- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-375-856/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05619-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- E. A., A. B., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Alytaus pataisos namams, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija Alytaus pataisos namai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-291/2016 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams E. A., A. B., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Alytaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų E. A., A. B., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų solidariai priteisti 2838,28 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (1–3 b. l.).
2. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atsakovai E. A. ir A. B. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Šiuo metu atsakovai bausmes atlieka Alytaus pataisos namuose. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes minėti asmenys, atlikdami ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę Alytaus pataisos namuose, telefoninio sukčiavimo būdu iš jo apgaule išviliojo 2838,28 Eur (9800 Lt). Prašo priteisti jam padarytą žalą solidariai ne tik iš kaltų asmenų, bet ir iš valstybės, šiuo atveju iš LR Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų. Priteisti žalą iš valstybę atstovaujančių institucijų prašo todėl, jog pataisos įstaiga, kurioje bausmę atliko atsakovai, neužtikrino reikiamos nuteistųjų kontrolės, ir nuteistieji, būdami laisvės atėmimo vietoje, turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonais, nors įstatymai tą draudžia. Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip nustatė pati teisės aktuose, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. sudarė galimybę Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantiems asmenims padaryti nusikaltimą ieškovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų, o ieškovas ieškinyje neįrodo valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalą (43–45 b. l.).
4. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tinkamas atsakovo Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje turėtų būti Alytaus pataisos namai, nes ši įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymo Nr. 1R-65 8.1 punktu, užtikrina įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus (27 b. l.).
5. A. E. A. ir A. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų E. A. ir A. B. solidariai 2838,28 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. R., kitoje dalyje ieškinį atmetė (107–110 b. l.).
7. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžiu E. A. ir A. B. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį. E. A. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. B. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių. 2015-02-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendis paliktas galioti ir yra įsiteisėjęs. Šiuo metu abu atsakovai atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Nuosprendyje konstatuota, jog E. A. ir A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, t. y. A. R., priklausantį turtą – 2838,28 Eur (9800 Lt).
8. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo iš valstybės institucijų, privalo įrodyti visas aplinkybes, kurios patvirtintų valstybės institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus, kaltę, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. atsiradusios žalos. Nors ieškovo pareiga yra įrodyti ieškinį, jis šioje byloje teismui nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatytos sąlygos atsirasti atsakovų valstybės institucijų, t. y. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, kaltei.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovui neįrodžius atsakovų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, jų kaltės dėl ieškovui padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių, ieškinys šių atsakovų atžvilgiu negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti (117–119 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškovui tos kategorijos bylose nereikia teikti įrodymų apie atsakovo – valstybės – kaltę, nes atsakomybė kyla be kaltės. Tereikia įrodyti valstybės institucijos neveikimą, žalą, priežastinį ryšį tarp neveikimo ir žalos.
10.2. Padaryta žala yra akivaizdi, įrodyta nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, priežastinis ryšys taip pat akivaizdus – pataisos namams laiku atėmus telefonus iš nusikaltimą darančių asmenų, žala nebūtų padaryta. Nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovai ieškovui skambino ne mažiau dešimties kartų, nusikaltimas darytas ilgą laiką. Priežastinis ryšys yra tarp to, kad pataisos namai nesugebėjo įvykdyti įstatymu nustatytos pareigos – atimti iš bausmę atliekančių asmenų mobiliųjų telefonų, ir to, kad bausmę atliekantys asmenys galėjo ilgą laiką planuoti ir vykdyti nusikaltimą. Akivaizdu, kad Alytaus pataisos namai nevykdė pareigų, dirbo mažai, nors turėjo reikiamas pajėgas ir finansavimą, o tai yra įstatymuose nustatytų pareigų atsainus vykdymas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Alytaus pataisos namai prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą (124– 126 b. l.).
12. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Alytaus pataisos namų vykdomą veiklą ir jos analizę, teisingai konstatavo, kad pataisos namai ėmėsi visų būtinų priemonių, kad nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatytos sąlygos atsirasti atsakovų kaltei. Neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio tarp kaltės ir atsiradusių pasekmių. Teismas tinkamai ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino faktines aplinkybes, reikiamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
13. A. E. A. ir A. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-564-409/2014 E. A. ir A. B. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis už tai, kad atlikdami bausmę Alytaus pataisos namuose apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiojo A. R. pervestus pinigus 2838,28 Eur (9800 Lt) sumai už neva parduodamą turtą (autokrautuvą).
15. Ieškovas A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų E. A., A. B., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų priteisti 2838,28 Eur (9800 Lt) žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų E. A. ir A. B. solidariai 2838,28 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. R., kitoje dalyje ieškinį atmetė (107–110 b. l.). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad turtinė žala turi būti priteista iš valstybės, nes E. A. ir A. B. nusikaltimą padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmes Alytaus pataisos namuose, todėl, jo manymu, valstybė yra solidariai atsakinga.
16. Byloje keliamas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, deliktinės atsakomybės klausimas dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų pareigų neatlikimo vykdant Bausmių vykdymo kodekso ir Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala, kai pataisos namų įstaigos pareigūnams teisės aktais buvo nustatyta pareiga atitinkamu būdu elgtis, tačiau jie tos pareigos nevykdė.
17. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 str. 2–3 d.). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012).
18. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tuo atveju, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
19. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaudamasis Pataisos įstaigos taisyklių 90 ir 113 punktais vykdė 27 priemones užkardant draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus pataisos namus: organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų einančių į pasimatymus daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu, vykdomas patruliavimas Alytaus pataisos namuose ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, kratos metu naudojamas tarnybinis šuo, pasimatymų biuro laukiamajame yra iškabinta informacija apie narkotikų, draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra pasitelkiant medikus, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje gamybinėje ir uždaroje zonose, įrengtos gaudyklės tose vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė, įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 8, 9, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose, įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros ir jos pradėtos eksploatuoti 8, 9, 4, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros KPP-6 ir KPP-4, 2 ir 3 lokaliniuose sektoriuose. 2013 metais buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 106 permetimo atvejai. 2013 metais paimti 344 mobilūs telefonai ir 364 SIM kortelės bandant perduoti nuteistiesiems, APS skyrius atliko 39 tarnybinius tyrimus. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų veiksmų.
20. Atsakovas Alytaus pataisos namai pateikė teismui 2013 metų veiklos analizę, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Alytaus pataisos namus užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių 2013 metų planą bei šio plano ataskaitą, Kovos su korupcija programos įgyvendinimo Alytaus pataisos namuose 2013 metų priemonių planą bei šių priemonių įvykdymo ataskaitą (47–87 b. l.).
21. Iš minėtų įrodymų matyti, kad Alytaus pataisos namai ėmėsi priemonių siekiant užtikrinti, kad mobilieji telefonai nepatektų bausmę atliekantiems asmenims, tačiau pripažintina, kad šios priemonės buvo nepakankamos. Kad šios priemonės buvo nepakankamos patvirtina Alytaus pataisos namų 2013-01-06 pažyma Nr. 185-6 K, kurioje nurodyta, jog 2013 metų darbo plane numatytos priemonės įvykdytos, išskyrus dėl lėšų trūkumo nesuremontuotos ir neatnaujintos gaudyklės ant tvorų, juosiančių pataisos namų teritoriją, dėl Viešojo saugumo tarnybos didelio užimtumo, pirmajame pusmetyje nebuvo organizuoti bendrieji mokymai (75 b. l.). Alytaus pataisos namų 2013 m. veiklos analizės duomenyse nurodyta, kad vis didėja nuteistųjų pasipriešinimo atvejų siekiant neatiduoti draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus, o galbūt ir nuslėpti nusikaltimo padarymo priemonę (mobiliojo ryšio telefonas). Taip pat nurodyta, kad Alytaus pataisos namai, išanalizavę gautą informaciją bei duomenis iš policijos komisariatų 2013 metų pirmame pusmetyje, padarė išvadą, kad sukčiavimas mobiliojo ryšio telefonais bei kompiuterių pagalba (Skype ar kitų internetinių programų pagalba), lokaliniuose sektoriuose, kuriuose nėra įrengta mobiliojo ryšio slopinimo įrenginių, yra masinis reiškinys, todėl buvo imtasi skubių prevencinių priemonių. 2013 m. veiklos analizės duomenyse nurodyta, kad 2013 metais iš nuteistųjų buvo paimti 977 mobilieji telefonai, 790 SIM kortelių, o bandant perduoti nuteistiesiems paimta 344 mobilieji telefonai, 364 SIM kortelės (53, 54 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte pateikti duomenys, jog mobilaus ryšio telefonas „Nokia 2310“, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiam A. R., rastas pas E. A. (2014-02-05 daiktų apžiūros protokolas), o telefono numeris 860395063 (A. A.) su A. R. abonentu Nr. 869417540 laike nuo 2013-04-27 iki 2013-05-07 jungėsi 58 kartus. Niekas iš pataisos įstaigos darbuotojų šiuo laikotarpiu nekontroliavo nuteistųjų E. A. ir A. B. elgesio bei netrukdė jiems to daryti, o tai patvirtina, kad pareigos užtikrinti, jog nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu, nebuvo vykdomos (LR Teisingumo ministro 2003-07-02 Įsakymo Nr. 194 dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo 123 – 127 str.). Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus atsakovo veiksmus. Jeigu Alytaus pataisos namai būtų įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, E. A. ir A. B. nebūtų turėję mobiliojo telefono ir nebūtų skambinę A. R. bei tokiu būdu išvilioję iš jo 2838,28 Eur (9800 Lt), todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp Alytaus pataisos namų darbuotojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendžiu. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės pavirtina, kad Alytaus pataisos namai savo neveikimu galėjo prisidėti prie pataisos namuose atlikusių laisvės atėmimo bausmes nuteistųjų E. A. ir A. B. nusikalstamos veikos vykdymo.
22. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, nėra atleidžiama nuo pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str.). Netinkamas šių bendro pobūdžio pareigų vykdymas yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti (CK 6.246 str. 1 d.). Taigi, byloje nustačius faktą, kad pas nuteistąjį E. A. rastas ir paimtas mobilusis telefonas „NOKIA 2310“ su SIM kortele, ir tai, kad atsakovai E. A. ir A. B., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, iš mobiliojo ryšio telefono skambino ieškovui, t. y. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti, reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo pačios nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonų.
23. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl tokia įstatymo leidėjo nustatyta bausmės paskirtis lemia sustiprintą pozityvią valstybės institucijų pareigą užtikrinti visuomenės apsaugą nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų ir jos vykdymui kelia aukštesnius reikalavimus. Todėl aukščiau nurodytos ir apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad teismas konstatuotų, jog Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (CK 6.246 str. 1 d.).
24. Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.
25. Nagrinėjamu bylos atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji E. A. ir A. B. neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių ieškovui atsiradimo sąlyga. Sprendžiant, ar atsakovo neteisėtas neveikimas nėra pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių, svarbu yra tai, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės patenka į atsakovo valdomą pataisos namų teritoriją ne dėl vienkartinio ar trumpalaikio atsakovo pareigos prižiūrėti, kad mobilieji telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, neatlikimo, o dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė negali sistemingai iš viso užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją, nes bylos duomenimis Alytaus pataisos namams buvo ir yra žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į įstaigą problema. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013).
26. Kadangi dėl valstybės valdžios institucijų (šiuo atveju Alytaus pataisos namų) neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą privalo atlyginti valstybė, todėl ieškovo A. R. patirta 2838,28 Eur žala, kartu su E. A. ir A. B., priteistina ir iš Lietuvos valstybės, sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo Alytaus pataisos namų atžvilgiu paliekant nepakeistą (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovas prašo priteisti 2838,28 Eur (9800 Lt) žalą iš visų atsakovų solidariai. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto prašymą kaip nepagrįstą. Solidariai už atsiradusią žalą atsako asmenys, bendrai padarę žalos, tai yra solidarioji atsakomybė atsiranda iš tų asmenų bendrų veiksmų, su pasekmėmis susijusių tiesioginiu priežastiniu ryšiu (CK 6.279, 6.296 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tiesioginė atsiradusios žalos priežastis yra atsakovų E. A. ir A. B. padarytas nusikaltimas, o kitų atsakovų pareigų neatlikimas su atsiradusiomis pasekmėmis yra susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu, tai yra tai tik sudarė sąlygas minėtam nusikaltimui įvykti. Taigi, nėra jokio pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir pateiktus įrodymus, vadovaudamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškovui A. R. priteisia 946,09 Eur žalos atlyginimo, o sprendimą kitoje dalyje keičia ir iš atsakovų E. A. ir A. B. solidariai priteisia 1892,19 Eur žalos atlyginimo. Atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, o bylinėjimosi išlaidos valstybei (28,38 Eur žyminis mokestis ir 2,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nepriteisiamos esant subjektų sutapimui.
29. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius įrodymus, todėl teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo A. R. ieškinys Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 946,09 Eur (devyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai 09 ct) žalą ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškinys, pakeisti.
Priteisti iš atsakovų E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1892,19 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt du eurai 19 centų) žalą ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovų E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, ieškovui A. R. po 33,33 Eur (trisdešimt trys eurai 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 31,23 Eur (trisdešimt vienas euras 23 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.