- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-1234-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09747-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. U., M. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams A. U. ir M. U., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Meistera“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų A. U. ir M. U. 34 000 EUR buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nurodytas patalpas įsigijo 2016 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. DR-1386, bei 2016 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2403, bei jose atliko būsto pagerinimus už 34 000 EUR sumą. Ieškovės įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimu yra perduotas atsakovams, tai yra jiems yra perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal minėtas sutartis, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti perleisto turto atliktų remonto ir pagerinimo darbų išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai M. U. ir A. U. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė ginčo bute apsigyveno dar iki jį įsigyjant. Atsakovams yra žinoma, jog remonto darbai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti 2015 m. lapkričio mėn., kai patalpos priklausė trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Meistera“. Ieškovė ginčo turtą įsigijo jau su atliktu remontu ir už kainą, į kurią buvo įskaičiuoti daikto pagerinimai bei remonto darbai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 6763 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. U., grąžino atsakovui M. U. 100 EUR užstatą. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d. dovanojimo sutartimi Š. E. padovanojo R. V. 2780350/188980009 dalį buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimis uždaroji akcinė bendrovė „Meistera“ pardavė R. V. atitinkamai 5436/13747 ir 20/233 dalis buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu 2016 m. kovo 22 d. dovanojimo sutartį pripažino niekine. Perkėlė M. U. ir A. U. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ekspertizės išvadų vertinimo nurodė, kad byloje buvo paskirtos dvi statybos techninės ekspertizės. Nagrinėjamu atveju ekspertu buvo paskirtas R. M., kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos statybos kainai apskaičiuoti. Šias aplinkybes patvirtino pats ekspertas teismo posėdžio metu. Be to, eksperto R. M. pateiktos išvados prieštarauja kitiems į bylą surinktiems įrodymams. Ekspertas išvadoje nurodė, kad nenustatė remonto darbų, atliktų iki buto įsigijimo. Ekspertas savo išvadas dėl darbų atlikimo laiko grindė ginčo turto įsigijimo faktu, konstatuodamas, kad ieškovė remonto darbus atliko tik įsigijusi butą. Tokios išvados vertintinos kritiškai, nes ginčas byloje ir kyla dėl to, jog atsakovai įrodinėja, kad ginčo buto remonto darbai atlikti dar iki ieškovei jį įsigyjant. Nurodo, kad pakartotinę ekspertizę atliko S. M., kuris ekspertizės akte nurodė, jog labiausiai tikėtina, kad ginčo buto dalyje statybos remonto darbai buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Teismas nurodė, kad šio eksperto išvados neprieštarauja rašytiniams bylos įrodymams, išvados yra nuoseklios ir parengtos chronologine tvarka, todėl teismas vertindamas rašytinius įrodymus vadovavosi S. M. ekspertine išvada.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl nepagrįsto praturtėjimo nurodė, kad nors ieškovė reikalauja jos patirtų remonto išlaidų atlyginimo, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtas išlaidas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis eksperto išvada, kitų rašytinių įrodymų visetu, liudytojų parodymais nustatyta, kad remonto darbai buvo atliekami 2015 m. balandžio–gruodžio mėn., dar iki ginčo dėl nuosavybės teisių kilimo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog turto pagerinimus atliko po 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo. Taigi nenustačius, kad ieškovė remonto darbus atliko po turto įsigijimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai sutaupė ir praturtėjo ieškovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės šioje byloje nurodytas faktinis pagrindas atitiko nepagrįsto praturtėjimo teisinį pagrindą, tačiau ieškinys atmestas, neįrodžius visų reikalingų jo taikymo prielaidų.
I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti Ieškovei iš Atsakovų 34 000 EUR buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto / pagerinimų išlaidų; Priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantė dėl ekspertų pateiktų išvadų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto R. M. išvada. Teigia, kad bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė ir ekspertu buvo paskirtas R. M.. Nurodo, kad atsakovai kėlė klausimą dėl minėto eksperto kompetencijos, tačiau teismas nusprendė, kad užduoti klausimai atitinka eksperto kompetenciją. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas ne motyvuotais argumentais, o tik subjektyviais pastebėjimais nesutinka su eksperto išvada, nurodydamas, jog ji pateikta neturint reikiamos kvalifikacijos, neatitinka byloje esančių duomenų, be to, ekspertizės aktas yra su klaidomis. Apeliantė nesutinka su S. M. išvada, kadangi klausimo ekspertui apie remonto darbų vykdymo laikotarpį užduota nebuvo, tad akivaizdu, jog ir išvada minėtu klausimu negalėjo būti pateikta. Kartu paminėtina, jog kritikuotina eksperto išvada, kad faktinės darbų vertės nustatyti nebuvo galimybės, nes nepateikti faktines išlaidas pagrindžiantys dokumentai, kadangi išlikus faktines išlaidas pagrindžiantiems dokumentams nebūtų būtinybės skirti ekspertizę, nes apskaičiuoti faktinę darbų vertę esant faktines išlaidas pagrindžiantiems dokumentams nereikėtų specialių žinių.
4.2. Apeliantė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2016 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo kvitą. Teigia, kad nors kvite ir nėra nurodytas objektas, kuriame atlikti darbai, nenurodyta, kokie konkrečiai darbai atlikti, tačiau tai nepaneigia Ieškovės nurodytų aplinkybių, jog būtent ginčo objekte buvo atlikti santechnikos darbai Ieškovės nurodytu laikotarpiu. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi antstolės 2015 m. spalio 21 d. ir 2015 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, liudytojų A. R. Ž. bei E. K. parodymais. Teigia, kad minėtuose protokoluose matyti, jog priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, minėti dokumentai neįrodo ir negali įrodyti Ieškovės atliktų remonto darbų sąraše išvardytų darbų pradžios ar pabaigos terminų, laikotarpio ir pan. Be to, pažymėtina, jog kritiškai turėtų būti vertinami liudytojų A. R. Ž. bei E. K. parodymai, kadangi neįtikima yra tai, jog praėjus beveik trejiems metams liudytojai gali nurodyti tikslią savo apsilankymo šalia ginčo buto datą, nurodyti, kokie darbai buvo atliekami ir pan. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo liudytojų V. K., K. K. parodymų, kurie parodė aplinkybes, susijusias tiek su remonto darbų pradžia, tiek su atliktais darbais, jų kiekiais.
4.3. Apeliantė dėl atliktų remonto darbų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog paprastai apdairus ir rūpestingas žmogus, atlikdamas remonto darbus, išsaugotų remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus arba remonto darbus sustabdytų, priešingu atveju remonto darbai atliekami savo rizika. Apeliantė nesutinka su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiu. Apeliantė teismo posėdžio metu paaiškino visas aplinkybes, susijusias su dokumentų neišsaugojimu, t. y. nurodė, jog butą remontavo / įsirenginėjo ne pardavimui, o nuolatiniam jos bei šeimos gyvenimui, skubiai ieškojo darbininkų, kadangi darbus reikėjo atlikti nedelsiant, jiems mokėjo grynaisiais, remonto išlaidas įrodantys dokumentai buvo laikomi remontuojamame bute bei dingo.
Atsiliepimas
5. Atsakovai A. U. ir M. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovai dėl ekspertizės išvados vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai itin kritiškai įvertino teismo eksperto R. M. pateiktą ekspertizės aktą ir juo nesirėmė priimdamas sprendimą, o pagrįstai vadovavosi pakartotine teismo eksperto S. M. atlikta ekspertize bei kitais byloje surinktais įrodymais. Nurodo, kad R. M. neturėjo reikiamos kvalifikacijos statybos kainai apskaičiuoti. Šiuo atveju svarbu, kad šį apeliantės pasiūlytą ekspertą paskyrė teisėja, kuri atsakovų prašymo pagrindu šioje byloje pati nusišalino dėl buvusių darbinių santykių su apeliantės atstovu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti visi skundo argumentai, susiję su neva teismo prieštaringais veiksmais nepagrįstai vertinant eksperto R. M. atliktą ekspertizę. Siekiant visiško objektyvumo ir buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti reikiamą statybos kainos apskaičiavimo kvalifikaciją bei itin didelę patirtį turinčiam teismo ekspertui prof. S. M.. Pažymi, kad R. M. išvada paremta ne objektyviais duomenimis, o eksperto subjektyviu vertinimu ir prielaidomis.
5.2. Atsakovai dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliantės skundas paremtas tik subjektyvia apeliantės tam tikrų aplinkybių interpretacija, apeliantei siekiant nesąžiningai praturtėti atsakovų sąskaita. Nurodo, kad byloje teisingai pirmosios instancijos teismo nuspręsta, kad apeliantė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, be to, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, eksperto išvadas, liudytojų parodymus ir pačių šalių paaiškinimus, Buto dalies remonto darbai buvo atlikti dar iki apeliantei 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. įsigyjant Buto dalį, t. y. statybos remonto darbai buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Nenustačius, kad apeliantė remonto darbus atliko po Buto dalies įsigijimo 2016 m. kovo 24 d., nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai sutaupė ir praturtėjo apeliantės sąskaita.
5.3. Atsakovai dėl turto pagerinimo išlaidų nurodo, kad apeliantė dėl atsakovų teisėtų ir vienareikšmiškai sąžiningų veiksmų nepatyrė jokio turto sumažėjimo. Teigia, kad jeigu apeliantė asmeniškai ir savo lėšomis galbūtatliko kokius nors buto dalies remonto darbus ir pagerinimus po pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, tai vertintina, kad apeliantė pati prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo riziką. Kaip teisingai nurodė teismas sprendime, tokių nuostolių kompensavimo apeliantė gali reikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Meistera“, tačiau ne iš atsakovų. Atsakovai negali būti atsakingi už apeliantės nesąžiningus, bonus pater familias elgesio standarto neatitinkančius veiksmus. Pažymi, kad sudarant Pirkimo–pardavimo sutartis, apeliantei buvo gerai žinoma apie jų neteisėtumą. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu, todėl prejudicinę galią šioje byloje turinčiu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktas ekspertų išvadas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, todėl netinkamai išsprendė klausimą dėl turto pagerinimo išlaidų. Atsakovai su apeliantės argumentais nesutinka, iš esmės nurodo, kad turto pagerinimo išlaidų nepagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepadarė procesinės teisės pažeidimų, o apeliantės skundas paremtas tik subjektyvia apeliantės tam tikrų aplinkybių interpretacija, apeliantei siekiant nesąžiningai praturtėti atsakovų sąskaita.
9. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė byloje rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš apeliantų 34 000 EUR buto remonto ir jo pagerinimo išlaidų.
10. Kadangi apeliaciniu skundu keliami klausimai dėl įrodymų tyrimo bei faktinių aplinkybių vertinimo, materialinės teisės normų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atliks byloje esančių rašytinių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą ir, antra, šių faktinių aplinkybių reikšmę sprendžiant apeliantės ieškinio ir apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą taikant materialinės teisės normas dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Dėl ekspertizės aktų
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis eksperto R. M. išvada, kadangi teismo atsisakymas paremtas ne motyvuotais argumentais, o tik subjektyviais pastebėjimais. Apeliantė nesutinka su S. M. išvadomis dėl remonto laikotarpio, kadangi klausimo ekspertui apie remonto darbų vykdymo laikotarpį užduota nebuvo, tad akivaizdu, jog ir išvada minėtu klausimu negalėjo būti pateikta. Atsakovai su apeliantės argumentais nesutinka, teigia, kad teismas pagrįstai nesirėmė R. M. ekspertize, kadangi R. M. neturėjo reikiamos kvalifikacijos statybos kainai apskaičiuoti, be to, eksperto R. M. išvada paremta ne objektyviais duomenimis, o eksperto subjektyviu vertinimu ir prielaidomis.
12. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-969/2017).
14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi statybos technines ekspertizes, siekiant nustatyti remonto darbų atlikimo laiką bei kainą. Pirmiausia Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė ir ją pavesta atlikti ekspertui R. M.. Ekspertui buvo užduoti du klausimai, tai yra, ar ginčo bute egzistavo statybos remonto darbai, nurodyti R. V. atliktų darbų sąraše, ir, antra, – kokia buvo ginčo buto egzistuojančių remonto darbų (tarp jų ir statybinių medžiagų bei įrangos), atliktų R. V., faktinė vertė darbų atlikimo metu.
15. Byloje pateiktas 2018 m. kovo mėnesio R. M. ekspertizės aktas. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nėra jokių duomenų, įrodančių, jog darbai buvo atlikti iki 2016 m. kovo 24 d., o darbų, kurie užbaigti po 2016 m. kovo 24 d., vertė yra 9789,04 EUR. Pažymėjo, kad tikslesnei darbų pradžios datai nustatyti trūksta duomenų. Taip pat pažymėjo, kad darbai, kurių nustatytas atlikimo periodas yra platesnis, nepakanka duomenų pasakyti, ar jie atlikti iki ar po 2016 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė R. M. ekspertize nesivadovauti ir paskyrė pakartotinę ekspertizę, kadangi ekspertizės atlikimo metu ekspertas neturėjo statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kompetencijos. Pažymėjo, kad tokias aplinkybes patvirtino pats ekspertas teismo posėdyje, be to, R. M. pateiktos išvados prieštarauja kitiems į bylą surinktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
16. Pirmiausia, skiriant 2018 m. vasario 8 d. statybos techninę ekspertizę ekspertui R. M., buvo, be kita ko, pavesta atsakyti į klausimą, kokia buvo ginčo buto egzistuojančių remonto darbų (tarp jų ir statybinių medžiagų bei įrangos), atliktų R. V., faktinė vertė darbų atlikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir patikrinęs viešai skelbiamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad R. M. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismų ekspertų sąrašą, jam suteikė teisę eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu dalyvavęs ir ekspertizės išvadą parengęs ekspertas R. M. nurodė, kad darbų kainai nustatyti rėmėsi kitų asmenų pagalba, nėra atestuotas vertei nustatyti (2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 2.51.30 min.), atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertas neturėjo statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kompetencijos, kadangi šią aplinkybę patvirtino pats ekspertas R. M. teismo posėdyje.
17. Antra, ekspertas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vertindamas atliktus darbus rėmėsi 2016 m. kovo 24 d. data, kadangi nežinojo, kada darbai faktiškai buvo atlikti (2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 1.36.22 min. – 1.44.00 min.). Kaip matyti, tokias išvadas R. M. iš esmės pateikė ir ekspertizės akte, nurodydamas, kad nepakanka duomenų pasakyti, ar jie atlikti iki ar po 2016 m. kovo 24 d. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertas savo išvadas dėl darbų atlikimo laiko grindė prielaida, kad ieškovė remonto darbus atliko tik įsigijusi butą, tačiau byloje esantys įrodymai iš esmės prieštarauja šiai eksperto prielaidai (CPK 178 straipsnis). Remiantis antstolės A. R. Ž. 2015 m. spalio 21 d. su konstatavimo protokolu pateiktomis fotofiksacijomis, matyti, kad butas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimo dieną (2015 m. spalio 21 d.) jau buvo faktiškai remontuojamas (V e.tomas, e. b. l. 73–92). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati antstolė A. R. Ž. ir E. K., iš kurių parodymo galima daryti išvadą, kad remonto darbai buvo atliekami 2015 metais. Pažymėtina, kad antrosios ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, kad remonto darbai buvo atliekami 2015 metais. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinės ekspertizės duomenys, rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai yra priešingi R. M. ekspertizėje pateiktoms išvadoms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad R. M. išvada prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 13–18 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nesivadovauti R. M. ekspertize tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad eksperto R. M. išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, yra parengta remiantis klaidingomis prielaidomis apie darbų pradžią (nutarties 18 punktas) ir ekspertui neturint tam tinkamos kvalifikacijos (nutarties 17 punktas).
19. Pripažinus, jog R. M. atlikta ekspertizė yra atlikta su trūkumais pirmosios instancijos teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę, ja pavedant atlikti S. M.. Ekspertas S. M. parengė 2019 m. vasario 13 d. ekspertizės aktą Nr. 19-08, kuriame konstatavo, kad labiausiai tikėtina, kad ginčo buto dalyje statybos remonto darbai buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. gruodžio mėn. Apeliantė su šio eksperto išvada nesutinka, teigia, kad klausimo S. M. apie darbų vykdymo eigą užduota nebuvo, todėl išvada minėtu klausimu negalėjo būti pateikta. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su apeliantės argumentais, kad ekspertas negalėjo vertinti atliekamų darbų momento ir kad ši aplinkybė negali būti vertinama.
20. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti ekspertui prof. S. M. ir pateikė ekspertui šiuos klausimus – ar ginčo bute egzistuoja statybos remonto darbai, nurodyti R. V. atliktų darbų sąraše ir kokia ginčo buto egzistuojančių remonto darbų (tarp jų ir statybinių medžiagų bei įrangos), atliktų R. V., faktinė vertė darbų atlikimo metu.
21. Pirmiausia iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas prof. S. M. siekdamas nustatyti atliktų darbų vertę atliko retrospektyvinį vertinimą bei siekdamas nustatyti atliktų darbų rinkos vertę (nutarties 20 punktas) vertino chronologinių įvykių seką, siekdamas nustatyti, kokiu metu buvo atlikti remonto darbai ir kokia buvo jų vertė atlikimo metu. Kaip matyti, ekspertas padarė išvadą (ekspertizės 63 lapas), kad labiausiai tikėtina, kad buto dalyje statybos remonto darbai buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. ir ši aplinkybė ekspertui leido teikti išvadą dėl faktinės atliktų darbų vertės jų atlikimo metu atsakant į nutartyje nurodytą antrąjį klausimą (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad darbų atlikimo laiko konstatavimas nėra nurodytas ekspertizės išvadoje, tačiau konstatuotas tiriamojoje dalyje. Apeliacinės teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo nevertinti ekspertizės tiriamojoje dalyje nustatytų aplinkybių, pažymint ir tai, kad nagrinėjamu atveju darbų atlikimo laiko konstatavimas pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, fotofiksacijomis bei liudytojų paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad ekspertas prof. S. M. atsakė į jam nepavestus klausimus ir (ar) kad minėta ekspertizė yra atlikta su ekspertinio tyrimo eigos ir ar formos trūkumais (nutarties 13 punktas).
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo
22. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2016 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo kvitą. Teigia, kad nors kvite ir nėra nurodytas objektas, kuriame atlikti darbai, nenurodyta, kokie konkrečiai darbai atlikti, tačiau tai nepaneigia apeliantės nurodytų aplinkybių, jog būtent ginčo objekte buvo atlikti santechnikos darbai apeliantės nurodytu laikotarpiu. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino liudytojų V. K. ir K. K. parodymus.
23. Apeliantė grįsdama ieškinį pateikė 2016 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo kvitą, kur nurodyta, kad apeliantė iš Ž. Ž. už 1240 EUR pirko santechnikos darbus. Iš pirkimo– pardavimo kvito matyti, kad nėra nurodyta, kokiam objektui minėti santechnikos paslaugų darbai buvo suteikti, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas įrodymas nepagrindžia ieškovės ieškinio pagrįstumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino 2017 m. birželio 26 d. turto vertinimo ataskaitą (II e. tomas, e. b. l.), 8–41 , nes, kaip matyti, turto vertinimui nuotraukas pateikė pati apeliantė, jose nėra užfiksuotas nei jų padarymo vieta, nei laikas. Atsižvelgiant į tai laikoma, kad antstolės A. R. Ž. pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (II e.tomas, e. b. l.169–174, V e. tomas e.b.l.73–81, VI e. tomas e. b. l.11–23) ir prof. S. M. 2019 m. vasario 13 d. ekspertizės aktas Nr. 19-08 pagrindžia tikslų remonto darbų atlikimo laiką – nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. gruodžio mėn., ir teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, neturi jokio pagrindo abejoti antstolės A. R. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei parodymais, ir nėra jokio pagrindo abejoti prof. S. M. pateikta ekspertine išvada dėl darbų atlikimo momento (CPK 185 straipsnis).
24. Pažymėtina, kad apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 34 000 EUR už buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, siekdama įrodyti, jog atliko buto pagerinimo darbus už 34 000 EUR sumą (CPK 178 straipsnis). Konstatuodamas faktinę aplinkybę, kokiu metu buvo atlikti remonto darbai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos remonto darbai buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., o apeliantė patalpas įsigijo tik 2016 m. kovo 24 d. Šios faktinės aplinkybės konstatuotos remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, prof. S. M. ekspertine išvada bei liudytojų parodymais. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus vertino tinkamai, vadovavosi ekspertizės akto išvadomis ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno iš pateikto įrodymo, nėra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
25. Apeliantė nagrinėjamu atveju pateikusi ieškinį prašė priteisti 34 000 EUR sumą už patalpos pagerinimo darbus nurodydama, kad patalpas įsigijo 2016 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Teigia, kad atsakovams perkėlus pirkėjų teises ir pareigas apeliantė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti perleisto turto atliktų remonto ir pagerinimo darbų išlaidas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas, apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neišsaugodama dokumentų darbus atliko savo rizika, nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai įvertino, kad atliekant remonto darbus buvo būtina atsijungti nuo bendros šildymo sistemos.
26. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
28. Šioje byloje apeliantė nuosekliai įrodinėja, kad atsakovai nepagrįstai praturtėjo, kadangi atsakovams perkėlus pirkėjo teisės ir pareigas, jie įgijo patalpas, kurios buvo suremontuotos apeliantės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl šios kategorijos bylose apeliantė turi įrodyti, kad atsakovai praturtėjo jos sąskaita.
29. Nagrinėjamu atveju byloje įvertinus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad apeliantė nepateikė nė vieno objektyvaus rašytinio įrodymo, kurie pagrįstų faktus, kad apeliantė atliko remonto darbus už 34 000 EUR po buto įsigijimo (nutarties 23–24 punktai). Antra, byloje pateikta prof. S. M. ekspertinė išvada patvirtina, kad remonto darbai buvo atliekami iki apeliantei įsigyjant patalpas (nutarties 21 punktas). Trečia, vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų visetą matyti, jog prof. S. M. išvada iš esmės atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, prieštaravimų tarp ekspertizės išvados ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje pateiktos 2019 m. kovo 25 d. patalpų fotofiksacijos patvirtina, jog patalpoms yra reikalingas kapitalinis remontas, patalpose nėra sanitarinio mazgo įrenginių, išluptos grindys, nuplėštos plytelės, padarytos skylės sienoje (VII e. tomas, e. b. l.148–156).
30. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 23, 24, 29 punktuose, spręstina, kad apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog atsakovai yra praturtėję dėl ieškovės veiksmų, apeliantė neįrodė, jog atliko remonto darbus už 34 000 EUR ir kad jie buvo atlikti po patalpų įsigijimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė neįrodė visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui nurodytų prielaidų (nutarties 27 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1500 EUR advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro apeliacinio skundo parengimas už 1500 EUR . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nustatytų civilinėse bylose, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovams. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo atsakovas M. U., iš apeliantės R. V. priteisiama 1500 EUR advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui M. U..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. V. 1500 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. U..