Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024 m. spalio 3 d. atsakovas E. V. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovė neteisingai ir nepagrįstai vertino, jog jis į kiekvieną iš kontaktiniu būdu vykusių Prienų rajono savivaldybės 2019-2023 metų kadencijos tarybos posėdžių vyko iš namų arba iš darbovietės, nes tai neatitinka tikrosios tiesos. Nei vienas iš atsakovo darbų nebuvo „sėdimas kabinete“, jo darbinės veiklos, o ypač langų gamybos ir montavimo, susijusios su važinėjimu faktiškai visoje šalies teritorijoje, todėl kiekvienos iš nurodytų darboviečių buveinės adresu atsakovas retai būdavo. Ne vieną kartą buvo taip, kad į tarybos posėdį atsakovas vyko tiesiai iš objekto, todėl nuvykimo atstumas faktiškai susidarydavo labai įvairus. Iš savo vykdytų veiklų atsakovas gali išskirti laikotarpį kadencijos pradžioje, kai šiuo laikotarpiu ypač aktyviai bendravo ir vyko į susitikimus su Jiezno bendruomenės nariais, padėjo gyventojams dėl Prienų rajono Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijos rengti prašymus bei kitus raštus, rinkti parašus, ne mažiau, kaip penkis kartus, grupėje su bendruomenės nariais vyko į (duomenys neskelbtini), vežė gyventojų prašymus, vyko į susitikimus su tuometiniu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga bei Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovo gyvenamoji vieta, iki Jiezno yra 21 km, kartais tekdavo per dieną po keletą kartų nuvažiuoti į Jiezną ir atgal, tuo tarpu kelių atstumas nuo Prienų iki Vilniaus yra apie 100 km. Taip pat 2019-2023 metų kadencijos laikotarpiu buvo savivaldybės gyventojams aktualių problemų sprendimas dėl savivaldybės kelių. Labiausiai probleminiai keliai buvo Šilavoto, Jiezno ir Skriaudžių seniūnijose. Gyventojai kreipdavosi į atsakovą dėl duobėtų ar visiškai nepravažiuojamų kelių. Nurodo, kad atsakovas į kiekvieną bet kurio gyventojo prašymą reaguodavo, vykdavo į vietą, vykdavo pas seniūnus, pats asmeniškai ne kartą dalyvavo ir vežant žvyrą ant kaimo kelių, ir vykdavo patikrinti, ar seniūnijų bei savivaldybės darbuotojai yra įvykdę pažadus dėl kelių taisymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė visiškai neteisingai apskaičiavo atsakovo nuvažiuotą atstumą, vykdant tarybos nario veiklą ir nevertino visos atsakovo veiklos.

Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdžiuose jos atstovai nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prokuroras Virginijus Čirpus palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad ieškinį grindžia audito ataskaita ir audito ataskaitos priedais. Kaip nustatė auditas atsakovui buvo išmokėta kompensacija už galimai patirtas išlaidas transportui, kaip numato reglamentas, tačiau vertinant audito išvadas, kitus dokumentus, kuriais grindžiamas ieškinys, daro išvadą, jog pagal esamus duomenis, kuriuos objektyviai galima patikrinti, išanalizuoti, tarybos nariui pagrįstai kompensuota tik 32,05 Eur, kurie gali būti pagrįsti, kaip transporto išlaidos, kurias galimai patyrė, vykdamas savo transportu į kontaktiniu būdu vykusius posėdžius, kuriuose dalyvavo įvertinant atstumą, posėdžių skaičių. Mano, kad kita suma nėra pagrįsta, nors turėdamas teisėtą pagrindą, tačiau elgdamasi nesąžiningai, atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Kitų duomenų, kuriais būtų galima identifikuoti tarybos nario veiklą, ir veiklą, kuriai reikalingos transporto išlaidos, tiek audito metu, tiek nagrinėjant ieškinį, prokuratūroje nebuvo gauta. Taip pat iš pateikto atsakovo paaiškinimo, aplinkybių negalima nustatyti, dokumentai abstraktaus pobūdžio - važiavo, padėjo, tačiau nei datų, nei kiekių identifikuoti pagal tą pateiktą medžiagą nėra galimybių. Ieškinys grindžiamas dėl tarybos nario nesąžiningumo, t. y. audito metu nustatytos aplinkybės dėl kuro pylimo aplinkybių, tiksliau kvitų, kuriuose fiksuotas pylimas, pateikimo prie ataskaitos ir kompensavimo. Iš kvitų matyti sunkiai logiškai paaiškinami dalykai, t. y. 4 kartus kuras piltas per dieną, skirtingų rūšių, tuo pačiu naudota 21 skirtinga kortelė, piltas kiekis didesnis negu talpina galimos transporto priemonės kuro bakas. Kitas dalykas, paskaičiavus pagal vidutinę galimą kuro litro kainą atlikus automatinius skaičiavimus, gautųsi, kad, pagal pateiktus duomenis, per metus vidutiniškai kadencijos laikotarpiu tarybos narys pravažiavo apie 35 000 km. Mano, kad galima tiek kilometrų pravažiuoti teoriškai, tačiau reiktų įvertinti tai, kad atsakovas dirbo kitose įmonėse, kitose pareigose, taip pat paminėtini dubliavimosi atvejai, kai vyko į komandiruotę dirbdamas visuotinėse pareigose įmonėje, tačiau tuo pat metu buvo kuras piltas ir tarybos nario veiklai, taip pat nedarbingumo laikotarpiu buvo įsigytas kuras, karantino laikotarpiu, kuomet buvo numatyti apribojimai, kompensuota virš 5000 Eur suma. Paminėtina ir tai, kad tarybos narys turėtų pagal reglamentą atstovauti vienos savivaldos Prienų rajono savivaldybės gyventojus, bendruomenes, nemažai atvejų yra, kai kuras buvo įsigyjamas kitose teritorijose. Kaip minėta, nors ir turėjo pagrindą gauti išmokas, tačiau tuos pinigus ne tiek gavo kaip kompensaciją, tačiau pasisavino visą maksimalią sumą, kuri tuo metu buvo numatyta. Pagrinde kilometrai vertinti tik į posėdžių vykimą, kitokia veikla negali būti įvertinta. Ne kiekviena veikla, tarkim taurės pakėlimas, laikytina tarybos nario veikla, t. y. bendravimas su gyventojais, tikslu rengti projektus, inicijuoti tarybos sprendimus, čia yra tarybos nario veikla. Jeigu parvežė malkų ar pervedė senutę per gatvę, tai nebūtų tarybos nario veikla. Prienų rajono savivaldybėje buvo tvarka, kaip turi būti naudojama, atsiskaitoma, reglamentuota savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Buvo numatytos išlaidos ir kanceliarinės, ir transporto, ir ryšio paslaugoms, šios lėšos buvo kompensuotos, o atsakovas kompensaciją gavo tik už kurą, t. y. transporto išlaidas, kitų kompensacijų neprašė. Jokios dalies atsakovas neatlygino nei audito metu, nei po audito. Pagal reglamentą nebuvo numatyta atsiskaitymų kiek nuvažiuota kilometrų, kur važiuota, nebuvo reikalaujama kelionės važtaraščių ar kelionės lapų, reikalavimas buvo pateikti pagrindžiančius dokumentus. Pateikti dokumentai, nors ir išrašyti tarybos nario vardu, kurie turi būti įtraukti į ataskaitas, tačiau sunkiai paaiškinami. Skirtingos rūšys tuo pačiu metu pilamos, benzinas ir dyzelis, ar 4-5 kartus per parą užsipilama. Buvo atsiskaityta ir grynaisiais ir banko kortele, per ketverius metus buvo atsiskaityta 21 kortele. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atveju nebuvo atliekamas, tačiau panaudotų kortelių kiekis galėtų byloti, jog ne visos kortelės priklauso tarybos nariui.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. V. papildomai paaiškinimo, kad tarybos nariu tapo 2011 m. ir visada veikloje vadovavosi patvirtintu reglamentu, kuris tikriausiai nesikeitė ir prieš jam tampant tarybos nariu, mažai pasikeitimų buvo kadencijoje. Reglamento trečio skyriaus 13.5 punkte nurodyta, jog tarybos narys privalo nuolat bendrauti su rinkėjais. Ieškovė iš jo paprašė tik vieno paaiškinimo ir jis mano, kad viską labai aiškiai parašė apie tarybos nario veiklą, o apie kaltinimą sužinojo tik iš spaudos. Taip pat tame pačiame reglamente yra nustatyta tarybos nariui galimybė turėti padėjėjus, tai kai sako, iš kur tos kortelės, iš kur daugiau pylimų, tai čia ir yra tie tarybos nario padėjėjai. Tarybos nario veiklai savivaldybė kompensavo 350 Eur per mėnesį, buvo galima naudoti kuro išlaidoms, ryšio priemonėms, transporto bilietams kompensuoti ir buvo laikas kai buvo galima gauti kompensaciją už posėdžius. Ieškovė vertina tik už posėdžius, tačiau jis buvo raštu atsisakęs atlygio už posėdžius. Už tuos 350 Eur per mėnesį važinėti po rajoną, sąžiningai dirbant, tai dar ir pritrūkdavo. Kadangi nebuvo jokios tvarkos ar nurodymo, tuos „čekučius“ teikė sąžiningai, kaip ir numato reglamentas. Karantino metu jis aktyviai dalyvavo savanorių veikloje, nebuvo draudimo ar ribojimo, joks reglamentas ir tvarka nepažeista. Padėjėjų išlaidų vykdant jo veiklą nenurodyta, tačiau jo veikla kaip tarybos nario ir padėjėjai jam padeda, jie įsipila kuro ir atneša jam čekį, o jam tai kompensuoja, tai nemano, kad tai yra pažeidimas pagal reglamentą. Padėjėjai, jeigu jie važiuodavo reikalais susijusiais su tarybos nario veikla, jie atnešdavo čekius jam. Tarybos nariai koordinuoja visą veiklą, nevažiuoja padėjėjai šiaip sau susigalvoję, jie ją vykdo. Jis neprašė pateikti važtaraščių kiek kilometrų nuvažiuoja, nes nebuvo reikalaujama, jeigu būtų to reikalaujama, būtų pildomi maršrutai, užpildomi kelionės lapai. Jis reglamentą interpretuoja taip, kad jeigu yra galimybė skirti pinigus transporto išlaidoms, tai jis galėjo leisti pinigus ir padėjėjų kelionėms. Padėjėjų veikla taip pat įeina į tarybos nario veiklą. Padėjėjai naudojo savo transportą, jiems atlyginimas nebuvo mokamas, tai yra visuomeninė veikla, nei ryšio priemonės, niekas nėra kompensuojama. Jis turėjo kokius 4-5 padėjėjus, t. y. J. B., L. Ž., R. G., L. S.. Jis už posėdžius buvo atsisakęs atlygio, tačiau prašė kompensacijos už kurą, kadangi darbo daug, važinėjimo daug, naudojo savo automobilį. Už posėdžio laiką apmokama, kiek paimi iš pagrindinio darbo. Jis aktyviai dalyvavo savanorių veikloje, per pandemiją buvo linijos savanoris, budėjo, važinėjo po visas teritorijas, su Šaulių sąjunga dirbo, tuo metu reikėjo važinėti, suteikti žmonėms pagalbą. Mano, kad minėta veikla susijusi su tarybos nario veikla tuo, jog buvo teikiama pagalba gyventojams. Jis nemano, kad savanorystės veiklą turėtų apmokėti savivaldybės gyventojai. Karantino ribojimų judėjimui po savivaldybę nebuvo. Jis neskaičiavo kiek į metus nuvažiuodavo, bet pagal ieškovės ieškinį, tai per dieną apie 90 km po rajoną, tad mano, kad tai juokas, visus keturis metus penkias dienas per savaitę buvo važinėjama ne tik po rajoną, bet ir į (duomenys neskelbtini). Jis supranta tarybos nario veiklą, taip, jog, kai įvyksta įvykis, pav.: paskambina moteris iš Stakliškių ir prašo atvažiuoti pažiūrėti, nes užsemtas kelias, autobusiukas, negali nuvežti vaikų į mokyklą, tuomet važiuoja žiūrėti. Seniūnas ar seniūnaitis skambina, jis važiuoja, susipažįsta su situacija ir sprendžia ką gali. Seniūnas atsakingas už kelią, taryba skiria finansavimą, taryba finansavimą gali padidinti. Jis kurą pildavosi ir už Prienų rajono ribų, kadangi darbe vykdavo į komandiruotes, dokumentų jokių nepateiks. Važiuodavo į susitikimus ir pasitarimus, pav.: atidarinėjo baseiną, daug kartų važiavo su darbuotojais apžiūrėti baseiną, kokį sprendimą, ar architektūrinį sprendimą priimti, važiavo į Kėdainius, į Vilnių. Jis yra Sporto komiteto narys. Prisidėjo prie projektavimo, vaikams reikėjo pakeliamų grindų, niekur nebuvo padaryta, važiavo, žiūrėjo pavyzdžius, bendravo su projektuotojais. Jis nebraižė, bet davė idėjas. Pirmiausia savivaldybė duoda užsakymą ir pareiškia savo viziją, kad tą viziją susidaryti, reikia patirties, kažkokio matymo ir tada atiduodama aprašyti architektūrinę viziją. Tarybos posėdžio metu yra sprendžiami klausimai, finansavimas, kelių, mokyklų ir pan., o visa kita tokia veikla aplink ne tarybos posėdžio metu. Posėdžių įrašų, kuriuose jis kėlė klausimą dėl kelių reikėtų ieškoti, buvo daug posėdžių. Tiek jis, tiek jo padėjėjai naudojo visas kuro rūšis, važiuota įvairiais automobiliais. Jis negali nurodyti, kokiomis konkrečiai ir kieno kortelėmis buvo naudojamasi pilant kurą, kadangi to nebuvo reikalaujama ir nebuvo tokios tvarkos. Reglamente neparašyta, kad gali ar negali padėjėjui būti apmokamas kuras. Jis teikė ataskaitas rinkėjams žodžiu, buvo klausimai, atsakymai, užduotys, ataskaitas raštu teikia meras ir administracijos direktorius, tarybos narys raštu ataskaitą gali teikti arba neteikti. Jis negali atsakyti kur vyko pagal lentelėje nurodytus duomenis, jokių duomenų neteiks. Jis dirbo įmonėse, kai buvo tarybos nariu, dirbo pilnu etatu 40 val. per savaitę, į dieną po 8 val. Kai vykdavo į tarybos posėdžius jis nedirbo, darbe to nefiksuodavo, bet atlyginimo už tai jis negaudavo. (duomenys neskelbtini) dirbo vadovu ir savo išvykimo į posėdžius nefiksuodavo. Savo išvykimų nefiksuodavo, kai išvykdavo į susitikimus su rinkėjais, įmonė pretenzijų neturėjo, kad jis atlikdavo kitas funkcijas, nesusijusias su darbu, darbe išvykų nefiksuodavo. Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini) administracijos vadovu. (duomenys neskelbtini) turėjo automobilį, kuriuo naudojosi visi pagal poreikį, nebuvo rašomi važtaraščiai, kelionės lapai, apie nuvažiuotą atstumą, tai buvo krovininis, kuriam buvo kelionės lapai. (duomenys neskelbtini), dirbo 40 val. per savaitę, 8 val. per dieną, automobilis nebuvo skirtas, taip pat leisdavo išvykti susitarimu. Įmonėje dirbdamas jis turėjo vykti ir po kitus rajonus, važiuodavo tuo metu, kuris buvo laisvas automobilis, nebuvo kelionės lapų ar važtaraščių. Jis už kurą atsiskaitydavo ir grynaisiais, ir kortele, taip pat ir padėjėjai. Padėjėjai pateikdavo čekį, kurį atiduodavo į buhalteriją ir užrašydavo, kad tai jo. Kvituose yra jo duomenys, juos padėjėjas padiktuodavo. Mano, kad kvitas yra dokumentas. Padėjėjai naudodavosi įvairiais automobiliais, šeimos narių ir pan.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. (teismo posėdžio metu atsakovo įvardintas padėjėjas) paaiškino, kad jis yra visuomenininkas, ūkininkauja, su atsakovu bendrauja apie 10 metų, bendrauja kaip su tarybos nariu, nes tam krašte, kuriame liudytojas atstovauja, prašė pagalbos. Problemų buvo su keliu. Jis su ankstesniais tarybos nariais ir atsakovu pastoviai dirbo, važinėjo į ministerijas, į Seimą, kad užbaigti Jiezno ligoninės remontą, senelių namai buvo apgriuvę, trūko elektros ir kanalizacijos, todėl, kad užbaigti remontą važinėjo, taip pat dėl kelio buvo padarytas projektas. Buvo problemos su ligonine, su senelių namais, sniego valymu žiemą. Dėl problemų kreipėsi į atsakovą, į Susisiekimo ministeriją, kad lėšas skirtų, važiavo abu į Kauną. Kalbėjosi ir tarybos narių prašė, ypač atsakovo, ir Seimo narių, ir buvusio premjero ir Sveikatos apsaugos ministro, pas visus važinėjo, prašė, rašė raštus, rinko parašus. Jis važinėjo su tarybos nariu E. V.. Jis pats negalėjo važinėti po stuburo traumos ir infarkto. Atsakovas jį vežiojo, kartu važinėjo pas žmones, parašus rinko, buvo pas Sveikatos apsaugos ministrą, pas jo padėjėjus. Atsakovas yra Prienų rajono savivaldybėje iniciavęs sprendimų dėl vaikų sporto, keldavo pretenzijas ir dėl kelių, kovojo, kad nereiktų vaikams mokėti mokesčių, kurie sportuoja. Jis su atsakovu keliavo nuo 2019 metų. Ko jis paprašydavo, tą atsakovas ir padarydavo. Vienas žmogus susirgo, negavo lazdų, tai atsakovas atvežė lazdas. Per karantino laikotarpį su atsakovu bendravo nuotoliniu būdu. Buvo susitikę vienu svarbiu klausimu dėl kelių, reikėjo išsiųsti raštą. Su atsakovu susitikdavo į savaitę 1-2 kartus. Kai susirgdavo žmogus, aplankydavo žmogų, socialinės darbuotojos neturėdavo specialios įrangos, o atsakovas suieškodavo įrangą, kitą žmogų į ligoninę užregistravo, kad anksčiau priimtų.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad jis yra Jiezno seniūnas, su atsakovu santykiai yra darbiniai, iki tol dar buvo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius ir vieną kadenciją buvo vicemeru. Jų santykiai yra susiję su Jiezno seniūnijos veikla. Tenka bendrauti prieš kiekvieną tarybos posėdį, nes atsakovas yra vienas iš nedaugelio tarybos narių, kurie ateina į tarybos posėdį ne vien tik ranką pakelti. Dažniausiai tarybos narys skambina prieš tarybos posėdį rūpimais klausimais, kas susiję su Jiezno seniūnijos veikla. Pagrindinė susitikimo priežastis buvo 2019 metais, kai buvo sprendžiami klausimai, susiję su Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro uždarymu ir būtent tarybos nariai, atsakovas, tarpininkavo ir padėjo, kad Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centras išliktų, nes buvusi Vyriausybė planavo šią įstaigą uždaryti. Atsakovo atvažiavimai ir tarpininkavimai su viceministrais, su kitais valdininkais buvo ženkliausi šiame laikotarpyje. Susitikimai buvo dažni, bent į mėnesį kartą, atsakovas paskambindavo prieš tarybos posėdį. Jeigu klausimai liečia Jiezno seniūnijos veiklą, visuomet paskambina ir atvažiuoja. Jis lydi atsakovą į objektus, ar prie gimnazijos, ar apšvietimo reikalais, kelių remonto, susipažįsta su esama situacija, tam, kad atstovauti taryboje. Atsakovas atvažiuodavo į Jiezno seniūniją bent vieną kartą per mėnesį. 2019 metais apsilankymai buvo dažnesni, tuo metu atvykdavo į savaitę kartą. Atstumas nuo Jiezno iki Prienų yra 24 km. A. N. automobiliu. Per Covid laikotarpį reikėjo vengti kontakto, todėl įstatymų laikėsi. Vykdavo su atsakovu į seniūnaitijas dėl kelių remonto, buvo susitikimai su vietos bendruomenėmis, tai buvo susiję su ruošiamais tarybos klausimais su atskira vietove arba pakalbėti su seniūnaičiu. Buvo įvairiai, vykdavo ir su atsakovo automobiliu. Seniūnaitijos yra nutolusios nuo Jiezno: Dukurnonys apie 15 km, Kašonys apie 5 km, Vėžionys apie 15 km. Jis 12-15 kartų per metus keliavo su atsakovu kartu arba tik vienas atsakovas važiuodavo. Atsakovas atvykdavo darbo metu, darbo valandomis, po darbo valandų dažniausiai nevykdavo. Jis pats turėjo tarnybinį automobilį, jeigu pasiūlydavo atsakovas važiuoti, važiuodavo su jo transportu.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. Ž. (teismo posėdžio metu atsakovo įvardintas padėjėjas) paaiškino, jog dirba Prienų rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centre, su atsakovu yra draugai. Jis ir atsakovas yra glaudžiai susiję sporto, bazių, stadiono klausimais. Jis prašydavo atsakovo asmeniškai atvažiuoti pasveikinti per šventes, nes tarybos nario dalyvavimas renginiuose yra labai svarbus, renginius papuošdavo. Renginių buvo daug, važiuodavo atsakovo automobiliu šeštadieniais ir sekmadieniais, nes daugiausiai laiko būdavo šiomis dienomis. Šiuo metu jis yra baseino operatorius, o anksčiau dirbo stalo teniso treneriu. Atsakovas su juo važiuodavo į Vilnių, į Stalo teniso federaciją, daug važiavo į Kauną, į TTA 11 klubą, kuris yra labai senas klubas, turi daug patirties ir jame yra visi geriausi, seniausi sportininkai, todėl daug bendradarbiaudavo. Daug važiuodavo, daug iškildavo klausimų, tad važiuodavo tartis. Atsakovas buvo atsakingas už sportą, kad žinotų ką daryti sporte Prienų rajone, turi pamatyti. Atsakovo dėka Prienai turi geriausią stalo teniso sporto bazę. Buvo problemos su teisėjavimu, su žmonėmis, turėjo problemų su visa valdymo sistema, išsisprendė tos problemos. Važiavo žiūrėti į klubus, kokios yra salės, kokio dydžio, kaip, ką, kur daro, kokias pirkti pertvarėlės ir panašiai. Atsakovas, kaip tarybos narys, pamatydavo, kokias turi kiti miestai bazes. Važiuodavo su atsakovo automobiliais Toyota ir Volvo. Per 2019-2023 metų laikotarpį, jis su atsakovu važiavo apie 5-6 kartus vien tik į TTA 11 klubą, važiuodavo pažiūrėti ką jie daro, kokią turi įrangą, per tuos metus klubas prisipirko papildomos įrangos, stalo teniso tinklelių įvairių rūšių. Jis pildavo kurą savo vardu, po to čekį paduodavo atsakovui. Čekis nebūdavo atsakovo vardu.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. (teismo posėdžio metu atsakovo įvardintas padėjėjas) paaiškino, jog dirba samdomu darbuotoju. Atsakovą pažįsta apie 20 metų. Jis padėdavo, buvo atsakovo padėjėjas, dėl to padėdavo. Tuo metu teko daug važiuoti, daugiausiai kartu. Atsakovas kartais paprašydavo jo nuvažiuoti, jis važiuodavo pagrinde į kaimo vietoves, miestelius dėl keliukų, žvyrkelių, dėl žmonių nusiskundimų. Važiuodavo ir su savo, ir su atsakovo automobiliu. Tuo metu pandemija buvo, tačiau bendravimas buvo daugiausiai lauke, bet važiuodavo daug, gal ne visada buvo naudos, bet reikėdavo bendrauti su žmonėmis. Jo manymu, per dažni bendravimai buvo. Jis nebuvo oficialiai įdarbintas. Darbas buvo nelegalus, neapmokamas. Dažniausiai atsakovas kurą užpildavo, tačiau teko piltis ir jam pačiam, degalinėje išrašydavo sąskaitą faktūrą, keletą kartų ir atsakovo vardu. Atsakovas grąžindavo jam grynais pinigais už kurą, o jis pateikdavo kvitą. Jis atsakovui paprašius važiuodavo į kaimelius, t. y. į Jiezną, Stakliškes. Nuvažiavęs jis prisistatydavo, kad yra nuo atsakovo, pareigų savo neįvardindavo. Jis už kurą daugiau mokėdavo kortele, kartais ir grynaisiais. Gali pateikti kortelės numerį, kuria naudojosi, t. y. (duomenys neskelbtini). Kurą pylė iki 10 kartų, daugumą atvejų kurą užpildavo atsakovas arba važiuodavo atsakovo automobiliu. Nebuvo atveju, kuomet kurą pildavo tą pačią dieną kelis kartus. Su atsakovo Volvo automobiliu, kuro rūšis dyzelinas, teko važinėti dažnai, į mėnesį apie 4-6 kartus, buvo mėnesių kai ir neprašydavo važiuoti. Jis yra važiavęs į Veiverius, Skriaudžius, Šilavotą, Jiezną, Stakliškes, Kaštuvėnus, Užuguostį, Balbieriškį, Pakuonį. Per kartą nuvažiuodavo iki 100 km. Su atsakovu važiuodavo kartu 2-3 kartus per mėnesį. Dažniausiai vykdavo Covid laikotarpiu, tuo metu viskas vykdavo lauke, kaimo žmonės būdavo aktyvūs.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. (teismo posėdžio metu atsakovo įvardintas padėjėjas) paaiškino, jog jis dirba aviacijos gamykloje, yra pensininkas, užsiima kultūrine veikla. Apie 15 metų buvo taip pat tarybos narys ir teko kartu dirbti su atsakovu. Paaiškino, kad tarybos narys yra kviečiamas į susitikimus, įvairias situacijas, šventes. O kaip jis buvo pats tarybos narys, kvietė atsakovą pasivažinėti po visas vietas, kur yra paminklai ir panašiai, jis yra tremtinių pirmininkas. Buvo karantino metu, kad reikėjo nuvažiuoti pas kaimynus pasišnekėti, jis paskambindavo, atvažiuodavo. Yra objektai, žmogus turi nuvažiuoti ir įsitikinti už ką jis atsako, už ką kelia ranką. Važiuodavo su atsakovu į bunkerius ir panašiai, uždegdavo žvakutes ir važiuodavo toliau, važiuodavo ne kiekvieną dieną. Važiuodavo į mišką, Prienų šilą, Šilavotą, statė paminklus, Šilavote pastatė muziejų, kvietė žmones, kad matytų, kad turi tarybos narį. Jis turėjo kaimynę, kuri gyveno viena, jai buvo problemos per epidemiją dėl šiukšlių, bet nieko neišsprendė. Jis atsakovą buvo išsikvietęs konkrečiai ir parodė kurioje vietoje yra konteineriai ir kiek yra atstumas iki konteinerių. Per vieną dieną paminklų neapvažiavo, vieną dieną į vieną vietą važiavo, į Pakuonio pusę, kitą dieną važiavo į Prienų pusę, į Balbieriškio pusę, į miškus, vieną kartą pastatė paminklą Šilavote, kartu dalyvavo, paskui važiavo link Jiestrakio pievų, ir dabar paminklai stovi. Tą dieną pastatė 3 paminklus, kitur važiavo šiaip apžiūrėti paminklus. Apžiūrėti paminklų važiavo dviese su atsakovo automobiliu, atstumas gaunasi apie 80 km. Jis pats paprašė pasveikinti ilgametę tremtinę, ji buvo tremtinių pirmininkė, jai buvo 80 metų, kartu nuvažiavo pasveikinti, į Veiverius gavosi į vieną pusę 26 km, važiavo atsakovo automobiliu. Atstumas nuo Prienų iki jo namų yra apie 12 km. Jis parodydavo vietas, kad jeigu žmonės kreiptųsi, žinotų ką pasakyti ir kur nuvažiuoti. Kai važiuodavo su atsakovu, tuo metu nepildavo kuro, bet visuomet jo turėjo, nežino kada jis pildavo, prie jo kurą atsakovas pylėsi 1 kartą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas E. V. prisiekė 2019 m. balandžio 18 d., įgaliojimų pabaiga 2023 m. balandžio 20 d. prisiekus naujos kadencijos tarybos nariams. Kauno apygardos prokuratūrai buvo pateikta Prienų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. Audito ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2019-2023 metų kadencijos Prienų rajono savivaldybės tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skirtų išmokų vertinimo, kurios metu buvo įvertinti biudžeto lėšų naudojimo 2019–2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos narių išmokoms teisėtumas ir tinkamumas. Audituojamas laikotarpis 2019 m. balandžio 18 d. – 2023 m. balandžio 19 d. Iš Audito ataskaitos turinio nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. buvo išmokėta 16 082,67 Eur transporto išlaidų kompensacija. Per minėtą laikotarpį iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui buvo kompensuotos trys skirtingos degalų rūšys – benzinas, dyzelinas, dujos, 26 kartus degalai pilti daugiau nei vieną kartą tą pačią dieną – 22 kartus po 2 kartus per dieną; 4 kartus po 3 kartus per dieną, nesuderinamos kuro rūšys tą pačią dieną naudotos 12 kartų, nesuderinamos kuro rūšys vienu metu naudotos 1 kartą, naudotų mokėjimo priemonių skaičius – 21. Iš Audito ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. – 2023 m. balandžio 19 d. maksimaliai tarybos nariai galėjo gauti 16 208,30 Eur transporto išlaidų kompensaciją, tuo tarpu atsakovui minėtu laikotarpiu kompensuota 16 082,67 Eur transporto išlaidų už kurą, t. y. 99,22 proc. maksimalios numatytos kompensacijos sumos.

Iš ieškovės nurodytos, Prienų rajono savivaldybės administracijos pateiktos (2024 m. balandžio 19 d. raštas dėl duomenų pateikimo) ir viešai skelbtinos informacijos (Prienų rajono savivaldybės interneto puslapyje) matyti, kad kadencijos laikotarpiu Prienų rajono savivaldybėje vyko 51 Tarybos posėdis, iš kurių 34 posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, o 17 posėdžių nuotoliniu būdu. Atsakovas dalyvavo 27 posėdžiuose vykusiuose kontaktinius būdu ir 12 posėdžių, vykusių nuotoliniu būdu. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 23 d. atsakymo ieškovei matyti, kad kadencijos laikotarpiu atsakovas buvo Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto bei Kontrolės komitetų nariu. Taip pat jis buvo Prienų rajono savivaldybės strateginio planavimo ir Kaimo plėtros rėmimo komisijų narys. Kadencijos laikotarpiu atsakovas 19 kartų dalyvavo kontaktiniuose Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto posėdžiuose, nei karto nedalyvavo kontaktiniuose Kontrolės komiteto posėdžiuose, nei karto nedalyvavo kontaktiniuose Strateginio planavimo komisijos posėdžiuose bei 2 kartus dalyvavo kontaktiniuose Kaimo plėtros rėmimo komisijos posėdžiuose. Iš minėtų duomenų matyti, kad kadencijos laikotarpiu atsakovas dalyvavo iš viso 48 posėdžiuose (Tarybos, komitetų, komisijų).

Pagal valstybės įmonės „Regitra“ ir ieškovės pateiktus duomenis kadencijos laikotarpiu atsakovo vardu buvo registruotos 3 transporto priemonės - automobiliai: Ford, Thor Hurricane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kemperis), Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuras - dyzelis, bako talpa 68 l, kuro sąnaudos 100 km/8,5 l), ir mopedas Honda NSC 50 WH-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinės V. V. vardu registruotos transporto priemonės - automobiliai: Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuras - benzinas/elektra, bako talpa 45 l, kuro sąnaudos 100 km/3,6 l), Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuras - dyzelis, bako talpa 80 l, kuro sąnaudos 100 km/8,3 l), Mercedes Benz A160, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuras - benzinas, bako talpa 54 l, kuro sąnaudos 100 km/7,5 l), Nissan Leaf, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (varomas elektra).

Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad kadencijos metu transporto priemonių: Ford, Thor Hurricane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji kadencijos laikotarpiu techninė apžiūra atlikta 2021 m. rugsėjo 30 d. (kilometražas 135 623 km), sekanti jau pasibaigus kadencijai techninė apžiūra atlikta 2023 m. rugsėjo 6 d. (kilometražas 140 150 km), nuvažiuotas atstumas 4527 km; Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji kadencijos laikotarpiu techninė apžiūra atlikta 2020 m. liepos 1 d. (kilometražas 305 622 km), paskutinė prieš kadencijos pabaigą techninė apžiūra atlikta 2022 m. gegužės 10 d. (kilometražas 340 397 km), nuvažiuotas atstumas 34 775 km; Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji kadencijos laikotarpiu techninė apžiūra atlikta 2021 m. liepos 29 d. (kilometražas 163 403 km), pirminė jau pasibaigus kadencijai techninė apžiūra atlikta 2023 m. liepos 20 d. (kilometražas 206 418 km), nuvažiuotas atstumas 43 015 km; Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji prieš kadenciją techninė apžiūra atlikta 2018 m. birželio 21 d. (kilometražas 5964 km), paskutinė prieš kadencijos pabaigą techninė apžiūra atlikta 2022 m. birželio 11 d. (kilometražas 45 123 km), nuvažiuotas atstumas 39 159 km; Mercedes Benz A160, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenų nėra, kadangi techninė apžiūra atlikta vieną kartą); Nissan Leaf, vast. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji kadencijos laikotarpiu techninė apžiūra atlikta 2019 m. lapkričio 7 d. (kilometražas 146 333 km), paskutinė kadencijos laikotarpiu techninė apžiūra atlikta 2022 m. sausio 15 d. (kilometražas 173 587 km), nuvažiuotas atstumas 27 254 km.

Byloje pateikti Sodros ir įmonių duomenys patvirtina, jog atsakovas kadencijos laikotarpiu dirbo 4 įmonėse, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. vasario 7 d. įmonėje (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) administracijos vadovo pareigose, darbo vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Darbo pobūdis nebuvo susijęs su vykimu į kitus miestus, todėl įmonės automobilis nebuvo suteiktas; nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 8 d. įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 8 d., darbo vietos adresas - (duomenys neskelbtini); nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, darbo vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Darbo metu naudojo jam priskirtą automobilį Nissan X-Trail (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro rūšis – dyzelinas), pateikti 2021 m. sausio, kovo ir balandžio mėnesių automobilio kelionės lapai; nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2023 m. vasario 3 d. įmonėje (duomenys neskelbtini), darbo vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Kadencijos laikotarpiu nedarbo laikotarpiai dėl ligos: nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d.; nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. vasario 5 d.

Byloje taip pat pateiktas atsakovo 2024 m. balandžio 21 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame atsakovas nurodė, kad 2019-2023 metais kadencijos ir šiuo metu naudoja jam, jo šeimai bei giminaičiams priklausančius automobilius naudojančius visų rūšių kurą. Kadangi turi plačius socialinius ryšius, kartais vykdo veiklas, naudojamos savanorių transporto priemonės reikalingos įvairių susitikimų ar renginių organizavimui ar kitokiems tikslams pasiekti. Nurodė, kad degalams apmokėti naudojo savo, savo šeimos ar savanorių mokėjimo priemones, kurie jam padėdavo vykdyti tarybos nario pareigas ir funkcijas. Yra buvę atvejų, kad dalijantis gerąja patirtimi, ar sprendžiant kitokius klausimus tikslinga nuvykti didesnei žmonių grupei, todėl tam naudodavo kelis automobilius vienu metu. Karantino metu buvo draudžiami didesni renginiai, ar susibūrimai, bet reikėjo daugiau pagalbos, paaiškinimų, įvairių situacijų sprendimo ar paprasčiausių vaistų ar maisto pristatymo.

Atsakovas teismui pateikė penkių asmenų surašytus patvirtinimus, kuriuose nurodyta, kad atsakovas ypač aktyviai keletą metų bendravo sprendžiant kelio asfaltavimo klausimą, daugybę kartų buvo atvykęs Jiezno seniūniją, kur apžiūrėjo ginčo kelią Nr. 3311, susitiko su vietos bendruomene, pasirašė bendruomenės atstovų raštą, teikė aktualią informaciją, atvykdavo į seniūniją, padėdavo spręsti problemas. Taip pat pateiktas bendruomenės prašymas tuometiniam premjerui dėl kelio Nr. 3311 „Jieznas-Nibriai“ asfaltavimo darbų vilkinimo, kuriame tarp besikreipiančių asmenų nurodytas ir atsakovas. Be kita ko, atsakovas pateikė 9 fotonuotraukas iš įvairių renginių, iš kurių bent 3 nuotraukos darytos prie Prienų rajono savivaldybės pastato, tačiau nei vienoje nuotraukoje nėra nurodytas jų padarymo laikas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnyje reglamentuota, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, t. y. privalo elgtis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje išskiriami valstybės politikų elgesio principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) bei Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) 23 punkte numatyta išmoka, tame tarpe ir transporto išlaidoms, savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė - skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami savivaldybės tarybos nario veiklą.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

Pažymėtina, jog bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018)

Ieškovui teigiant, kad atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti konkretų turto gavimo pagrindą. Tokio teisinio pagrindo egzistavimą patvirtinančius argumentus atsakovas išdėsto atsiliepime į ieškinį ir pateikia šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Taigi, atsižvelgus į minėtą kasacinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad savivaldybės išmokėtas lėšas (transporto išlaidoms) gavo esant teisiniam pagrindui.

Atsakovas siekdamas pagrįsti išlaidas degalams, skirtingas naudotas degalų rūšis, kuro suvartojimą ir naudotas skirtingas mokėjimo priemones nurodo, kad naudojo ne tik jam ir jo šeimai priklausančias transporto priemones, tačiau, kadangi turi plačius socialinius ryšius, ir savanorių transporto priemones. Nurodo, jog yra buvę atvejų, kai sprendžiant tam tikrus klausimus buvo tikslinga vykti didesnei žmonių grupei, todėl tam naudodavo kelis automobilius vienu metu. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turėjo 4 padėjėjus, o jo padėjėjai, važiuodami jo pavestais reikalais, susijusiais su savivaldybės tarybos nario veikla, pildavosi kurą ir atnešdavo jam kvitus, o pildamiesi degalus naudojo savo mokėjimo priemones.

Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas jokių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius, apie naudotas kitas, t. y. ne jam ar jo šeimai priklausančias transporto priemones, kuriomis jis naudojosi, vykdydamas savivaldybės nario funkcijas, apskritai nepateikia. Be kita ko, pastebėtina, jog atsakovas, kaip savivaldybės tarybos narys, yra prilygintas valstybės tarnautojui, todėl suteikus jam teisę neatlygintinai ar atlygintinai naudotis kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis, kiltų galimas privačių interesų konfliktas, todėl atsakovas privalėtų tikslinti privačių interesų deklaraciją ir nurodyti atitinkamus ryšius bei jam perduotas transporto priemones, tačiau tokių duomenų atsakovas byloje taip pat neteikia, kaip nepateikia duomenų ir apie kitas naudotas transporto priemones, todėl teismo vertinimu, minėti atsakovo teiginiai apie naudotas kitų asmenų transporto priemones, savo, kaip savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti, atmestini, kaip deklaratyvūs teiginiai, kurie yra visiškai nepagrįsti.

Taip pat pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnyje (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) buvo numatytos savivaldybės tarybos nario pareigos: dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą; nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog minėtame įstatyme nustatyta pareiga - nuolat bendrauti su rinkėjais, negali ir niekaip neapima pareigos savivaldybės tarybos nariui vykdyti pavėžėjo ar taksi funkcijų, todėl visi atsakovo argumentai apie tai, jog kartais reikėdavo vykti (kažkur) didesnėms žmonių grupėms, todėl naudodavo kelias transporto priemones vienu metu, ar nuvežti, nuvažiuoti ir asmenims suteikti pagalbą, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti degalų pagrindimo prasme. Pastebėtina, jog minėta veikla sveikintina ir galimai gali būti traktuojama, kaip savanorystės veikla, tačiau minėta veikla nepatenka į savivaldybės tarybos nario pareigas ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu kompensuoti transporto išlaidas, susijusias su kitų asmenų pavežėjimais.

Dėl atsakovo nurodytų degalų apmokėjimo jo padėjėjams, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) bei Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) 23 punkte numatyta išmoka, skirta transporto išlaidoms, yra tikslinė ir skirta kompensuoti tik tas išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami savivaldybės tarybos nario veiklą. Tuo tarpu, savivaldybės tarybos nario visuomeninių padėjėjų veikla nei pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, nei pagal Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą negalėjo būti kompensuota. Šiuo atveju, pastebėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 6 punkte (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) ir Prienų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) 14.6 punkte buvo numatyta, kad tarybos narys turi teisę savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. <...>. Informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Taigi, pagal minėtų norminių aktų nuostatas, visuomeniniai padėjėjai savivaldybės tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją, tačiau neatlieka savivaldybės tarybos nario funkcijų ir nepakeičia savivaldybės tarybos nario susitikimuose su gyventojais ar kitose sferose, todėl priešingai nei teigia atsakovas, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad šių asmenų patirtos degalų išlaidos susitikimuose su gyventojais gali būti atlygintos savivaldybės lėšomis.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog minėtuose aktuose numatyti atitinkami draudimai, kas gali tapti savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju ir nurodyta, kad apie paskirtą visuomeninį padėjėją nedelsiant yra paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Taigi, prieš tampant savivaldybės tarybos nario visuomeniniu padėjėju asmuo turi būti patikrintas įstatymų nustatyta tvarka ir apie jo paskyrimą pranešta atitinkamiems savivaldybės organams, kurie apie tai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, atsakovas byloje apskritai nepateikia jokių duomenų, jog atsakovo minimi asmenys įstatymų nustatyta tvarka buvo patikrinti ir paskirti atsakovo, kaip savivaldybės tarybos nario, visuomeniniais padėjėjais. Pastebėtina ir tai, jog iš visų teismo posėdyje apklaustų atsakovo nurodytų galimų atsakovo visuomeninių padėjėjų, tik vienas asmuo - liudytojas R. G. pripažino buvęs atsakovo padėjėju, tačiau nurodė, kad dirbo, kaip suprato, nelegaliai ir neapmokamai. Tuo tarpu likę apklausti atsakovo nurodyti padėjėjai save įvardijo kaip visuomenininkus ar atsakovo draugus, tačiau ne kaip savivaldybės tarybos nario visuomeninius padėjėjus. Šiuo atveju atsakovas byloje apskritai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo nurodyti padėjėjai buvo oficialiai įforminti savivaldybės tarybos nario padėjėjais, todėl minėti asmenys įstatymų nustatyta tvarka net negali būti tokiais laikomi.

Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas kadencijos laikotarpiu dirbo 4 įmonėse ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, dirbo 40 valandų per savaitę, į dieną po 8 val. Atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. vasario 7 d. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) administracijos vadovo pareigose. Minėto darbo pobūdis, kaip nurodė įmonė, nebuvo susijęs su vykimu į kitus miestus, todėl įmonės automobilis nebuvo suteiktas. Pastebėtina, jog iš Prienų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. Audito ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jos priedo (exel lentelės) matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo užpilta degalų už 941,19 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis 846,84 l, minėtu laikotarpiu degalams pilti naudotos 6 skirtingos mokėjimo kortelės, taip pat ne kartą už degalus atsiskaityta grynaisiais pinigais, be to, 2019 m. lapkričio 18 d. darbo valandomis dviejų valandų laikotarpyje naudoti skirtingų rūšių degalai, o už juos atsiskaityta 2 skirtingomis mokėjimo priemonėmis, taip pat 2019 m. lapkričio 22 d. dviejų valandų laikotarpyje naudoti skirtingų rūšių degalai, vienas degalų pylimas atliktas ne Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, 2019 m. gruodžio 30 d. dyzelino užpilta 120,50 l, nors nei viena atsakovui priklausanti transporto priemonė tokios talpos kuro bako net neturi. Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 8 d. atsakovas dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. vasario 5 d. turėjo nedarbingumą dėl ligos. Iš minėtos audito ataskaitos matyti, kad darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atsakovas įsigijo degalų viso už 1231,34 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis 1281,94 l. Pastebėtina, jog 2020 m. lapkričio 5 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. degalų įsigyta daugiau nei talpina atsakovui priklausančių transporto priemonių bakai. Taip pat degalai pirkti ir Kalėdų laikotarpiu. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas turėdamas išduotą nedarbingumą pažymėjimą, ligos laikotarpiu įsigijo kuro už 500,55 Eur, nors ligos laikotarpiu negalėjo vykdyti jokių papildomų funkcijų, tame tarpe ir susitikinėti su rinkėjais kontaktiniu būdu. Nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Darbo metu naudojo jam priskirtą automobilį Nissan X-Trail. Iš minėtos audito ataskaitos matyti, kad darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atsakovas įsigijo degalų už 3193,25 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis 2838,38 l. Pastebėtina, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. spalio 10 d. degalų įsigyta daugiau nei talpina atsakovui priklausančių transporto priemonių bakai. Nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2023 m. vasario 3 d. atsakovas dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Iš minėtos audito ataskaitos matyti, kad darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atsakovas įsigijo degalų už 4639,17 Eur sumą, suvartotas degalų kiekis 2890,61 l. Pastebėtina, jog šiuo laikotarpiu bent 14 kartų vienu degalų užpylimu buvo įsigyta daugiau degalų nei talpina atsakovui priklausančių transporto priemonių bakai (pav. 2022 m. sausio 30 d., 2022 m. vasario 25 d., 2022 m. vasario 27 d., 2022 m. rugsėjo 10 d. ir kt.). Taip pat minėtu laikotarpiu naudota net 11 skirtingų mokėjimo kortelių, ne kartą už degalus tą pačią dieną atsiskaityta porą kartų, naudotos skirtingos degalų rūšys.

Šiuo konkrečiu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu atsakovui pasiūlius paaiškinti dėl Prienų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. Audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), jos priede (exel lentelėje) nustatyto degalų suvartojimo ir kur buvo vykstama minėtais laikotarpiais, atsakovas atsisakė tai padaryti ir jokių konkretesnių paaiškinimų dėl konkrečiomis dienomis suvartoto kuro apskritai neteikė. Atsakovas minėtų išlaidų taip pat nepagrindinė jokiais rašytiniais duomenimis, išskyrus abstrakčius paaiškinimus, kad atsakovas buvo aktyvus savivaldybės tarybos narys ir padėdavo gyventojams.

Nagrinėjamu atveju, taip pat pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499, karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Paskelbus karantiną, valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Tuo tarpu karantino metu atsakovui bendrai kompensuota 3352,51 Eur už 3275,86 l įsigytų degalų. Pastebėtina, jog karantino laikotarpiu Prienų rajono savivaldybėje didžioji dauguma tarybos posėdžių buvo organizuoti nuotoliniu būdu.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad karantino metu jis aktyviai dalyvavo savanorių veikloje, o ribojimų judėjimui po savivaldybę nebuvo, todėl mano, kad joks reglamentas ir tvarka nepažeista. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip minėta anksčiau, savanorystės veikla nepatenka į savivaldybės tarybos nario reglamentuotas funkcijas, todėl atsakovas vykdydamas savanorystės veiklą, neturėjo pagrindo reikalauti kompensuoti patirtų išlaidų už minėtos veiklos vykdymo metu transporto priemonėms sunaudotą kurą. Tuo tarpu, nors iš dalies sutiktina, kad visą karantino laikotarpį nebuvo nuolatinio ribojimo judėjimui savivaldybės teritorijoje, tačiau pastebėtina, jog buvo ribojami renginiai, žmonių susibūrimai, susitikimai su gyventojais buvo draudžiami, todėl teismo vertinimu išlaidos transportui susitikimams su rinkėjais taip pat negalėjo būti patiriamos. Be to, netgi tuo atveju, jei atsakovas galiojant karantino režimui gyvai susitikinėjo su gyventojais, tokiu atveju jo patirtos išlaidos transporto išlaidoms padengti negali būti atlyginamos, nes pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė), asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Kiekvienas asmuo įgyvendindamas savo teises turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis), nes kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Tuo atveju, kai asmuo pradeda piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis, įgyvendinti jas priešingai jų paskirčiai ar nesilaikant nustatytų principų, įstatymas numato, kad tokios teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018). Atsakovui paaiškinus, kad jis galimai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas karantino taisykles susitikėdamas su gyventojais bei tokiu būdu patyrė transporto išlaidas, teisė gauti tokių patirtų transporto išlaidų atlyginimą negali būti ginama.

Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iš dalies paliudijo, kad atsakovas bendraudavo su gyventojais, atvykdavo į seniūnijas ar seniūnaitijas. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog pavyzdžiui liudytojas L. S. paaiškino, jog atsakovas su juo važinėdavo po vietas kur stovi paminklai, bunkeriai ir panašiai, važiuodavo į mišką, statė paminklus, kitur važiavo šiaip apžiūrėti paminklus. Tuo tarpu liudytojas L. Ž. paaiškino, jog su atsakovu yra draugai. Jis prašydavo atsakovo asmeniškai atvažiuoti pasveikinti per šventes, nes tarybos nario dalyvavimas renginiuose yra labai svarbus, renginius papuošdavo. Renginių buvo daug, važiuodavo atsakovo automobiliu šeštadieniais ir sekmadieniais. Su atsakovu važiuodavo į kitus miestus apžiūrėti sporto įrangos, žiūrėjo kokios yra salės, kokio dydžio, kaip, ką, kur daro, kokias pirkti pertvarėlės ir panašiai. Vis tik, atsižvelgus į minėtus paaiškinimus, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo dalyvavimas kultūriniuose renginiuose nepriskirtina jo, kaip Prienų rajono savivaldybės tarybos nario, t. y. veikla, už kurią gali būti kompensuojama. Pastebėtina, jog vykimas apžiūrėti paminklų ir bunkerių, paminklų statymas ar pasivaikščiojimas mišku taip pat nepatenka į savivaldybės tarybos nario funkcijas, už kurias galima gauti kompensaciją transporto išlaidoms. Šiuo atveju paminėta atsakovo veikla labiau galėtų būti laikoma kaip bendruomenės nario veikla, tačiau ne savivaldybės tarybos nario pareigoms priskirtina veikla. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, veikdamas kaip savivaldybės tarybos narys, nebuvo atitinkamo sporto klubo vadovas ar atsakingas už aukščiau paminėto sporto klubo įrangos įsigijimą, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad važiavimas apžiūrėti kitų miestų sporto salių įrangos yra pateisinamas transporto išlaidų kompensacijos prasme.

Tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Jiezno seniūnas A. B. patvirtino, kad atsakovas dažnai, bent į mėnesį kartą, atvykdavo į Jiezno seniūniją, susipažindavo su esama situacija. Nurodė, kad 2019 metais apsilankymai buvo dažnesni, tuo metu atsakovas atvykdavo į savaitę kartą. Paaiškino, kad vykdavo su atsakovu į seniūnaitijas dėl kelių remonto, buvo susitikimai su vietos bendruomenėmis, tai buvo susiję su ruošiamais tarybos klausimais su atskira vietove arba pakalbėti su seniūnaičiu. Taigi, pagal pateiktus minėto liudytojo paaiškinimus matyti, kad atsakovas tokių kelionių metu galėdavo nuvažiuoti apie 75 km (nuo namų iki namų), t. y. jeigu 2019 metais susitikimai vykdavo kas savaitę, tai per metus, (kadencijos laikotarpiu buvo likusios 37 savaitės 2019 metais), galėjo įveikti apie 2775 km atstumą, kitais laikotarpiais, jeigu susitikimai vykdavo vieną kartą į mėnesį, išskyrus karantino laikotarpį, kai buvo bendraujama nuotoliniu būdu, atsakovas galėjo įveikti apie 2175 km (29 mėn. x 75 km) atstumą, t. y. iš viso apie 4950 km atstumą, kas reiškia, jog minėtam atstumui įveikti reikėtų 420,75 l degalų (8,5 l x 4950 km / 100 km), tam vidutiniškai išleidžiant 546,98 Eur (1.30 Eur/l vidutinė degalų kaina x 420,75 l). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojas, be kita ko, nurodė, jog atsakovas atvykdavo ir Nissan automobiliu, tuo tarpu vienintelis atsakovo turimas šios markės automobilis yra varomas elektra, tačiau atsižvelgus į tai, jog nebuvo patikslinta kiek kartų atsakovas atvyko minėtos markės transporto priemone, teismas šiuo atveju nemažina nurodyto sunaudoto kuro kiekio.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. G. taip pat patvirtino, kad su atsakovu į susitikimus su gyventojais važiuodavo 2-3 kartus per mėnesį, o per kartą nuvažiuodavo iki 100 km, todėl įvertinus minėtus duomenis, teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas šiems susitikimams su gyventojais, išskyrus karantino laikotarpį, kai buvo bendraujama nuotoliniu būdu, atsakovas galėjo įveikti apie 8000 km atstumą (40 mėn. x 200 km), kas reiškia, jog minėtam atstumui įveikti reikėtų 680 l degalų (8,5 l x 8000 km / 100 km), tam vidutiniškai išleidžiant 884 Eur (1.30 Eur/l vidutinė degalų kaina x 680 l).

Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.