Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-95-236/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00174-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.4.9(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl išmokėtų sumų priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, prašydama priteisti iš atsakovės 61 398,42 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2. Ieškovė ADB „Gjensidige“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė su UAB „DAO SPB 1“ (toliau – ir draudėjas) sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (toliau – ir draudimo liudijimas GJELT Nr. 2727066), kuria apdraudė įmonės valdomą turtą (tame tarpe ir verslo centrą „Arka“, esantį Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaune) nuo įvairių rizikų. UAB „Kaminta“ greta verslo centro „Arka“ vykdė statybos darbus – įrenginėjo šalia statomo pastato atitvaros hidroizoliaciją, iškasė didelį kiekį grunto padarydami tranšėją, kasant gruntą pažeidė jau esančio (veikiančio) verslo centro „Arka“ pastato atitvaros hidroizoliaciją. UAB „Kaminta“ civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. 2018 m. rugsėjo 5 d. dėl lietaus iškasta zona užsipildė vandeniu. Per iškastą tranšėją vanduo pateko po šalia esančio ieškovės draudėjo valdomo verslo centro „Arka“ pamatais ir išlaužęs grindis užliejo technines patalpas bei parkingą. Įvykio metu buvo užlieta liftų elektronika, šilumos punktas ir jame esantis automatikos skydas, sulankstytos metalinės durys, užtvindyti šilumos siurbliai, purvu užterštos aplietos patalpos bei vandens surinkimo trapai. 3. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pažymėjo, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl draudikas draudėjui per kelis kartus išmokėjo 67 194,87 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas įvykio metu padarytą žalą, t. y. 2019 m. sausio 23 d. išmokėta 5 796,45 Eur, 2019 m. rugsėjo 12 d. – 50 938,04 Eur, 2019 m. rugsėjo 1 d. – 3 000 Eur, 2019 m. lapkričio 6 d. – 7 460,38 Eur. 4. Ieškovė nurodė, kad išmokėjusi pirmąją 5 796,45 Eur išmoką, ieškovė išsiuntė pretenziją UAB „Kaminta“, kuri ją persiuntė savo draudikui AB „Lietuvos draudimas“. 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2182272/1089371 „Pranešimas apie žalos atlyginimą“ atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykį pripažįsta draudžiamuoju ir atlygino reikalaujamą 5 796,45 Eur žalą. Ieškovei išmokėjus likusias išmokas ir pareikalavus jas kompensuoti – AB „Lietuvos draudimas“ tai padaryti atsisakė, nors oficialaus atsisakymo rašto nepateikė. 5. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pažymėjo, kad UAB „Kaminta“ įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, o AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2182272/1089371 pripažino įvykį draudžiamuoju, todėl atsakovei atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. 6. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškovės ieškinį atmesti. 7. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad draudikas su UAB „Kaminta” (toliau – ir draudėjas) sudarė Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovė buvo sudariusi Įmonių turto draudimo sutartį su UAB „DAO SPB 1“, kuria apdraudė įmonės valdomą turtą – tame tarpe, ir verslo centrą „Arka“, esantį Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaune – nuo įvairių rizikų. UAB „Kaminta”, kaip generalinis rangovas, Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaune vykdė administracinio pastato „Magnum“ statybos darbus, šalia verslo centro „Arka“, kur iškasė tranšėją. 2018 m. rugsėjo 5 d. įvyko liūtis, kurios metu buvo užlietas verslo centro „Arka“ rūsys bei automobilių stovėjimo aikštelė. 8. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pažymėjo, kad 2019 m. gegužės 7 d. draudėjui ieškovė atsiuntė pretenziją, kuria prašė dėl draudėjo atliktų veiksmų padarytos žalos atlyginimo – 5 796,45 Eur. 2019 m. gegužės 8 d. draudėjas šią pretenziją persiuntė atsakovei. Atsakovė atliko žalos administravimo veiksmus ir nustatė, kad draudėjo statybos darbai galėjo turėti įtakos padarytai žalai, tačiau apie žalos administravimą, tiek draudikui, tiek draudėjui buvo pranešta tik po 8 mėnesių nuo žalos padarymo momento, todėl atsakovės galimybės tirti priežastinį ryšį tarp draudėjo veiksmų ir padarytos žalos buvo apsunkintos ir tam tikra prasme nebeįmanomos. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, sutiko išmokėti ieškovei tik tas žalos atlyginimo išlaidas, kurios buvo suderintos su AB „Lietuvos draudimas“. 2019 m. gegužės 24 d. buvo išsiųstas pranešimas apie žalos atlyginimą, kuriame atsakovė nurodė, kad sutinka atlyginti 5 796,45 Eur. 9. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2019 m. spalio 29 d. atsiuntė el. laišką, kuriuo nurodė, kad dėl minėto įvykio papildomai išmokėjo 53 331,85 Eur, o 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovė gavo informacijos, kad 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo galutinę papildomą išmoką 7 460 Eur, dėl to prašė atlyginti turėtas išlaidas kompensuojant žalą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 10. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad verslo centro „Akra“ patalpos buvo užlietos 2018 m. rugsėjo 5 d., įvykio vietos apžiūra buvo atlikta 2018 m. rugsėjo 10 d. Ieškovė savo subrogacinį reikalavimą pareiškė draudėjui tik 2019 m. gegužės 7 d., tai yra praėjus 8 mėnesiams nuo įvykio dienos. Apie šį įvykį atsakovė sužinojo tik ieškovei pateikus pretenziją dėl 5 796,45 Eur UAB „Kaminta“. 11. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, tinkamas žalos administravimas, nustatant tikslų priežastinį ryšį, paskiriant ekspertizę, kuomet nuo įvykio dienos ir sužinojimo apie įvykį praėjo daugiau nei 8 mėnesiai, buvo nebegalimas. Net ir pradėjus įvykio padarinių šalinimo procedūras, ieškovė nepranešė apie žalos administravimo eigą draudėjui, tuo labiau draudikui. Tiek draudėjui, tiek atsakovei, iš esmės buvo užkirstas kelias atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kurie galimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su draudėjo atliktais statybiniais darbais. Kaip minėta, ieškovei pateikus 2019 m. gegužės 7 d. pretenziją draudėjui dėl 5 796,45 Eur žalos atlyginimo, draudikas pradėjo žalos administravimo veiksmus. Iš ieškovės pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad draudėjo veiksmai galėjo turėti įtakos ieškovės draudėjo patirtai žalai liūties metu. 12. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad atsižvelgusi į tai, kad atskiras tyrimas šioje žalos administravimo stadijoje yra nebegalimas arba iš esmės būtų apsunkintas dėl praėjusio laiko tarpo bei jau atliktų liūties padarinių šalinimo veiksmų, nusprendė atlyginti ieškovės pretenzijoje nurodytą žalos sumą. Ieškovei buvo išmokėta tik tos išlaidas, kurios buvo suderintos su AB „Lietuvos draudimas“. 13. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pažymėjo, kad ieškovės ADB „Gjensidige“ pretenzijoje nurodyta, kad dėl turto apgadinimo ieškovė iš viso išmokėjo būtent 5 796,45 Eur sumą, tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad ši išmoka yra dalinė, ar jog šia išmoka nebuvo atlyginta visa ieškovės draudėjui padaryta žala. Ieškovė šią draudimo išmoką išmokėjo dar 2019 m. sausio 23 d., tačiau pretenziją draudėjui pateikė tik 2019 m. gegužės 7 d. 14. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad ieškovė 2019 m. spalio 29 d. (tai yra, dar po 6 mėnesių) atsiuntė el. laišką, kuriuo prašė išmokėti turėtas papildomas išlaidas, kurios su atsakove nebuvo suderintos, apie kurių atlyginimą atsakovė sužinojo tik gavusi minėtą pretenziją el. laiško forma. 15. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, išmokėdama išmoką, su kuria sutiko, atsakovė vertino, kad draudėjo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, tačiau nekonstatavo, kad įvykis pilna apimtimi įvyko išimtinai dėl draudėjo veiksmų. 16. Atsakovė pažymėjo, kad pranešime apie įvykį, nukentėjusiojo asmens atstovas nurodė, kad „Stipraus lietaus metu, užsikimšus lietaus nuotekų šuliniams, vanduo pateko į šalia pastato esantį statybvietės griovį“. Akivaizdu, kad įvykio priežastis galėjo būti ne vien draudėjo statybos darbai, o ir netinkamai eksploatuojama vandens nuotekų sistema, susidarius netinkamoms oro sąlygoms. Vadinasi, draudėjo veiksmai nebuvo vienintelė ir tiesioginė įvykio priežastis. 2019 m. gegužės 15 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad rugsėjo 5-osios naktį buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus, kuris pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį. 17. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad ieškovė užsakė išankstinį tyrimą, kuriame nurodyta, kad draudėjo iškasta tranšėja turi loginę sąsają, susijusią su betoninių grindų konstrukcijos lūžimu. Tačiau pačioje ekspertizėje teigiama, kad „negavome informacijos (foto ar video) apie vykdytus darbus ir situaciją servitutinio tarpo (kelio) zonoje šalia patalpos 004“. Taigi ekspertai, teigdami, kad tarp draudėjo veiksmų ir padarytos žalos yra loginė seka, net neturėjo informacijos ar nuotraukų apie draudėjo atliekamus statybos darbus. Be to, tiek ekspertizėje nurodyta loginė seka tarp draudėjo veiksmų ir padarytos žalos, tiek teiginys, kad kasant gruntą pasižeidė jau esančio pastato atitvaros hidroizoliacija yra tik prielaidos. 18. Atsakovės teigimu, tokia ekspertizė neįrodo išskirtinio priežastinio ryšio tarp draudėjo veiksmų ir padarytos žalos. Pačios ekspertizės išvadose yra nurodoma, kad nors draudėjo veiksmai ir turėjo įtakos atsiradusiai žalai, „Įtakos pobūdžio išankstinio tyrimo metu nenustatinėjome, nes tam reikalinga tyrinėti vykstančios statybos situaciją“. 19. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pažymėjo, kad pagal ieškovei ADB „Gjensidige“ pateiktą išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT02019/09/17 taip pat buvo nustatyta, kad požeminio garažo betono sluoksnio lokalių įtrūkimų atsiradimas yra susijęs su rizikomis, vykdant betoninių grindų (kaip visos sistemos) įrengimą pagal Techninio ir Darbo projektų reikalavimus. Be to, nurodyta, kad betoninės grindys požeminiame garaže jau buvo sutrūkusios iki 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio. 20. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, vertinant kompleksinę pastato būklę, privalėjo būti atsižvelgta ir į rūsio betoninių grindų būklę prieš įvykį. Jeigu požeminio garažo betoninės grindys buvo paveiktos išankstinio tyrimo ataskaitoje nurodytų veiksnių, dėl ko buvo suskilusios dar iki 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio, yra didelė tikimybė, kad ir rūsio betoninės grindys buvo pažeistos tokių pačių išankstinio tyrimo ataskaitoje nurodytų rizikų (pagal minėtą ataskaitą, tai yra rizikos vykdant Techninio ir Darbo projektų reikalavimus) ir galimai taip pat buvo suskilusios. Tačiau šių aplinkybių ieškovė netyrė, o atsakovei apie šį įvykį buvo pranešta jau išvežus ir pradėjus tvarkyti rūsio betonines grindis. 21. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pažymėjo, kad ieškovės ADB „Gjensidige“ atliktuose tyrimuose nėra užsimenama apie kitus, įvykį galėjusius turėti įtakos, faktorius. Be to, nustačius, kad sugriuvusios rūsio grindys yra įrengtos ant smėlinio grunto, nebuvo tiriamos grunto savybės, įtaka padarytai žalai. Tai suponuoja ir pačio pastato būklės nustatymą iki užliejimo. Byloje nėra dokumentų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytų, kad minėtas pastatas iki įvykio dienos atitiko tokio tipo pastatui keliamus reikalavimus, ar buvo tinkamai įrengtos grindys žemupio teritorijoje ir ar pats pastato projektas buvo korektiškas ir tinkamas. Atsakovė šių aplinkybių tirti negalėjo, o ieškovės žalos administravimo medžiagoje šios aplinkybės taip pat nėra vertintos. 22. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad taip pat nesutiko ir su reikalaujama suma. Atsakovės teigimu, ne visos išlaidos yra pagrįstos apmokėjimo dokumentais ir susijusios priežastiniu ryšiu su 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykiu. 23. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pažymėjo, kad verslo centro „Arka“ avarijos padarinių likvidavimo kaštų lentelėje ieškovė nurodė, kad UAB „Vitaresta“ atliko du plovimus po liūties, Veda atliko vamzdynų praplovimą ir diagnostiką, UAB ,,Elteros projektai“ atliko šilumos mazgo PVA dalies atstatymo darbus, be kita ko, nurodyta, kad buvo atlikti betoninių grindų ardymo darbai bei išmokėta už pačias betonines grindis. Tačiau UAB „Vitaresta“ sąskaitoje faktūroje serija VKA Nr. 0068306 nurodyta, kad buvo atlikti autoparkingo plovimo darbai, kurių kaštai siekia 1 848 Eur. Šios sąskaitos faktūros data yra 2018 m. rugsėjo 28 d. Kita suma išmokėta UAB „Vitaresta“ pagal 2019 m. spalio 29 d. sąskaitą faktūrą, kurioje taip pat nurodomas parkingo tvarkymas. Jau anksčiau minėtoje ieškovės teiktoje ekspertizėje nurodyta, kad liūtis nebuvo požeminio garažo betoninių grindų sutrūkimų priežastis. Atitinkamai, ieškovė turėtų tinkamai pagrįsti antras 2019 m. spalio 29 d. požeminio garažo tvarkymo išlaidas, kadangi liūties padariniai buvo pašalinti jau pirmojo valymo metu, išplaunant po liūties parkinge likusias nuosėdas, o antrasis požeminio garažo tvarkymas nėra susijęs su įvykio metu patirtos žalos likvidavimu. 24. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ taip pat pažymėjo, kad UAB ,,Veda“ atliktos vamzdynų diagnostikos išlaidos taip pat nebuvo privalomos liūties padarinių pašalinimui. Šiuo atveju, tai nėra priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala, o vamzdynų diagnostika turėjo būti atlikta, net ir neužtvindžius verslo centro „Arka“ patalpų. Be to, ši diagnostika jau turėjo būti atlikta, dar prieš įvykį, tokiu būdu tinkamai nustatant, ar verslo centro „Arka“ vamzdynų sistema atitiko jiems keliamus reikalavimus. Be to, šios išlaidos nėra pagrįstos tinkamais apmokėjimo dokumentais. 25. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad iš avarijos padarinių likvidavimo kaštų lentelės matyti, kad už UAB „ETRANSA“ sumontuotas metalines duris buvo sumokėta 3 127,50 Eur, tačiau UAB „ETRANSA“ komerciniame pasiūlyme Nr. 2018/09/14 nurodyta suma yra 2 785 Eur. Be to, atliktų darbų akte forma F-2 nurodyta, kad šilumos mazgo atstatymo darbai kainavo 22 205,85 Eur. Avarijos padarinių kaštų lentelėje taip pat nurodyta, kad buvo sumokėta 3 250,20 Eur UAB ,,Elteros projektai“ už šilumos mazgo atstatymo darbus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 26. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 40 000 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2020 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 825 Eur bylinėjimosi išlaidų. 27. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad UAB „Kaminta“ įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, o AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2182272/1089371 pripažino įvykį draudžiamuoju, todėl atsakovei atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. 28. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovės ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad draudėjo statybos darbai galėjo turėti įtakos padarytai žalai, todėl atsakovė atlygino pirmą reikalaujamą sumą – 5 796,45 Eur. Tačiau apie žalos administravimą, tiek draudikui, tiek draudėjui buvo pranešta tik po 8 mėnesių nuo žalos padarymo momento, todėl atsakovės galimybės tirti priežastinį ryšį tarp draudėjo veiksmų ir padarytos žalos buvo apsunkintos ir tam tikra prasme nebeįmanomos. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, sutiko išmokėti ieškovei tik tas žalos atlyginimo išlaidas, kurios buvo suderintos su AB „Lietuvos draudimas“. 29. Teismas sprendė, kad su atsakove iš dalies sutiktina. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, draudiminis įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 5 d., pirmoji išmoka buvo išmokėta dar 2019 m. sausio 23 d., tačiau atsakovei apie įvykį net ne ieškovės, o jos draudėjo buvo pranešta tik 2019 m. gegužės 8 d. Tikėtina dėl to, kad pirmoji reikalaujama suma buvo santykinai nedidelė, atsakovė ieškovės pretenziją dėl 5 796,45 Eur patenkino be ginčo. 30. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pretenzijoje nurodyta, kad dėl turto apgadinimo ieškovė iš viso išmokėjo būtent 5 796,45 Eur sumą, tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad ši išmoka yra dalinė, ar jog šia išmoka nebuvo atlyginta visa ieškovės draudėjui padaryta žala. Ieškovė šią draudimo išmoką išmokėjo dar 2019 m. sausio 23 d., tačiau pretenziją draudėjui pateikė tik 2019 m. gegužės 7 d. gavusi atsakovės pripažinimą, kad įvykis yra draudiminis. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 12 d. išmokėjo dar 50 938,04 Eur, 2019 m. rugsėjo 13 d. – 3 000 Eur, 2019 m. lapkričio 6 d. – 7 460,38 Eur nei karto nepakvietusi atsakovės į įvykio tyrimą. 31. Teismas nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: 2010 m. vasario 23 d. Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. Nr. 3K-3-127/2013; 2015 gruodžio 16 d. Nr. e3K-3-690-415/2015). 32. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė, administruodama savo draudėjui kilusią žalą, nesąžiningai elgėsi atsakovės ir draudėjo atžvilgiu, neinformuodama apie įvykio tyrimą ir į jo tyrimą nekviesdama atsakovės, taip užkirsdama kelią objektyviam įvykio tyrimui. Toks ieškovės elgesys negali suteikti jam teisės į subrogacinį reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius visa apimtimi. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovei tenkintinas mažinant apytikriai trečdaliu iki 40 000 Eur sumos. 33. Teismas nurodė, kad priimant tokį sprendimą atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė neatsikirto ir į atsakovės procesiniuose dokumentuose iškeltas abejones dėl dalies ieškinio sumos pagrįstumo, nepateikė ieškovės minimų ir jos pageidaujamų su draudimo išmokos dydžiu ir pagrįstumu susijusių įrodymų – įvykio nuotraukų ir filmuotos medžiagos, vykdomų darbų projektų. 34. Teismas pažymėjo, kad ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, iš atsakovės priteistini 825 Eur bylinėjimosi išlaidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 35. Apeliaciniame skunde ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 36. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 36.1. Pirmosios instancijos teismas paneigė subrogacijos instituto esmę (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Ieškovei išmokėjus 67 194,87 Eur dydžio draudimo išmoką savo draudėjui ir kompensavus įvykio metu padarytą žalą įvyko deliktinės prievolės asmenų pasikeitimas, kuomet ieškovė perėmė įvykio metu nukentėjusio asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko. 36.2. Ieškovės atlikti ar neatlikti veiksmai žalos administravimo procese negali turėti ir neturi įtakos žalą padariusio asmens prievolei atlyginti žalą ar atsakovei mokėti draudimo išmoką, kadangi ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, įstojo į nukentėjusiojo asmens vietą. Be to, jokia materialinės teisės norma neįpareigoja žalą patyrusį asmenį informuoti žalą padariusį asmenį apie žalos faktą ar jos reguliavimo procedūras, taigi nei ieškovė nei jos draudėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galinčių sudaryti prielaidas iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą. 36.3. Atsakovės Verslo civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 054 (2015 m. vasario 25 d. redakcija, galioja nuo 2015 m. kovo 1 d.) nuostatose nėra jokių išlygų mažinti mokamos draudimo išmokos dydį dėl to, kad nukentėjęs asmuo į įvykio administravimą nekviečia žalą padariusio asmens ar jo draudiko. Priešingai, draudžiamojo įvykio apibrėžimas suponuoja išvadą, kad žalą patyręs asmuo draudimo išmokos gali reikalauti per 3 metus nuo įvykio. 36.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nukentėjęs asmuo privalėjo informuoti apie įvykį atsakovę ar jos draudėją iškart po įvykio. Atsakovės Verslo civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 054 nuostatos leidžia reikšti reikalavimą per 3 metus. 36.5. Verslo civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 054 nuostatomis atsakovė nesigynė ir jų į bylą neteikė, o jų teikimo poreikis paaiškėjo tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. 36.6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės elgesio žalos administravimo procese, nepagrįstai nevertino atsakovės elgesio gavus pirmąją ieškovės pretenziją, todėl nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį. Pati atsakovė buvo nerūpestinga, nes turėdama informacijos apie sugadinto turto apimtis, savarankiško žalos administravimo neatliko, tuo pažeisdama Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. 36.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Kaminta“ dėl įvykio kilo civilinė atsakomybė, tad atsakovei, kaip šios įmonės civilinės atsakomybės draudikei kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog dėl įvykio būtų buvęs kaltas ieškovės draudėjas ar kiti asmenys, todėl sumažindamas priteistinos žalos dydį paneigė visiško nuostolių atlyginimo principą, kadangi iš dalies liko neapgintos nukentėjusiojo asmens teisės. 36.8. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismas išvados, jog ieškovė niekaip neatsikirto ir į atsakovės procesiniuose dokumentuose iškeltas abejones dėl dalies ieškinio sumos pagrįstumo, nepateikė ieškovės minimų ir jos pageidaujamų su draudimo išmokos dydžiu ir pagrįstumu susijusių įrodymų – įvykio nuotraukų ir filmuotos medžiagos, vykdomų darbų projektų. Toks teismo vertinimas pažeidžia tiek įrodinėjimo, tiek įrodymų vertinimo taisykles. 37. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl 40 000 Eur, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 38. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 38.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pripažindamas UAB „Kaminta“ civilinę atsakomybę. Teismas, neturėdamas įrodymų, kurie yra svarbūs bylai ir, teismo vertinimu, lemia priteistinos sumos mažinimą, vis tiek ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo prieiti aiškios išvados, arba ataskaitos išvadomis yra remiamasi ir priežastinis ryšys tarp UAB „Kaminta“ darbuotojų veiksmų ir žalos yra nustatytas, arba ne ir tokią išvadą argumentuoti. Tuo tarpu, teismas net neįvardino, kokie konkrečiai neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą ir kuo remiantis. 38.2. Pirmosios instancijos teismas neatribojo kompensacijos už pirmąją pretenziją ir vėlesnių pretenzijų, kai bylos nagrinėjimo dalykas yra reikalavimas priteisti 61 398,42 Eur, o ne 5 796,45 Eur. Atsakovė laikė, kad savo 2019 m. gegužės 24 d. išmoka pripažino, kad jos draudėjo UAB „Kaminta“ atlikti darbai galimai padarė ne didesnę nei 5 796,45 Eur žalą ir nusprendė šią sumą kompensuoti. Tačiau nepripažino ir nepripažįsta, kad minėti darbai galėjo padaryti tokio masto nuostolį, kokį bando įrodyti ieškovė. 38.3. Pirmosios instancijos teismas netyrė faktinių bylos aplinkybių ir nepasisakė dėl įrodinėjimo pareigos byloje. Nėra aišku, kaip teismas paskirstė įrodinėjimo naštą. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, teikė teismui prašymus, t. y. prašė UAB „Kaminta“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, apklausti liudytojus, išreikalauti ataskaitos priedus, tačiau teismas šių prašymų netenkino. Dėl to atsakovei buvo užkirstas kelias įrodyti priešingas faktines bylos aplinkybes, nei nurodė ieškovė. 38.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino priteistos žalos dydį. Teismas, nurodydamas, kad reikalavimo atsakovei tenkinimas mažintinas apytikriai trečdaliu iki 40 000 Eur sumos, nepagrįstai nemotyvavo mažintinos sumos dydžio. 38.5. Atsakovė buvo išreiškusi poziciją dėl taikaus susitarimo galimybės vėlesnėse proceso stadijose, taip pat atstovė per posėdį patvirtino, kad susipažinus su papildomais prašomais įrodymais, spręstų dėl taikaus ginčo užbaigimo, tačiau prašymai nebuvo patenkinti, posėdis buvo tęsiamas ir byla baigta nagrinėti, nors abi šalys dar matė galimybę baigti bylą nagrinėti taikiu susitarimu. 39. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. 40. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 40.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kilus UAB „Kaminta“ civilinę atsakomybę. 40.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės procesinius prašymus. 40.3. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodomo žalos dydžio pagrįstumo. 41. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti. 42. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 42.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepaneigė subrogacijos instituto esmės. 42.2. Byloje nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovės neveikimo ir nerūpestingumo. 42.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismas, mažindamas priteistinos sumos dydį, paneigė visiško nuostolių atlyginimo principą. 42.4. Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad egzistuoja konkretus priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos tokia apimtimi, kokia yra reiškiamas ieškinys. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 43. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą 44. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 054, kurias prašo priimti į bylą. 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovei nurodytas dokumentas yra žinomas, priima į bylą šį dokumentą ir vertina. Dėl faktinių bylos aplinkybių 46. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su UAB „DAO SPB 1“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2727066), kuria apdraudė įmonės valdomą turtą (tame tarpe ir verslo centrą „Arka“, esantį Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaune) nuo įvairių rizikų. UAB „Kaminta“ greta verslo centro „Arka“ vykdė statybos darbus – įrenginėjo šalia statomo pastato atitvaros hidroizoliaciją, iškasė didelį kiekį grunto padarydami tranšėją, kasant gruntą buvo pažeista jau esančio (veikiančio) verslo centro „Arka“ pastato atitvaros hidroizoliacija. 47. UAB „Kaminta“ civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“. 2018 m. rugsėjo 5 d. dėl lietaus iškasta zona užsipildė vandeniu. Per iškastą tranšėją vanduo pateko po šalia esančio ieškovės draudėjo valdomo verslo centro „Arka“ pamatais ir išlaužęs grindis užliejo technines patalpas bei parkingą. 48. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl draudikas draudėjui per kelis kartus išmokėjo 67 194,87 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas įvykio metu padarytą žalą, t. y. 2019 m. sausio 23 d. išmokėta 5 796,45 Eur, 2019 m. rugsėjo 12 d. – 50 938,04 Eur, 2019 m. rugsėjo 1 d. – 3 000 Eur, 2019 m. lapkričio 6 d. – 7 460,38 Eur. 49. 2019 m. gegužės 7 d. draudėjui ieškovė atsiuntė pretenziją, kuria prašė dėl draudėjo atliktų veiksmų padarytos žalos atlyginimo – 5 796,45 Eur. 2019 m. gegužės 8 d. draudėjas šią pretenziją persiuntė atsakovei. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2182272/1089371 „Pranešimas apie žalos atlyginimą“ informavo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykį pripažįsta draudžiamuoju ir atlygino reikalaujamą 5 796,45 Eur žalą. Ieškovei išmokėjus likusias išmokas ir pareikalavus jas kompensuoti – atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ tai padaryti atsisakė. Dėl įrodymų vertinimo 50. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). 51. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės pretenzijoje nurodyta, kad dėl turto apgadinimo ieškovė iš viso išmokėjo būtent 5 796,45 Eur sumą, tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad ši išmoka yra dalinė, ar jog šia išmoka nebuvo atlyginta visa ieškovės draudėjui padaryta žala. Ieškovė šią draudimo išmoką išmokėjo dar 2019 m. sausio 23 d., tačiau pretenziją draudėjui pateikė tik 2019 m. gegužės 7 d. Teismas taip pat nurodė, kad dėl pretenzijos pareiškimo tik po 8 mėnesių po įvykio apsunkino ir tam tikra prasme padarė nebeįmanomą atsakovės galimybę tirti įvykį dėl žalos padarymo, tačiau teismas visapusiškai neaiškino ir nepasisakė kokią reikšmę turi nurodytos aplinkybės žalos dydžio nustatymui bylą nagrinėjant teisme. Pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, nepasisakė dėl įrodinėjimo naštos, neaiškino ar pateiktų į bylą konkrečių įrodymų pakanka žalos dydžio nustatymui, ar tam reikia papildomų įrodymų, ar reikia specialių žinių. 52. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, teikė pirmosios instancijos teismui prašymus UAB „Kaminta“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, iškviesti į teismo posėdį liudytojais Antaną Radvilą ir Mindaugą Levandavičių, taip pat išreikalauti iš ieškovės išankstinio tyrimo ataskaitos Nr. IT-2018/10/19 priedus, t. y. 2018 m. spalio 2 d. draudiko fotonuotraukas, draudėjo atstovo 2018 m. rugsėjo 5 d. fotonuotraukas ir filmuotą medžiagą, techninį projektą „Administracinės paskirties pastato Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaune, statybos projektas“ ir darbo projektą „Administracinės paskirties pastato Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaune, statybos projektas“. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės prašymus atmetė. 53. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir iš dalies tenkindamas ieškinį, nurodė, kad ieškovė neatsikirto ir į atsakovės procesiniuose dokumentuose iškeltas abejones dėl dalies ieškinio sumos pagrįstumo, nepateikė ieškovės minimų ir jos pageidaujamų su draudimo išmokos dydžiu ir pagrįstumu susijusių įrodymų – įvykio nuotraukų ir filmuotos medžiagos, vykdomų darbų projektų. Dėl to sutiktina su atsakove, kad nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagal kokius įrodymus nustatė žalos dydį. 54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, iš dalies tenkindamas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, todėl pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisykles ir tinkamai jų neaiškino bei netaikė. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų bylos aplinkybių, neteisingai taikęs bei aiškinęs procesinės teisės bei materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės. Dėl civilinės atsakomybės ir atlygintinų draudiko išlaidų dydžio 55. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). 56. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019). 57. Kaip minėta, UAB „DAO SPB 1“ apdraudė įmonės valdomą turtą (tame tarpe ir verslo centrą „Arka“, esantį Karaliaus Mindaugo pr. 37, Kaune) nuo įvairių rizikų. UAB „Kaminta“ greta verslo centro „Arka“ vykdė statybos darbus – įrenginėjo šalia statomo pastato atitvaros hidroizoliaciją, iškasė didelį kiekį grunto padarydami tranšėją, kasant gruntą pažeidė jau esančio (veikiančio) verslo centro „Arka“ pastato atitvaros hidroizoliaciją. 58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo nepagrindė sprendime nurodytos padarytos žalos dydžio, o dėl netinkamo turinčių bylai reikšmės aplinkybių aiškinimo ir bylos esmės neatskleidimo neaiškino priežastinio ryšio tarp UAB „Kaminta“ darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos atsiradimo. 59. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), o reikalavimai teismo sprendimo turiniui yra nustatyti CPK 270 straipsnyje. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis, t. y. sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi. Tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis). 60. Kaip minėta, pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo ištirti aplinkybes, dėdamas reikiamas pastangas, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose: 2010 m. vasario 23 d. Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. Nr. 3K-3-127/2013; 2015 gruodžio 16 d. Nr. e3K-3-690-415/2015). 61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendime nurodė, kad ieškovė, administruodama savo draudėjui kilusią žalą, nesąžiningai elgėsi atsakovės ir draudėjo atžvilgiu, neinformuodama apie įvykio tyrimą ir į jo tyrimą nekviesdama atsakovės, taip užkirsdama kelią objektyviam įvykio tyrimui. Toks ieškovės elgesys negali suteikti jam teisės į subrogacinį reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius visa apimtimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovei tenkintinas mažinant apytikriai trečdaliu iki 40 000 Eur sumos. 62. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neaiškino taikomų teisės normų ir nenurodė teisės normos, kurios pagrindu mažintina atlygintina suma pagal subrogacinį reikalavimą. 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl draudimo išmokos, pirmiausia turėjo konkrečiai įvertinti realiai patirtos žalos dydį, ar išmokėta draudimo išmoka atitinka realiai patirtus nuostolius dėl įvykiu patirtos žalos ir tada aiškintis ar yra teisinis pagrindas mažinti sumą pagal subrogacinį reikalavimą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl išmokėtos draudimo išmokos, tinkamai nemotyvavo, kokiu pagrindu priteisė iš atsakovės ieškovei 40 000 Eur draudimo išmokos atlyginimą. Dėl to sutiktina su apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino patirtos draudiminiu įvykiu žalos dydį ir kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad reikalavimo atsakovei tenkinimas mažintinas apytikriai trečdaliu iki 40 000 Eur sumos, nepagrįstai nemotyvavo mažintinos sumos dydžio. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 65. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). 66. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, neišaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, t. y. neatskleidė šioje dalyje bylos esmės, todėl tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. 67. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 68. Bylos dalį grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, nutaria: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjai Kazys Kailiūnas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas