- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-25-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02330-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., R. B., valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. B., R. B., valstybės įmonė Turto bankas, bei pagal suinteresuotų asmenų V. B. ir R. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėjui R. A., suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuotų asmenų V. B. bei R. B. tėvas V. A.. Po V. A. mirties liko nekilnojamasis turtas, kurio niekas įstatymo nustatytais terminais nepaveldėjo. Mirusiojo V. A. nekilnojamąjį turtą sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokos metu ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis buvo valdomas kartu su sutuoktine A. D. A., mirusia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad mirus mamai A. D. A. kartu su seserimis nuvyko į Klaipėdos miesto 10-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarė G. K. išaiškino, kad mama A. D. A. 2016 m. gegužės 17 d. testamentu asmenine nuosavybės teise priklausantį butą paliko seserims V. B. ir R. B., tačiau tėčio V. A. ½ buto yra likusi nepaveldėta.
3. Suinteresuoti asmenys V. B. ir R. B. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo atmesti R. A. pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. A. priėmė savo sutuoktinio V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimais į pareiškėjo, suinteresuotų asmenų pareiškimus prašė juos nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimo netenkino, o suinteresuotų asmenų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino.
6. Teismas nusprendė, kad A. D. A. po vyro V. A. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), butu ir jame esančiais baldais, daiktais ir toliau be jokių suvaržymų naudojosi, tvarkė, prižiūrėjo, laikė šį turtą savo turtu ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad priėmė palikimą po savo vyro V. A. mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti.
7. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui priimti palikimą po tėvo V. A. mirties, todėl pareiškėjo R. A. prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmetė.
8. Teismas padarė išvadą, kad prašomos priteisti advokatės pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytus maksimalius dydžius, todėl nusprendė, jog teisingumo ir protingumo principus labiausiai atitiktų 500 Eur dydžio išlaidos, t. y. kiekvieno suinteresuoto asmens po 250 už advokatės teisines paslaugas.
9. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, sprendė, kad žyminis mokestis neturėtų būti priteisiamas iš pralaimėjusios šalies. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog bet kokiu atveju suinteresuoti asmenys, siekdami pripažinti, jog mama palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, būtų turėję kreiptis į teismą, nepriklausomai nuo pareiškėjo suinteresuotumo, ir dėl to patirti žyminio mokesčio išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Pareiškėjas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl termino atnaujinimo tenkinti, suinteresuotų asmenų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
10.1. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, lėmusias paveldėjimo termino praleidimą, t. y. teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinama kaip svarbi priežastis ir kad pareiškėjo darbo pobūdis negalėjo turėti reikšmės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino paties pareiškėjo elgesio, ar jis traktuotinas kaip sąžiningas ir rūpestingas. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jam buvo žinomi paveldėjimo terminai ir procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog A. D. A. dukroms testamentu paliko visą butą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. D. A. manė, jog ji nuosavybės teise valdo visą butą ir jai priklauso ne dalis, o visas butas. Vadinasi, ji priėmė palikimą atsiradusį po vyro mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Tokia teismo išvada neturi jokio nei teisinio, nei loginio paaiškinimo ar pagrindimo. Pirmiausia dėl to, kad testamentas buvo surašytas ir patvirtintas notaro, reiškia visos teisės testatorei buvo išaiškintos, taip pat kokia palikimo dalis yra paliekama paveldėti testamento pagrindu. Taigi teismo išvada, kad A. D. A. faktiniu valdymu priėmė palikimą, nes sudarius testamentą laikė save viso buto savininke, yra nepagrįsta, dėl ko teismas priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjo teiginiai apie notaro, neva, galimą išaiškinimą A. D. A. neatitinka elementarios bendražmogiškos logikos, nes, kaip minėta, mūsų mama testamentu paliko visą turtą V. B. bei R. B..
11.2. Pareiškėjo teiginius, neva, ne pati mama mokėjo komunalinius mokesčius bei keitė langus paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai (UAB Heinzmann sąmata, UAB Heinzmann pinigų priėmimo kvitai, 2007 m. rugpjūčio 23 d. UAB Heinzmann garantinis raštas, 2015 m. rugpjūčio 30 d. sutartis su UAB Windex Lt ir UAB Windex Lt pinigų priėmimo kvitai, daugiabučio gyventojų, kuriems išduotos atsiskaitymo knygelės, sąrašo kopijos).
11.3. Pareiškėjas dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik po to, kai išaiškėjo, kad mama testamentu paliko visą turtą V. B. ir R. B..
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Po tėčio mirties praėjo 12 metų, per juos pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, patvirtinančių pastarojo valią priimti po tėčio mirties palikimą – nesirūpino bei neprižiūrėjo buto, nemokėjo komunalinių mokesčių. Maža to, mamai paprašius pagalbos dėl buto išlaikymo ir remonto, pareiškėjas kategoriškai atsisakė padėti. Pareiškėjo reikalavimui taip pat turėtų būti taikomas bendrasis senaties terminas.
12.2. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad mama po tėvuko mirties mokėjo komunalinius mokesčius, keitė buto langus.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
16. Pareiškėjas R. A. skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą, kuriuo atmestas jo prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir nustatytas juridinis faktas, kad A. D. A. priėmė savo sutuoktinio V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
17. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, ar teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino palikimui priimti, taip pat ar palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti
18. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
19. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan., atlikti per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti (CK 5.51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Pastebėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-381/2011).
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad po tėvo V. A. mirties komunalinius mokesčius už butą mokėjo bei jame remontą atliko ne mama A. D. A., o pareiškėjo sesuo R. B., kuri gyveno kartu su mama.
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių tėvams V. A. ir A. D. A. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties bute iki pat savo mirties gyveno A. D. A.. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. D. A. butu rūpinosi, tvarkė, išlaikė, remontavo. Tai patvirtina į bylą pateiktos komunalinių paslaugų tiekėjų pažymos, kad komunaliniai mokesčiai buvo mokami, taip pat sutartis, sąskaita bei pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad A. D. A. keitė bute langus ir už juos mokėjo (taip pat ir netrukus po vyro mirties). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kad A. D. A. aktyviais veiksmais perėmė ir valdė turtą kaip savo, laikė save jo savininke.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad butu rūpinosi kiti asmenys. Byloje nėra duomenų, kad A. D. A. neprižiūrėjo, netvarkė buto. Pats pareiškėjas patvirtino, kad bute po tėvo mirties nuolat gyveno ir juo rūpinosi jo motina, kad jis manė, kad po tėvo mirties butą paveldėjo mama. Aplinkybė, kad tam tikrus mokesčius faktiškai galėjo sumokėti kitas asmuo, nepaneigia fakto, jog A. D. A. bute gyveno ir rūpinosi jo išlaikymu bei remontu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo juridinį faktą, kad A. D. A. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
23. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Be to, įpėdinio veiksmai priimant palikimą turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009).
24. CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo atveju asmuo gali įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
25. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nepriėmė tėvo palikimo per įstatyme nustatytą terminą, nes buvo įsitikinęs, kad paveldėti nėra ką ir vaikai paveldi turtą tik po abiejų tėvų mirties. Teigia, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o tokiomis nurodo, kad neturi teisinių žinių bei dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad terminas buvo praleistas sąžiningai suklydus dėl paveldėjimo aplinkybių.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir jam galbūt stinga žinių, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, požymių. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas paprastai negali pateisinti įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo ar konkrečių teisinių žinių neturėjimas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, pateisinanti termino praleidimą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Didžioji dalis žmonių neturi teisinio išsilavinimo ir konkrečių teisinių žinių, todėl vertinant šias aplinkybes kaip svarbią priežastį terminui atnaujinti, įstatymuose nustatytų terminų laikymasis taptų nebeužtikrintas, o tai pakenktų teisinių santykių stabilumui ir teisiniam saugumui. Pažymėtina, kad pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teisėjų kolegijos manymu, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka bei darbo pobūdis nagrinėjamu atveju negali pateisinti tokio ilgo (daugiau kaip 10 metų) palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių.
28. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos motyvams, kad pareiškėjas dėl buto statuso neklydo, manė ir žinojo, kad butas po tėvo mirties priklauso mamai, o faktiškai taip ir buvo, nes palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu. Kadangi pareiškėjas, manydamas, kad butas priklauso mamai, iš esmės neklydo dėl buto statuso, šios aplinkybės negalima laikyti svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Teisėjų kolegijos manymu, pagrindinė priežastis, kodėl jis kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra ne objektyvios priežastys, trukdžiusios jam priimti palikimą po tėvo mirties, bet tai, kad jam yra nepriimtinas mamos sprendimas visą turtą po mirties palikti dukroms. Tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Vadinasi, pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis nėra pagrindo vertinti kaip objektyvias, nepriklausiusias nuo jo valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusias jam atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo R. A. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestas, žyminis mokestis už apeliacinį skundą jo naudai nepriteisiamas.
30. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė 2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 0301 ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. apmokėjimą 300 Eur sumai už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kitas teisines paslaugas. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 00298 ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. apmokėjimą 300 Eur sumai už atsiliepimą į apeliacinį skundą.
31. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas sumažino iš pareiškėjo priteistinas bylinėjimosi išlaidas, taip pat į tai, kad advokatė atstovavo abu suinteresuotus asmenis pirmosios instancijos teisme, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra panašūs, byla nesudėtinga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 400 Eur ir iš pareiškėjo priteistina po 200 Eur V. B. ir R. B..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. A. suinteresuotiems asmenims V. B. ir R. B. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.