Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-3229-1008/2022 pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. T. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. T., sutuoktinio A. T., mirties dieną (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13. Suinteresuotas asmuo I. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsisakyti priimti naujus apeliantės pateiktus įrodymus.

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

16. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Sprendžiant dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, patikrinama ir įvertinama: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė būtų neturėjusi galimybės pateikti prašomus priimti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantė skunde nurodė, kad jai būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, tačiau pažymėtina, kad jau atsiliepime į pareiškimą, suinteresuotas asmuo kėlė klausimą dėl pareiškėjos dukters A. B. pareigos prisidėti prie savo mamos (apeliantės) išlaikymo bei tai, kad apeliantė nereikalaudama iš dukters išlaikymo, gali išgyventi iš savo gaunamų mėnesinių pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti šiuos naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų atsisakęs priimti, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti, todėl atsisako priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus, dėl to jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje A. T. ir R. T. sudarė santuoką. Pareiškėjos sutuoktinis A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. T. 2018 m. rugpjūčio 27 d. testamente, patvirtintame Mažeikių rajono 3-ojo notarų biuro notarės, išreiškė valią, kad jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), po jo mirties, palieka dukteriai I. Ž. Apeliantei 2022 m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono 1-ajį notarų biure buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimo faktą.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantei 2022 m. balandžio 13 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Apeliantei nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Iš 2022 m. birželio 1 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad apeliantė turi sveikatos problemų. Apeliantė R. T. gauna senatvės pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad apeliantės senatvės pensija laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. keitėsi nuo 224,19 Eur iki 266,80 Eur. Pareiškėja po sutuoktinio mirties gauna našlių pensiją, kuri 2022 m. kovo 25 d. siekė 32 Eur. Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. T. gaunama senatvės pensija laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2022 m. vasario 4 d. keitėsi nuo 515,42 Eur iki 680,96 Eur.

20. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjai R. T. nuosavybės teise priklauso 725/1380 dalis žemės sklypo, ¾ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), (įskaitant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį) ir transporto priemonė NISSAN NOTE, valt. Nr. (duomenys neskelbtini)

21. Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad suinteresuotas asmuo I. Ž. yra palikėjo A. T. duktė.

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį

23. Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktas).

26. Kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį vertinant nagrinėjamos bylos kontekste testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 20 punktas).

27. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas.)

28. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados paremtos tik teismo posėdžio metu pačios pareiškėjos išsakytomis mintimis, siekiant susitarti su suinteresuotu asmeniu dėl galimybės apeliantei išsipirkti jai tenkančią nekilnojamųjų daiktų dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadas padarė išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, o skundžiamame teismo sprendime nurodyti apeliantės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, siekiant susitarti su suinteresuotu asmeniu dėl galimybės apeliantei išsipirkti jai tenkančią nekilnojamųjų daiktų dalį, parodo apeliantės norą nuosavybės teise valdyti suinteresuoto asmens paveldėtą turto dalį.

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantė į bylą nepateikė duomenų ir juos atskleidė tik duodama paaiškinimus teisme, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,5 hektaro žemės sklypas ir, kad ji šiuo sklypu neatlygintinai leidžia naudotis kitiems asmenims. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant dėl išlaikymo apeliantei reikalingumo.

30. Teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei palikėjo A. T. mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, kadangi apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad siekdama pagerinti savo turtinę padėtį siekė, jai priklausantį paveldėtą 1,5 ha žemės sklypą, po sutuoktinio mirties parduoti, išnuomuoti ar kitaip realizuoti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, kad išnuomojusi jai priklausantį paveldėtą 1,5 ha žemės sklypą, per metus gautų nuo 150 iki 200 Eur pajamų, todėl šios pajamos ženkliai nepagerintų apeliantės finansinės padėties, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Apeliantė nepateikė duomenų įrodančių, žemės sklypų nuomos kainas toje vietovėje (rajone), kurioje yra nurodytas apeliantei priklausantis sklypas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantei priklausančio žemės sklypo naudotojai prisidėtų prie apeliantės galimai mokamų žemės mokesčių valstybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė neatlygintinai leidžia naudotis jai priklausančiu 1,5 ha žemės sklypu kitiems asmenims, įrodo, kad apeliantė nesiekia gauti papildomų pajamų iš jai priklausančio nekilnojamojo turto, nėra suinteresuota papildomų pajamų gavimu nors tikėtina, kadangi nepateikta kitų duomenų, iš gaunamos pensijos mokėjo mokesčius valstybei už žemės sklypą.

32. Pažymėtina, kad kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad ne tik turtinė padėtis, tačiau ir asmens socialinis statusas susijęs su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas turi būti įvertintas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Tačiau palikėjo sutuoktinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176–178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010). Taigi, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad palikėjo įpėdinio (nagrinėjamoje byloje sutuoktinės) nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo vien dėl to fakto jį traktuoti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį.

33. Iš byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad apeliantei nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Iš darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad apeliantei nuo 2012 m. gruodžio 18 d. buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Taip pat nustatyta, kad apeliantė gauna senatvės pensiją ir ji yra 67 metų amžiaus. Sutiktina, kad apeliantė dėl amžiaus, nedarbingumo lygio dirbti palikimo atsiradimo momentu negalėjo, arba turėjo ribotas galimybes. Palikimo atsiradimo dieną apeliantė buvo pensininkė ir gavo 306,43 Eur pensiją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po sutuoktinio mirties jai mokama našlių pensija ir 2022 m. kovo 25 d. apeliantei buvo sumokėta 32 Eur našlių pensija. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, išskyrus gaunamą pensiją, gautų kitokių pajamų.

34. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

35. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pensijos) nustatė, kad Lietuvos Respublikoje vidutinė senatvės pensija 2022 m. pirmą ketvirtį buvo 459,94 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į apeliantės gaunamos pensijos dydį, vertintina, kad apeliantės gaunama pensija palikimo atsiradimo dieną buvo mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.

36. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantė nuo 2001 m. nedirbo, nors iš dalies darbingumo neteko nuo 2012 m., todėl darytina išvada, kad iš dalies apeliantės veiksmai praeityje lėmė, kad ji gauna mažesnę nei vidutinę senatvės pensiją. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju, vien tik mažesnės nei vidutinės pensijos gavimo faktas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantei palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas išlaikymas.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat svarbia faktine aplinkybe laiko ir tai, kad apeliantė turi darbingą suaugusią dukrą, kuri pagal įstatymą palikimo atsiradimo momentu turėjo pareigą išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą motiną (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantė įrodinėja, kad jos sunki finansinės padėtis ir jai reikalingas išlaikymas, tačiau ji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė duomenų, kad apeliantės dukra A. B. prisidėtų prie mamos išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokia išlaikymo suma jai buvo reikalinga palikimo atsiradimo metu. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie santaupas kreditų įstaigose, duomenų apie sutuoktinio santaupas, ar paveldėjo sutuoktinio galimai turėtas lėšas ir kita.

38. Aplinkybė, kad apeliantės sutuoktinio gaunama pensija buvo ženkliai didesnė nei apeliantės ir dėl to apeliantė galėjo gyventi geriau, taip pat neįrodo išlaikymo reikalingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė visiškai nenurodė, neįrodinėjo kokio dydžio lėšos jai buvo reikalingos, yra reikalingos, siekiant patenkinti jos poreikius, kaip ir nepateikė jokių duomenų, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį yra nepakankamos jos poreikių patenkinimui. Taip pat apeliantė neatskleidė turimo registruotino turto vertės, kaip minėta nepateikė duomenų apie galimai turimas santaupas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad apeliantės gaunamos pajamos palikėjo mirties dieną buvo (ir šiuo metu yra) nepakankamos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti.

39. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu apeliantei buvo reikalingas išlaikymas, todėl šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo testamento laisvės principo veikimo ribojimui.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

42. Suinteresuotas asmuo I. Ž. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

44. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijos numatytus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes ir kita (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas), kuris 2022 m. antrą ketvirtį buvo 1 780,50 Eur. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 (8.11 punktas), todėl maksimali suma būtų 2 314,65 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, suinteresuotam asmeniui I. Ž. iš apeliantės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.