Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, AB apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės „NEO Finance“, AB ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės į negautas pajamas (nuostolius) ir kompensacines palūkanas vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju.

14. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, ieškovei pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydį. Ieškovė 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė papildomus įrodymus: vartojimo kredito grąžinimo grafiką ir atsakovui suteikto kredito grąžinimo sąskaitos išklotinę. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, todėl nauji įrodymai priimamai ir vertinami kartu su apeliaciniu skundu. Atsakovas atsiliepimo dėl papildomų įrodymų nepateikė.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB ir atsakovas A. R. 2019 m. rugsėjo 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K527547959, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4600 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą mokėdamas kiekvieno mėnesio 13 dieną įmokas pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką, palūkanų metinė norma 26 procentai, bendra palūkanų suma 3663,80 Eur. Atsakovas turėjo mokėti 5,9 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos tarpininkavimo mokestį, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida - 487,56 Eur, bendra vartojimo kredito kaina 8751,36 Eur (ieškovės pateikti duomenys apie kreditą ieškinio CBP-10754, zip. Priedai, papildomai pateiktas vartojimo kredito grąžinimo grafikas). Galutinis prievolės įvykdymo terminas - 2024 m. rugsėjo 13 d. Atsakovas nuo 2020 m. sausio 14 d. nustojo tinkamai vykdyti sutartį, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. gegužės 18 d. sutartį nutraukė (2020 m. gegužės 13 d. pranešimas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo), ir 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų (negautų pajamų, nuostolių) tenkino iš dalies – priteisė 513,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo sutarties pažeidimo iki kreipimosi į teismą dienos, ir netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 26 proc. palūkanų (negautų pajamų (nuostolių)) už negrąžintą vartojimo kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo. Apeliantė argumentuoja, kad nepaisant to, kaip buvo pavadintos prašomos priteisti palūkanos (mokėjimo ar nuostoliai) teismas turėjo įvertinti teisminės praktikos pasikeitimą ir kvalifikuoti prašomas priteisti 26 proc. palūkanas kaip kreditoriaus patirtus nuostolius dėl to, kad skolininkas neįvykdė sutarties.

18. Teisėjų kolegijai pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų paskaičiavimą, ieškovė pateikė kredito grąžinimo grafiką, iš kurio matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, mokėjimo palūkanas, kurių bendra suma nuo 2020 m. gegužės 25 d. (kreipimosi į teismą) iki kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) turėjo sudaryti 2875,14 Eur.

19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 p. buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.

20. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2020 m. gegužės 18 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, padaręs išvadą, kad sutartį nutraukus mokėjimo palūkanų reikalauti yra nepagrįsta (CK 6.221 str. 1 dalis). Apeliantė savo skunde jau prašo kvalifikuoti mokėjimo palūkanas kaip aptirtus nuostolius. Sutiktina, kad ieškinio pareiškime apeliantė nenurodė tinkamos teisės normos, pagrindžiančios jos materialinį teisinį suinteresuotumą gauti tą pinigų sumą, kurią iš esmės sudaro mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019). Todėl teisėjų kolegija ištaiso šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ir kvalifikuoja ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo palūkanas už laikotarpį iki kredito sutarties pabaigos kaip reikalavimą priteisti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl to, kad sutartis nebuvo tinkamai vykdoma.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Pagal apeliantės papildomai į bylą pateiktus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) sudarytų 2875,04 Eur.

25. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 513,74 Eur mokėjimo palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra iki 2020 m. gegužės 25 d. Šios sumos dalis yra negautos pajamos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra pateikta.

26. Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kuri sudaro 524,67 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

27. Ieškovės reikalavimas priteisti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 483 33 Eur) nuo šios nutarties priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) yra tenkintinas iš dalies. Įvertinama, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.), galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Pagal ieškovės pateiktą vartojimo kredito grąžinimo grafiko lentelę, iš atsakovo priteistinos sumos, mokėtinos kiekvieno mėnesio 13 dieną atitinkamai būtų 2020 m. gruodžio 13 d.– 86,35 Eur; 2021 m. sausio 13 d.- 85,24 Eur; Vasario 13 d. - 84,10 Eur; Kovo 13 d. - 82,94 Eur; Balandžio 13 d. - 81,75 Eur; Gegužės 13 d. - 80,54 Eur; Birželio 13 d.- 79,30 Eur; Liepos 13 d. - 78,03 Eur; Rugpjūčio 13 d. - 76,74 Eur; Rugsėjo 13 d. - 75,42 Eur; Spalio 13 d. - 74,07 Eur; Lapkričio 13 d.- 72,69 Eur; Gruodžio 13. - 71,28 Eur; 2022 m. sausio 13 d. - 69,84Eur; Vasario 13 d. - 68,37 Eur; Kovo 13 d.- 66,87 Eur; Balandžio 13 d.- 65,33 Eur; Gegužės 13 d.- 63,76 Eur; Birželio 13 d.- 62,16 Eur; Liepos 13 d. - 60,52 Eur; Rugpjūčio 13 d. - 58,85 Eur; Rugsėjo 13 d. - 57,14 Eur; Spalio 13 d. - 55,39 Eur; Lapkričio 13 d. - 53,61 Eur; Gruodžio 13 d. - 51,79 Eur; 2023 m. sausio 13 d. - 49,92 Eur; Vasario 13 d.- 48,02 Eur; Kovo 13 d. - 46,08 Eur; Balandžio 13 d. - 44,09 Eur; Gegužės 13 d.- 42,06 Eur; Birželio 13 d.- 39,99 Eur; Liepos 13 d.- 37,87 Eur; Rugpjūčio 13 d.- 35,71 Eur; Rugsėjo 13 d.- 33,50 Eur; Spalio 13 d.- 31,24 Eur; Lapkričio 13 d.- 28,93 Eur; Gruodžio 13 d.- 26,58 Eur; 2024 m. sausio 13 d. - 24,17 Eur; Vasario 13 d.- 21,71 Eur; Kovo 13 d. - 19,19 Eur; Balandžio 13 d.- 16,63 Eur; Gegužės 13 d.- 14,00 Eur; Birželio 13 d.- 11,32 Eur; Liepos 13 d. - 8,58 Eur; Rugpjūčio 13 d. - 5,78 Eur; Rugsėjo 13 d. - 2,92 Eur, iš viso 2 350,37 Eur.

28. Nors šalių vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 p. buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, tačiau, teismo nuomone, ši sąlyga nelaikytina tokia, kuri pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, todėl nutraukus kredito sutartį 2020 m. gegužės 18 d., ši sutarties nuostata neteko galios (CK 6.221 str. 1 dalis), kas reiškia, kad atsakovas neturi galimybės pasinaudoti vartojimo kredito (viso ar dalies) ankstesnio grąžinimo teise ir tokiu būdu įgyti teisę mokėti mažiau nuostolių, išskyrus, jeigu šalys vykdymo procese sudarytų kitokį susitarimą.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

29. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 26 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito visiško grąžinimo, o apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimą priteisiant 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo.

30. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime šį reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė 10,83 Eur palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą ir 487,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, šią sumą įskaitydamas į ieškovės prašomas priteisti kompensuojamąsias palūkanas.

31. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu atmesdamas aptariamą reikalavimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu skundo argumentu, pažymi, kad cituojamoje civilinėje byloje, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą).

32. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Tai reiškia, kad už laikotarpį, už kurį priteisiami nuostoliai, tuo pačiu negalima priteisti ir kompensuojamųjų palūkanų. Šiuo atveju ieškovei priteisus nuostolius ( negautas pajamas) iki buvusio nustatyto sutarties termino (2024 m. rugsėjo 13 d.), už vėlesnį laikotarpį (po 2024 m. rugsėjo 13 d.) gali būti priteisiamos netesybos.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad po Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) prašo priteisti kompensacines palūkanas, kurių dydis šalių sutarimu (sutarties 6.1p.) yra toks pats, kaip ir mokėjimo palūkanų.

34. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad aptariamas ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos, nėra pagrindo.

35. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

36. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d., įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 403,50 Eur (4483,33 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų).

38. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas, remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu.

40. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

41. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

43. Pirmosios instancijos teismas analizavo Sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu (1.29 p. ir 5.3 p.), pripažino jas nesąžiningomis ir negaliojančios ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), tačiau šių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iš dalies pakeistinas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.29, 5.3 punktai pripažintini negaliojančiomis sąlygomis. Papildomai negaliojančia ir nesąžininga pripažintina ir 6.1 punkto sąlyga (CK 6.228-4 straipsnio 8 dalis,CK 1.80 straipsnis).

44. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 10,83 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. sausio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos, kurios taip pat buvo apskaičiuotos taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą (CPK 320 straipsnis), tiek priteistas 487,56 Eur tarpininkavimo mokestis, nes šios dalies teismo sprendimo vertinimas ir keitimas nesant kitos šalies apeliacinio skundo, pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautų pajamų (nuostolių)sumas: papildomai 524,67 Eur už laikotarpį iki šios nutarties priėmimo dienos, ir toliau kiekvieno mėnesio 13 d. priteisiant sumas, nurodytas šios nutarties 27 pastraipoje.

46. Teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 p. (Tarpininkavimo mokestis), 5.3 p. (Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka) ir 6.1 p. nuostatas, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (26 proc. metinių) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).

47. Vykdymo patogumui teismo sprendimo rezoliucinė dalis visa apimtimi išdėstoma šioje nutartyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

49. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 7181,73 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį. ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 26 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo. Skaičiuojant nuo 4483,33 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 1165,67 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) palūkanų suma sudarytų 5 008,28 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 12 190,01 Eur ( 4483,33Eur +513,74+2173,83+10,83+5008,28).

50. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 68,66 proc. (prašyta priteisti 12190,01 Eur, priteisiama 8370,60 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 362 Eur (162 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 250,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina pusė jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 137,50 Eur (275 Eur/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 388,10 Eur (250,60 Eur + 137,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

52. Iš atsakovo valstybei priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis - 26,34 Eur (188,34 Eur mokėtinas žyminis mokestis pagal patenkintų reikalavimų sumą atėmus sumokėtą 162 Eur žyminį mokestį ) ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 6,41 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą už akių iš dalies ir visą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 4 483,33 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 33 ct) negrąžintą kreditą, 513,74 Eur (penkių šimtų trylikos eurų 74 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 10,83 Eur (dešimt eurų 83 ct) palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 487,56 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 56 ct) tarpininkavimo mokestį, 2875,04 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 4 ct) nuostolių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (8 370,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 388,10 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K527547959 Bendrųjų sąlygų 1.29 punkto, 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 26,34 Eur ( dvidešimt šešis eurus ir 34 ct) žyminio mokesčio ir 6,41 Eur (šešis eurus ir 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.