- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- 2-115-291/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- E. A., A. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.5.10.2.1Neteisėta veika
- 2.5.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.5.10.2.3Kaltė
- 2.5.10.2.4Žala
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.3Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.7Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.9Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.174.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. R. ieškinį atsakovams: E. A., A. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, (duomenys neskelbtini) pataisos namams dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų solidariai 2838,28 Eur žalos atlyginimo ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2014-10-14 Šiaulių apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atsakovai E. A. ir A. B. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 182str.1. ir nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Šiuo metu atsakovai bausmes atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nes minėti asmenys, kalėdami (duomenys neskelbtini) Pataisos namuose, telefoninio sukčiavimo būdu iš jo apgaule išviliojo 2838,28 Eur. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, jis civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs, tačiau dabar prašo priteisti jam padarytą žalą solidariai ne tik iš kaltų asmenų, bet ir iš valstybės, šiuo atveju iš LR Teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) Pataisos namų bei Teisingumo ministerijos. Priteisti žalą iš valstybę atstovaujančių institucijų prašo todėl, jog pataisos įstaiga, kurioje buvo atsakovai, neužtikrino reikiamos nuteistųjų kontrolės, ir nuteistieji, būdami laisvės atėmimo vietoje, turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonais, nors įstatymai tai draudžia.
Ieškovo atstovas advokatas A.Račkauskas prašo ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtą 2838,28 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai E. A. ir A. B. teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai.
Atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Gautas prašymas nagrinėti bylą be ministerijos atstovo, bei tinkamu atsakovu šioje byloje pripažinti (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kadangi pagal įstaigos nuostatų, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu r. 1R-65 8.1. punktą, pataisos namai užtikrina įstatymų nustatytą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą, priežiūrą ir šių asmenų izoliavimo reikalavimus.
Teismas šioje byloje atsakovu pripažino ir (duomenys neskelbtini) pataisos namus.
Atsiliepimas
Atsakovo (duomenys neskelbtini) pataisos namų atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Gautas atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį dėl žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) pataisos namams atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, jog LR BVK 1 priedo 6p. draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti mobilaus ryšio telefonus. 2013m. (duomenys neskelbtini) pataisos namai, vadovaudamiesi pataisos įstaigų taisyklių 90p. ir 113p. vykdė 27 priemones užkardant draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į (duomenys neskelbtini) pataiso namus, buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 106 permetimo atvejai. 2013 m. paimti 344 mobilaus ryšio telefonai ir 364 SIM kortelės, bandant perduoti nuteistiesiems, APS skyrius atliko 39 tarnybinius tyrimus. (duomenys neskelbtini) pataisos namai ėmėsi visų tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai, ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų. (duomenys neskelbtini) pataisos namai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi visų būtinų veiksmų, todėl ieškovas neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovo paaiškinimo bylos dokumentų matyti, jog 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu E. A. ir A. B. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 182str.1d. E. A. paskirta 1metų ir 8 mėn, laisvės atėmimo bausmė. A. B., subendrinus paskirtąją 1 metų ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių. (b.l.4-13). 2015- 02-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis paliktas galioti ir yra įsiteisėjęs. Šiuo metu abu atsakovai atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nuosprendyje konstatuota, jog E. A. ir A. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, t.y. A. R. priklausantį turtą -9800Lt.
Pagal LR CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ nurodė, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veikų pasekmės (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama). Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtame senato nutarime, teismų praktikoje ši nuostata aiškinama taip: nebereikia iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių, esančių civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtyje, taip pat to, kad tą veiką padarė asmuo, kuriam priimtas teismo nuosprendis (Teismų praktika Nr. 22).
Tačiau ieškovas siekia prisiteisti žalą ne tik iš nuteistų asmenų, t.y. atsakovų E. A. ir A. B., bet ir iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos bei (duomenys neskelbtini) pataisos namų.
Šiuo atveju, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ieškovui tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių bei kaltė. Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso ( toliau LR BPK ) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
LR CK 271 str. 4d. nustatyta, jog Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat turtinės žalos atsiradimas siejamas su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sukeliančiais teisines pasekmes atitinkamam visuomenės santykio dalyviui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai- tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui , pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją vykdė. ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2010)
Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo iš valstybės institucijų, taip pat privalo įrodyti visas aplinkybes, kurios patvirtintų valstybės institucijų darbuotojų neteisėtus veiksmus, kaltę, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir kilusių pasekmių, t.y. atsiradusios žalos. Nors ieškovo pareiga įrodyti ieškinį, jis šioje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatytos sąlygos atsirasti atsakovų, t.y. valstybės institucijų - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų kaltei.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) pataisos namai teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius šios institucijos vykdomą veiklą bei šios veiklos analizę ( b.l. 47-87) , iš kurių matyti, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) pataisos namai tinkamai vykdė savo tiesiogines funkcijas ir ėmėsi visų būtinų priemonių užtikrinant, kad nuteistieji, atliekantieji laisvės atėmimo bausmes, negalėtų naudotis mobilaus ryšio telefonais ir apsaugota visuomenė nuo nusikalstamų neteisėtų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų.
Ieškovui neįrodžius atsakovų: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtų veiksmų, jų kaltės dėl ieškovui padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių, ieškinys šių atsakovų atžvilgiu negali būti tenkinamas.
2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog kaltinamieji, t.y. atsakovai E. A. ir A. B. bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, naudodamiesi neteisėtai turėtu mobilaus ryšio telefonu, sukčiavo ir apgaulės būdu įgijo A. R. priklausančius 9800Lt ( 2840,58 Eur), bei padarė tokio dydžio žalą. Nors nuosprendžiu nustatyta, jog A. R. padaryta 2840,58 Eur dydžio žala, jis prašo priteisti 2838,28 Eur, todėl tokio dydžio žala ir priteistina iš atsakovų E. A. ir A. B..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl remiantis 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti atsakovai, jas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 85,15 Eur( CPK 80 str. 1 d. 1 p.), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,54 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str.-270str.,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų: E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 2838,28 Eur ( du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 28 euro centus) žalos atlyginimo ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų: E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai ieškovui A. A. 100 Eur ( vieną šimtą eurų) už advokato paslaugas.
Priteisti iš atsakovų: E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 85,15 Eur ( aštuoniasdešimt penkis eurus, 15 euro centų) žyminio mokesčio ir 8,54 Eur (aštuonis eurus ir penkiasdešimt keturis euro centus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.