Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai R. T., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, suinteresuotam asmeniui I. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: I. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. Ž. paaiškino, kad testamentas jai buvo surašytas po to, kai tėtis rado testamentą, kuris R. T. buvo surašytas anksčiau A. B., t. y. jos seseriai iš kitos santuokos. Tada tėtis paskambino jai ir paaiškino, kad pusė namo atitenka A., o pusė namo atitenka jai, nes jeigu jis nieko nepadarys, tai ją paleis be nieko. Tiesiai šviesiai pasakė, kad jis važiuoja pas notarą ir padarys, kad R. savo dalį A. paliktų, o jis savo dalį paliks jai, kadangi jos yra jo dvi dukros, kad liktų po lygiai. Tame name negyvens nei ji, nei A., nes jos gyvena kituose miestuose. Ji pati gyvena savo mamos bute. Tėtis visada sunkiai dirbo, ji dėl to nesiginčija, o žmona niekada sunkiai nedirbo. Tėtis darė namo renovaciją iš savo paveldėtų pinigų. Tėtis, kai rašė testamentą buvo sveikas. Pas notarę apie jokias pinigų sumas kalbos nebuvo, buvo tik grasinimai teismu. Tai buvo tėvo valia, kad jis tą palikimą jai paliko. Ji to testamento neprašė ir jo nereikalavo, tai buvo tėvo valia, kad dukros gautų po lygiai. Dėl jos tas namas tegul stovi ir toliau, ji neketina iškraustyti R. T..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje A. T. ir R. T. sudarė santuoką. A. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjas A. T. iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono 3-ajame notaro biure buvo sudaręs testamentą, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju, daro patvarkymą, jog jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)), su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), po jo mirties, palieka dukteriai I. Ž.. Taip pat palikėjui buvo išaiškinta CK 5.20 straipsnio turinys dėl teisės į privalomąją palikimo dalį. Palikėjo sutuoktinė (pareiškėja) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po jos sutuoktinio A. T. mirties. Pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja R. T. yra senatvės pensininkė, nuo 2022 m. balandžio 13 d. neterminuotai jai išduotas neįgaliojo pažymėjimas, turi sveikatos problemų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktos pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-4784, KA_PZ1E-4785 ir KA_PZ1E-3413 patvirtina, kad pareiškėjos R. T. senatvės pensija laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. keitėsi nuo 224,19 Eur iki 266,80 Eur, tuo tarpu palikėjo senatvės pensija laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2022 m. vasario 4 d. keitėsi nuo 515,42 Eur iki 680,96 Eur. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja R. T. nuosavybės teise yra įgijusi 1052/1380 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., ¾ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) (įskaitant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį) ir transporto priemonę – automobilį Nissan Note.

Pasak pareiškėjos, tai jog jai buvo reikalingas išlaikymas patvirtina tai, jog pareiškėjos gaunamos piniginės lėšos visada buvo ženkliai mažesnės už jos sutuoktinio. Iš savo vienos pačios pajamų pareiškėja nebūtų galėjusi išgyventi, kadangi pareiškėjos pajamos sudarė ne daugiau kaip trečdalį bendrų šeimos pajamų, o būtiniausius poreikius tenkino visus, lygiomis dalis, t. y. dalis pareiškėjos poreikių buvo tenkinamo iš jos sutuoktinio pensijos.

Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; kt.).

Šiuo konkrečiu atveju, nors byloje esantys dokumentai apie sutuoktinių gautas pajamas patvirtina, kad sutuoktinių pajamos skyrėsi, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja byloje nepateikia jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų teigti, kad be A. T. paramos R. T. savarankiškai nebūtų galėjusi išgyventi. Pastebėtina, jog pareiškėjos R. T. turto dalis santuokos metu buvo ženkliai didesnė nei sutuoktinio A. T.. Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad kreipėsi į teismą dėl to, jog sutuoktinis sudarė testamentą, kuriuo savo palikimą paliko dukrai iš pirmosios santuokos, pripažino, kad siekė minėtą turtą išpirkti iš sutuoktinio dukros. Parodė, kad jos pajamas šiuo metu sudaro apie 300 Eur ir iš minėtų lėšų ji išgyvena, kadangi jai daug pinigų nereikia, turi žemės, kurioje užsiaugina daržovių. Pastebėtina, jog pareiškėja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apskritai nutylėjo faktą, kad ji paveldėjimo būdu yra įgijusi dar pusantro hektaro žemės iš senelių. Minėti faktai paaiškėjo tik teismo posėdžio metu, kuriame pareiškėja nurodė, kad minėtą žemę ji yra perdavusi neatlygintinai naudotis kitiems žmonėms, nors akivaizdu, kad turint tokį plotą dirbamos žemės, dirbamą žemę yra pagrindas išnuomoti ir gauti atitinkamas pajamas. Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir tai, kad pareiškėja taip pat net nėra numačiusi, kokios pinigų sumos užsitikrinant išlaikymą jai reikėtų, nes ji tikisi gauti atsiradusio palikimo dalį natūra, t. y. užvaldyti didesnę dalį turto. Kaip tokia gauto privalomojo palikimo dalis pagerintų pareiškėjos finansinę padėtį, ji nepatikslino.

Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja turi dukrą, kurios naudai, pasak suinteresuoto asmens I. Ž., yra sudariusi testamentą. Vis tik, pareiškėja turėdama dukrą, jokių duomenų apie tai, kad kreipėsi į ją dėl išlaikymo jai teikimo, teismui nepateikia. Nepateikia jokių duomenų, kad pareiškėjos dukra kaip nors prisideda prie jos išlaikymo, nors CK 3.205 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga vaikams išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą bei juo rūpintis. Vis tik, šioje byloje, pareiškėja siekdama pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį ir jai reikalingą išlaikymą, jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjos dukra, kaip nors prisideda prie mamos išlaikymo nepateikia.

Pastebėtina, jog pareiškėja teismui taip pat nepateikia jokių duomenų apie tai, kad neturi santaupų bankuose, nenurodo, kokios sutuoktinio turėtos lėšos galimai buvo paveldėtos, pareiškime nutyli faktus apie kitą turimą nekilnojamąjį turtą, taip pat apskritai nepaaiškina aplinkybių, kodėl dėl išlaikymo teikimo nesikreipė į savo vaikus.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nurodė, kad nuo 2001 metų nedirbo, iš dalies neteko darbingumo nuo 2012 metų, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos darbo stažas nėra didelis, tad nedidelė ir gaunama pensija. Vis tik, teismo vertinimu, minėtos aplinkybes sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja dėl savo sąmoningų veiksmų praeityje pati sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, todėl vien tik mažos pensijos faktas dar nesudaro pagrindo tenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį.

Šiuo konkrečiu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja per laikotarpį nuo sutuoktinio mirties yra skolinga valstybės institucijoms ar kitiems asmenims (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Manytina, kad minėtos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos finansinė situacija nagrinėjamu laikotarpiu atitiko būtinų jos gyvenimo reikmių visumą. Aplinkybė, kad pareiškėjos sutuoktinis gaudavo didesnę pensiją, todėl pareiškėja galėjo gyventi geriau, neįrodo, kad pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma neįrodo blogos pareiškėjos turtinės padėties palikimo atsiradimo dieną, nepagrindžia išlaikymo jai reikalingumo. Darytina išvada, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dieną turėjo pakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi nepretenduodama į palikimo dalį, be to, galėjo gauti paramą iš pilnametės dukros, išnuomoti turimą pusantro hektaro žemės plotą, užsiauginti daržovių, galimai gauti valstybės paramą, todėl jai nebuvo reikalingas išlaikymas.

Sudarydamas testamentą, kuriuo visą savo turtą A. T. paliko suinteresuotam asmeniui, savo vienai iš dukrų I. Ž., palikėjas išreiškė savo valią dėl jam priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą. Atsižvelgdamas į viešą interesą apsaugoti išlaikymo reikalingus palikėjo šeimos narius, įstatymas įtvirtino testamento laisvės ribojimą – teisę į privalomąją palikimo dalį, tačiau pareiškėjai neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, o pareiškimo padavimu greičiau siekiama užvaldyti didesnę dalį turto, siekiant savanaudiškų tikslų, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.