Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-947-457/2012 pagal ieškovo UAB „Baltijos gėrimai“ ieškinį atsakovui T. A. dėl žalos, susijusios su darbo santykiais atlyginimo ir atsakovo atstovės pareiškimu nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo teisėjus Vidmantą Gestautą ir Saulių Remeiką -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme 2012-11-20 gauta Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-947-457/2012 pagal ieškovo UAB „Baltijos gėrimai“ ieškinį atsakovui T. A. dėl žalos, susijusios su darbo santykiais atlyginimo. Šioje byloje atsakovo T. A. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė pareiškė nušalinimą teisėjams Vidmantui Gestautui ir Sauliui Remeikai nuo civilinės bylos nagrinėjimo, motyvuodama tuo, kad teisėjai šioje byloje gali būti šališki, nes teisėjai Saulius Remeika ir Vidmantas Gestautas, būdami Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjais nagrinėjo kitas su šiuo ir kitais įvykiais susijusias bylas, kuriose sprendė ir vertino tuos pačius faktus ir dėl jų išreiškė savo poziciją, be to, teisėjas Vidmantas Gestautas jau yra nusišalinęs nuo kai kurių bylų nagrinėjimo, turima galvoje minėtą bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo, taip baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjusiuoju pripažintas T. A.. Gi teisėjas Saulius Remeika, minėta nagrinėjo darbo bylą, iš kurios faktinių aplinkybių kildinamas šis reikalavimas.

Šioje byloje likusi Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja V. Kurtkienė yra nusišalinusi nuo bylos nagrinėjimo, taigi teisme nebeliko teisėjų, turinčių teisę spręsti pareikštą nušalinimą likusiems dviem teisėjam. Todėl byla su teisėjos Vijoletos Kurtkienės nutartimi dėl prašymo nušalinti teisėjus išsprendimui perduota Šiaulių apygardos teismui, nes tame teisme nebeliko teisėjų, galinčių prašymą išspręsti (CPK 69 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymo dėl teisėjų nušalinimo faktiniai ir teisiniai argumentai.

Įstatymu – (CPK 69 str. 1 d.) nustatyta, kad kai teisėjams nusišalinus ar nušalinus apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę spręsti dėl pareikšto nušalinimo, jis turi būti išsprendžiamas aukštesnės instancijos teisme, o tokį prašymą išsprendus teigiamai, byla turi būti perduota nagrinėti kitam teismui tos pačios grandines teismui, veikiančiam apygardos teismo veiklos teritorijoje (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylos perdavimo procedūra nustatyta to paties straipsnio 3 dalyje. Čia nurodoma, kad bylos perdavimo klausimą išsprendžia aukštesniosios instancijos teismo pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tačiau bet koks bylos perdavimas iš vieno teismo į kitą galimas tik išsprendus pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Atsakovo atstovė, reikšdama teisėjams nušalinimą sprendė, kad teisėjai Vidmantas Gestautas ir Saulius Remeika gali būti šališki, nes jau nagrinėjo ir priėmė sprendimus bylose, kurių dalyviu buvo jis, taip pat ir dėl tų pačių ir susijusių faktų. Todėl mano, kad gali turėti išankstinę nuomonę ir šioje byloje ir būti šališki. Pagrindu, kuriuo reiškiamas nušalinimas pareiškėja nurodo CPK 66 straipsnį. Kartu pažymima, kad nušalinimą reiškia ir teisėjui, kuris bylos nenagrinėja, nes mano tam yra pagrindo.

Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo teisiniai ir faktiniai aspektai.

Aiškinant proceso šalių teisės į bešališką teismą įgyvendinimo institutą pažymėtina, kad nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Toks aplinkybių sąrašas yra nurodytas civilinio proceso įstatyme (CPK 65, 66, 71 str.). Kartu primintina, kad įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurioms esant gali būti reiškiamas nušalinimas, arba galima nusišalinti sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik nušalinimą pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis, padarytomis dėl teisėjo atliekamo darbo teisme nagrinėjant atskiras konkrečias bylas, kuriose įvairiose procesinėse padėtyse gali būti ar yra tie patys asmenys, ar dėl teisėjo priimtų procesinių sprendimų šioje ar kitose bylose, jeigu jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Taigi, vertinant atsakovo T. A. advokatės pareiškime dėl teisėjų nušalinimo nurodytus argumentus, būtina priminti, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant tokiam dalyvaujančių byloje asmenų nenorui, t. y. nenorui, kad bylą nagrinėtų paskirtasis teisėjas (esant subjektyvumo faktoriui), bet tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl tokio teisėjo nešališkumo nagrinėjant konkrečią bylą kurioje reiškiamas nušalinimas. Tokie pat reikalavimai yra keliami ir teisėjui (teisėjams) pačiam nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo. Toks teisėjo sprendimas turi turėti ir teisinį ir faktinį pagrindą, nes priešingu atveju gali susidaryti nuomonė, kad teisėjas vengia atlikti savo tiesiogines pareigas – nagrinėti jam priskirtas bylas. Kartu pažymėtina, kad kitų bylų nagrinėjimas tarp tų pačių šalių, arba dalyvaujant kuriai nors vienai šaliai, ar netgi padaryta procesinė klaida nagrinėjant bylą, kai nepriimamas galutinis procesinis sprendimas, ar nepagrįsto (aukštesnės instancijos teismo panaikinto) procesinio sprendimo priėmimas kitoje byloje, kur buvo nagrinėjamas panašus ginčas arba dalyvavo kuri nors iš šios bylos šalių, jeigu tose bylose nebuvo tiriami ir vertinami susiję su nagrinėjama byla faktai ir aplinkybės, negali būti pagrindu nušalinti teisėją arba nusišalinti. Arba jeigu nėra kitų pagrįstų abejonių dėl tokio teisėjo bešališkumo ar suinteresuotumo šios konkrečios bylos rezultatu ar eiga.

Šiuo aspektu įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir nušalinimo motyvus darytina išvada, kad atsakovo atstovė nušalinimo pareiškimu sukėlė tam tikras abejones dėl Joniškio teismo teisėjų galimo šališkumo nagrinėjant šią civilinę bylą. Pareiškime nurodomi argumentai CPK 65, 66, 71 straipsnių pagrindu šiuo konkrečiu atveju gali būti vertinami kaip teisėjų galimo šališkumo įrodymas, nors duomenų apie išankstinės nuomonės galimybę šioje byloje ir nėra. CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti reiškiamas nušalinimas jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Šios bylos procesinių dokumentų analizė tokią galimybę visiškai nepaneigia. Kartu sprendžiant dėl nušalinimo argumentų atkreiptinas dėmesys į teisminėje praktikoje šiuo klausimu formuojamą poziciją, kad vertinant objektyviuoju aspektu, nušalinimas gali būti pripažintas pagrįstu, jeigu objektyviai, nesant subjektyviųjų galimo šališkumo įrodymų, šalutiniam stebėtojui gali kilti abejonių, kad teismas, esant bylų su tomis pačiomis šalimis daugetui, gali būti tendencingas ir nebus nešališkas. Šis atvejis yra toks. Todėl prašymas dėl nušalinimo tenkinamas. Kartu konstatuotina, kad nors įstatymas leidžia reikšti nušalinimą tik bylą nagrinėjančiam konkrečiam teisėjui tačiau šios bylos kontekstas leidžia manyti, kad (toks prašymas jau pareikštas) šalinamas ir teisėjas, kuris bylos dar nenagrinėja, tačiau objektyviai gali bylą nagrinėti, jei bus nušalintas ją nagrinėjantis teisėjas. Todėl siekiant bylos proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų įgyvendinimo, prašymas išsprendžiamas dėl abiejų teisėjų nušalinimo.

Taigi galutinai konstatuotina, kad vertinant atsakovo atstovės nurodytus argumentus byloje esantieji duomenys leidžia spręsti, jog pareikštasis nušalinimas objektyviuoju aspektu pagrįstas todėl tenkinamas. Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjai Vidmantas Gestautas ir Saulius Remeika dėl objektyvių priežasčių nuo šios bylos nagrinėjimo nušalintini.

Kadangi Joniškio rajono apylinkės teisme nėra daugiau teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, ji perduotina nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Pareiškėjo T. A. atstovės pareikštą prašymą nušalinti Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjus Vidmantą Gestautą ir Saulių Remeiką nuo bylos Nr. 2-947-457/2012 nagrinėjimo tenkinti.

Bylą perduoti nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui.