Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1264-794/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: e2S-1264-794/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02472-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Ieškovas: Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bičiulių gyvenvietė“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Trakų rajono savivaldybės administracija, Gyvenamųjų namų savininkų bendrija, „Pabalių slėnis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1264-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02472-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bičiulių gyvenvietė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo, civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022 pagal ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Bičiulių gyvenvietė“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl servituto pripažinimo negaliojančiu arba servituto panaikinimo ar jo turinio išaiškinimo bei jo patikslinimo/pakeitimo, tretieji asmenys – Trakų rajono savivaldybės administracija, Gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) „Pabalių slėnis“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infovega“, E. J., V. J., G. S., T. V. ir R. V., D. A. ir kt. (iš viso 123 fiziniai tretieji asmenys).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė GNSB „Bičiulių gyvenvietė“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei NŽT, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2004 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1915-79 ir jo pagrindu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas) nustatytus kelio servitutą (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (0,0002 ha, plane nurodytas raide S1), - niekiniais ir negaliojančiais nuo nustatymo momento; 2) arba panaikinti Žemės sklypui nustatytus kelio servitutą (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (0,0002 ha, plane nurodytas raide S1); 3) arba išaiškinti Žemės sklypui nustatytų kelio servituto (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servituto – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servituto – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (0,0002 ha, plane nurodytas raide S1) turinį ir nustatyti, kad servitutai galioja tik šių viešpataujančių daiktų (žemės sklypų) atžvilgiu (yra nurodyti 35 žemės sklypų adresai bei unikalūs ir kadastriniai numeriai).

2. Atsakovė NŽT pareiškė prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyti šią civilinę bylą iki kol bus priimtas ir įsigalios sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 .

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. spalio 11 d. raštu Nr. 46PD-50-(14.46.9) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą su prašymais: panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. P2-574 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ dalį, kuria bendrojo naudojimo kelias priskirtas (perleistas) privačiai nuosavybei; taikyti restituciją natūra - bendrojo naudojimo kelią grąžinti valstybės nuosavybėn. Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 2.VI-95 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nesutikdama su Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 2VI-95, NŽT pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 2.VI-95 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir priimti naują nutarimą - pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-10-01 pareiškimą Nr. 46PD-50-(14.46.9) tenkinti. NŽT 2022 m. vasario 10 d. gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 13.12.-6 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 2.VI-95 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Nutarimas). NŽT 2021 m. kovo 1 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą Nr. 46PD-50-(14.46.9) (toliau – Skundas).

4. Atsakovė byloje taip pat nurodo, kad kelio servitutas ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 2.3.-1915-79 nustatytas teisėtai, siekiant užtikrinti naudojimąsi bendro naudojimo keliu, kurio plotas Ginčo žemės sklypo formavimo metu nepateko į nurodyto žemės sklypo plotą, todėl servituto nustatymas administraciniu aktu atitiko Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis 4 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog NŽT surinkti įrodymai patvirtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. P2-574 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą, t. y. žemės sklypo Nr. 186-1, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius (toliau – Detalusis planas), į privataus sklypo teritoriją įtrauktas bendro naudojimo kelias. Tokiu būdu iš esmės pažeistas viešasis interesas – neteisėtu būdu įgyta valstybinė žemė, ribojamas susisiekimas bendro naudojimo keliu, viešojo administravimo institucijos netinkamai atliko joms priskirtas funkcijas. Siekiant apginti viešąjį interesą, NŽT kreipėsi į prokuratūrą, kuri atsisakė tenkinti atsakovės pateiktą prašymą. Prokuratūros nutarimo teisėtumas šiuo metu nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022.

5. Pažymėjo, kad šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 privalo būti ištirti įrodymai, susiję su Ginčo žemės sklypo formavimu bei bendro naudojimo kelio dislokacija, nustatant, ar bendro naudojimo kelias kirto ir buvo Ginčo žemės sklypo gretimybė žemės sklypo formavimo metu bei tvirtinant Detalųjį planą. Civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 teismo vertinimo dalyką sudaro aplinkybės, ar Prokuratūra, nagrinėdama NŽT pateiktą prašymą, nepažeidė procesinių teisės normų, tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šioje byloje, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022, teikiami tapataus turinio įrodymai, susiję su (ne)teisėtu bendro naudojimo kelio įtraukimu į Ginčo žemės sklypo teritoriją, akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022. Taigi, atsakovė prašė sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-173-272/2022 iki kol bus priimtas ir įsigalios sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-9173-545/2022 pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 13.12.-6 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 2.VI-95 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, GNSB „Bičiulių gyvenvietė“, GNSB „Pabalių slėnis“, E. J., V. J., Trakų rajono savivaldybės administracija, ir įsiteisės minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas.

7. Teismas sprendė, kad negalima nagrinėti šios civilinės bylos Nr. e2-173-272/2022, kurioje ieškovė GNSB „Bičiulių gyvenvietė“ yra pareiškusi reikalavimą atsakovei NŽT, kuriuo prašo, be kitų dviejų pareikštų alternatyvių reikalavimų, pripažinti 2004 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1915-79 ir jo pagrindu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas) nustatytą kelio servitutą (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (17831 kv. m, plane pažymėtas skaičiais 1-29, 30-53 ir 54-64), servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, servitutą – teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (0,0002 ha, plane nurodytas raide S1), - niekiniais ir negaliojančiais nuo nustatymo momento, tol, kol bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-9173-545/2022. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022, teikiami tapataus turinio įrodymai, susiję su (ne)teisėtu bendro naudojimo kelio įtraukimu į Ginčo žemės sklypo teritoriją ir civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022.

8. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas sustabdyti šią bylą iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-9173-545/2022 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Bičiulių gyvenvietė“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovės teigimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 priimtas procesinis sprendimas negali nustatyti jokių prejudicinių faktų nagrinėjamai bylai. Teismas, priimdamas nutartį, pasirėmė neteisingomis NŽT interpretacijomis dėl civilinės bylos Nr. e2YT-9173-545/2022 nagrinėjimo ribų ir šios bylos nagrinėjimo dalyko.

9.2. Ieškovė nurodo, kad ir koks bebūtų procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022, NŽT keliami klausimai, susiję su įsivaizduojamo kelio ieškovei priklausančiame Žemės sklype egzistavimu, detaliojo plano teisėtumu ir pan., joje nagrinėjami nebus.

9.3. Ieškovė pažymėjo, kad CPK 163 straipsnis pagrindo stabdyti bylą dėl to, kad ateityje galimai bus inicijuota kita civilinė byla, kuri šiai dienai nėra pradėta, nenumato.

Atsiliepimas

10. Atsakovė NŽT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovės teigimu, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022, tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 privalo būti ištirti įrodymai, susiję su Ginčo žemės sklypo formavimu bei bendro naudojimo kelio dislokacija, nustatant, ar bendro naudojimo kelias kirto ir buvo Ginčo žemės sklypo gretimybė žemės sklypo formavimo metu bei tvirtinant Detalųjį planą. Civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 teismo vertinimo dalyką sudaro aplinkybės, ar Prokuratūra, nagrinėdama NŽT pateiktą prašymą, nepažeidė procesinių teisės normų, tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022, teikiami tapataus turinio įrodymai, susiję su (ne)teisėtu bendro naudojimo kelio įtraukimu į ginčo žemės sklypo teritoriją, civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią, t. y. bus tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022.

10.2. Atsakovė laikosi pozicijos, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos proceso normos būtent nevertinant esminių faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų bei jų visumos, kuri patvirtina neteisėtą bendro naudojimo kelio įtraukimą į privataus žemės sklypo teritoriją. Kadangi vienas iš atsakovės teikiamo skundo argumentų yra susijęs su procesinių teisės normų pažeidimu būtent vertinant įrodymus, kurie yra tapatūs ir šiuo metu sustabdytoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. e2YT-9173-545/2022) nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

11. Tretieji asmenys A. J., E. K., I. A., P. T., A. B., M. M., D. K., S. B., A. Š., R. M., D. K., A. P., A. A., D. K., M. P., A. K., A. D., Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Pabalių slėnis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Trečiųjų asmenų teigimu, nors byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 Prokuratūros priimti nutarimai ir yra nagrinėjami procedūriniu (procesiniu) aspektu, tačiau analizuojant faktą, ar Prokuratūra tinkamai įvertino NŽT kartu su 2021 m. spalio 1 d. Raštu pateiktus įrodymus, ar ėmėsi atitinkamų veiksmų reikšmingų faktų nustatymui, neišvengiamai bus analizuojamas ir NŽT pateiktų rašytinių įrodymų turinys – tik išnagrinėjus byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 pateiktų rašytinių įrodymų turinį įmanoma priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje Nr. e2YT- 9173-545/2022 dėl Prokuratūros priimtų nutarimų dėl tariamo viešojo intereso nebuvimo ir atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

11.2. Tretieji asmenys nurodo, jog teismui nesustabdžius bylos Nr. e2-173-272/2022 būtų sudaryta teisiškai ydinga situacija, kai dvejose skirtingose nagrinėjamose bylose teismai skirtingai vertintų ir interpretuotų pateiktus tapačius rašytinius įrodymus, vertintų tapačius rašytinius įrodymus, nustatinėtų tuos pačius faktus net kelis kartus.

11.3. Pažymėjo, kad byla skundžiama nutartimi buvo sustabdyta ne tik CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto privalomuoju pagrindu, bet ir CPK 164 straipsnio 4 punkto fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu. Taigi, teismas vertino ne tik privalomą bylos sustabdymo pagrindą, bet ir naudojosi jam suteikta diskrecijos teise sustabdyti nagrinėjamą bylą, esant būtinumui išvengti skirtingų rašytinių įrodymų ir faktų konstatavimo ir prieštaringų sprendimų priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-9173-545/2022. Taigi apeliacijos dalykas – bylos sustabdymo pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Generalinės prokuratūros atsiliepimą. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti atsakovė bei tretieji asmenys, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.). Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).

18. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).

19. Teismui taikant civilinės bylos sustabdymo institutą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylą užsitęsia teismo procesas, savo ruožtu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Taigi, siekdamas CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2017).

20. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo sustabdyta civilinė byla Nr. e2-173-272/2022 tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 bus išnagrinėtas NŽT Skundas dėl generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo netenkinti prašymo dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Pažymėtina, kad byla skundžiama nutartimi buvo sustabdyta ne tik CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto privalomuoju pagrindu, bet ir CPK 164 straipsnio 4 punkto fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo tiek CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tiek CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu pagrįstumo.

21. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Longlita“ v. UAB ,,Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „KRS“ v. TŪB „Energija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-332/2012; kt.). Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra apibrėžęs ginčų, inicijuotų gavus suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nagrinėjimo ribas. Tokiuose ginčuose bylos dalyką sudaro tik patikrinimas, ar prokuroras nepažeidė skundo nagrinėjimo procedūrų, t. y. nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, teismas tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

23. Taigi, teismui, nagrinėjančiam pareiškėjos skundą leidžia revizuoti skundžiamą prokuratūros nutarimą tik procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais nesutinkama su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą padaryta išvada, jog viešasis interesas pažeistas nebuvo (ar jis negali būti ginamas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka).

24. Nors atsakovė nurodo, kad vienas iš atsakovės teikiamo Skundo argumentų yra susijęs su procesinių teisės normų pažeidimu būtent vertinant įrodymus, kurie yra tapatūs ir šiuo metu sustabdytoje byloje, todėl byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais atsakovės argumentais, pažymi, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjos Skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų turinio ir spręsti ar jie patvirtina, ar nepatvirtina pareiškėjos teiginius dėl teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75- 916/2016).

25. Kadangi civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 jokie materialiniai teisiniai klausimai nei dėl Žemės sklypo detaliojo plano teisėtumo, nei dėl tariamai į jo sudėtį įtraukto bendrojo naudojimo kelio nagrinėjami nebus ir įvertinus tai, kad minėtoje byloje gali būti nuspręsta tik dėl to, ar Generalinė prokuratūra tinkamai, nepažeisdama procesinių teisės normų išnagrinėjo NŽT skundą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą CPK 163 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 priimtas procesinis sprendimas negali nustatyti jokių prejudicinių faktų nagrinėjamai bylai. Be to, CPK 163 straipsnis pagrindo stabdyti bylą dėl to, kad ateityje galimai bus inicijuota kita civilinė byla, kuri šiai dienai nėra pradėta, nenumato.

26. Kaip jau minėta, byla skundžiama nutartimi buvo sustabdyta ne tik CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto privalomuoju pagrindu, bet ir CPK 164 straipsnio 4 punkto fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu.

27. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti individualiai, atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022, kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022, teikiami tapataus turinio įrodymai, susiję su (ne)teisėtu bendro naudojimo kelio įtraukimu į Ginčo žemės sklypo teritoriją ir civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-173-272/2022.

29. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 25 punkte, civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 jokie materialiniai teisiniai klausimai nagrinėjami nebus ir apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-9173-545/2022 priimtas procesinis sprendimas negali nustatyti jokių prejudicinių faktų nagrinėjamai bylai Nr. e2-173-272/2022, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylą ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

30. Kiti šalių nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą, neužtikrino proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis). Skubotas procesinis sprendimas, priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neįsigilinus į skirtinguose teismuose nagrinėjamų ginčų esmę, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundžiama nutartis dėl neteisingai taikytų procesinių teisės normų naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-173-272/2022 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-173-272/2022 atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas