- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-967-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00750-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. K., Ž. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Galinos Blaževič ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams A. K., Ž. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 2 000 Eur, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d. neteisėtai, apgaulės būdu, panaudojant elektroninės bankininkystės duomenis, iš ieškovo sąskaitų pasisavinta didelė pinigų suma. Ieškovui nežinomi asmenys lėšas iš ieškovo sąskaitos pervedė į penkių fizinių asmenų, tarp kurių yra ir atsakovas A. K., banko sąskaitas. Į atsakovo A. K. sąskaitą 2015 m. sausio 28 d. buvo pervesta 2 000 Eur suma, nurodant, kad pinigai pervedami „už medžiagas“. Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, kuriame ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. 2016 m. kovo 21 d. teismo posėdyje atsakovas A. K. prisipažino, kad jis įgijo ieškovo nurodytą pinigų sumą, teigė, jog veikė ne vienas, savo sąskaitos numerį, jos naudojimo kodus (slaptažodžius), banko sąskaitos naudojimo kortelę perdavė atsakovui Ž. K., kuris nuėmė nuo jo sąskaitos dalį pinigų, kitą pinigų dalį nuėmė pats atsakovas A. K. ir perdavė atsakovui Ž. K. Tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo faktinių, teisinių santykių, sandorių, todėl į atsakovo A. K. sąskaitą patekusios ieškovo lėšos vertintinos kaip be teisinio pagrindo atsakovų įgytas turtas, kuris turi būti grąžintas ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovas A. K. nurodė, kad jis taip pat buvo apgautas. Iš atsakovo A. K. apgaulės būdu buvo išvilioti asmeninės banko sąskaitos duomenys, kuriais neteisėtai pasinaudojus iš ieškovo sąskaitos pinigai buvo pervesti į atsakovo A. K. sąskaitą, vėliau pinigai buvo nuimti ir perduoti kitiems asmenims. Ieškovo nurodytos 2 000 Eur sumos atsakovas A. K. realiai negavo ir jokio turto neįgijo.
Atsakovas Ž. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu atmetė ieškinį.
Iš ieškovo ir atsakovo A. K. parodymų, jų sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad 2 000 Eur į atsakovo A. K. sąskaitą pervesti po to, kai tretieji asmenys, dėl kurių nusikalstamų veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apgaule gavę ir panaudoję ieškovo elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai užvaldė jo turtą – 21 100 Eur. Iš šios sumos 2 000 Eur minėti asmenys pervedė į atsakovo A. K. sąskaitą, iš kurios pinigai buvo išgryninti ir perduoti kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad, esant šioms aplinkybėms, ieškovas 2 000 Eur turtinę žalą (kaip ir visą 21 100 Eur) patyrė dėl asmenų neteisėtų veiksmų, todėl turi teisę gauti visišką nuostolių atlyginimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos civilinę deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos, be pagrindo įgyto turto grąžinimo teisės normos negali būti taikomos. Teismas pažymėjo, kad tai, jog be pagrindo įgyto turto grąžinimą reguliuojančios teisės normos negali būti taikomos, patvirtina aplinkybė, kad atsakovai A. K. ir Ž. K. ieškinio pareiškimo metu nėra nepagrįstai praturtėję 2 000 Eur suma ieškovo sąskaita, todėl ieškinys CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti patenkintas. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, atsakovo A. K. parodymų teismas nustatė, kad turtinė žala ieškovui padaryta ne tik A. K., bet ir D. S., G. S. K., E. P., M. A., Ž. K., o galbūt ir kitų asmenų veiksmais. Teismas byloje konstatavo visų materialinių bendrininkų privalomą procesinį bendrininkavimą. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu ieškovui išaiškintos teisinės pasekmės, kai, nustačius privalomąjį bendrininkavimą, ieškovas nesutinka, kad kiti byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems gali būti nukreiptas ieškinio reikalavimas, būtų įtraukti į procesą. Pripažinęs, kad asmenims, kurie neteisėtais veiksmais užvaldė 2 000 Eur iš ieškovo, tačiau byloje nedalyvauja, gali būti nukreiptas ieškovo reikalavimas ir jų bendrininkavimas privalomas, bylos nagrinėjimo metu yra žinomi tik du iš jų – A. K. ir Ž. K., dėl kitų asmenų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir duomenų apie šiuos asmenis ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras neteikia, 2016 m. birželio 7 d. nutartimi teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla ir paaiškės asmenys, kurių neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta turtinė žala, t. y. visi materialiniai bendrininkai. Tenkindamas ieškovo atskirąjį skundą, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino 2016 m. birželio 7 d. nutartį, pažymėjęs, kad teisė pasirinkti savo materialinių subjektinių teisių gynimo būdą priklauso ieškovui, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką gali tik ieškovas, tik jo prašymu galima patraukti byloje atsakovus pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, to ieškovas neprašė, tai, kad atsakovas įgijo turtą be teisinio pagrindo pagrindžia sąskaitos duomenys, ieškovas nekelia civilinės atsakomybės taikymo klausimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo veiksmai ir argumentai leidžia spręsti, jog ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais. Teismas sprendė, kad, nesant teisinio pagrindo patenkinti ieškinį CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovui nesutinkant visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais ir esant konstatuotam privalomam bendrininkavimui, negalima taikyti teisės normų, reglamentuojančių civilinę deliktinę atsakomybę ir priimti sprendimą tik dėl dviejų materialinių bendrininkų – A. K. ir Ž. K., todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį arba, panaikinus Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Neįvertinta, kad ieškovas ieškinį pirmiausia teikė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris atsisakė jį priimti, Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-542-278/2015 padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dominuoja be pagrindo įgyto turto grąžinimo klausimas, nes jokių reikalavimų asmenims, kurie ieškovui padarė žalą, nereiškiama (CK 6.237–6.242, 6.263 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių nutarčių, todėl padarė priešingą išvadą dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo ir priėmė neteisingą sprendimą.
Teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1826-254/2016 padarytas išvadas, antrąkart be teisinio pagrindo ydingai įvertino tas pačias faktines aplinkybes – nenustatytų asmenų galimus ir tiriamus veiksmus pripažino vieninteliu faktiniu ieškinio reikalavimo pagrindu, t. y. padarė priešingą išvadą dėl jų įrodomosios reikšmės civilinėje byloje. Dėl to buvo pažeistos įrodymų pripažinimo, vertinimo taisyklės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 182, 185 straipsniuose.
Teismas išėjo už ieškinio ribų, padarė neteisingą išvadą dėl deliktinės atsakomybės pagrindų, ieškovo pareigos jais remiantis ginti savo teises, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį.
Teismas, padarydamas išvadas, prieštaraujančias Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-542-278/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 28-1826-254/2016 nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms, pasilikdamas prie savo nuomonės, nesilaikė teismo nešališkumo principo. Vadovaudamasis CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes jis antrąkart taip pat vertino esmines bylos faktines aplinkybes ir antrąkart analogiškai pasisakė dėl ginčo sprendimo, ieškovo teisių gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2012; Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-87/2012). Ieškovui pakartotinė teismo nuomonė nebuvo žinoma, todėl jis negalėjo pasinaudoti nušalinimo teise. Aplinkybė, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, kad ieškovas turi galimybę apginti savo teises civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Sprendime minimas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, turimomis žiniomis, jis yra sustabdytas, nėra nustatyti kalti asmenys ir jų kaltė. Vien dėl šios priežasties ieškovas negali remtis prielaidomis ir įrodyti jam žalą padariusių asmenų kaltę, kartu apginti savo teises civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Vienintelė reali galimybė ieškovui susigrąžinti pinigus – prašymas juos priteisti iš be pagrindo įgijusių, tuo pačiu praturtėjusių asmenų. Ieškovas reiškė reikalavimą atsakovams tik dėl jų įgytos pinigų dalies priteisimo. Teismo išvada, kad ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais, yra bendro pobūdžio, nekonkreti, neatitinka byloje esančių įrodymų, nes nenurodyta, kokius asmenis ir kokiu pagrindu ieškovas turėtų įtraukti atsakovais. Tokie asmenys nėra nustatyti, kai kuriems ginčijamame sprendime nurodytiems asmenims, įskaitant A. K., A. K., įtarimai ieškovo atžvilgiu įvykdžius nusikalstamą veiką iš viso nėra pareikšti. Be to, teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) ir CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skolininko kaltės prezumpciją. Teismas nepagrįstai pripažino įrodymais ir rėmėsi suinteresuoto bylos baigtimi atsakovo A. K. parodymais, ikiteisminio tyrimo pareigūnų pranešimu, kad atsakovai nepasisavino ieškovo pinigų, nėra kalti dėl ieškovui padarytų nuostolių. Šios aplinkybės nebuvo objektyviai nustatytos ar patvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Neteisingai aiškintas ir be pagrindo netaikytas CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškovo teisių gynimo būdas. Ieškovo paaiškinimais, ieškovo ir ikiteisminio tyrimo dokumentais, atsakovo A. K. paaiškinimais įrodyta, kad į atsakovo A. K. sąskaitą iš ieškovo ir jo įmonės sąskaitos be faktinio ir teisinio pagrindo pateko 2 000 Eur suma, tai žinodamas, atsakovas A. K. nuėmė pinigus nuo sąskaitos ir, suprasdamas jų neteisėtą įgijimą, pasidalijo su atsakovu Ž. K. Ieškovas įrodė pagrindinę aplinkybę – ieškovo lėšų nepagrįstą įgijimą ir nepagrįstą praturtėjimą. Teismas neteisėtai nepasisakė dėl šių aplinkybių, pažeidė teisingumo ir protingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai netyrė ir nepasisakė dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiaraus taikymo sąlygų, todėl padarė klaidingą išvadą dėl jo taikymo negalimumo.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 28 d. 2 000 Eur iš J. K. įmonės sąskaitos pervesti į A. K. sąskaitą už medžiagas. Tą pačią dieną iš sąskaitos nuimta 1 990 Eur (Marijampolėje nuimti grynieji pinigai: 12.35 val. 500 Eur, 12.36 val. 200 Eur, 12.37 val. 100 Eur, Lazdijuose – 14.19 val. 330 Eur, 14.20 val. 300 Eur, 14.21 val. 500 Eur, 14.21 val. 60 Eur). Byloje nustatyta, kad pinigai buvo pervesti ir nuimti su Ž. K. žinia. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš A. K. ir Ž. K. solidariai priteisti 2 000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškinys CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti tenkinamas, kadangi pinigai ( iš viso 21 100 Eur) iš ieškovo sąskaitos atsakovui A. K. ir kitiems asmenims pervesti trečiųjų asmenų nusikalstamais veiksmais (iš J. K. išviliojus elektroninės bankininkystės duomenis), todėl ieškovas turi teisę gauti visišką nuostolių atlyginimą ir turi būti taikomos civilinę deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos, tačiau ieškovas nesutinka visų bendrininkų patraukti atsakovais.
Ieškovas su teismo sprendimu nesutinka. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, padarė neteisingą išvadą dėl deliktinės atsakomybės pagrindų, ieškovo pareigos jais remiantis ginti savo teises, tuo, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, padarė prieštaraujančias išvadas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-542-278/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 28-1826-254/2016 nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms, pasilikdamas prie savo nuomonės, nesilaikė teismo nešališkumo principo; neteisingai aiškintas ir be pagrindo netaikytas CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškovo teisių gynimo būdas, netirta ir nepasisakyta dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiaraus taikymo sąlygų.
Dėl teismo šališkumo
12. Teisėjų ir teismų nešališkumo principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK I dalies VI skyriuje. Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Šia nuostata siekiama apriboti byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, t. y. užtikrinti bylos proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis).
13.Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas teismui nušalinimo nebuvo pareiškęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi savo nuomonės, kaip teigia apeliantas, nelaikytina vėliau atsiradusiu pagrindu teisėjui nušalinti ir nurodyta nepasitikėjimo teismu aplinkybė nesuteikia pagrindo abejoti teismo nešališkumu.
Dėl teisių gynimo būdo
14. Apelianto teigimu, jis pasirinko CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatytą teisių gynimo būdą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turi galimybę apginti savo teises civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais.
15. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.
16. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Taigi pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška
17. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas).
18. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 10 punkte, į atsakovo sąskaitą nesant tam jokio teisinio pagrindo, ką bylos nagrinėjimo metu pripažino pats atsakovas A. K., į jo sąskaitą 2015 m. sausio 28 d. buvo pervesta 2 000 Eur. Nutarties 10 punkte minėta, kad 1 900 Eur tą pačią dieną buvo išgryninti. Visa tai padaryta atsakovų A. K. ir Ž. K. bendrais veiksmais. Taigi atsakovai, nesant tam jokio teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), praturtėjo ieškovo sąskaita.
19. Nors iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo teisės gali būti ginamos taikant deliktinę civilinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
20. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje nustatyta, kad žala padaryta ne tik A. K., bet ir Ž. K., D. S., G. S. K., E. P., M. A., o galimai ir kitų asmenų nusikalstamais veiksmais. Visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, todėl minėtų asmenų kaltė baudžiamojoje byloje kol kas nėra nustatyta, nes ji gali būti konstatuota tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nurodytu būdu pažeistos ieškovo teisės būtų apgintos nevisiškai. Kadangi, kaip nustatyta byloje, ieškovo pinigus be teisėto pagrindo bendrais jų veiksmais gavo abu atsakovai, todėl taikytina solidari atsakomybė (CK 6.6 straipsnis).
22. Esant nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas yra pagrindu tenkinti apeliacinį skundą – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Apeliacinį skundą patenkinus, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir jos, kaip pagrįstos, pateikus išlaidas patvirtinančius įrodymus, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį.
25. Apeliacinį skundą tenkinus, tenkintinas apelianto prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų.
26. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 10,88 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 6,78 Eur išlaidas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., a. k. nežinomas, be pagrindo įgytus 2 000 Eur ir po 30 Eur bylinėjimosi išlaidas..
Priteisti iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., a. k. nežinomas, valstybei po 5,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., a. k. nežinomas, po 30 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., a. k. nežinomas, valstybei po 3,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.