- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-542-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-03-03298-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-542-278/2015
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-03-03298-2015-3
2015 m. birželio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4397-812/2015 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. K. prašė teismą priteisti iš atsakovo A. K. 2 000 €, kaip be pagrindo įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino J. K. teisę kreiptis su ieškiniu į Lazdijų rajono apylinkės teismą. Teismas darė išvadą, jog ieškinys pareikštas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, todėl negali būti traktuojamas kaip ieškinys dėl asmenų turtui padarytos žalos atlyginimo, kuris suteiktų teisę ieškovui pasirinkti į kurį teismą kreiptis, todėl ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Konstatavo, jog atsakovo A. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas daryti išvadą atsakovą nepagrįstai įgijus turtą nusikalstamos veikos pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad dėl nežinomų asmenų nusikalstamos veikos jis patyrė žalą, dėl ko kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Teigia, jog neteisėtai išgavus iš jo elektroninės bankininkystės duomenis, buvo pasisavinta didelė pinigų suma, pervesta keliems asmenims, tame tarpe ir atsakovui. Tvirtina, jog atsakovas be teisinio pagrindo įgijo turtą, kurį privalo jam grąžinti. Nurodo, jog nebuvo tinkamai įvertintas faktas, jog žala atsirado iš delikto, turinčio nusikalstamos veikos požymių, ir mano, kad teismas be pagrindo netaikė CPK 30 straipsnio 6 dalies. Teigia, kad įstatymas užtikrina teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ginti pažeistą deliktu teisę ir mano, jog turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos pagal savo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 29 str.). Jei žala buvo padaryta asmenų turtui, ieškinys gali būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą ar žalos padarymo vietą (CPK 30 str. 6 d.). Byloje nustatyta, kad J. K. ieškinį pareiškė Panevėžio miesto apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą ir žalos padarymo vietą (b. l. 3-4). Pagal CPK 111 ir 135 straipsnių nuostatas, ieškinyje turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, J. K. reikalavimas grindžiamas dviem aspektais: nežinomų asmenų nusikalstama veika padaryta jo turtui žala ir A. K. ne pagrindo įgyta 2 000 € suma. Įvertinus ieškinio dalyką (reikalavimą), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju dominuoja be pagrindo įgyto turto grąžinimo klausimas, nes jokių reikalavimų asmenims, kurie ieškovui padarė žalą, nereiškiama (Civilinio kodekso 6.237-6.242 str., 6.263 str.). Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. K. pareikštą ieškinį vertino kaip ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, todėl ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, nes įstatymas nenumato ieškovui pasirinkimo teisės reiškiant minėto pobūdžio ieškinį (CPK 29 str.). Duomenų, kad atsakovas A. K. savo veiksmais būtų padaręs J. K. turtui žalą, ieškovas nenurodo. Ieškovo pateikta aplinkybė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis pripažintas nukentėjusiuoju, teismingumo klausimo nagrinėjamo atveju teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad skundžiama nutartis neužkertama galimybė ieškovui ginti savo pažeistas teises teisminiu keliu, tik išaiškinama, į kokį teismą jis turi kreiptis su ieškiniu (CPK 137 str. 3 d.). Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio pagrindu asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, garantuota teisė ir baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį.
Dėl paminėtų motyvų naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.