Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl termino priimti palikimą pratęsimo, suinteresuoti asmenys V. B., R. B., valstybės įmonė Turto bankas, bei pagal suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjui R. A., suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog šalių R. A., V. B. ir R. B. tėvas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), motina A. D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). A. D. A. ir V. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992-05-16 registruotas A. D. A. vardu. Nustatyta, kad mirusiųjų sutuoktinių A. D. A. ir V. A. palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, jog A. D. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2016-05-17 testamentu paliko V. B. ir R. B..

Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti, tuo tarpu suinteresuoti asmenys V. B. ir R. B. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. A. priėmė savo sutuoktinio V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų.

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių tėvams V. A. ir A. D. A. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). V. A. mirė (duomenys neskelbtini). Bute iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) liko gyventi sutuoktinė, šalių motina, A. D. A., bute ji buvo deklaruota nuo 1991-02-18. Palikimo, atsiradusio po sutuoktinio V. A. mirties, A. D. A. nepriėmė.

Iš bylos duomenų matyti, kad po sutuoktinio mirties ((duomenys neskelbtini)) A. D. A. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu, tvarkė, išlaikė ir valdė jį kaip savo.

Remiantis byloje pateiktu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ daugiabučio namo gyventojų, kuriems išduotos atsiskaitymo knygelės, sąrašu, nustatyta, jog A. D. A. 2015-10-08 ir 2018 m. rugsėjo mėn. buvo išduotos atsiskaitymo knygeles. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-06-21 rašte nurodoma, kad už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kurių savininkė buvo A. D. A., administravimo ir techninės priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2007-04-19 iki 2018-12-18 savininkė skolos neturėjo. Tai, kad butas buvo prižiūrimas, už jį visą laiką buvo mokami komunaliniai mokesčiai ir įsiskolinimų už butą iki A. D. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) nebuvo patvirtina byloje pateiktos pažymos: UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pažyma apie atsiskaitymus už gamtines dujas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2019-01-31; AB „Klaipėdos energija“ 2019-03-04 raštas, kuriame nurodyta, kad už suvartotą šilumos energiją, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009-09-01 iki 2018-12-31 buvo sumokėta 6178,01 Eur; UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019-02-20 raštas, kuriame pranešama, kad objekte, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal A. D. A. vardu sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį laikotarpiu nuo 2010-10-05 iki 2018-12-31 buvo suvartota elektros energijos kiekis – 9102 kWh, už suvartą elektros energiją sumokėta 1199,83 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ 2019-05-03 raštas, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2018-12-18 buvo priskaičiuota už suteiktas paslaugas 1351,38 Eur, sumokėta už suteiktas paslaugas 1351,38 Eur.

Pareiškėjas R. A. teigia, kad aplinkybė, jog įsiskolinimų už komunalinius mokesčius nėra, nepatvirtina, kad mama mokėjo šiuos mokesčius. Dėl tokių pareiškėjo teiginių teismas pastebi, jog pastarasis nepateikė jokių duomenų, kad komunaliniai mokesčiai buvo mokami ne A. D. A., t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kad butu rūpinosi kiti asmenys. Priešingai, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bute po tėvo mirties nuolat gyveno ir juo rūpinosi jo motina. Teismo vertinimu, vien tai, kad galimai fiziškai mokesčius galėjo sumokėti ir kitas asmuo, nepaneigia tos aplinkybės, jog A. D. A. rūpinosi buto išlaikymu.

Iš byloje pateiktų duomenų taip pat nustatyta, jog A. D. A. iniciatyva buvo keisti langai. Tai patvirtina 2007-06-21 HEINZMANN LANGAI sąmata, 2007-08-23 HEINZMANN LANGAI išrašyta PVM sąskaita faktūra D. A., 2007-08-23 HEINZMANN LANGAI garantinis raštas, kurį priėmė D. A., 2007-06-25 ir 2007-08-23 pinigų priėmimo kvitai pasirašyti D. A., 2015-07-30 sutartis, sudaryta tarp PLAZA langai ir A. A., 2015-07-30 pinigų priėmimo kvitas pasirašytas A. D. A.. Pastebėtina, kad minimi darbai atlikti jau po V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)). Posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys nurodė, kad motina, prižiūrėdama butą, keitė langus, santechniką ir pan. Tokie A. D. A. veiksmai vertinti kaip aktyvūs ir aiškiai išreikšti, jog faktiniu valdymu ji priėmė palikimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pats R. A. nurodė, kad visą laiką manė, jog butas yra mamos ir suprato, kad tas butas priklauso jai. Pažymėtina ir tai, jog šalys posėdžio metu nurodė, kad A. D. A. dukroms V. B. ir R. B. testamentu paliko visą butą. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. D. A. manė, jog ji nuosavybės teise valdo visą butą ir jai priklauso ne dalis, o visas butas. Vadinasi, ji priėmė palikimą, atsiradusį po vyro mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Taigi apibendrinant, kas pasakyta, A. D. A. po vyro V. A. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), butu ir jame esančiais baldais, daiktais ir toliau be jokių suvaržymų naudojosi, tvarkė, prižiūrėjo, laikė šį turtą savo turtu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad priėmė palikimą po savo vyro V. A. mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto šalys negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu, daro išvadą, jog suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Nors konstatavus faktą, jog A. D. A. priėmė palikimą, atsiradusį po vyro V. A. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, prašymas dėl termino atnaujinti palikimui priimti tampa savaime nepagrįstas, tačiau teismas trumpai pasisako dėl pareiškėjo R. A. reikalavimo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. A. nurodė, kad terminą kreiptis dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo jis praleido, nes manė, kad mirus tėčiui butas, kuriame mama liko gyventi po tėčio mirties, priklauso mamai ir kol ji gyva nėra ką paveldėti. Pareiškėjas teigė, jog yra tolimųjų reisų vairuotojas, neturintis teisinio išsilavinimo ir dėl šios priežasties įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas sąžiningai klydus dėl paveldėjimo aplinkybių.

Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties, juolab, kad praėjo 12 metų po palikimo atsiradimo. Taigi, šiuo atveju teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemiančią termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Taip pat nelaikytina svarbia aplinkybė, jog R. A. yra tolimųjų reisų vairuotojas. Pareiškėjas paaiškino, jog jo gyvenamoji vieta per visus 12 metų buvo Lietuvoje, šiuo metu jis taip pat gyvena Lietuvoje ir išvyksta tik į komandiruotes. Tokiu būdu pareiškėjo trumpalaikis išvykimas darbo reikalais nelaikytina objektyvi priežastis, trukdžiusi įgyvendinti savo teises, susijusias su paveldėjimo įgyvendinimu. Be to, asmenys savo teises gali realizuoti ir per atstovus.

Kaip matyti, pareiškėjo tėvas mirė dar 2007 m., t. y. prieš 12 metų. Iš paties pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad jis visą laiką žinojo, jog butu po tėvo mirties naudojosi ir faktiškai valdė jo motina. Pastebėtina, kad po tėvo mirties pareiškėjas bendravo su motina, neprieštaravo, jog motina gyvena bute, taip pat jokiais kitais būdais neišreiškė noro priimti palikimo po tėvo mirties.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, jog teismas nenustatė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui priimti palikimą po tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, todėl pareiškėjo R. A. prašymas dėl termino atnaujino palikimui priimti atmestinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo netenkinti prašymo priteisti patirtas 1013,56 Eur (V. B. naudai 507,77 Eur, R. B. naudai 505,79 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, prašo sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į rengtų procesinių dokumentų skaičių

Byloje nustatyta, kad V. B. patyrė 507,77 Eur (500,00 Eur už advokatės teisines paslaugas, 7,77 Eur už pažymą iš DNSB „Gruodas“) bylinėjimosi išlaidų, R. B. 505,79 Eur (500,00 Eur už advokatės teisines paslaugas, 5,79 Eur už pažymą iš VĮ Registrų centras) bylinėjimosi išlaidų. 1000,00 Eur (500,00 Eur + 500,00 Eur) išlaidas pagal pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas sudaro teisinių paslaugų teikimas (kiekvienam suinteresuotam asmeniui po 5 val., valandos kaina 100,00 Eur).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas yra skirtingas, todėl yra pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taipogi reikalinga vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi. Šioje teisės normoje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Visų pirmiausia teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad abiejų suinteresuotų asmenų pozicija išreiškiama viename procesiniame dokumente, t. y. advokatė atstovavo abu suinteresuotus asmenis, kurių reikalavimas buvo toks pat, aplinkybės tokios pačios, visi procesiniai dokumentai ruošti abiejų suinteresuotų asmenų vardu, o ne atskirai. Išanalizavus byloje parengtus procesinius dokumentus, darytina išvada, kad prašomos priteisti advokatės pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 punktuose nustatytus maksimalius dydžius (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 0,4 koeficientas x 970,30 Eur pareiškimo/atsiliepimo parengimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje = 388,12 Eur; už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) 0,1 koeficientas x 970,30 Eur x 2 = 194,06 Eur; už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus 0,01 koeficientas x 970,30 Eur x 4 = 38,81 Eur; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą 0,1 koeficientas x 970,30 Eur x 2 = 194,06 Eur. Iš viso maksimalus advokatės atlygis šioje byloje turėtų būti 818,05 Eur). Be to, teismas vertina teisinių paslaugų teikimo pobūdį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą (nagrinėjamas klausimas nėra sudėtingas, pareiškimui dėl juridinio fakto nustatymo bei atsiliepimui dėl termino atnaujinimo palikimui priimti nebuvo reikalingos specialios žinios ar didelės laiko sąnaudos, teisės normos, reglamentuojančios byloje keliamus klausimus, aiškios ir glaustos, teismų praktika suformuota aiškiai, nagrinėjama byla nebuvo didelės apimties ar kebli teisės požiūriu), todėl sprendžia, jog teisingumo ir protingumo principus labiausiai atitiktų 500,00 Eur dydžio išlaidos, t. y kiekvieno suinteresuoto asmens po 250,00 už advokatės teisines paslaugas.

Byloje šalys taip pat sumokėjo žyminius mokesčius už pareiškimus, tačiau teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, mano, kad žyminis mokestis neturėtų būti priteisiamas iš pralaimėjusios šalies. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog bet kokiu atveju suinteresuoti asmenys, siekdami pripažinti, jog mama palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, būtų turėję kreiptis į teismą, nepriklausomai nuo pareiškėjo suinteresuotumo, ir dėl to patirti žyminio mokesčio išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, iš pareiškėjo R. A. suinteresuoto asmens V. B. naudai priteistinos 257,77 Eur bylinėjimosi išlaidos, suinteresuoto asmens R. B. naudai priteistinos 255,79 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo R. A. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkinti.

Suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo R. A. suinteresuotam asmeniui V. B. 257,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo R. A. suinteresuotam asmeniui R. B. 255,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.