Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir J. K. individualios įmonės skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai J. K. ir J. K. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjai) patikslintu skundu prašo priteisti jų naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, turtinės žalos atlyginimui 15 900 Eur, įskaitant 1400 Eur sumą solidariai su D. S., bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d. neteisėtai, apgaulės būdu, panaudojant elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo asmeninės ir įmonės sąskaitų buvo pasisavinta didelė pinigų suma. Nusikalstamą veiką įvykdė jam nežinomi asmenys, apgaule užvaldę jo ir jo individualios įmonės lėšas tą pačią 2015 m. sausio 28 d., pervedant jas iš pareiškėjo ir jo įmonės sąskaitų į penkių fizinių asmenų sąskaitas: A. K. – 2000 Eur, M. A. – 5000 Eur, E. P. – 9500 Eur, D. S. – 1900 Eur, G. S. K. – 2700 Eur, viso – 21 100 Eur. Minėta veika buvo įvykdyta telefoninio sukčiavimo būdu, nežinomam asmeniui paskambinus pareiškėjui telefonu ir prisistačius teisėsaugos pareigūnu bei reikalaujant pateikti tikrinimo tikslu prieigą prie sąskaitų.

Siekiant kuo greičiau kompensuoti patirtą žalą tiriamoje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškėjas nereiškė, o civilinio proceso tvarka kreipėsi i teismą dėl žalos atlyginimo ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis su atsakove G. S. K. civilinėje byloje Nr. 2-3007-488/2015, pagal kurią ji grąžino pareiškėjui 2700 Eur.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių Nr. 2-6770-828/2017 pareiškėjo įmonei iš D. S. priteista 1900 Eur suma, nes 500 Eur jis buvo grąžinęs geruoju. Likusi priteista suma 1400 Eur neišieškota, nenustačius D. S. pajamų.

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 24-967-221/2017 buvo panaikintas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas ir tenkintas pareiškėjo ieškinys, kuriuo jam priteista iš A. K. ir Ž. K. solidariai žalos atlyginimui 2000 Eur.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog iš A. K. ir Ž. K. 2018 m. – 2020 m. pareiškėjas atgavo 2000 Eur, todėl pareiškėjas patikslintame skunde detalizavo, kad šioje administracinėje byloje prašoma priteisti turtinė žala mažintina iki 15 900 Eur.

Pareiškėjas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos esminės aplinkybės, jog jo atžvilgiu nusikalstamą veiką organizavo ir padarė asmenys, realiai atlikę laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Vienas jų skambino pareiškėjui telefonu ir prisistatė teisėsaugos pareigūnu, reikalavo bei gavo prieigas prie sąskaitų. Jis bendrininkavo su kitais pareiškėjo atžvilgiu nusikalstamai veikusiais asmenimis. Dėl minėtų aplinkybių jis buvo priverstas teikti skundą dėl atsakingų asmenų už pataisos įstaigose esančių asmenų priežiūrą ir jų veiksmais jam padarytos žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso I priedo 6 punktu, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims buvo draudžiama turėti telefonus. Taigi, minėtos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (CK 6.246 str. 1 d.), dėl ko pareiškėjui ir jo įmonei buvo padaryta aukščiau minėta žala. Taip pat mano, kad tarp Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu Marijampolės pataisos namai būtų įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, jam skambinęs asmuo nebūtų turėjęs mobiliojo telefono ir nebūtų paskambinęs ir išviliojęs pinigų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. K. ir jo atstovas advokatas A. B., iš esmės pakartoję skundo argumentus, motyvus ir remdamiesi jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė patikslintą skundą tenkinti. Akcentavo, kad valstybė neįvykdė pareigos apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistųjų veiksmų. Marijampolės pataisos namams buvo žinoma aplinkybė, kad nuteistasis V. K. yra keturis kartus teismas už sukčiavimą, todėl pataisos namai turėjo imtis papildomų priemonių šio asmens kontrolei, tačiau to nepadarė.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė), atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovė nurodė, kad, pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, nuteistieji neturi teisės su savimi turėti mobiliųjų telefonų ir jų priedų, o šio draudimo laikymąsi privalo užtikrinti pataisos namų pareigūnai.

Pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės pataisos namuose bausmę atliko apie 900 nuteistųjų. Kadangi nuteistieji atliko bausmę ne kamerų tipo patalpose, o didžioji dalis bendrabučių tipo patalpose, kuriose yra apie 200-250 nuteistųjų, kurie tarpusavyje gali netrukdomai bendrauti, todėl užtikrinti įstaigos administracijai nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma. Paaiškino, kad bendrabučio tipo patalpa yra tokia, po kurią (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) buvo galima laisvai judėti ginčo aktualiu laikotarpiu nuo 6.30 val. iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – įstaigos direktoriaus (šiuo metu kalėjimo viršininko) nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės pataisos namų bendrasis plotas yra 48 519,30 kv. m. ir jo teritorija padalinta į dvi dalis: gyvenamąją zoną (plotas 16 445,30 kv. m. ) ir gamybinę zona (plotas – 32 074 kv. m.), o bendras įkalinimo įstaigos perimetro ilgis apie 1500 metrų ir jo ginkluotą apsaugą visą parą užtikrina įstaigos pareigūnai. Įkalinimo įstaiga yra Marijampolės miesto centre ir prie pat įstaigos tvoros netrukdomai gali privažiuoti automobiliai, kuriais važiuojantys asmenys, vykdantys uždraustų daiktų permetimu savadarbėmis patrankomis į įstaigos teritoriją, įvykdę permetimą gali greitai ir nepastebimai pasišalinti.

Nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose 2015-2017 metais buvo vykdomos priemonės, kurių imtasi užkardant draudžiamų daiktų patekimą į įstaigą: organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu, vykdomas patruliavimas ir vietose kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, kratos metu naudojamas tarnybinis šuo, pasimatymų biuro laukiamajame buvo iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra pasitelkiant medikus, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima kalėjimo teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose. Taip pat buvo sumontuota radijo ryšio trukdymo sistema, kuri blokuoja mobiliųjų įrenginių veikimą.

Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad Marijampolės pataisos namai savo neveikimu galėjo prisidėti prie įkalinimo įstaigoje esančių nuteistųjų nusikalstamos veikos vykdymo. Tokia pozicija būtų neteisinga ir nepagrįsta, nes jokie tiesioginiai ar netiesioginiai pareigūnų veiksmai, sudarę nuteistajam galimybę vykdyti mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamą veiką, nėra nustatyti.

Baudžiamojoje byloje nei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, nei Kauno apygardos teismas nekonstatavo valstybės neteisėtų veiksmų.

Tam, kad būtų konstatuotas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinimai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju, Marijampolės pataisos namai ėmėsi visų įmanomų būdų užkardyti galimybes į įkalinimo įstaigą patekti draudžiamiems daiktams, tinkamai įvykdė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl darytina išvada, kad atsakovės atstovo veiksmai yra teisėti ir neprieštarauja teisės aktams, nes priešingu atveju iš valstybės būtų galima prašyti žalos atlyginimo ir už saugumo neužtikrinimą gatvėse dienos ar tamsiu paros metu ir panašiai.

Taip pat pabrėžė, kad ir pats asmuo turi būti socialiai atsakingas, apdairus ir protingas. J. K., esantis verslininkas, valdantis J. K. individualią įmonę, elgėsi nerūpestingai ir nekvalifikuotai, patikėjo melagingai pateikta informacija, dėl ko patyrė turtinę žalą, nes padiktavo savo ir savo įmonės banko sąskaitų duomenis, kurie buvo pakankami finansinei operacijai atlikti. Todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri nustato, jog atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, atsakovė laikosi pozicijos, jog Marijampolės pataisos namai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų, todėl pareiškėjai neįrodė jokių neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo). Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjai kildina iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. – Marijampolės pataisos namai, kurių teisės ir pareigos po bausmių vykdymo sistemos reorganizavimo perėjo Lietuvos kalėjimų tarnybai) veiksmų (neveikimo).

Remiantis Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžių duomenimis, nustatyta, kad 2015 m. sausio 28 d., 09:52:43 val. V. K. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs nukentėjusiajam J. K., gyvenančiam Panevėžyje, į mobilaus ryšio telefoną, melagingai prisistatęs prokuratūros darbuotoju V. K., nurodęs, kad per J. K. banko sąskaitas yra plaunami „SAPARD“ programos pinigai ir apsimetęs banko darbuotoja melagingai nurodė, kad tam, jog būtų atšaukti padaryti bankiniai pavedimai, reikalingi jo elektroninės bankininkystės duomenys. J. K. patikėjus melaginga informacija ir padiktavus prašomus savo banko AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, kuriuos tyrimo metu nenustatytu laiku ir ryšio priemonėmis perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir kuriam nurodė prisijungti prie J. K. banko sąskaitų AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikti neteisėtas finansines operacijas, dėl ko tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas bendrą sumanymą, 2015 m. sausio 28 d.11:50 – 15:47 val., be nukentėjusiojo žinios ir sutikimo, per internetines prieigas (duomenys neskelbtini), kurioms buvo priskirtas telefono numeris (duomenys neskelbtini), prisijungė prie J. K. banko sąskaitos AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. K. įmonės banko AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“ bankas) ir AB „SEB“ bankų informacinių sistemų apsaugos priemones save identifikuodamas kaip teisėtą naudotoją, t. y. J. K., neteisėtai panaudojęs apgaule įgytus duomenis ir prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. K. ir J. K. įmonės sąskaitomis, 2015 m. sausio 28 d. neteisėtai iš J. K. įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko šias finansines operacijas: 2000 eurų pervedė į A. K., kuriam nebuvo žinoma apie vykdomas nusikalstamas veikas, banko sąskaitą; 1900 eurų pervedė į bendrininkaujančio D. S. banko sąskaitą; 5000 eurų pervedė į antro asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, banko sąskaitą; 5000 eurų pervedė į bendrininkaujančios E. S. banko sąskaitą. Iš J. K. AB „Luminor“ (buvęs AB „DNB“) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2700 eurų pervedė į S. K. banko sąskaitą. Tokiu būdu V. K., Ž. K., D. S., R. R., E. S., L. P., A. A., du asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nenustatytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami bendrai apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus – nukentėjusiajam J. K. priklausančius 7200 eurų bei J. K. įmonei priklausančius 13 900 eurų, bei tokiais savo bendrais veiksmais apgaule įgijo svetimą didelės vertės J. K. priklausantį turtą – 21 100 eurų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. K. nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolė. Iš minėtų nuosprendžių matyti, kad V. K. pripažino, kad įkalinimo įstaigoje naudojosi bendru telefonu su kitais nuteistaisiais, kadangi būryje buvo vienas telefonas. Telefonas buvo laikomas pas vieną asmenį, kuris už tai gaudavo pinigus.

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-416/2023: A. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista 100 MGL (5000,00 Eur) dydžio bauda; V. K. pripažintas kaltu pagal: BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams; Ž. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; L. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams; R. R. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; E. S. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; D. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu tiesiogiai ar ryšio priemonėmis bendrauti su Ž. K. ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis; civilinio ieškovo J. K. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-923/2025 nusprendė: V. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir veiką, kvalifikuotą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, paskirtų bausmių nekeičiant; V. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams; Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, L. P. paskirtos galutinės subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. ieškinį patenkinti iš dalies ir iš nuteistųjų Ž. K., D. S., E. S., A. A., L. P., R. R., V. K. solidariai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo J. K. ir atsakovės G. S. K., kurios pagrindu G. S. K. grąžino J. K. 2700 Eur nepagrįstai įgytų lėšų.

J. K. pateikė ieškinį atsakovams A. K. ir Ž. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 2 000 Eur. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-967-221/2017 Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisė ieškovui J. K. solidariai iš atsakovų A. K. ir Ž. K. be pagrindo įgytus 2 000 Eur.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6770-828/2017 priteisė iš atsakovo D. S. 1400 Eur žalos atlyginimą ieškovės J. K. individualios įmonės naudai. D. S. J. K. savanoriškai grąžino 500 Eur, tačiau liko negrąžinta teismo sprendimu priteista 1400 Eur suma.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nusikalstamą veiką įvykdę asmenys dalį lėšų pareiškėjui J. K. ir jo įmonei jau gražino, pareiškėjas patikslintame skunde patikslino reikalavimą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 15 900 Eur, įskaitant 1400 Eur sumą solidariai su D. S..

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-923/2025 yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 345 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje atlygintina žala kildinama iš Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužkardžius nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų – mobiliojo ryšio telefonų, jų priedų – patekimo į pataisos įstaigos teritoriją, dėl kurių panaudojimo ir buvo padaryta turtinė žala. Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto, tačiau kilo ginčas dėl valstybės atsakomybės už pareiškėjų patirtą žalą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Karolis HES“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. E. F. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-171/2009; kt.).

Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 28 d. V. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, mobilaus ryšio telefonu paskambinęs pareiškėjui J. K. į mobilaus ryšio telefoną, bendradarbiaudamas su kitais asmenimis, panaudojo apgaulę ir užvaldė J. K. ir jo individualios įmonės didelės vertės turtą (21 100 Eur). Byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų pareigų nevykdymo, vykdant Bausmių vykdymo kodekso, Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, t. y. neteisėto neveikimo, kai nurodytos įstaigos pareigūnams teisės aktais buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis, tačiau jie tos pareigos nevykdė, ir dėl to, pareiškėjų nuomone, nuteistieji turėjo galimybę padaryti nusikaltimą, dėl kurio pareiškėjai patyrė turtinę žalą.

Žalos padarymo metu galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 6 punkte kaip draudžiami turėti nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 90 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų; rasti kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, perduodami saugoti, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.

Pagal Taisyklių XIX skyriuje įtvirtintas teisės normas, pataisos įstaigos direktoriui nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir reglamentuojama skambinimo telefonu tvarka.

Atsakovės atstovė atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą nurodė, jog ėmėsi galimų ir tinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad mobilieji telefonai ir jų priedai, kuriuos turėti nuteistiesiems yra draudžiama, nepatektų asmenims, pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Paaiškino ir pateikė Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-2017 metų veiklos ataskaitas, kuriose nurodyta, kad minėtu laikotarpiu įkalinimo įstaigoje, siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymą jais, prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros, aplink pataisos namų teritoriją vykdomas pataisos namų pareigūnų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose bei pataisos namuose atlieka kratas, rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems permetimus sulaikyti, nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai, 2010 metais sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai. 2016 m. vasario 19 d. Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 metų veiklos ataskaitoje Nr. 14/07-1022A akcentavo, kad 2015 metais viena iš aktualiausių problemų, kaip ir 2014 metais, buvo bandymai perduoti nuteistiesiems turėti uždraustus daiktus, nors 2015 m. tokių atvejų užfiksuota žymiai mažiau, t. y. 207, kai 2014 metais užfiksuota 314 atvejų, kai buvo bandyta perduoti uždraustus daiktus. Analizuojant uždraustų daiktų paėmimą iš nuteistųjų, pagrindinės problemos, kaip ir ankstesniais metais, išlieka neigiamą įtaką darančių nuteistųjų būriuose (13, 14, 15), drausmės grupės būriuose (20, 21) , bei 9 - 12 (nuteistieji linkę daryti nusikalstamas veikas mobiliųjų telefonų pagalba) būriuose. Ataskaitoje padarė išvadą, kad esminė problema pataisos namuose 2015 metais – mobilaus ryšio telefonai, SIM kortelės, bevielio ryšio modemai, alkoholis bei alkoholio raugas. 2015 metais viso paimta 1626 mobilaus ryšio telefonai. Užkardytų telefonų procentas – 2015 m. buvo užkardyta 24 % mobilių telefonų, 2014 m. buvo užkardyta 34 % mobilių telefonų. Iš rastų ir paimtų telefonų 1186 buvo pas nuteistuosius, 440 – paimti užkardant.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Marijampolės pataisos namai ėmėsi draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Marijampolės pataisos namus užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių, tačiau teismas vertina, kad šie veiksmai nebuvo pakankami ir efektyviai neužtikrino, jog mobilieji telefonai ir jų priedai nepatektų į pataisos namų teritoriją, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, negalėtų naudotis patekusiais mobiliaisiais telefonais ir daryti nusikalstamas veikas.

Lietuvos kalėjimų tarnybai priskirtos funkcijos yra kurti saugią aplinką suimtiesiems, nuteistiesiems ir kitiems asmenims laisvės atėmimo vietose, vertinti laisvės atėmimo vietų aplinkos ir saugumo būklę ir įgyvendinti šios aplinkos gerinimo priemones; užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų dinaminį saugumą ir Bausmių vykdymo kodekso, Suėmimo vykdymo įstatymo ir teisingumo ministro nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų laikymąsi; Bausmių vykdymo kodekso ir teisingumo ministro nustatytais atvejais ir tvarka stebėti nuteistuosius elektroninio stebėjimo priemonėmis, naudoti kitas specialiąsias priemones, skirtas nuteistųjų ir suimtųjų elgesio kontrolei užtikrinti; organizuoti ir vykdyti Tarnybos pareigūnų, bendradarbiaujant su kitų statutinių įstaigų pareigūnais, specialiosios taktikos pratybas siekiant užkardyti teisės pažeidimus laisvės atėmimo vietose ir likviduoti tokių pažeidimų pasekmes; vykdyti kitas Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su saugios aplinkos laisvės atėmimo vietose užtikrinimu; vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją laisvės atėmimo vietose, prireikus imtis priemonių tvarkai laisvės atėmimo vietose atkurti ir palaikyti; vykdyti kriminalinę žvalgybą ir atlikti ikiteisminius tyrimus. Šios funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. 1R-172 Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų patvirtinimo, analogiškos nuostatos galiojo ir ginčo laikotarpiu galiojusiuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose.

Įstatymo leidėjas BK 41 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatė, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, tokia įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjui J. K. skambino laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekantis asmuo, kuriam teisės aktai draudžia turėti mobiliuosius telefonus, sprendžiama, jog atsakovės atstovo taikytos priemonės ir veiksmai, skirti užkirsti mobiliųjų telefonų, SIM kortelių patekimą pas nuteistuosius, nebuvo pakankami, kad būtų užkardytas jų patekimas į pataisos įstaigą. Todėl konstatuojamas Marijampolės pataisos namų neveikimo neteisėtumas, kaip būtina sąlyga valstybės deliktinei atsakomybei kilti, nes institucija neįvykdė pareigos užtikrinti, kad nuteistasis nesinaudotų draudžiamu turėti telefonu. Tokia praktika ir analogiškos situacijos vertinimas yra suformuota jau anksčiau išnagrinėtose analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-625-438/2021).

Pagal CK 6.247 straipsnį, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veikos (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam irgi atsiranda teisinių padarinių.

Teismas vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų padarinių pareiškėjui atsiradimo sąlyga, kuri nors ir nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau prisidėjo prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis - baudžiamojoje byloje nuteistų kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis - pakankamu laipsniu nulėmė žalos pareiškėjams atsiradimą.

Sprendžiant, ar atsakovės atstovės neteisėtas neveikimas nebuvo pernelyg nutolęs nuo kilusių žalingų padarinių, atsižvelgiama į tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio, atsitiktinio ar trumpalaikio pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad valstybė, žinodama apie kilusias dėl mobiliųjų telefonų patekimo į pataisos įstaigas ir jų neteisėto naudojimo problemas, per savo įgaliotas institucijas negali efektyviai užtikrinti, jog mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją.

Vertinant atsakovės atstovės atsiliepimo teiginį, jog pataisos namai yra Marijampolės miesto centre ir prie pat įstaigos tvoros netrukdomai gali privažiuoti automobiliai, kuriais važiuojantys asmenys, vykdantys uždraustų daiktų permetimus savadarbėmis patrankomis į įstaigos teritoriją, įvykdę permetimą gali greitai ir nepastebimai pasišalinti, daroma išvada, kad šios priežastys, nors ir turinčios objektyvų pobūdį, visgi neatleidžia Lietuvos kalėjimų tarnybos nuo pareigos organizuoti techniniu požiūriu veiksmingų mobiliojo ryšio blokavimo priemonių įrengimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, bylos duomenimis, Marijampolės pataisos namams buvo žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema – įstaigos atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą bei pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad mobiliųjų telefonų patekimas į pataisos namų teritoriją yra viena iš aktualiausių problemų, taip pat nurodoma, jog bandoma imtis įvairių priemonių, kad būtų užkirstas kelias mobiliųjų telefonų patekimui nuteistiems asmenims. Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotinos ir visuotinai žinomos aplinkybės – visuomenėje paplitusi ir pastaraisiais metais viešoje erdvėje, įskaitant ir profesionaliu (teisėsaugos) lygmeniu intensyviai diskutuojama nusikalstama veika, daroma mobiliaisiais telefonais apgaule įgyjant svetimą turtą (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Taigi, Marijampolės pataisos namams buvo ir turėjo būti žinoma apie realų pavojų, kad, patekus mobiliesiems telefonams į pataisos įstaigos teritoriją, gali būti daromos atitinkamos nusikalstamos veikos. Teismo nuomone, tokiomis aplinkybėmis Marijampolės pataisos namai turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad visuomenės teisės būtų veiksmingai apsaugotos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad visuomenės teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

Tokios praktikos teismai laikosi ir kitose analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016; LVAT 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019; LVAT 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-625-438/2021).

Taigi, konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos pobūdis lemia, kad teismų praktikoje Lietuvos valstybės atsakomybė tokiose bylose laikoma daline, o ne solidaria su nusikaltimus tiesiogiai padarančiais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013 pažymėjo, jog CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, priimtoje dėl tokių pačių faktinių aplinkybių (telefoninio sukčiavimo iš tų pačių Marijampolės pataisos namų), išaiškino, kad nustačius Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtą neveikimą, taikytina atsakovo Lietuvos valstybės dalinė, o ne solidarioji atsakomybė (CK 6.271 str. 1, 4 d.), kadangi akivaizdu, kad įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, priešingai nei kaltininko nusikalstami veiksmai, kuriais tiesiogiai buvo padaryta žala.

Taigi, nagrinėjamu atveju valstybės atsakomybė už žalą, padarytą konkrečių asmenų, kurie už tai yra nuteisti, yra dalinė, o ne solidarioji atsakomybė. Darydamas tokią išvadą, teismas taip pat vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019; 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-625-438/2021).

Pareiškėjai prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, turtinės žalos atlyginimui 15 900 Eur, įskaitant 1400 Eur sumą solidariai su D. S..

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų D. S. ir kitų asmenų veiksmų, tai konstatuota Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-416/2023 ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-923/2025.

Taip pat nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6770-828/2017 priteisė iš atsakovo D. S. 1400 Eur žalos atlyginimą ieškovės J. K. individualios įmonės naudai.

Teismas daro išvadą, kad solidariai už atsiradusią žalą atsako asmenys, bendrai padarę žalos, tai yra, solidarioji atsakomybė atsiranda tik iš tų asmenų bendrų veiksmų, kurie su pasekmėmis susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu (CK 6.279 straipsnis, 6.296 straipsnis). Tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiesioginė atsiradusios žalos priežastis – nuteistųjų, tarp jų ir D. S., padaryta nusikalstama veika, o Marijampolės pataisos namų pareigūnų pareigų neatlikimas su atsiradusiomis pasekmėmis yra susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu, tai yra, tai tik sudarė sąlygas minėtam nusikaltimui įvykti. Taigi, nėra jokio pagrindo taikyti solidariąją D. S. ir valstybės atsakomybę, kai priežastinis ryšys jų veiksmų ir atsiradusios žalos yra nevienodo pobūdžio.

Apibendrinant teismas sprendžia, kad pareiškėjų reikalavimo dalis pripažinti valstybės atsakomybę dėl 1400 Eur priteistos žalos iš D. S. solidaria jo ir valstybės atsakomybe, atmestina, nustačius dalinę valstybės atsakomybę.

Kadangi Lietuvos valstybės atsakomybė, nagrinėjamu atveju, yra dalinė, todėl kyla poreikis nustatyti, kokia dalimi valstybė yra atsakinga dėl pareiškėjų patirtos žalos atlyginimo.

Kaip jau konstatuota anksčiau, Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtas neveikimas tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybės dalis, valstybei tenkančioje dalinėje atsakomybėje, vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose, nustatytina 1/3 dydžio nuo prašomos priteisti 15 900 Eur sumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-438/2021, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-26-283/2019, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016). Tokiu būdu, valstybės atsakomybės dalis jai tenkančioje dalinėje atsakomybėje nustatytina 5 300 Eur, t. y. 1/3 dalis iš 15 900 Eur sumos.

Be to, teismas sprendžia, kad nustatant priteistinos žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina ir į CK 6.253 straipsnio ir CK 6.282 straipsnio nuostatas.

CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

CK 6.253 straipsnio 5 dalis numato, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą nulėmė taip pat ir paties nukentėjusiojo (pareiškėjo) neatsargus ir neapdairus elgesys. Pasirašius su banku elektroninių paslaugų sutartis, pareiškėjui tapo žinoma apie gautų įrankių ir duomenų panaudojimo ribas, t. y. kad bankinių prisijungimų duomenys yra slapti ir jų negalima niekam atskleisti. Tačiau pareiškėjas šių įsipareigojimų nesilaikė. Be to, policijos įstaigos, bankų institucijos per įvairias visuomenės informavimo priemones nuolat įspėdavo ir įspėja šalies gyventojus apie telefoninius sukčius, ragina elgtis atsargiai disponuojant banko įstaigose esančiomis ar grynais saugomomis piniginėmis lėšomis.

Tuo tarpu bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. K. nebuvo pakankamai atidus ir į šiuos perspėjimus neatsižvelgė, jam telefonu paskambinus nepažįstamam asmeniui padiktavo prašomus savo asmeninės ir individualios įmonės banko sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, kurie leido pašaliniams asmenims atlikti neteisėtas finansines operacijas, nors, būdamas atsargus ir apdairus, esamoje situacijoje galėjo kreiptis į banko įstaigą dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą jo ir jo įmonės banko sąskaitose patikrinimo ar į prokuratūrą (kadangi paskambinęs asmuo prisistatė prokuratūros darbuotoju) dėl informacijos apie vykdomus tyrimus dėl neteisėtų operacijų su jo ir jo įmonės banko sąskaitose esančiomis lėšomis.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, bei vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtinės žalos atlyginimas šioje byloje mažintinas.

Nustatant kokia dalimi valstybės dalinės atsakomybės dydis mažintina dėl paties pareiškėjo neatsargaus ir neapdairaus elgesio teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose ir nusprendžia pareiškėjų prašomą priteisti žalą mažinti dėl paties J. K. neatsargaus elgesio iki 85 procentų valstybei tenkančios atsakomybės dalies, t. y. iki 4 505 Eur (5 300 Eur x 85% = 13 515 Eur) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-438/2021, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-26-283/2019).

Taigi, teismui nustačius, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovas, nors ir ėmėsi priemonių mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimui į pataisos namus bei naudojimuisi jais užkardyti, tačiau šios priemonės buvo nepakankamai efektyvios, atsižvelgus į Marijampolės pataisos namų atliekamas funkcijas, susijusias su mobiliųjų telefonų ir jų priedų patekimo į pataisos namus bei naudojimosi jais užkardymu, šių funkcijų pobūdį, jų atlikimo vietą ir paskirtį, įvertinus, jog žalos atsiradimui turėjo įtakos ir paties pareiškėjo neatsargūs veiksmai, atsižvelgus į Lietuvos teismų praktiką analogiškose bylose, pareiškėjui J. K. priteistina iš Lietuvos valstybės 4 505 Eur žalos dalis, taikant dalinę valstybės atsakomybę.

Nors skundą pateikė pareiškėjai J. K. ir individuali J. K. įmonė, tačiau individualios įmonės ir jos savininko atsakomybė ir turtas nėra atskirti, todėl žalos atlyginimas priteistinas pareiškėjui J. K., nepaskirstant priteisiamos sumos abiem pareiškėjams. Tą padaryti gali pats individualios įmonės savininkas J. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjai nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų su išlaidų apskaičiavimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas neturi pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų J. K. ir J. K. individualios įmonės skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 4 505 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus penkis eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.