- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1555-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04255-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. D., T. O.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) V. D. ir T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams V. D. ir T. O. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. D. ir T. O. (toliau – atsakovai, apeliantai) 1 545,20 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. pastatė automobilį Volvo V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), gyvenamojo namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nuo šalia esančio, atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogo ant ieškovo Automobilio nukrito sniegas ir sugadino Automobilį. Ieškovo teigimu jis patyrė 1 545,20 Eur žalą, kurią sudaro 1 399,99 Eur automobilio remonto išlaidos ir 145,20 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidos remonto metu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų šeimininkas. Atsakovai yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkai, todėl jie turėjo pareigą pasirūpinti, kad jų namas nekeltų pavojaus ir žalos kitiems asmenims.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis – NT registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, adresu (duomenys neskelbtini)s registruotas 0,0774 ha ploto, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklype stovintis pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio statybos pradžia 2017 m., pabaiga – 2020 m. Susipažinus su nurodyto namo statybos ir sklypo užstatymo projektiniais pasiūlymais bei Aiškinamuoju raštu, nustatyta, kad minėtame sklype yra 7 automobilių stovėjimo vietos ir viena automobilių saugojimo aikštelė, išdėstytos aplink namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų namą ir „parkavimo“ vietas skiria 10 metrų atstumas. Iš pateiktų ieškovo nuotraukų matyti, jog jis automobilį laikė ne automobiliams saugoti skirtoje vietoje, o sklypo dalyje, kurioje pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą turi augti žolė, ši sklypo dalis skirta rekreacijai ir patenka į apsaugos zoną. Ieškovas, laikydamas automobilį ne tam skirtoje vietoje elgėsi neteisėtai ir savo rizika. Atsakovų nuomone, byloje nėra įrodymų apie tai, kad sniegas susiformavo ir nukrito dėl namo stogo ar jo konstrukcijų sugriuvimo, kitokių trūkumų, todėl įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio dalyje nurodytų sąlygų. Teigė, kad sprendžiant dėl namo bendraturčių civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėja, reikalavimą grindžia kitu pagrindu – „griežtąja atsakomybe”, t. y. atsakomybe be kaltės, kurios įrodymų taip pat nepateikė.
4. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir pažymėjo, kad atsakovas savo atsiliepimą iš esmės motyvuoja tik tuo, kad jis netinkamoje vietoje laikė automobilį, todėl pats yra atsakingas už žalą. Ieškovas pabrėžė, kad projektiniai pasiūlymai nėra statinio projekto dalis, o jų tikslas yra išreikšti projektuojamo statinio pagrindinių sprendinių idėją, tačiau jokiu būdu neapriboja teisės sklypo savininkams išdėstyti rekreacines, želdinių, ar parkavimo vietas kitokia tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 1 545,20 Eur žalos atlyginimo, lygiomis dalimis iš atsakovų 1246 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 623 Eur, taip pat priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų 13,28 Eur (po 6,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 21 d. automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Kitos dienos rytą automobilis buvo rastas apgadintas dėl nuo gyvenamojo namo stogo, esančio (duomenys neskelbtini), nukritusio sniego. Ieškovas iškvietė policiją, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio apgadinimo. Ieškovas 2022 m gruodžio 28 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Automobilių priežiūros centras“ dėl automobilio remonto bei pakaitinio automobilio nuomos. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovas patyrė 1 545,20 Eur žalą.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti jiems priklausantį turtą ir imtis saugumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitiems asmenims ar jų turtui. Kadangi pastarieji nepašalino sniego nuo jiems priklausančio namo stogo, buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, tai patvirtina ir UAB „Automobilių priežiūros centras“ atlikta automobilio apžiūra bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Tuo tarpu atsakovai duomenų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes, nepateikė.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs ir dėl jų nepakankamo veikimo buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Taigi atsakovų neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovų nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos namo priežiūros, saugumo priemonių stokos (pvz. įspėjamų ženklų, apsauginės juostos, sniego gaudyklių nebuvimo), ieškovo turtui buvo padaryta žala. Taigi, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kurios būtinos taikant griežtąją civilinę atsakomybę, t. y.: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovų priteistina 1 545,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktą, projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą (dispozityvia forma), sprendė, kad projektiniai pasiūlymai neapriboja teisės sklypo savininkams išdėstyti rekreacines, želdinių ar parkavimo vietas kitokia tvarka, t. y. savo esme jie yra rekomendacinio, o ne privalomojo (imperatyvaus) pobūdžio.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog ieškovas automobilį laikė neleistinoje vietoje, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių savavališkos ar neteisėtos statybos faktą, duomenų, patvirtinančių, jog kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ieškovo veiksmų.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovai (apeliantai) V. D. ir T. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Byloje nėra duomenų ir šiuos duomenis patvirtinančių rašytinių įrodymų ar kvalifikuotų specialistų išvadų, kad sniego gabalas susiformavo ir nukrito dėl namo ar jo konstrukcijų, šiuo atveju stogo, trūkumų, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. Dėl to, sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.266 straipsnio 1 dalies normoje numatytą griežtąją atsakomybę, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CK 6.266 straipsnį) ir žalą iš atsakovų ieškovo naudai priteisė ieškovui neįrodžius visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
10.3. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl 1 545,20 Eur žalos atlyginimo, kuri susideda iš dviejų dalių: 1 399,99 automobilio VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų ir 145,20 Eur automobilio remonto metu patirtų pakaitinio automobilio nuomos išlaidų. Automobilių nuomos išlaidoms įrodyti ieškovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AP02299 145,20 Eur sumai, kurios duomenimis ieškovas iš UAB „Automobilių priežiūros centras” 6 paras nuomojosi automobilį VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra tas pats automobilis, kuriam yra padaryta žala. Tai akivaizdus ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų trūkumas, loginė prieštara, kurios nepašalinęs teismas negalėjo tenkinti ieškinio ir priteisti ieškovo naudai 145,20 Eur sumos, patirtos už automobilio nuomą.
10.4. Pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą – byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovas yra Automobilio savininkas. Taip pat, ieškovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad Automobilį apgadino ant jo užkritęs sniegas. Nėra nei vienos nuotraukos, kurioje būtų užfiksuotas automobilis po sniegu, o neva tai sniego išdaužtas stiklas yra švarus. Be to, iš nuotraukų matyti, kad stikle yra skylė, panaši į skylę nuo smūgio beisbolo lazda. Sniegas nėra kietas, smailas ar bukas daiktas, kad išdaužtų tokio pobūdžio skylę.
10.5. Teismas, sprendime paneigdamas oficialius rašytinius įrodymus (viešajame registre pateikiamą informaciją dėl statybos vietos ir aikštelės įrengimo), viešojo administravimo institucijų administruojamus registrus ir juose esančius duomenis, nurodė siurprizinį teismo sprendimo argumentą. Atsakovai neturėjo teisinio pagrindo ir net negalėjo tikėtis, kad teismas ignoruos oficialias, savivaldybės administruojamas teritorijų planavimo ir statybą leidžiančių dokumentų registravimo duomenų bazes ir planinę medžiagą. Bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovai neturėjo galimybės suprasti, kad registrų informaciją teismas vertins kaip neturinčią įrodomosios vertės. Atsakovų nuomone, tokiu atveju teismas turėjo pareigą vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, patikslinančius bylos duomenis konkrečiu klausimu bei nustatyti terminą įrodymams pateikti nedviprasmiškai paaiškindamas, kad vienus ar kitus atsakovų pateiktus įrodymus laiko nepakankamais, nepatikimais ar neatitinkančiais jiems keliamų reikalavimų.
10.6. Atsakovai teikia ir prašo prijungti prie bylos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. raštą Nr. A51-83810/23(3.3.2.26E-STR) „Dėl įrodančių dokumentų pateikimo”. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šis raštas neegzistavo, todėl negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Tiek rašte, tiek jo prieduose nurodomi duomenys jau yra byloje. Šis raštas patvirtina, kad automobilius galima laikyti ir leidimas išduotas automobilių stovėjimo aikštelei, kuri yra 10 metrų atstumu nuo atsakovų namo.
10.7. Atsakovai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę oficialius duomenis, kokioms statyboms ir kokiai automobilių stovėjimo aikštelei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat akivaizdu, kad automobilis stovėjo ir aikštelė įrengta ne toje vietoje, kuriai nurodo išdavęs statybos leidimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyrius. Todėl atsakovai šiuo atveju neturi pareigos įrodinėti neteisėtos statybos fakto, kurį, ex officio turėtų konstatuoti pats teismas. Įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovui – ieškovas turėtų paneigti dangų plano projektą ir savivaldybės administracijos teiginius, kad išdavė statybos leidimą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti 10 metrų atstumu nuo atsakovų namo bei pateikti statybą leidžiantį dokumentą ir dangų planą, kurie patvirtintų, kad aikštelė įrengta ir automobilis stovėjo ten, kur buvo leista ją įrengti, t. y. visai šalia atsakovų namo.
Atsiliepimas
12. Ieškovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti ieškovui iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismui ieškinys pateiktas 2023 m. kovo 23 d. Atsakovams buvo nustatytas terminas pateikti atsiliepimui. Atsakovai 2023 m. balandžio 5 d. pateikė atsiliepimą. Gavęs atsakovų atsiliepimą, teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nutarė nustatyti dalyvaujantiems byloje asmenims terminą – ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio19 d. (terminas pratęstas iki 2023 m. balandžio 28 d.) – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo pareigą vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, patikslinančius bylos duomenis konkrečiu klausimu bei nustatyti terminą įrodymams pateikti nedviprasmiškai paaiškindamas, kad vienus ar kitus atsakovų pateiktus įrodymus laiko nepakankamais, nepatikimais ar neatitinkančiais jiems keliamų reikalavimų – niekiniai, nes teismas negali šalims nurodyti, kaip jis vertina įrodymus, ar kokius įrodymus šalis turi pateikti.
11.2. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovai visiškai nieko nepasisakė dėl žalos dydžio, taip pat dėl to, kad atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, jog automobilį apgadino ant jo užkritęs sniegas, nereiškė abejonių dėl Automobilio savininko. Todėl šie, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, laikytini naujų reikalavimų kėlimu.
11.3. Ieškovas niekada neturėjo net teorinės galimybės padaryti kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su statyba, aikštelių įrengimu, kadangi ieškovas niekuomet nebuvo nei sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nei buto, kurį nuomojasi savininkas. Atsakovai akcentuoja, kad ieškovas automobilį laikė neleistinoje vietoje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas ir iš atsakovų griežtosios civilinės atsakomybės (CK 6.266 straipsnis) pagrindu priteista 1 545,20 Eur žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
16. Atsakovai prašo prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamą naują įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. raštą Nr. A51-83810/23(3.3.2.26E-STR) „Dėl įrodančių dokumentų pateikimo”. Pasak apeliantų, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl atsakovai neturėjo galimybės suprasti, kad registrų informaciją teismas vertins kaip neturinčią įrodomosios vertės. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šis raštas neegzistavo, todėl ir negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
17. Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir taikomas tik išimtiniais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamo naujo įrodymo turinį bei apeliantų prašymo motyvus, daro išvadą, kad apeliantai, teikdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. raštą Nr. A51-83810/23(3.3.2.26E-STR) „Dėl įrodančių dokumentų pateikimo” jį neabejotinai galėjo pateikti ir anksčiau, t. y. atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, o ne tada, kai buvo priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi, paskirdamas rašytinį bylos nagrinėjimą, be kita ko pasiūlė šalims raštu pateikti savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad minėtas raštas išduotas 2023 m. gegužės 15 d., t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo, šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi kaip matyti iš šio rašto duomenų, atsakovai dėl jo gavimo kreipėsi 2023 m. gegužės 5 d., t. y., pradėjo rinkti naujus įrodymus jau po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Be to, patys apeliantai pripažįsta, kad byloje jau yra pateikti visi tiek rašte, tiek jo prieduose nurodomi duomenys. Aplinkybė, kad ta pati informacija kitaip apipavidalinta – kaip oficialus raštas, pati savaime nepreziumuoja šių dokumentų priėmimo į bylą būtinybės, todėl naujai teikiami įrodymai vertinami kaip pertekliniai. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas į nagrinėjamą bylą nepriimamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 22 d. komisariate gautas ieškovo pareiškimas, jog ieškovas 2022 m. gruodžio 21 d. pastatė savo Automobilį namo kieme, „parkingo“ vietoje. 2022 m. gruodžio 22 d. apie 9.30 val. kaimynas jam pranešė, kad apgadinti kaimyno ir ieškovo automobiliai, matėsi, jog nuo šalia esančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo nukrito sniegas tiesiai ant automobilių. Ieškovas vizualiai apžiūrėjęs savo Automobilį, pamatė apdaužytą priekinį stiklą, kapotą, kiti galimi apgadinimai yra po sniegu. Ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo pusės, kurioje stovėjo jų automobiliai, nėra sumontuota sniego gaudyklių (el. b. t. I, l. 6–10). Ieškovas pateikė apgadinto Automobilio ir namo, nuo kurio nukrito sniegas ant automobilių, nuotraukas (el. b. t. 1, l. 11–20). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad namas esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams V. D. ir T. O. (el. b. t. 1, l. 27–30). Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2022 m gruodžio 28 d. kreipėsi į UAB „Automobilių priežiūros centras“ dėl automobilio remonto bei pakaitinio automobilio nuomos. UAB „Automobilių priežiūros centras“ 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. APO2298 ir Nr. APO2299 duomenimis, ieškovas patyrė 1 545,20 Eur žalą (el. b. t. 1, l. 23–25).
Dėl CK 6.266 straipsnio taikymo nagrinėjamo ginčo atveju
20. Apeliantai apeliaciniu skundu visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovų civilinei atsakomybei kilti taikomos CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, nesutikimą grindžia aplinkybe, kad byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog sniegas susiformavo ir nukrito ant Automobilio dėl namo ar jo konstrukcijų, šiuo atveju –stogo– trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
21. CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (jeigu toks asmuo neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo).
22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, yra išaiškinęs, kad joje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatomi neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui priklausantį Automobilį apgadino nuo namo stogo nukritęs sniegas. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo remdamasis išimtinai tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 18 punktu, kuris numato pareigą pastato savininkams susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. Tuo tarpu faktinės aplinkybės, dėl kokių priežasčių buvo padaryta žala (ar ją lėmė konstrukcinis stogo trūkumas), taip pat ar žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė nagrinėjamu atveju pritaikyta nekonstatavus ir nenustačius, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo ar kitokių trūkumų.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta statinio (konstrukcijų) trūkumų sąvokos apibrėžtis, kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumu pripažinta, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandari ir neapsaugota nuo atmosferos poveikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Tuo tarpu vien tai, kad nuo namo stogo ant automobilio nukrito ledo (sniego) gabalas, nepripažinta aplinkybe, pakankama statinio (stogo) trūkumui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
25. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas policijai pateiktame pareiškime buvo nurodęs, jog ant stogo pusės, kurioje stovėjo Automobilis, nėra sumontuotų sniego gaudyklių. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo” Nr. D1-186 73.7. papunktį, šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvai įrengiami pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Šlaitiniuose stoguose sniego gaudytuvus būtina įrengti šiais atvejais: 73.7.1 visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir panašiai) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir kitų žmonių vaikščiojimo zonų; 73.7.2 kitais, negu 73.7.1 papunktyje išvardintais, statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30°, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių šioje byloje netyrė, nenustatinėjo, ar ant atsakovams priklausančio namo stogo privalėjo būti įrengti sniego gaudytuvai, ar jiems turint būti, bet nesant įrengtiems, ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip namo stogo konstrukcijos trūkumas.
26. Atitinkamai, jei nebūtų nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas dėl namo (jo konstrukcijų) trūkumų, atsakovų civilinei atsakomybei kilti CK 6.266 straipsnio 1 dalies sąlygos netaikytinos, o turi būti remiamasi bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, nustatant visas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovai turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti jiems priklausantį turtą. Teismas, nustatinėdamas sąlygas būtinas civilinei atsakomybei kilti, be kita ko, turėtų vertinti atsakovų veiksmų pobūdį rūpestingumo požiūriu, atsižvelgdamas į gamtines sąlygas (pvz., snygio intensyvumą, sniego dangos storį, sniego nuošliaužų formavimosi tikimybę ir panašiai) įvykio metu, ir spręsti, ar atsakovai galėjo ir turėjo numatyti būsimą žalą, t. y. spręsti, ar teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) nėra pernelyg nutolęs.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio 1 dalį, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir naikintinas.
Dėl CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nenurodytos pirmosios instancijos teisme
28. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
30. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
31. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi: 1) ieškovui nepagrįstai priteista 145,20 Eur automobilio remonto metu patirtų pakaitinio automobilio nuomos išlaidų, kadangi ieškovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AP02299 nurodyta, kad ieškovas 6 paras nuomojosi automobilį VOLVO V60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra tas pats automobilis, kuriam yra padaryta žala; 2) pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, kadangi byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovas yra Automobilio savininkas; 3) ieškovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad Automobilį apgadino ant jo užkritęs sniegas.
32. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai visiškai nieko nepasisakė dėl žalos dydžio ar kad pateiktos nuotraukos nepatvirtina aplinkybės, jog automobilį apgadino ant jo užkritęs sniegas, taip pat nereiškė abejonių dėl automobilio savininko. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl tokioms apeliantų naujai apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jų pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atsakovų argumentų šioje nutartyje plačiau nepasisako.
Dėl nukentėjusio asmens veiksmų vertinimo ir jų įtakos žalos atsiradimui
33. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai laikėsi pozicijos, kad Automobilis stovėjo neleistinoje vietoje įrengtoje aikštelėje, todėl žala kilo dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių savavališkos ar neteisėtos statybos faktą bei duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ieškovo veiksmų, be to, atvykę policijos pareigūnai neužfiksavo aplinkybių dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje.
34. Tam tikrais atvejais paties nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017). Taigi asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius.
35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovai šiuo atveju neturi pareigos įrodinėti neteisėtos statybos fakto, kurį, pasak apeliantų, ex officio turėtų konstatuoti pats teismas, o ieškovas turėtų įrodyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė (vieta) pastatyta teisėtai. Atsakovai, minėtiems argumentams pagrįsti, remiasi kasacinio teismo praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 bei 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų minimose civilinėse bylose buvo sprendžiami neteisėtos statybos bei statybą leidžiančio dokumento ir statinių statybos pagal tokį dokumentą teisėtumo klausimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloms, kuriose sprendžiami reikalavimai dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, yra būdingas viešojo intereso elementas. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 60, 62 punktai; 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020 32 punktas). Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad yra pareikšti reikalavimai dėl savavališkos statybos, todėl, remiantis minėta teismų praktika, teismui nekyla pareiga būti aktyviam ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Atitinkamai, apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo paskirstyti įrodinėjimo naštą nukrypstant nuo rungtyniškumo principo.
36. Apeliantai taip pat tvirtina, kad jie pirmosios instancijos teismui buvo pateikę oficialius duomenis, kokioms statyboms ir kokiai automobilių stovėjimo aikštelei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. duomenis, kurie pagrindžia neteisėtai pastatytą stovėjimo aikštelę, tačiau pirmosios instancijos teismas jų netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas numato, jog projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, padarė išvadą, jog projektiniai pasiūlymai neapriboja teisės sklypo savininkams išdėstyti rekreacines, želdinių ar parkavimo vietas kitokia tvarka, t. y. savo esme jie yra rekomendacinio, o ne privalomojo (imperatyvaus) pobūdžio. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių savavališkos ar neteisėtos statybos faktą, ar, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ieškovo veiksmų. Apeliantų pateikti įrodymai, susiję su namo projektiniais pasiūlymais bei duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ administruojamo puslapio, galėtų turėti reikšmės tuo atveju, jei būtų pareikštas reikalavimas dėl neteisėtos ar savavališkos statybos pripažinimo, atsakovams tokio reikalavimo nepareiškus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovams nėra suteikti įgaliojimai konstatuoti neteisėtos ar neleistinos statybos faktą ir dėl minėtų įrodymų plačiau nepasisakė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovams neįrodžius, jog transporto priemonių stovėjimo aikštelė, kurioje stovėjo ieškovui priklausantis Automobilis, teismo ar kitų institucijų pripažinta savavališka ar neteisėta statyba, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, pastatydamas automobilį prie namo, pats prisiėmė riziką, o atsakovai turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
39. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
40. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju, minėta, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kadangi tenkino ieškinį dėl žalos priteisimo griežtosios atsakomybės pagrindu, nenustatęs reikšmingų faktinių aplinkybių ir tinkamai neįvertinęs visų griežtosios atsakomybės taikymui būtinų sąlygų. Dėl šios priežasties teismo sprendimas šioje dalyje pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.
42. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą, nes nebuvo ištirtos visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės sąlygų taikymo, bylos esmė liko neatskleista ir šis esminis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes atitinkama bylos dalis, nustatant ar egzistavo namo stogo trūkumai, beveik visa apimtimi turi būti nagrinėjama iš naujo. Be to, nenustačius, kad egzistuoja sąlygos taikyti griežtąją atsakomybę, byloje turės būti nustatinėjamos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), kas taip pat reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo beveik visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, byla dalyje dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės sąlygų taikymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
44. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nutaria:
apeliantų (atsakovų) V. D. ir T. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 1545,20 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų V. D. ir T. O. CK 6.266 straipsnio pagrindu panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.