Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-736-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-18
Bylos Nr.: e2S-736-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02383-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: A. E.
Atsakovas: A. E.

Kategorijos

3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
3.3.4.6Kiti su proceso atnaujinimu susiję klausimai
3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2S-736-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02383-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.6; 3.3.2.6.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-4225-980/2024 pagal pareiškėjo (atsakovo) A. E. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui A. E., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. R., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. E. prašė atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023; atnaujinus procesą civilinėje byloje panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą už akių ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) A. E. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023 atmestas.

3. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teismas nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo iš esmės grindžia tuo, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovė nedėjo visų pastangų sužinoti apie prievolės pasibaigimą, taip pat tuo, jog ieškovė galbūt nežinojo apie įvykusį draudžiamąjį įvykį arba specialiai jį nuslėpė, paaiškėjo nauji reikšmingi faktai, kurie bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinomi nei pareiškėjui, nei teismui ir kurie turi neabejotiną teisinę svarbą išnagrinėtos bylos baigčiai. Teismas pažymėjo, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra ta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, todėl pareiškėjo (atsakovo) nurodomos aplinkybės, jog jam nebuvo žinoma, kad ieškovė nedėjo visų pastangų sužinoti apie prievolės pasibaigimą, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą dėl to, kad šios aplinkybės neegzistavo nagrinėjant bylą, todėl jos negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis.

Šalies argumentai

5. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023 pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatytas terminas pašalinti prašymo trūkumus, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė ir trūkumų nepašalino. Taip pat atsakovas elgėsi pasyviai nagrinėjant civilinę bylą, kurios procesą prašo atnaujinti, neteikė atsiliepimo ir nesutikimo su ieškiniu argumentų, nors tokią teisę ir sąlygas turėjo, buvo tinkamai buvo informuotas apie civilinį procesą ir turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis gintis nuo jam pareikšto ieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pareiškėjas (atsakovas) pateikė Lietuvos banko duomenis, tačiau vertino, kad ši institucija nėra susijusi su pačia ieškove ir jos vykdoma veikla, o abstraktūs atsakovo teiginiai nesudaro jokio pagrindo atnaujinti procesą, be to, tokius duomenis atsakovas galėjo pateikti ir gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio dar iki sprendimo už akių priėmimo. Teismas konstatavo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas (atsakovas) nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokio įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų spręstas klausimas dėl įvykusio materialinių teisių perleidimo, pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis perleistos materialinės teisės į atsakovą, negaliojimo.

7. Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias dėsto prašyme dėl proceso atnaujinimo, galėjo remtis gindamasis nuo ieškinio išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl jo nurodytos aplinkybės neatitinka ir kitos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos – turėti esminę reikšmę bylai.

8. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu, todėl negali būti pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. E. (apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023 arba grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. AB SEB bankui UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo 84 930,16 Eur draudimo išmoką dėl skolininko nemokumo, o tai reiškia, jog sandoris pasibaigė jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu. Ši aplinkybė turi reikšmės skolos pagrįstumui, nes pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir visos išvestinės prievolės, o asmuo, neįgijęs teisės į prievolę, negali teisme reikšti reikalavimo dėl prievolės įvykdymo.

9.2. Apie tai, kad pagrindinė prievolė (paskola) pasibaigė, 2024 m. kovo 19 d. sužinojo iš Lietuvos banko duomenų sistemos. Pasikonsultavęs su finansų specialistu 2024 m. kovo 15 d. sužinojo, kad finansų įstaigos Lietuvos bankui privalo teikti duomenis apie sudaromus sandorius, tarp jų ir apie jų perleidimą tretiesiems asmenims. Įvykus draudžiamajam įvykiui paskola pasibaigė, o apie perleidimą UAB „Intrum Lietuva“ nebuvo pranešta. Apie bylai reikšmingą informaciją sužinojo 2024 m. kovo 15 d. Šis terminas laikytinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžia.

Šalies argumentai

9.3. UAB „Intrum Lietuva“, perėmusi sandorį iš pirminio kreditoriaus, teismui turėjo atskleisti informaciją apie sandorio galiojimą, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės lemia ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindą.

9.4. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad ieškovė nedėjo visų pastangų sužinoti apie prievolės pasibaigimą, pati galbūt nežinojo apie draudžiamąjį įvykį arba informaciją nuslėpė. Dėl to teismo sprendimas galbūt buvo priimtas netikslios ar nuslėptos informacijos pagrindu. Tai sudaro pagrindą manyti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 dalyje numatytas pagrindas atnaujinti procesą, nes teismas netinkamai pritaikė įstatymą priteisęs skolą ir tenkinęs kitus susijusius reikalavimus.

9.5. Pirmosios instancijos teismas, akcentavęs įsiteisėjusio sprendimo res judicata galią ir neatnaujinęs proceso, prioritetą teikė ne teisingumui, kuris yra pagrindinis teismo sprendimo tikslas, o bet kokiam sprendimui, kuris yra priimtas byloje nesurinkus visos informacijos apie ginčo aplinkybes, nors jos, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali lemti sprendimo panaikinimą ir naujo, galbūt priešingo sprendimo priėmimą. Prašydamas atnaujinti procesą siekė, kad ginčas būtų išnagrinėtas įvertinus abiejų šalių argumentus ir kad būtų priimtas abejonių dėl teisėtumo ir pagrįstumo nekeliantis teismo sprendimas. Galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus.

9.6. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri patvirtina atskirojo skundo argumentą, jog, išnagrinėjus bylą pagal pateiktus naujus argumentus ir įrodymus, gali būti priimtas kitoks sprendimas.

Šalies argumentai

9.7. CK 6.104 straipsnis reglamentuoja pradinio kreditoriaus pareigą perduoti visus su reikalavimo teise susijusius dokumentus, tarp jų ir dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Šiuo atveju tokios teisės pradinis kreditorius neturėjo, nes dėl sandorio buvo įvykęs draudžiamasis įvykis ir sandoris pasibaigė. Nesupranta, kodėl teismas aiškino procesinių ir materialinių teisių perėmimą, juo labiau kad pagal CK 6.107 straipsnį skolininkas turi teisę į naujo kreditoriaus reikalavimus reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui.

9.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino argumentų dėl proceso atnaujinimo, nenagrinėjo prašymo visa apimtimi, nepasisakė, ar pateikti argumentai turi įtakos bylai ir jos galimai baigčiai, netyrė aplinkybių dėl reikalavimo egzistavimo.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu atskirojo skundo prašo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovas atskirajame skunde dėsto tuos pačius argumentus kaip ir prašyme atnaujinti procesą.

Šalies argumentai

10.2. Atsakovas piktnaudžiauja procesu, nes 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismo nutarties dėl prašymo trūkumų pašalinimo nevykdė ir jokių veiksmų nesiėmė. Pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog duomenis iš Lietuvos banko gavo 2023 m. kovo 19 d. pateikęs užklausą apie registruotas prievoles. Taigi, atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir nurodo, kad jam tik dabar paaiškėjo naujos aplinkybės, nors apie jas žinojo jau civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau savo teisių ir pareigų neįgyvendino, įrodymų neteikė, o sprendimas už akių buvo priimtas tik 2023 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovas tyčia ir sąmoningai nepasinaudojo savo teise gintis nuo pareikšto ieškinio. Patenkinus atsakovo prašymą ir atnaujinus procesą susidarytų situacija, jog bet kuris asmuo, netinkamai gynęsis nuo jam pareikšto ieškinio, galėtų kreiptis į teismą ir prašymą atnaujinti procesą grįsti duomenimis, kuriais vykusio proceso metu jis jau galėjo ir turėjo disponuoti, bet tų duomenų neteikė.

10.3. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje ir tai yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Dėl to sprendžiant dėl procesinių teisių perėmimo negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole išieškotojui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, nenurodė jokio įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriame būtų spręstas klausimas dėl įvykusio materialinių teisių perleidimo ar pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis perleistos materialinės teisės į atsakovą, negaliojimo.

10.4. Atsakovas įrodinėjimo pareigą atskiruoju skundu siekia perkelti ieškovei, nors ji įrodinėjo atsakovo prievolę jai žinomais argumentais ir įrodymais. Tuo tarpu įrodymų rinkimo ir pateikimo pareigą teismui apie neva pasibaigusią prievolę turi tik pats atsakovas.

10.5. Lietuvos bankas nėra bylos šalis, nėra susijęs su ieškove ir jos vykdoma veikla, o abstraktūs atsakovo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą. Atsakovo pateikti išvestiniai duomenys apie neva pasibaigusias prievoles ieškovės neįpareigoja teikti ar gauti kokius nors duomenis iš Lietuvos banko. Atsakovas klaidingai supranta savo prievolę. 2017 m. lapkričio 15 d. AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas iš Kredito sutarties ir Laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises. Vėliau šios teisės buvo perleistos ieškovei. Taigi, tiek AB SEB bankas, tiek UAB „Būsto paskolų draudimas“ galbūt turėtų teikti informaciją apie prievoles Lietuvos bankui, tačiau ieškovė tokios informacijos Lietuvos bankui neteikia, nes nėra finansų įstaiga. UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido ieškovei savo reikalavimo teises į atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023). Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai. EŽTT, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismui galutinai išsprendus ginčą, jo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

14. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau, kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

15. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023 iš atsakovo A. E. priteista 42 338,60 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 860 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei UAB „Intrum Lietuva“. Priimdamas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą už akių teismas nustatė, kad AB SEB bankas ir trečiasis asmuo 2007 m. gegužės 5 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 0450718012257-50, kuria skolininkas įsipareigojo kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas pagal Kredito sutartį mokėtinas sumas. Tinkamas Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, sudaryta 2007 m. gegužės 9 d. tarp banko ir A. E. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir skolininkas 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Būsto kredito draudimo sutartį. Antstolė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0109/16/00471 pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą Nr. MK-1621 dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo iš skolininko. Bankas laiduotojui 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr.01.10.03-23177 atsiuntė įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo pagal laidavimo sutartį, juo informavo laiduotoją, kad skolininkas nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui, todėl kredito sutartį laikys nutraukta ir imsis teisinių priemonių išieškoti skolą. Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas iš kredito sutarties ir laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises. 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė Reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido ieškovei visas iš kredito sutarties ir laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises. Ieškovė informavo laiduotoją apie reikalavimo sutarties sudarymą ir pareikalavo įvykdyti prievolę geruoju, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. Teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje; šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą išnagrinėjęs ir atmetęs atsakovo A. E. atskirąjį skundą.

16. Nustatyta, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 4 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tos pačios dienos nutartimi teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsakovui teismo nustatytu terminu trūkumų neištaisius 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarta jo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

17. Pareiškėjas (atsakovas) 2024 m. kovo 19 d. padavė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams ištaisyti. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 15 d. pateikė patikslintą prašymą ir jį grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais, t. y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis ir aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Taigi, patikslintame prašyme pareiškėjas nurodė, jo nuomone, egzistuojant du proceso atnaujinimo pagrindus. Šį patikslintą prašymą teismas priėmė 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatavęs, jog 2024 m. kovo 27 d. nutartimi nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai buvo ištaisyti, tačiau iš 2024 m. balandžio 23 d. nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ir vėliau ginčijama 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi išnagrinėjo tik pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir konstatavo, kad jis neegzistuoja, o dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jo nevertino.

18. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju paskolos, o kartu su juo ir laidavimo sandoris pasibaigė jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, t. y. UAB „Būsto paskolų draudimas“ AB SEB bankui išmokėjus 84 930,16 Eur draudimo išmoką dėl skolininko nemokumo. UAB „Intrum Lietuva“, perėmusi sandorį iš pirminio kreditoriaus, teismui turėjo atskleisti informaciją apie sandorio (ne)galiojimą, tačiau to nepadarė, galbūt nuslėpė, galbūt pati neturėjo informacijos, tačiau nedėjo visų pastangų, kad sužinotų apie prievolės pasibaigimą. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 370 straipsnį, reglamentuojantį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas, t. y. patikrinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šie klausimai išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai turėjo būti išspręsti ginčijama 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, t. y. spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti. Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

21. Kaip minėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju neegzistuoja, tačiau vertindamas pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Ginčijama nutartis grindžiama procesinio teisių perėmimo instituto sąvokos paaiškinimu, tačiau pareiškėjas prašymo atnaujinti procesą negrindė procesinio teisių perėmimo negalimumu. Pareiškėjas prašymą iš esmės grindė tuo argumentu, kad jo laidavimo prievolė pasibaigė po to, kai UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką kreditoriui pagal paskolos sutartį. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti Lietuvos banko duomenys, pagal kuriuos jis neturi laidavimo prievolės, patvirtina jo teiginius, todėl naujoji kreditorė (ieškovė) UAB „Intrum Lietuva“ negalėjo perimti neegzistuojančios reikalavimo teisės. Šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino. Be to, pažymėtina, kad ginčijamos nutarties motyvai, jog atsakovas neištaisė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų, niekaip nėra susiję ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo.

23. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, ši sąvoka yra vertinamoji. Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Taigi pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi iš viso nevertino, ar egzistuoja aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas. Šiuo aspektu sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo prašymo visa apimtimi, nepasisakė, ar išdėstyti argumentai turi įtakos bylai ir jos galimai baigčiai.

24. Taip pat, kaip minėta, antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas turi įvertinti, ar nepraleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą, o kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

26. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais.

27. Pareiškėjo teigimu, apie tai, kad pasibaigė pagrindinė prievolė (paskola), jis sužinojo 2024 m. kovo 19 d. iš Lietuvos banko duomenų sistemos, kadangi, kaip teigia, pasikonsultavęs su finansų specialistu, 2024 m. kovo 15 d. sužinojo, kad finansų įstaigos Lietuvos bankui privalo teikti duomenis apie sudaromus sandorius, tarp jų ir apie jų perleidimą tretiesiems asmenims. Pareiškėjas teigia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui paskola pasibaigė, kartu su ja pasibaigė ir laidavimas, o apie teisių perleidimą UAB „Intrum Lietuva“ Lietuvos bankui nebuvo pranešta. Pareiškėjas teigia, kad apie šią bylai reikšmingą informaciją sužinojo 2024 m. kovo 15 d. ir šis terminas laikytinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats pareiškėjas kartu su 2024 m. kovo 19 d. prašymu atnaujinti procesą pateikė trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimą, kuris buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7137-1025/2019 pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui A. E. dėl palūkanų ir delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas priteisimo. Šiame atsiliepime UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, jog 2015 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą dėl 84 930,16 Eur draudimo išmokos išmokėjimo AB SEB bankui, kadangi prievolė nebuvo įvykdyta ir kredito sutartis buvo nutraukta. Bankas ir trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2019 m. sausio 21 d. susitarimą Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuria Bankas perleido naujai kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į skolininką O. R. pagal 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. 0450718012257-50 su vėlesniais jos pakeitimais ir reikalavimo teises į laiduotoją A. E. pagal 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį Nr. 04/07137 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais dėl likusio 42 338,60 Eur įsiskolinimo. Šias atsiliepime išdėstytas aplinkybes patvirtina įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7137-1025/2017 nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš nurodytos civilinės bylos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO proceso kortelės duomenų taip pat matyti, kad pats atsakovas A. E. 2019 m. spalio 24 d. pateikė Lietuvos elektroninių paslaugų gyventojams informacinės sistemos EPGIS interneto vartų išrašus apie savo turimus įsipareigojimus, tarp jų ir pagal kredito sutartį Nr. 0450718012257-50 AB SEB bankui. Taigi, atsakovas dar 2019 m., tikėtina, žinojo apie galimybę gauti Lietuvos banko duomenis apie savo turimus įsipareigojimus, apie savo turimą prievolę pagal laidavimą ir jos dydį – 42 338,60 Eur (būtent tokio dydžio skolą iš pareiškėjo ir priteisė Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023), tačiau šių aplinkybių įtakos pareiškėjo teiginiams, jog tik jis 2024 m. kovo 15 d. sužinojo apie finansų įstaigų prievolę Lietuvos bankui teikti duomenis apie sudaromus sandorius, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nevertino, ar prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė laiku, nevertino, kaip pareiškėjo nurodyta data susijusi su pareiškėjo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais ir ar ji gali būti laikoma CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino eigos pradžia.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, ginčijamoje nutartyje taip pat iš viso nevertino, ar prašymas pateiktas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, ar jis nėra praleistas, ar pareiškėjo nurodyta data (2024 m. kovo 15 d.) iš tiesų laikytina termino pradžios momentu. Minėta, kad procesas gali būti atnaujintas tik nustačius, kad egzistuoja abi privalomos įstatyme nustatytos sąlygos: prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai ir iki galo neišsiaiškintos anksčiau nurodytos aplinkybės. Nustatytų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes pagal neišnagrinėtų klausimų pobūdį ir apimtį apeliacinės instancijos teismas bylą turėtų nagrinėti iš esmės naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tokia situacija prieštarautų apeliacijos paskirčiai, taip pat paneigtų šalių teisę į apeliaciją po to, kai klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo iš esmės ir tinkamai išnagrinės pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymo atnaujinti procesą klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

31. Šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir prašymo atnaujinti procesą klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė