- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2-5847-617/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00572-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, priešieškinį ieškovei G. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. N. ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką 6,98 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Topokada“ matininko V. B. 2023-11-16 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo planą, t. y. nustatyti, kad ieškovė G. N. atskirai nuo kito bendraturčio valdo, naudojasi ir disponuoja 3,49 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu “A” ir koordinačių taškais 1-6-5-7-9-8-1, o atsakovė atskirai nuo kito bendraturčio valdo, naudojasi ir disponuoja 3,49 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu “B” ir koordinačių taškais 2-3-4-7-9-8-2.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi 7,0654 ha žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-04-40 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 3,5327 ha, apibrėžtas ribos posūkio kampų koordinatėmis (duomenys neskelbtini)), o G. N. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 3,5327 ha, apibrėžtas ribos posūkio kampų koordinatėmis (duomenys neskelbtini).
Ieškovė G. N. teismo posėdyje palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais, ir prašė tenkinti, priešieškinį – atmesti. Paaiškino, kad ½ dalis 6,98 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jai atiteko po jos tėvo S. T. mirties, kita ½ dalis priklausė J. R.. Po J. R. mirties ½ dalį žemės sklypo nuosavybės teise valdo atsakovė. Buvę šio žemės sklypo savininkai J. R. ir S. T. sklypą valdė bendrojoje nuosavybėje, žemės sklypas nebuvo atidalintas. J. R., dar būdama gyva, norėjo parduoti savo dalį miško iškirtimui. Tėvas S. T. neprieštaravo, kad J. R. išsikirstų savo dalį miško, J. R. su S. T. tarpusavyje sutarė, kur J. R. mišką kirs. S. T. savo miško nesutiko parduoti iškirtimui, sakė, kad tai jo turtas, kurį jis paliks tam iš vaikų, kurie jį iki jo mirties prižiūrės. J. R. už iškirstą mišką gavo 10000 Lt, pinigus padalino vaikams, dalį sau pasiliko bei paminklą sūnui pastatė. Miško kirtimas vyko gal prieš 18-19 metų, dar J. R. esant gyvai. J. R. mirė 2009 m., o mišką kirto dar keleri metai iki jos mirties. S. T. buvo labai svarbus žemės sklypas, kurį jis su J. R. buvo paveldėjęs. Ji tėvą prižiūrėjo iki jo mirties, todėl tėvas S. T. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu paliko mišką jai. Ji po tėvo mirties paveldėjo ½ dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir siekia nustatyti naudojimosi mišku tvarką. Prašo ieškinį patenkinti.
Ieškovės atstovas advokatas Artūras Sebeika prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas labiausiai atitinka nuosavybės teisės naudojimą. Atsakovė po J. R. mirties pagal įstatymą paveldėjo ½ dalį ginčo žemės sklypo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą. Paveldėtojas negali įgyti daugiau teisių negu turėjo palikėjas, jis įgyja tik tas teises ir pareigas, kurias turėjo miręs asmuo. Šiuo atveju, buvusiems žemės sklypo savininkams, t. y. J. R., kurios turtą paveldėjo atsakovė, ir S. T. – ieškovės tėvui, dar esant gyviems abu jie turėjo po ½ dalį žemės sklypo, kuriame yra miškas. Kiekvienas iš minėtų bendraturčių turėjo teisę į ½ dalį žemės sklypo ir šiame žemės sklype augančio stataus miško. J. R. savo teisę į statų mišką realizavo, t. y. išsikirto savo dalį miško, tuo tarpu S. T. savo teisės į statų mišką nerealizavo, t. y. miško neiškirto. S. T. savo teisės parduoti mišką nerealizavo, nes norėjo mišką palikti savo vaikams, ką patvirtina tiek ieškovės, tiek liudytojos S. T. paaiškinimai. J. R. realizavus savo teisę iškirsti mišką, ji kaip turto savininkė, jau neturi teisės į kitą dalį miško, nes tokiu būdu įgytų daugiau nei jai tenkanti ½ dalis žemės sklypo su jame esančiu mišku. Atsakovė paveldėjo teisę į miško žemės sklypą, tačiau nepaveldėjo teisės į neiškirstą miško dalį, kadangi ši teisė – iškirsti mišką, jau buvo realizuota pačios J. R. dar jai esant gyvai. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad J. R. realizavo savo teisę į mišką, tačiau pareiga, kad galimai buvo priešingai, tenka atsakovei. Atsakovė palikimo pagal įstatymą pagrindu įgijusi palikimą negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo palikėja. Ieškovės ir liudytojos S. T. paaiškinimai yra įrodymai, šie paaiškinimai sutampa tarpusavyje tiek detalėmis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek orientavimusi vietovėje. Byloje nėra ieškovės pateiktus įrodymus paneigiančių duomenų. Ieškovė sutinka, kad miško žemės sklypo dalys nėra lygiavertės, nes žemės sklypo dalis su jame esančiu mišku yra vertingesnė, tačiau reikšminga yra tai, kad sklypo bendrasavininkė J. R., kurios teisių perėmėja yra atsakovė, iškirtusi mišką gautus pinigus pasiėmė. Tiek bylos medžiaga, tiek iš portalo geoportal.lt, kuriuo naudojasi ir matininkai, duomenų akivaizdžiai matyti, kad egzistuoja miško kelias – matyti dvi vėžės ir tarpvežėje užžėlusi žolė, todėl priešingai nei teigia atsakovės atstovė, yra privažiavimas prie žemės sklypo pagal ieškovės patiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nors atsakovė teigia, kad specialistai nurodė, jog nėra privažiavimo prie žemės sklypo dalies, tačiau atsakovė, kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, tik deklaratyviai nurodo, kad yra specialistų išvada. Byloje nėra jokio dokumento, kurį galima būtų pavadinti specialisto išvada. Atsakovė pateikė naudojimosi žemės sklypu planą, kuriame nurodytas kitoks žemės sklypo plotas nei nurodytas VĮ „Registrų centras“ išraše, tačiau jokie žemės sklypo ploto patikslinimai nustatyta tvarka nėra įregistruoti VĮ „Registrų centre“ ir nėra išviešinti. Viešajame registre esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės pateiktas tvirtinti planas neatitinka registre esančių oficialių duomenų ir patvirtinus naudojimosi žemės sklypu planą pagal atsakovės pateiktą siūlymą, VĮ „Registrų centras“ tokį sprendimą atsisakys vykdyti, todėl atsakovės pasiūlyto plano negalima patvirtinti.
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovė L. L. priešieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais ir prašė tenkinti, ieškinį – atmesti. Paaiškino, kad ieškovės pateiktoje naudojimosi tvarkoje žemes sklypo dalys nurodytos indeksais „A“ ir „B“ nėra lygiaplotės ir nėra lygiavertės, „A“ dalies žemės ir miško vidutinė rinkos vertė yra 16139,45 €, o „B“ dalies – 1729,83 €, viena dalis turi sąlytį su bendro naudojimosi keliu, kita – neturi. Atsakovės teikiama naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane žemės sklypo dalys, nurodytos indeksais „A“ ir „B“ yra lygiavertės ir lygiaplotės ir kiekvienas iš bendraturčių turės vienodas sąlygas patekti į tenkančią sklypo dalį nesinaudojant kitam bendraturčiui tenkančia dalimi, todėl prašo patvirtinti atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nėra žinoma, ar buvo leidimai kirsti mišką, kiekvienas savininkas valdė idealiąją miško dalį, miškas yra saugomoje teritorijoje. Gal abu bendrasavininkai tą mišką iškirto, liudytoja yra galimai suinteresuotas asmuo. Atsakovė negali priimti atsakomybės už tai, kad buvusi žemės sklypo bendrasavininkė – J. R., kurios turtas perėjo valstybei, iškirto žemės sklypo dalyje kitam bendrasavininkui priklausantį mišką. Prašo naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-04-04 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Žemės sklypo plotas 6,98 ha, nurodytas VĮ „Registrų centro“ išraše, yra netikslus, kadangi nustatytas atlikus preliminarius matavimus. VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ turi tikslius žemės sklypų duomenis, ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra 7,0654 ha ploto. Pateikta naudojimosi tvarka bus išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, atsakovės pasiūlyta tvarka yra patogi, parengta pagal teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo, racionalumo ir bendraturčių interesų derinimo principus, atitinka nuosavybės teise valdomų plotų dalis, todėl efektyviai tarnaus geresniam bendros nuosavybės valdymui ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.
Ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovės paaiškinimų bei bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei G. N. ir atsakovei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 6,98 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Minėtas nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovei bendros dalinės nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis – po 1/2 dalį, atitinkamai po 3,49 ha kiekvienai šaliai.
Byloje ginčo nėra, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovė ½ dalį žemės sklypo įgijo 2014-07-18 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. JK-6460 pagrindu, nuo 2014-07-22, sąlyga turto perleidėją išlaikyti iki gyvos galvos išregistruota 2021-03-29. Atsakovė ½ dalį žemės sklypo įgijo 2023-07-03 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 2777 pagrindu nuo 2023-07-03.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Šalys pateikė skirtingas naudojimosi žemės sklypu tvarkas.
Ieškovė teigia, kad ankstesnė sklypo savininkė J. R., kurios palikimą priėmė atsakovė – Lietuvos Respublika, iškirto jai tenkančio sklypo dalyje buvusį statų mišką, gavo pinigus už parduotą statų mišką, tokiu būdu realizavo savo teisę į žemės sklype buvusį statų mišką. Kadangi J. R., kurios palikimas atiteko atsakovei, realizavo savo teisę į statų mišką, prašo nustatyti, kad atsakovė naudojasi ir disponuoja ½ žemės sklypo dalimi, atitinkamai 3,49 ha ploto, kuriame miškas yra iškirstas, plane pažymėta indeksu “B” (koordinačių taškai 2-3-4-7-9-8-2), o ieškovė – naudojasi ir disponuoja ½ dalimi žemės sklypo, kuriame yra miškas, atitinkamai 3,49 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu “A” (koordinačių taškai 1-6-5-7-9-8-1), pagal UAB ,,Topokada“ matininko V. B. 2023-11-16 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
Atsakovė priešieškiniu su ieškiniu pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutinka, teigia, kad ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypo tvarka nėra lygiavertė ir nėra lygiaplotė, be to pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovei tenkanti žemės sklypo dalis neturi sąlyčio su bendro naudojimosi keliu, todėl atsakovė neturės galimybės tinkamai naudotis nekilnojamuoju turtu pagal jo paskirtį. Nurodė, kad pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ duomenis žemės sklypas yra 7,0654 ha ploto, o ne 6,98 ha ploto, kaip nurodyta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojo turto išraše. Prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-04-04 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą ir nustatyti, kad atsakovė naudojasi 3,5327 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, kurios plotas apibrėžtas ribos posūkio kampų koordinatėmis, o ieškovė naudojasi 3,5327 ha ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas apibrėžtas ribos posūkio kampų koordinatėmis.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; kt.).
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
Nagrinėjamu atveju, pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką, parengtą VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-06-21, šalys naudotųsi kiekvienai iš jų tenkančia ½ dalimi žemės sklypo, t. y. tiek žemės sklypo dalimi apaugusia mišku, tiek ta dalimi, kurioje yra kirtavietė, t. y. miškas iškirstas. Atsakovės atstovės teigimu tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrintų vienodas sąlygas patekti iš bendro naudojimo kelio į kiekvienam bendraturčiui tenkančią žemės sklypo dalį, žemės sklypo dalys yra lygiavertės ir lygiaplotės, todėl bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.
Ieškovė prašydama naudojimosi žemės sklypu tvarką patvirtinti pagal jos pateiktą pasiūlymą – UAB ,,Topokada“ matininko V. B. 2023-11-16 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, paaiškino, kad atsakovė negali paveldėti daugiau nei palikėja J. R. (ankstesnė žemės sklypo bendrasavininkė) turėjo jos mirties dieną, nes J. R. dar būdama gyva (keli metai iki jos mirties (mirusi 2009 m.)), iškirto žemės sklypo dalyje esantį statų mišką ir už iškirstą statų mišką gautus pinigus pasiėmė sau, todėl prašė žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“, su jame esančiu stačiu mišku paskirti naudotis ieškovei, o žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu „B“, be miško (esant kirtavietei) paskirti naudotis atsakovei.
Nustatyta, kad šalys minėtą žemės sklypą valdo bendros dalinės nuosavybės teise. Ginčo nėra, kad ankstesni žemės sklypo savininkai, t. y. J. R. ir S. T., kiekvienas iki savo mirties, valdė po ½ dalį žemės sklypo. Kaip minėta, 2023-07-03 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 2777 pagrindu palikimas, atsiradęs po J. R. mirties, nuo 2023-07-03 perėjo valstybei, t. y. atsakovei. Ieškovė ½ dalį šio žemės sklypo įgijo 2014-07-18 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. JK-6460 pagrindu.
Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą apibrėžiamas kaip paveldėjimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi yra materialūs ir nematerialūs daiktai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Taigi paveldėjimo objektas (palikimas) – tai mirusiojo turtas, paveldėjimo būdu pereinantis jo įpėdiniams. Tai reiškia, kad įpėdiniai paveldi tiek turto, kiek jo turėjo palikėjas. Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir, būdamas paveldėto turto savininkas, turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymo, kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi turto įgijimas nuosavybėn paveldėjimu yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Dėl to paveldėto turto teisinis statusas nustatomas, remiantis paveldėjimą ir nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad iš paveldėjimo teisinių santykių kylančių teisių prigimtį ir esmę lemia paveldėjimo teisinių santykių specifika, t. y tai, kad: 1) paveldėjimas yra fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimo mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams būdas; 2) palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas; 3) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; 4) kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008, 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2011).
Kaip jau minėta, ieškovė nurodė, kad apytikriai prieš 18-19 m. ankstesnė žemės sklypo bendrasavininkė J. R., dar būdama gyva, dalį ginčo žemės sklype esančio miško iškirto ir pasiėmė sau už iškirstą statų mišką gautus pinigus. Iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro atributinės duomenų bazės fragmento – kainoraščio duomenų matyti, kad ginčo žemės sklype kirtavietė yra 4,7 ha ploto, 2,28 ha ploto savaiminis medynas (72 m. amžiaus, 28,8 m aukščio, 29,6 m skersmuo 1,3 m. aukštyje). Teismo posėdyje liudytoja S. T. paaiškino, kad J. R., t. y. S. T. sesuo, dar būdama gyva su miško pirkėju buvo atvažiavusį į Apkartų k., Švenčionių r. sav., kuriame ji su S. T. tuo metu gyveno, dėl S. T. sutikimo miškui kirsti. Kartu su S. T. ji buvo priėjusi prie miško pirkėjo mašinos, S. T. sutiko su tuo, kad jo sesuo J. R. savo mišką parduotų ir girdėjo, kaip pirkėjas klausė ar S. T. parduotų savo mišką, tačiau S. T. nesutiko parduoti miško ir pasakė, kad: „aš savo neparduosiu, nes tai mano turtas“. Liudytoja nurodė, kad žino, jog prieš kertant mišką S. T. buvo žemės sklype ir parodė kur kirsti.
Atsakovė sutiko, kad dalyje žemės sklypo 2009-2010 m. buvo atliktas kirtimas, tačiau nesutiko, kad statų mišką iškirto būtent palikėja J. R., nurodė, kad statų mišką galimai iškirto abu buvę žemės sklypo bendrasavininkai, nurodė, kad negali atsakyti už palikėjos J. R. veiksmus bei suabejojo liudytojos S. T. paaiškinimų objektyvumu dėl galimo liudytojos suinteresuotumo bylos baigtimi.
Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 178 straipsnyje, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
Ieškovės paaiškinimai, kad jos tėvas jo valdomoje žemės sklypo dalyje miško nekirto ir kad statų mišką žemės sklypo dalyje iškirto kita žemės sklypo bendrasavininkė J. R., kuri už iškirstą statų mišką gautus pinigus pasiėmė sau, yra išsamūs, atitinka bylos rašytinę medžiagą ir yra tinkamas įrodymų šaltinis ( CPK 177 straipsnio 2 dalis ). Teismo posėdyje apklausta S. T. nurodė jai žinomas aplinkybes apie ginčo miško sklypo dalyje atliktą miško kirtimą, nurodė, kad būtent J. R., dar būdama gyva, iškirto ir pardavė dalį ginčo sklypo esančio miško. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad liudytoja S. T. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, tačiau duomenų paneigiančių ieškovės ir/ar liudytojos S. T. nurodytas aplinkybes nepateikė, tokių duomenų nėra ir byloje. Teismas, neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais liudytojos S. T. paaiškinimais, kurie patvirtina ieškovės paaiškinimus bei atitinka ir rašytinę bylos medžiagą – portalo geoportal.lt ortofoto žemėlapių (1995-1999 m., 2005-2006 m., 2009-2010 m.) ištraukas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Švenčionių skyriaus 2023-08-01 rašte nurodytus duomenis, todėl teismas atsakovės atstovės teiginius dėl liudytojos S. T. galimo suinteresuotumo atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovė išsakydama abejones dėl ieškovės ir liudytojos S. T. nurodytų aplinkybių, jokių jas paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovės, liudytojos S. T. paaiškinimai, iš dalies bylos medžiaga dėl kirtavietės atsiradimo laikotarpio pagal portalo geoportal.lt žemėlapių ištraukas, leidžia tikėtinai spręsti, kad status miškas ginčo žemės sklypo dalyje iškirstas dar palikėjai J. R. esant gyvai. Liudytojos S. T. nurodytos aplinkybės, kad S. T. davė sutikimą savo sesei J. R. kirsti mišką, o savo dalies miško nekirto, bei tai, kad prieš J. R. kertant mišką buvo nuvykęs į mišką ir parodė kur kirsti mišką, sudaro pagrindo manyti, kad ankstesni ginčo žemės sklypo bendrasavininkai S. T. ir J. R. buvo sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl yra pagrindo išvadai, kad J. R. iškirto būtent jai tenkančioje naudotis žemės sklypo dalyje esantį statų mišką. Tikėtinai nustačius, kad ankstesnė žemės sklypo bendrasavininkė J. R. dar būdama gyva iškirto statų mišką būtent jai tekusioje naudotis žemės sklypo dalyje, yra pagrindas išvadai, kad J. R. (palikėja) tokiu būdu realizavo savo teisę į statų mišką, atitinkamai atsakovė 2023-07-03 palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu nuosavybės teisę įgijusi į ½ dalį žemės sklypo, kaip palikėjos įpėdinė, paveldėjo tik tiek turto, kiek jo turėjo palikėja, t. y. tą dalį žemės sklypo, kurioje miškas iškirstas ir yra likusi kirtavietė.
Nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą indeksu ,,A“ nurodytoje dalyje žemės ir miško vidutinė rinkos vertė yra 16139,45 €, o indeksu „B“ pažymėto žemės sklypo vertė – 1727,83 €, t. y. ieškovei pagal jos prašomą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu planą tenkanti dalis yra vertingesnė, ir minėtos žemės sklypų dalys, vertinant jas pinigine išraiška, nėra lygiavertės. Žemės sklypo dalių nelygiavertiškumas yra sąlygotas ankstesnių žemės sklypo bendrasavininkų veiksmų, J. R. iškirtus jos valdomo žemės sklypo dalyje buvusį statų mišką, šio žemės sklypo dalies vertė sumažėjo, S. T. valdomo žemės sklypo dalyje miškas liko augti, atitinkamai šio žemės sklypo dalies vertė nesumažėjo. Kaip jau minėta, įpėdiniai paveldi tiek turto, kiek jo turėjo palikėjas. Teismo vertinimu, tenkinus atsakovės prašymą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-06-21 parengtą planą būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, t. y. teisėtas ieškovės lūkestis naudotis ieškovės po tėvo mirties paveldėta žemės sklypo dalimi, kurioje auga miškas, todėl įvertinus aptartų aplinkybių visumą, atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka šiuo aspektui neatitinka šalių interesų pusiausvyros ir negali būti patvirtinta.
Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 6,98 ha ploto. Kaip minėta, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pažymėtina, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Atsakovės pateiktame VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-06-21 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane žemės sklypo plotas nurodytas 7,654 ha (70654 m²). Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane nurodyta pastaba, kad: „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas parengtas ant preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų, kurios pateiktos Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, atlikus kadastrinių matavimų atnaujinimą, parengtas naudojimosi tvarkos planas taip pat turės būti atnaujintas. Žemės sklypo plotas registruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše – 9,9800 ha, žemės sklypo ploto ribos pateiktos Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ – 7,0654 ha.“
Atsakovės pateiktame VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-06-21 parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nurodytas žemės sklypo plotas – 7,0654 ha, skiriasi nuo šio žemės sklypo ploto, nurodyto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše – 6,98 ha. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad plotas netikslus, nes nustatytas atlikus preliminarius matavimus, neturi teisinės reikšmės, kadangi jokie kitokie matavimai, pvz. kadastriniai, nėra atlikti ir nustatyta tvarka nėra VĮ „Registrų centras“ įregistruoti bei nėra išviešinti. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie žemės sklypo plotą įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisingu ir išsamiu. Nors atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi plane yra nurodyta pastaba apie tai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka parengta pagal VĮ „Registrų“ centras esančius preliminarius žemės sklypo matavimus, juos patikslinus pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ esančius žemės sklypų duomenis, tačiau jokie žemės sklypo ploto patikslinimai įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir nėra išviešinti, ieškovei atsakovės turimi duomenys iki atsakovės parengto plano pateikimo teismui nebuvo žinomi, atsakovės pateiktame naudojimosi žemės sklypo plane žemės sklypo plotas yra skirtingas nei viešame registre nurodyti šio sklypo duomenys – plotas, todėl atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas, parengtas VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-06-21 šioje dalyje yra ydingas ir negali būti patvirtintas.
Atsakovė priešieškiniu teigia, kad ieškovės pateiktoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje (plane), atsakovei naudotis tenkanti žemės sklypo dalis neturi sąlyčio keliu, todėl atsakovė, patvirtinus ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą, neturės galimybės privažiuoti prie žemės sklypo ir tinkamai juo naudotis.
Kaip jau minėta, šalys pateikė skirtingus naudojimosi žemės sklypu planus. Tiek ieškovės pateiktame UAB ,,Topokada“ matininko V. B. 2023-11-16 parengtame naudojimosi žemės sklypu plane, tiek atsakovės pateiktame VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-06-21 parengtame naudojimosi žemės sklypu plane, atvaizduotas vienas su žemės sklypu besiribojantis kelias. Pagal ieškovės pateiktą UAB ,,Topokada“ matininko V. B. 2023-11-16 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, kelias plane pažymėtas indeksu 1-6, sąlytį su keliu turi indeksu „A“ turinti žemės sklypo dalis, t. y. ta žemės sklypo dalis, kuria naudotųsi ieškovė, žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „B“ sąlyčio su plane pažymėtu keliu neturi. Pagal atsakovės pateiktą VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-06-21 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, kelias plane pažymėtas indeksais 5-6-7, atsakovė naudotųsi žemės sklypo dalimi plane pažymėta mėlynomis linijomis ir kelio atkarpa plane pažymėta indeksu 5–6, ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi plane pažymėta raudonomis linijomis ir kelio atkarpa plane pažymėta – 6-7.
Ieškovės atstovas advokatas Artūras Sebeika teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė privažiavimą prie atsakovei pagal ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą turi mišku keliuku, kuris matomas portale www.geoportal.lt padidinus ginčo žemės sklypo atvaizdavimą žemėlapyje, pateikė tai patvirtinančias portalo www.geoportal.lt žemėlapio ištraukas. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, jo pateiktų portalo www.geoportal.lt žemėlapio ištraukų (DOK-26659) matyti, kad ginčo žemės sklypo dalis (ieškovės plane pažymėta indeksu „B“) per visą žemės sklypo plotą ribojasi su žemėlapyje matomu privažiavimu. Atsakovė sutiko, kad ieškovės pateiktas portalo www.geoportal.lt žemėlapio ištraukoje atvaizduotas žemės sklypas yra ginčo žemės sklypas. Duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad privažiavimas prie atsakovei pagal ieškovės parengtą žemės sklypo naudojimosi planą tenkančios žemės sklypo dalies yra, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovės atstovo nurodytas privažiavimas prie žemės sklypo nėra atvaizduotas ieškovės pateiktoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje, tačiau prie atsakovei tenkančio sklypo dalies esantis privažiavimas yra matomas portalo www.geoportal.lt žemėlapio ištraukose, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovė turės galimybę privažiuoti prie jai tenkančios naudotis žemės sklypo dalies ir žemės sklypu naudotis pagal jo paskirtį.
Ieškovės pateikta UAB ,,Topokada“ matininko V. B. 2023-11-16 parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra aiški, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, užtikrinanti bendrasavininkams galimybę naudoti žemės sklypą pagal tikslinę jo paskirtį ir manoma efektyviai tarnaus geresniam bendros nuosavybės valdymui ateityje.
Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi 7,0654 ha žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024-04-40 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, todėl atsakovės priešieškinys atmetamas, o ieškinys tenkinamas nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB ,,Topokada“ matininko V.B. 2023-11-16 parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
Dėl bylinėjimo išlaidų
CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys nustato kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė ieškinį, atsakovė – priešieškinį. Ieškovė teismui teikiant ieškinį sumokėjo 109 € žyminį mokestį, teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 109 € dydžio priteistinas ieškovei iš atsakovės.
Bylą nagrinėjant teisme ieškovės interesus atstovavo advokatas Artūras Sebeika, ieškovė turėjo 900 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (600 € už ieškinio parengimą, 150 € už atstovavimą teismo posėdyje 2023-06-04, 150 € už atstovavimą 2024-09-18 teismo posėdyje), pateikė tai patvirtinančius dokumentus ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą yra protingos, ieškovės realiai patirtos ir pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei G. N. priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 900 €.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72, 4.75, 4.81 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Nustatyti naudojimosi 6,98 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB ,,Topokada“ matininko V. B. 2023-11-16 parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą (mastelis M1:2000) ir nustatyti, kad G. N. atskirai nuo kito bendraturčio valdo, naudojasi ir disponuoja 3,49 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (koordinačių taškai 1-6-5-7-9-8-1), o Lietuvos Respublika atskirai nuo kito bendraturčio valdo, naudojasi ir disponuoja 3,49 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B” (koordinačių taškai 2-3-4-7-9-8-2).
Priteisti iš valstybės biudžeto G. N. 1009 € (vieną tūkstantį devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.