Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams A. K., Ž. K. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. K., Ž. K. 2 000 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą ir bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 2-3, 93).Atsakovas A. K. pateikė prašymą civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl kitų asmenų – D. S., G. S. K., E. P., M. A. veiksmų iš J. K. užvaldant 21 000 Eur. Kol nepriimtas nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje, negalima spręsti, ar kuris nors iš šių asmenų dalyvavo ir užvaldant 2 000 Eur iš J. K.. Nustačius, kad kuris nors iš šių asmenų prisidėjo savo veiksmais prie 2 000 Eur užvaldymo, atsakovas A. K. siektų, kad šie asmenys būtų įtraukti atsakovais šioje civilinėje byloje, nes nustačius bendrus jų veiksmus, atsirastų pagrindas privalomam procesiniam bendrininkavimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą.Ieškovas nesutiko su pareikštu prašymu dėl civilinės bylos sustabdymo, nes nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytų bylos sustabdymo pagrindų ir yra galimybė išnagrinėti civilinę bylą pagal joje esamą medžiagą. Be to, ieškovas pareiškė ieškinį dėl nepagrįstai įgyto turto grąžinimo, o ne dėl žalos atlyginimo.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarties dalimi civilinę bylą Nr. 2-28-743/2016 sustabdė, kol bus išnagrinėta baudžiamąja tvarka nagrinėjama byla Nr. 01-1-06548-15.Teismas nurodė, kad, nesant procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje, teismas negali įvykdyti CPK 158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nustatyti esmines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, negali patikrinti ir įvertinti atsakovo argumentų apie tai, kad asmenys, kurie yra įtariamieji tiriamoje baudžiamojoje byloje, yra atsakingi pagal ieškovo pareikštą ieškinį, nes dalyvavo užvaldant ieškovo nurodytus 2 000 Eur. Be to, atsakovas, nesutikdamas su ieškinio teisiniu pagrindu, kelia klausimą dėl kitų asmenų veiksmų teisėtumo, todėl teismui sprendžiant teisinio ginčo kvalifikaciją, turės būti įvertinti šie argumentai ir solidarosios atsakomybės pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį klausimas, kuriuo pagrindu reikės taikyti privalomojo procesinio bendrininkavimo normas. Spręsdamas dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, teismas pažymėjo, jog ši teisės norma civilinę bylą leidžia sustabdyti ir tuomet, kai byla nėra nagrinėjama teisme, tačiau nagrinėjama baudžiamąja tvarka, kurios pradžia – pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria civilinė byla sustabdyta, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui bylos nagrinėjimo pradžioje buvo žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo. Praėjus daugiau nei pusei metų nuo bylos nagrinėjimo pradžios, nesant naujų aplinkybių, atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo turėjo būti atmestas CPK 142 straipsnio 3 dalies pagrindu, suteikiančiu teismui teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06548-15, kuris yra nebaigtas. Teismas neteisėtai sustabdė bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kuris taikomas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Teismas be pagrindo nustatė privalomojo civilinės bylos stabdymo pagrindus ir neteisingai taikė teisės normas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tiesioginio teisinio ryšio su tiriama baudžiamąja byla nėra nustatyta ir to negalima nustatyti. Atsakovas A. K. tiriamoje baudžiamoje byloje yra tik liudytojas. Kitų asmenų veiksmų vertinimas nepaneigia atsakovo A. K. vieksmų, t. y. neteisėto turto įgijimo. Ieškinys pareikštas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Ieškinio pagrindo ir dalyko nustatymas yra išimtinai ieškovo prerogatyva. Ieškovas kitų asmenų veiksmų teisėtumo klausimų, išskyrus atsakovo Ž. K., nekėlė. Ginčijama nutartimi teismas, nurodydamas, kad byloje yra keliamas klausimas dėl kitų asmenų veiksmų teisėtumo, aiškiai išėjo už ieškinio ribų. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismas turėtų vertinti priimdamas galutinį procesinį sprendimą, o ne keisdamas ieškinio pagrindą ir dalyką.Atsakovas A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1 Teismas teisingai sprendė, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir susiklosčiusią procesinę situaciją, teismo sprendimas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą nėra neproporcinga priemonė ieškovo atžvilgiu.

7.2 Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kurių atsiradimas ir pašalinimas nepriklauso nuo teismo ar dalyvaujančių byloje asmenų veiksmų ir valios. Teismas pagrįstai taikė civilinės bylos sustabdymo institutą, nes sustabdomoji byla turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę.

7.3. Bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka iš esmės apima tiek ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, tinkamai nustatęs, kad tam tikrus veiksmus būtina atlikti ikiteisminio tyrimo institucijoms, gali sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).

7.4. Byloje pateiktame 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus rašte Nr. (3-AP- 3423)3S-32715) matyti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, siekiant atsakyti į klausimus, ar 2 000 Eur turtinė žala ieškovui J. K. padaryta D. S., G. S. K., E. P. ir M. A. bendrais veiksmais su atsakovais A. K. ir Ž. K., ir tiksliai nurodyti šios civilinės bylos visus atsakovus, bus galimybė tik tuomet, kai bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje ir jame bus nurodyta, kokių asmenų bendrais veiksmais padaryta turtinė žala nukentėjusiajam ieškovui.

7.5. Teismas nagrinėjamoje byloje siekė tinkamai nustatyti esmines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir tai nesudaro ieškovui prielaidos teigti, jog teismas tokiu būdu išėjo už ieškinio ribų.

7.6. Pagal atsakovo A. K. paaiškinimus ieškovo ieškinys buvo patikslintas įtraukiant atsakovu Ž. K.. Aplinkybė, kas yra atsakingi už ieškovo prarastus 2 000 Eur, turi būti nustatyta vienoje iš bylų, kuriai šis faktas turės prejudicinę ar kitokią įrodomąją reikšmę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytą privalomąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo laikomas nustatytomis faktines aplinkybes, įpareigojančias teismą privalomai sustabdyti civilinę bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą (CPK 162³ straipsnis) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas atsakovo prašymas. CPK 162³ straipsnyje apibrėžtos sprendimo dėl bylos sustabdymo priėmimo bendrosios sąlygos. Numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal šias sąlygas apibrėžiama civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas arba nenurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas taip pat kreipėsi į policijos komisariatą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06548-15 nurodoma, kad iš ieškovo nepažįstamas asmuo paskambinęs telefonu, apgaule išviliojo internetinės bankininkystės kodus ir nuo jo sąskaitos nuskaičiavo 7 200 Eur, bei nuo jo įmonės sąskaitos nuskaičiavo 13 900 Eur. D. S., G. S. K., E. P., A. K., M. A. yra asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką (t. 1, b.l. 4-5). Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pasiekęs teisminę stadiją, t. y. kad jau būtų nagrinėjama baudžiamoji byla, civilinėje byloje nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas (t.1, b.l. 2-3, 107-108, 119). Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-28-743/2016 iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kuri yra dar tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, nors teisingai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra baudžiamosios bylos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos sustabdymo santykio yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006; 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).Nagrinėjamu atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, kurio paskirtis surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų nustatymo. Tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios. Prejudicinių faktų samprata apibrėžta CPK 180 straipsnio 3 punkte, iš kurios lingvistinės formuluotės seka, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teismo nuosprendis yra priimamas tiesiogiai teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai gali būti tik rašytiniais įrodymais civiliniame procese. Dėl to CPK 163 straipsnio 3 punktas taikomas, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinę bylą, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių.Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008; 2008 m. vasario 15 d. m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).Tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų neteisėtai įgytus 2 000 Eur. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovas A. K. iš ieškovo sąskaitos atliko 2 000 Eur pavedimą į savo sąskaitą, kad 2016 m. kovo 21 d. teismo posėdyje atsakovas A. K. pripažino, jog sumą įgijo be teisinio pagrindo, kad veikė ne vienas, o savo sąskaitos numerį, jos naudojimo kodus bei banko sąskaitos naudojimo kortelę perdavė atsakovui Ž. K., kuris nuėmė nuo jo sąskaitos dalį pinigų, o dalį pinigų, paprašęs banko padidinti grynųjų pinigų nuėmimo limitą, nuėmė pats atsakovas A. K. ir perdavė atsakovui Ž. K. (t. 1, b. l. 93). Nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su apelianto pozicija dėl skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo, nurodydamas 2016 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštą Nr. (3-AP- 3423)3S-32715), šiame rašte iš esmės pakartojamos apeliacinės instancijos teismo aukščiau išdėstytos CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo nuostatos. Šiame rašte nurodyta, kad atsakovo atstovės prašomą konstatuoti aplinkybę (kad kiti asmenys dalyvavo nusikalstamoje veikoje) gali nustatyti tik teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir jame nurodydamas, kokių asmenų bendrais veiksmais padaryta turtinė žala nukentėjusiajam. Tam, kad būtų sąlygos taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą, visų pirma, baudžiamoji byla turi pasiekti teisminį nagrinėjimą, visų antra, civilinės bylos ir baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykai turi sutapti bei sprendimas dėl bylos sustabdymo turi atitikti CPK 162³ straipsnio sąlygas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad teismas turi tarp dviejų nagrinėjamų bylų nustatyti tiesioginį teisinį ryšį, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdo, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiam tikslui pasiekti, būtina nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejuose bylose, kuris, jeigu ir būtų pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nebuvo nustatinėjamas pirmosios instancijos teisme. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad civilinėje byloje gynybos pusė pradėjo keisti įrodinėjimo dalyką, t. y. kelti klausimą dėl žalos atlyginimo – civilinės atsakomybės instituto taikymo, ir kitų atsakovų įtraukimo į civilinę bylą. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip faktinį pagrindą sustabdyti civilinę bylą, nurodė, kad turės būti įvertinti šie atsakovo argumentai ir solidarosios atsakomybės klausimas, kuriuo pagrindu reikės taikyti privalomojo procesinio bendrininkavimo normas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu įrodinėjimo dalyko išplėtimu ir faktinių aplinkybių vertinimu kaip pagrindu spręsti kalusimą dėl bylos sustabdymo. Teisė pasirinkti savo materialinių subjektinių teisių gynimo būdą priklauso ieškovui. Sutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, kurį pasirinkti ir pakeisti turi teisę ieškovas. Teismas nėra saistomas tik teisinio pagrindo ir jį taiko savo iniciatyva, tačiau nekeičia faktinio pagrindo. Pagal procesinį bendrininkavimą reglamentuojančias CPK 43 straipsnio 2 dalies nuostatas , teismas taip pat tik ieškovo prašymu gali patraukti kitus byloje nedalyvaujančius asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Ieškovas tokio prašymo nepareiškė.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad civilinėje byloje įrodinės, jog asmuo įgijo turtą be teisinio pagrindo ir faktą, jog asmuo turtą realiai gavo (t.1, b.l. 2-3). Šiam faktiniam pagrindui pagrįsti byloje pateiktas atsakovo A. K. banko sąskaitos išrašas, iš kurios matyti, kad J. K. įmonė yra pervedusi į atsakovo sąskaitą 2 000 Eur sumą (t.1, b.l. 88). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kėlęs civilinės atsakomybės taikymo klausimą ir įrodinėjęs privalomąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį, kurios galimai gali būti susijusios su ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, laikydamas, kad galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kuri yra ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06548-15 stadijoje, bus reikšmingas nagrinėjant šioje civilinėje byloje nepagrįstai įgyto turto grąžinimo klausimą. Kokios reikšmingos ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės turi tiesioginį ryšį su civiline byla, kurioje pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto įgyto turto grąžinimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, kokias objektyviai esančias įstatymo nenurodytos kliūtys bus pašalintos ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teismas bylos sustabdymo pagrindą taikė formaliai, neįsitikinęs, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, todėl teismas negali sudaryti sąlygų bylai vilkinti, o privalo siekti kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2, 7, 72. straipsniai). Pastebėtina, kad atsakovas atskirajame skunde remiasi teismų praktika, kuri nepagrindžia atskirajame skunde išdėstytų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė klausimą, ar pagrįstai sustabdyta civilinė byla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą dėl privalomojo bylos sustabdymo pagrindo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų privalomojo sustabdymo institutą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo A. K. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria byla sustabdyta, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.