesai.

39. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė darytų ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpintų, ar nebūtų duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamu yra pozityvus pokytis – atsakovė dirba, teikia išlaikymą vaikams, nors ir minimaliai, bet stengiasi pagerinti buitį, lankosi gydymo įstaigose, stengiasi bendrauti su vaikais. Galbūt pozityvus pokytis nėra toks greitas ir ženklus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į pačios atsakovės pastangas susigrąžinti vaikus.

Dėl įrodymų vertinimo

40. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

41. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. sprendimu atsakovei suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Paskirta advokatė I. I. (DOK-14123 priedas).

47. Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iš antrinę teisinę pagalbą teikusios advokatės nepateikta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.