Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tomo Romeikos ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1244-1070/2024 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei pagal atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo bei kompensacijos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

- pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo M. P. dukros E. P. išlaikymui po 355 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

26. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį aiškiai pagrįsti ir motyvuoti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz. kilusį poreikį apklausti liudytoją, specialistą, nepilnametį vaiką ar pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atsakovo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai). Remiantis tuo, apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (ne) pagrįstumo

31. Atsižvelgiant į tai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas ir atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), o esant poreikiui, teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

32. Teismui sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio (taip pat ir tuo atveju, kai yra nagrinėjamas reikalavimas pakeisti jau anksčiau teismo nustatyto išlaikymo dydį), turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas dukros E. P. išlaikymui mokėti po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet išmokų dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

34. Ieškovė V. P. 2023 m. lapkričio 17 d. pateiktu ieškiniu prašė dar kartą pakeisti (padidinti) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, iš atsakovo priteisiant dukros E. P. išlaikymui po 355 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad tėvui iš esmės nebendraujant su nepilnamete dukra, jai vienai tenka visa E. P. išlaikymo našta, o atsakovo skiriamos išlaikymo sumos (234 Eur per mėnesį) nebepakanka patenkinti visus būtinuosius vaiko poreikius.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir iš atsakovo priteisė E. P. 315 Eur dydžio išlaikymą, mokėtiną kas mėnesį nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. sausio 1 d., bei 355 Eur dydžio išlaikymą, mokėtiną kas mėnesį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymas turi būti mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog dėl išaugusių nepilnametės E. P. poreikių, atsižvelgiant ir į atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas iš M. P. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti iki 355 Eur.

39. Byloje esantys duomenys liudija, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (2024 m. gegužės 2 d.) priėmimo praėjo daugiau kaip dveji metai. Nepilnametė E. P. šiuo metu yra jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę. Nepilnametė ginčo šalių dukra taip pat papildomai lavina įvairius gabumus – lanko sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini) (mėnesinis mokestis sudaro 25 Eur–45 Eur), (duomenys neskelbtini) meno mokykloje mokosi pagal liaudies instrumentų programą (mėnesinis mokestis sudaro 27,72 Eur), taip pat privačiai mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programą (duomenys neskelbtini) (mėnesinis mokestis sudaro 55 Eur, iš kurių 20 Eur kompensuoja valstybė). Duomenų, kurie liudytų, kad E. P. turi kokių nors sveikatos problemų ar kitų specialių poreikių, reikalaujančių reikšmingų materialinių išlaidų, byloje nėra.

41. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad būtiniesiems nepilnametės E. P. poreikiams užtikrinti reikia skirti 710 Eur sumą per mėnesį (t. y. sumą lygią vienos MMA dydžiui), dėl ko atsakovo mokamo išlaikymo dydį ji prašė padidinti iki 355 Eur per mėnesį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo šalių nepilnametės dukros poreikiai civilinėje byloje buvo nustatyti tinkamai, jiems patenkinti reikalinga ieškovės nurodoma 710 Eur suma per mėnesį, dėl kurios, be kita ko, byloje ginčo net nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu taip pat neginčija aplinkybės, jog nepilnametės dukros poreikiams patenkinti yra reikalinga būtent vienos MMA dydžio suma, t. y. 710 Eur per mėnesį, pats yra įsitikinęs, kad ši suma pakankama patenkinti visus jo dukros poreikius.

42. Vertinant M. P. galimybes nuo 2024 m. sausio 1 d. mokėti 355 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, pažymėtina tai, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis siekia 4 347,83 Eur per mėnesį (neatskaičius privalomųjų mokesčių) (SODRA duomenų bazės informacija, gauta CPK 173 straipsnio 3 dalies pagrindu). Atsakovas neturi nekilnojamojo ar kito vertingo turto, neturi automobilių. Kartu atsakovas neturi ir kitų išlaikytinių, priverstinai išieškomų skolų. Gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Sveikatos problemų ar kitų ypatingų poreikių, reikalaujančių didelių materialių išlaidų, atsakovas taip pat neturi.

43. Ieškovė V. P. vykdo individualią veiklą, kurios pajamos (pačios ieškovės teigimu) siekia apie 800 Eur per mėnesį (atskaičius privalomuosius mokesčius). Ieškovė neturi nekilnojamojo ar kito vertingo turto, neturi automobilių. Be kartu gyvenančios dukros E. P., ieškovė neturi kitų išlaikytinių, taip pat neturi priverstinai išieškomų skolų. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra kiek blogesnė nei atsakovo.

45. Atmestini ir atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nepilnametės dukros poreikių patenkinimui reikalingos sumos neišskaičiavo valstybės mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“).

46. Pažymėtina, kad Lietuvoje kiekvienam vaikui kas mėnesį yra mokama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį („vaiko pinigai“). Nuo 2024 m. sausio 1 d. tokia išmoka vienam vaikui yra 96,25 Eur.

47. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo apeliantas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas pirmiausia yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

48. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau (žr. šios nutarties 43–44 punktai), atsakovo turtinė padėtis laikytina geresne nei ieškovės, jo gaunamos mėnesinės pajamos yra ženkliai didesnės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei iš esmės vienai (atsakovui su dukra bendraujant tik epizodiškai) tenka kasdieninė nepilnametės E. P. priežiūra, kasdienis jos veiklos ir laisvalaikio organizavimas, emocinių poreikių tenkinimas, vaiko gerbūvio užtikrinimas (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus. Taip pat būtent ieškovei, su kuria yra nustatyta ginčo šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, tenka ir įvairių neplanuotų bei papildomų materialinių išlaidų našta. Todėl atsakovui nuolat negyvenant su nepilnamete dukra, nesprendžiant kasdienių jos priežiūros problemų, nesirūpinant kasdieniais vaiko poreikiais, o šias pareigas vykdant tik ieškovei, būtų nesąžininga ir neteisinga jai perkelti dar ir didesnę materialinio dukros aprūpinimo naštą, nepilnametės E. P. būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą (710 Eur) sumažinant valstybės mokamos tikslinės išmokos dydžiu (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju valstybės mokamos tikslinės išmokos suma gali būti skiriama papildomiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, pvz., E. P. lankomų užsiėmimų (šokių, liaudies instrumentų, ansamblinio dainavimo) kaštams, kurių bendra suma viršija 100 Eur (žr. šios nutarties 40 punktas), padengti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vienintelį vaiką vykdymui kompensuoti.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuo 2024 m. sausio 1 d. padidino Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu nepilnametei E. P. nustatyto išlaikymo dydį iki 355 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismo padidinta mėnesinio išlaikymo suma, atsižvelgiant į pasikeitusius (t. y. padidėjusius) nepilnamečio vaiko poreikius bei ginčo šalių turtinę padėtį, yra protinga, pagrįsta bei atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, todėl jos sumažinti iki apelianto prašomos sumos (t. y. 306 Eur per mėnesį) nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo (ne) pagrįstumo

50. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu buvo nustatyta tokia atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka:

1) atsakovas M. P. bendrauja su nepilnamete dukra E. P. lyginių metų neporinių savaičių savaitgaliais, o nelyginių metų porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. pasiimdamas dukrą E. P. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą E. P. to savaitgalio sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18.00 val.;

2) nustatyti, kad savaitgalius, kurie sutampa su Šv. Kalėdomis, Naujaisiais Metais, Šv. Velykomis duktė E. P. praleidžia su ieškove V. P.;

3) atsakovo M. P. ir dukters E. P. bendravimas telekomunikacijų priemonėmis yra neribojamas, atsižvelgiant į dukros mokymosi ir ugdymo procesą;

4) atsakovas M. P. su dukra E. P. turi teisę praleisti tą savaitgalį, kurį yra Tėvo diena – kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį, jeigu pagal nustatytą tvarką ši diena ir nesutampa su M. P. bendravimo su dukra diena, atsakovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Motinos dieną (pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis) dukra praleidžia su ieškove V. P., jeigu pagal nustatytą tvarką ji ir sutampa su M. P. bendravimo su dukra diena;

5) atsakovas M. P. su dukra E. P. praleidžia jos moksleivių atostogas tokia tvarka: antrąją pusę dukters E. P. rudens atostogų, antrąją pusę Šv. Kalėdų atostogų, antrąją pusę žiemos atostogų, antrąją pusę pavasario atostogų, paimdamas dukrą E. P. 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val.;

6) atsakovas M. P. su dukra E. P. praleidžia dvi savaites dukters E. P. vasaros atostogų, dukters atostogų laiką M. P. su V. P. turi suderinti ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki numatomų vasaros atostogų pradžios. Atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą;

7) tuo atveju, jeigu atsakovas M. P. neturi galimybės bendrauti su dukra E. P. ir pasiimti dukters numatytu / sutartu laiku dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, apie tai M. P. iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas ar nedelsdamas iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo) skambučiu, SMS žinute informuoja ieškovę V. P.;

51. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė pakeisti anksčiau nurodytu teismo sprendimu nustatytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nustatant retesnius M. P. susitikimus su dukra E. P., t. y. tik kartą per mėnesį. Tokį savo reikalavimą ieškovė grindė nepilnametės dukros noru rečiau matytis su tėvu, nes M. P. verčia E. P. bendrauti su juo per prievartą, nuolat neigiamai kalba apie ieškovę, ko pasekoje vaikas pradėjo atsisakyti vykti pas tėvą ir su juo leisti laiką. Be to, dukra turi daug papildomų užsiėmimų ir veiklų, susirado daug draugų, pasikeitė jos interesai, dėl ko ji išreiškė norą pas atsakovą su nakvyne likti tik kartą per mėnesį.

52. Pirmosios instancijos teismas pakeitė anksčiau nustatytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravo tvarką, ją išdėstydamas taip:

1) atsakovas M. P. bendrauja su nepilnamete dukra E. P. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 18.00 val. pasiimdamas dukrą E. P. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą E. P. to savaitgalio sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 18.00 val., įspėjęs ieškovę apie konkretų savaitgalį, kurį norėtų bendrauti su dukra prieš dvi savaites iki bendravimo laiko;

2) E. P. sutikus, M. P. neribotai bendrauja su dukra jų sutartu laiku susitikdamas su dukra jų abiejų sutartoje vietoje;

3) ryšio priemonėmis M. P. turi teisę su dukra E. P. bendrauti neribotai, atsižvelgiant į vaiko užimtumą bei dienos režimą;

4) atsakovas M. P. su dukra E. P. turi teisę praleisti Tėvo dieną (kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), jeigu pagal nustatytą tvarką ši diena ir nesutampa su M. P. bendravimo su dukra diena, atsakovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Motinos dieną (pirmasis gegužės mėnesio sekmadienis) dukra praleidžia su ieškove V. P., jeigu pagal nustatytą tvarką ji ir sutampa su M. P. bendravimo su dukra diena;

5) tuo atveju, jeigu atsakovas M. P. neturi galimybės bendrauti su dukra E. P. ir pasiimti dukters numatytu / sutartu laiku dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, apie tai M. P. iš anksto (ne vėliau kaip prieš 2 dienas ar nedelsdamas iš karto po tokių aplinkybių paaiškėjimo) skambučiu, SMS žinute informuoja ieškovę V. P.;

53. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu vėl gi nesutinka atsakovas. Atsakovas laiko, kad nepagrįstai, nesant tam jokio faktinio pagrindo, jo ir nepilnametės E. P. bendravimas buvo apribotas iki vos vieno savaitgalio per mėnesį. Tokia bendravimo su nepilnamete dukra tvarka akivaizdžiai prieštarauja paties vaiko interesams, nes vaikas turi augti šalia tėvo, o ne susitikti su juo vos kartą per mėnesį ir tai – tik dukrai panorėjus. Laiko, kad sąžininga būtų, jeigu nepilnametė dukra savaitę gyventų su juo, savaitę su ieškove. Tačiau nesant tam galimybių, turėtų likti galioti ankstesnė jo ir E. P. bendravimo tvarka.

54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1 punktą (dėl nustatyto siauresnės apimties bendravimo savaitgaliais), o dėl visų likusių naujos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų (dėl bendravimo kitu sutartu laiku, nuotolinio ryšio priemonėmis, šventinėmis dienomis ir kt.), nustatytų jos 2–6 punktuose, jokių prieštaravimų nereiškia. Atsižvelgiant į tai, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1 punkto pagrįstumo.

55. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

56. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pasikeitus aplinkybėms, minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai)) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad pirmiausia bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

58. Kartu pažymėtina ir tai, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, tokia tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pažymėtina, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaiku ir, prisidengiant vaiko interesais, siekti savo tikslų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su savo vaiku santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.

59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pakeitęs anksčiau nustatytą atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamete dukra E. P. tvarką, iš esmės ją susiaurino, t. y. vietoje bendravimo du savaitgalius per mėnesį (lyginių metų neporinių savaičių savaitgaliais / nelyginių metų porinių savaičių savaitgaliais), nustatė, jog bendraujama bus vieną savaitgalį per mėnesį (pasirinktinai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nustatyta apelianto bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra artima minimaliai bendravimo tvarkai, todėl būtina įvertinti, ar tokios bendravimo tvarkos nustatymui buvo pakankamas pagrindas, t. y. ar egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios lemia tokios bendravimo tvarkos nustatymą.

60. Bylos duomenys liudija, kad nepilnametės E. P. kontaktas su tėvu M. P. yra paviršutiniškas; tėvas su dukra kontaktiniu būdu bendravo vos du kartus (2023 m. spalio 14 d. ir 2023 m. lapkričio 1 d.); M. P. kontaktą su nepilnamete dukra palaiko tik retkarčiais susisiekdamas telefonu (žr. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2023 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. SD-1619).

61. 2023 m. gruodžio 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 4VAIK-483 užfiksuoti nepilnametės E. P. paaiškinimai, kuriuose ji nurodė, kad: mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, ten turi daug draugų; turi labai daug popamokinės veiklos – lanko muzikos mokyklą, dainavimo studiją, pramoginius šokius, užsiima rankdarbiais, jais prekiauja mugėse; su tėčiu nesutaria; tėtis jau kelias savaites jai neskambina; ji laukia kada tėtis paskambins; ji tėčiui pati neskambins, nes jis užsiėmęs; ji nieko prieš laiką praleisti savo namuose; žino, kad tėtis gyvena Kaune; jeigu nebūtų labai užsiėmusi, gal ir norėtų nuvažiuoti pas jį; nebūtų užsiėmusi – reiškia tai, kad jeigu tą dieną nebūtų varžybų, koncertų, gimtadienių, mugių; dažnai ji būna labai pavargusi, niekur nenori eiti, nori tiesiog lovoje pagulėti; mano, kad tėtis galėtų daugiau prie jos prisitaikyti; tėtis galėtų atvažiuoti į koncertus ar varžybas, bet niekada neatvažiuoja, nors ir yra kviečiamas; jeigu bendrautų su tėčiu ankstesniu grafiku, negalėtų daryti daug dalykų – dalyvauti varžybose, koncertuoti su kolektyvu, dalyvauti draugių gimtadieniuose; taip pat jai nepatinka, kad tėtis nuolat kalba apie mamą, tada ji naršo telefone ir stengiasi tėčio negirdėti; tėtis vis pažada apie mama nekalbėti, tačiau ir vėl pradeda.

62. Dėl patiriamų sunkumų bendraujant su tėvu nepilnametė E. P. reguliariai lankėsi pas psichologą (įvyko 10 konsultacijų) (žr. (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. kovo 5 d. pažyma Nr. T15-47).

63. Apklausta 2024 m. kovo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu nepilnametė E. P. apie santykius su tėvu paaiškino: tėtis priekaištauja, kad ji retai pas jį atvažiuoja; skundžiasi jai, kad yra vienišas; daug kalba apie skyrybas su mama; tas jai nepatinka; jos savaitgaliai yra labai užimti, nes būna daug koncertų, mugių, draugų gimtadienių; kadangi savaitgaliai tokie užimti, ji norėtų kartais tiesiog kokį savaitgalį pabūti ir savo namuose, o ne tik važiuoti pas tėtį; savaitgaliai užimti, nes ji lanko labai daug būrelių, bet nežino kokio norėtų atsisakyti; tėtis yra buvęs koncerte, tačiau ji norėtų, kad jis ateitų dažniau; koks jos ryšys su tėčiu, įvardinti negali; su tėčiu norėtų susitikti kartą per mėnesį, o atostogas norėtų praleisti su mama ir kitais giminaičiais; kai susitinka su tėčiu, eina pavalgyti į piceriją, paskui kartu nusprendžia, ką veikti.

64. Bylos duomenys (kartu su 2024 m. vasario 28 d. prašymu (reg. Nr. DOK-26139) pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas), taip pat atsakovo pirmosios instancijos teismui duoti paaiškinimai liudija, kad jis jaučia nuoskaudas dėl iširusios šeimos, dėl to kaltina ieškovę, yra linkęs negatyvius savo išgyvenimus pasakoti nepilnametei dukrai, atsisako specialistų pagalbos bendraujant su dukra, pats užtikrinti jai turiningo ir visaverčio laisvalaikio negeba.

65. Šios nutarties 61–65 punktuose detaliai nurodyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pastaruosius du metus laikomasi nebuvo, o to priežastimis laikytina: 1) paties atsakovo pakankamų pastangų ir noro nebuvimas (per dviejų metų laikotarpį su dukra jis betarpiškai susitiko vos du kartus; kviečiamas neatvykdavo į renginius, kuriuose dukra dalyvaudavo; net ryšio priemonėmis bendravo retai), 2) pačios nepilnametės dukros nenoras su tėvu dažnai susitikti, kuris yra nulemtas netinkamo atsakovo elgesio (nuolat negatyviai atsiliepiant apie ieškovę (nepilnametės dukros motiną); ignoruojant kvietimus dalyvauti dukros koncertuose ar varžybose; nesistengiant atliepti dukros norams), 3) itin didelis nepilnametės E. P. užimtumas savaitgaliais, atsižvelgiant į jos papildomai lankomų būrelių ir kitų aktyvių veiklų skaičių (žr. šios nutarties 40 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiaurino Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilname dukra tvarką, nes palikus ją galioti ji būtų vykdoma priverstinai (bylos duomenimis atsakovui jau yra išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo) ir dėl to pirmiausiai nukentėtų nepilnamečio ginčo šalių vaiko geriausi interesai.

66. Atsižvelgiant į šios nutarties 66 punkte išvardintas aplinkybes, tėvo bendravimas su nepilnamete dukra vieną savaitgalį per mėnesį (pasirinktinai) nagrinėjamu atveju laikytinas pakankamu, jos tinkamai laikantis (t. y. tėvui reguliariai bent vieną kartą per mėnesį bendraujant su nepilnamete dukra savo gyvenamojoje vietoje) šiuo metu stebimas atitolęs E. P. ryšys su savo tėvu, tikėtina, jog bus atkurtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, kaip nepilnametės E. P. tėvas, norėdamas su ja bendrauti intensyviau, turėtų pirmiausia pats pademonstruoti didesnes pastangas bei įdirbį bendravime su savo vaiku, vengti negatyvių pasisakymų apie ieškovę (vaiko motiną), siekti didesnio įsitraukimo į vaiko gyvenimą bei lankstumo, atsižvelgiant į jo norus ir interesus. Be to, nagrinėjamu atveju, atsakovas turėtų aktyviai naudotis kitomis skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybėmis. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytos naujos bendravimo tvarkos 2 punktą, atsakovas turėtų rodyti daugiau iniciatyvos ir stengtis su nepilnamete E. P. susitikti kitomis dienomis (pavyzdžiui, jos koncertų ar varžybų metu; darbo dienomis, pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje; kitu laisvu nuo savo darbo ir vaiko veiklų metu). Akcentuotina ir tai, kad jog skundžiamame sprendime ieškovui yra numatyta galimybė su nepilnamete dukra bendrauti ir ryšio priemonėmis, kas jam sudaro galimybę su E. P. artimą ryšį formuoti nuolat, nevykstant iš Kauno miesto į (duomenys neskelbtini) miestą. Šia galimybe atsakovas, apeliaciniame skunde deklaruodamas siekį su nepilnamete dukra bendrauti kaip įmanoma dažniau, taip pat turėtų naudotis reguliariai, o ne epizodiškai, kaip kad darė iki šiol.

67. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu ginčo šalių nepilnametės dukros interesus geriausiai atitiktų siauresnės apimties bendravimas su tėvu, kol (pirmiausia pačiam atsakovui dedant realias pastangas), bus atkurtas teigiamas emocinis ryšys tarp tėvo ir jo dukros, todėl naikinti ar keisti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina bet kada gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją (ne) pagrįstumo

69. Atsakovas savo priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1 066,18 Eur dydžio kompensaciją už sugaištą laiką dalyvaujant civilinės bylos nagrinėjimo procese. Nurodė, kad ieškovės inicijuotai bylai (rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teisme, bendraujant su ieškovės atstovu) jis skyrė 29 valandas savo laiko, dėl ko, atsižvelgiant į gaunamą darbo užmokestį, apskaičiavo jam priteistinos kompensacijos sumą.

70. Pirmosios instancijos teismas nurodytą priešieškinio reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pateikdama teismui ieškinį naudojosi teisės aktais suteikta teise ginti savo ir savo vaiko interesus, dėl ko neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą priteisti iš jos atsakovo reikalaujamą kompensaciją.

71. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Laiko, jog ieškovė nesąžiningai pradėjo teismo procesą, aiškiai žinodama ir suprasdama, koks brangus jis bus. Laiko, kad teisminis procesas apskritai buvo nereikalingas, nes jis su ieškove dėl visų ginčytinų klausimų galėjo susitarti gera valia, tačiau sąmoningai norėdama padaryti jam tiek emocinę, tiek finansinę žalą, ieškovė jį ignoravo ir su juo nebendravo, gera valia nesitarė, vietoje to – kreipėsi su ieškiniu į teismą. Todėl, atsakovo nuomone, būtų sąžininga jam kompensuoti 1 066,18 Eur sumą, be kita ko, papildomai įtraukiant ir sugaištas 7 valandas rengiant apeliacinį skundą, dėl ko jam priteistinos kompensacijos bendra suma jau sudarytų 1 323,50 Eur.

72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už sugaištą laiką dalyvaujant civilinės bylos nagrinėjimo procese priteisimo iš ieškovės, laikytinas reikalavimu taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis).

73. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Toks prašymas gali būti pareiškimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas savarankiškas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

74. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017).

75. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagos visetą, nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareikšdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ieškovė ne pagal paskirtį naudojosi konstitucine teise kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tiek ir teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios, dėl ko įstatyme (CK 3.175 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys) tiesiogiai yra įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taip pat pakeisti ir priteisto išlaikymo dydį (ar formą).

76. Išnagrinėjus civilinę bylą, ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai iš esmės buvo pripažinti pagrįstais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nenustačius ieškovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, pagrindo iš jos priteisti paties atsakovo subjektyviai apskaičiuotą 1 066,80 Eur dydžio kompensaciją (už sugaištą laiką) pagrindo nėra.

Dėl (ne) tinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

77. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė ir sąžiningai perskaičiuoti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, dėl civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakinga yra išimtinai pati ieškovė, kuri nedėjo jokių pastangų taikiai užbaigti kilusį ginčą, ignoravo visus jo pasiūlymus, sąmoningai didino atstovo (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti išleidžiamas sumas. Laiko, kad sąžininga būtų, jog iš jo ieškovei būtų priteista ne didesnė nei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

78. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 109 Eur dydžio žyminį mokestį bei patyrė 3 550 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo A. Š. teisinei pagalbai apmokėti (2024 m. sausio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024_02 (suma: 1 300 Eur) + 2024 m. vasario 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024_09 (suma: 700 Eur) + 2024 m. kovo 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024_15 (suma: 1 200 Eur) + 2024 m. balandžio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2024_19 (suma: 350 Eur)).

80. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

81. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui / advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato / advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato / advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato / advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato / advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

82. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų 3 550 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti sudarė: 100 Eur konsultacija dėl ieškinio, 900 Eur ieškinio parengimas, 100 Eur pasirengimas teismo posėdžiui, 200 Eur atstovavimas teismo posėdyje (pagal 2024 m. sausio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2024_02); 100 Eur konsultacija, 100 Eur derybos su atsakovu dėl taikos sutarties, 50 Eur įrodymų surinkimas, sukėlimas, prašymo surašymas, 100 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui, 350 Eur atstovavimas posėdyje (pagal 2024 m. vasario 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2024_09); 250 Eur konsultacija, priešieškinio analizė, 600 Eur atsiliepimo į priešieškinį surašymas, 100 Eur pasirengimas bylai, 250 Eur atstovavimas 2024 m. kovo 27 d. posėdyje (pagal 2024 m. kovo 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2024_15); 50 Eur konsultacija, 50 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui, 150 Eur atstovavimas 2024 m. kovo 28 d. posėdyje, 100 Eur atstovavimas 2024 m. balandžio 12 d. posėdyje (pagal 2024 m. balandžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2024_19). Byloje įvyko 4 posėdžiai, kurių bendra trukmė – 7 val. 18 min. Visuose posėdžiuose per ZOOM programą dalyvavo tiek ieškovė, tiek jos atstovas advokato padėjėjas A. Š..

83. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės civilinės bylos nagrinėjimo metu patirtos 1 050 Eur dydžio išlaidos už advokato padėjėjo dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į jų trukmę, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintos per didelėmis ir sumažintos iki 800 Eur. Kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo suteiktomis teisinėmis paslaugomis, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18, 8.19 punktuose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neginčija ieškovės reikalavimų patenkinimo proporcijų, pagal kurias buvo apskaičiuotos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (advokato padėjėjo teisinė pagalba ir žyminis mokestis), laikytina, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sumažinti ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi (teisinio atstovavimo) išlaidų iki atsakovo subjektyviai pasirinktos 500 Eur sumos.

84. Ta aplinkybė, jog atsakovas subjektyviai mano, kad dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga tik ieškovė, kuri nesistengė taikiai užbaigti tarp šalių kilusio ginčo ir ignoravo visus jo pasiūlymus, taip (anot atsakovo) sąmoningai didindama atstovo (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti išleidžiamas sumas, nesudaro pagrindo mažinti ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos. Vien tai, kad ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlymais ir nesudarė taikaus susitarimo atsakovo pasiūlytomis sąlygomis, nereiškia, jog nesutikimo motyvai buvo susiję su tikslu padidinti patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, prašydama padidinti tėvo teikiamą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ir nustatyti tinkamesnę vaikui bendravimo tvarką su atsakovu, tiesiog siekė geresnių gyvenimo sąlygų pirmiausia šalių nepilnametei dukrai ir veikė išimtinai jos interesais.

Dėl procesinės bylos baigties

85. Apibendrindamas visas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Todėl patikrinęs skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jo naikinti ar keisti atsakovo pateikto apeliacinio skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, dėl ko jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (atsakovo M. P.) patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas bendro 146 Eur dydžio žyminis mokestis) nėra atlyginamos.

88. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, liudijantys, jog ieškovė V. P. apeliacinio proceso metu patyrė 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato R. G. teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonių šimtų eurų) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.