Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojo atleidimą nuo atsakomybės, draudimą piktnaudžiauti savo teise, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė AB „Luminor Bank“ (AB „Nordea Bank“ teisių perėmėja) pareiškė teisme ieškinį, prašydama:priteisti iš atsakovo N. P. 244 255,16 Eur kredito, 274,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 53 106,78 Eur (46 338,28 Eur + 6768,50 Eur) kompensuojamųjų palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (toliau – procesinės palūkanos);priteisti iš atsakovo E. G. 474 142,38 Eur kredito, 532,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 103 089,62 Eur (89 950,78 Eur + 13 138,84 Eur) kompensuojamųjų palūkanų ir procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „MV Trading“ 2008 m. vasario 27 d. sudarė banko sąskaitos kredito sutartį. Ieškovė ir atsakovai N. P. bei E. G. tą pačią dieną sudarė laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovei kaip solidarieji skolininkai, jeigu UAB „MV Trading“ neįvykdys prievolių, kylančių iš 2008 m. vasario 27 d. kredito sutarties. Bylos šalys 2010 m. kovo 10 d. sudarė papildomus susitarimus, kuriais, be kita ko, susitarė, kad atsakovas E. G. bus atsakingas už 66 proc. įsipareigojimų pagal kredito sutartį, atsakovas N. P. – už 34 proc. įsipareigojimų pagal kredito sutartį. UAB „MV Trading“ nustatytu terminu neįvykdė įsipareigojimų, todėl atsakovai pirmiau nurodytomis dalimis turi įvykdyti įsipareigojimus, kylančius pagal kredito sutartį. Atsakovas N. P. pareiškė teisme priešieškinį, prašydamas pripažinti pasibaigusia ieškovės ir šio atsakovo 2008 m. vasario 27 d. sudarytą laidavimo sutartį.Atsakovas N. P. nurodė, kad nedavė sutikimo pratęsti kredito sutarties terminą, todėl laidavimo sutartis, atsižvelgiant į šios sutarties sąlygas, laikytina pasibaigusia. Be to, ieškovė turėjo galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą, pasinaudodama jos naudai nustatytais prievolių užtikrinimais (UAB „Rududu ir Co“ laidavimu ir atsargų įkeitimu): ieškovė turėjo teisę pareikalauti UAB „Rududu ir Co“ banko sąskaitose esančių lėšų, kurios sudarė maždaug 765 983,54 Eur (2 644 788 Lt), tačiau nepasinaudojo tokia teise. Taip ieškovė savo veiksmais patvirtino atsakovo, kaip laiduotojo, atleidimą nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.86 straipsnio nuostatas.Atsakovas N. P. taip pat nurodė, kad ieškovei buvo reguliariai teikiama informacija apie UAB „MV Trading“ finansinę būklę, tačiau ieškovė laiku ir efektyviai nereagavo į situaciją. Kredito sutarties pakeitimai dėl termino pratęsimo buvo sudaromi daug vėliau, negu yra nurodyta pačiuose dokumentuose. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė veikė aplaidžiai, tokie veiksmai neatitinka bankų veiklos saugumo ir patikimumo reikalavimų. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad vien hipoteka ieškovei įkeistų objektų vertė sudarė ne mažiau nei 42 012 452,04 Eur (145 060 594,39 Lt), nors prievolė, kuriai užtikrinti buvo įkeisti šie objektai, tesudarė 724 397,54 Eur (2 501 199,83 Lt). Ieškovei nesiėmus veiksmų dėl reikalavimo nukreipimo į UAB „Rududu ir Co“ lėšas ir prekių atsargas ar bent jau dėl šio įkeitimo objekto išsaugojimo, be atsakovo, kaip laiduotojo, sutikimo reikšmingai padidėjo jo atsakomybė ir rizika, t. y. susidarė atsakovui ypač nepalankios sąlygos. Atsakovas E. G. taip pat pareiškė teisme priešieškinį, prašydamas pripažinti pasibaigusia ieškovės ir šio atsakovo 2008 m. vasario 27 d. sudarytą laidavimo sutartį. Atsakovas E. G. savo materialiniam subjektiniam reikalavimui pagrįsti nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsakovas N. P.