Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės ir Irmos Valiuškienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-193-962/2025 pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovui T. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo I. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. E. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. S. 6 196,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2023 m. liepos 22 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – viso 165,00 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, terminą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. S. prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas rangos sutarties vykdymo metu buvo itin pasyvus, objekte nesilankė, su juo susisiekti buvo itin sudėtinga. Pažymėjo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti tariamai patirtus nuostolius, nes ieškovas įsigijo visiškai kitos rūšies augalus, pirko visiškai kitokias paslaugas nei, kad atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui suteikti, todėl su patikslintu ieškiniu ieškovo pateikta sutartis negali būti laikoma pakeičiančiąja sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ginčo esmės

22. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 14 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Teisėjų kolegija, prieš analizuodama konkrečius apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 24 d. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsakovas T. S. pateikė pasiūlymą ieškovui M. E. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) dėl sklypo apželdinimo darbų atlikimo ir pateikė darbų sąmatą. Ieškovas ir atsakovas sudarė rangos darbų sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovo nurodytame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) atlikti ieškovo pateiktą įmonės „ŽALI SODAI“ parengtą sklypo apželdinimo projektą ir atlikti papildomus darbus už sutartą rangos darbų kainą. 2023 m. vasario 13 d. atsakovas ieškovą elektroniniu paštu informavo, kad nekintanti suma bus už: laistymo sistemą, apšvietimą ir medžiagas, viso – 10 065 Eur, su nuolaida nuo savo darbo ir galutinė suma 9 665 Eur, augalų ir žemės darbų prognozuojama suma yra 4269 Eur, tai yra nežymiai kintanti, eigoje pagal poreikį derinama suma. Atsiskaitymo būdai: grynais; kaip individualus asmuo, pagal verslo liudijimą - be mokesčių; kaip juridinis asmuo, pagal verslo liudijimą - prisideda PVM 21%. 2023 m. gegužės 3 d. atsakovas ieškovą elektroniniu paštu informavo, kad siunčia sąskaitą už atliktus darbus, sąmatoje pažymėjo ką atliko ir kokias medžiagas įdėjo iki 2023 m. gegužės 3 d. Informavo, kad laistymo sistemą patikrino, ji yra sandari ir veikianti, liko sudėti tik purkštukus; įrengė dalį apšvietimo ir parengė augalų zonas sodinimui. Nurodė, kad už šiuos darbus laukia apmokėjimo, nes tada užsakys augalus ir norės, kad juos įvertintų ieškovas ar kas nors kitas ir tuomet pateiks sąskaitą už juos, pridėjo sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų ataskaitą. 2023 m. liepos 4 d. ieškovo atstovas atsakovui pateikė pretenziją „Dėl rangos sutarties“, kurioje nurodė, kad iki 2023 m. liepos 21 d. (imtinai) atsakovui darbų neatlikus, ieškovas atsisakys rangos sutarties. Sutarties atsisakymo data bus laikoma 2023 m. liepos 22 d. 2023 m. liepos 20 d. atsakovas ieškovui pateikė atsakymą į pretenziją. 2023 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas ieškovą informavo, kad, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, t. y. iki nustatyto termino neapmokėjus už atliktus rangos darbus ir nepavykus ginčo išspręsti taikiai, rangos sutartis yra nutraukiama dėl ieškovo kaltės nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. 2023 m. rugsėjo 11 d. ieškovas atsakovą elektroniniu paštu informavo, kad atsakovo žemės sklype sumontuoti daiktai yra demontuoti ir saugomi iki 2023 m. rugsėjo mėn. 22 d., iki nurodytos datos jų neatsiėmus, jie bus perduoti saugojimui. 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakovas ieškovą informavo, kad ieškovo pretenzijos dėl tariamai netinkamai atliktų rangos darbų yra nepagrįstos, dėl savavališko sistemos išardymo ir dėl to galimai patirtų nuostolių atsakingas pats ieškovas. 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas ir rangovas P. L. sudarė sutartį Nr. 14 dėl apželdinimo paslaugų, darbų kaina 6 331 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas ir rangovas UAB „KS Projektai“ sudarė laistymo sistemos įrengimo paslaugų sutartį Nr. 2023-08/005, laistymo sistemos įrengimo kaina 4 000 Eur + PVM, senos laistymo sistemos iškasimas 300 Eur + PVM, elektros kabelio montavimas 314,87 Eur + PVM. 2024 m. vasario 22 d. ieškovas su rangovu P. L. sudarė rangos sutartį pakeičiančią sutartį dėl apželdinimo paslaugų, darbų kaina 8 215 Eur.

25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo ieškinį tenkinti. Pripažinti neteisėtais teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad „nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovo sumontuota laistymo sistema buvo nekokybiška ir netinkama naudoti“.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, jog ieškovas ir atsakovas sudarė rangos darbų sutartį, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo teisinius santykius ir nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje taikytinos vartojimą reglamentuojančios teisės normos, specialūs vartotojų teisių apsaugos mechanizmai. Dėl santykių kvalifikavimo kaip vartojimo rangos teisinių santykių tarp šalių ginčo nėra, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios nuostatos.

28. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas negynė ieškovo kaip vartojo interesų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas supranta rangos sutarčių sudarymo ypatumus, nes yra įmonės vadovas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovui taikytini aukštesnio vartotojo standartai, nes tokių nėra. Sprendimas priimtas remiantis tikėtinumo taisykle, apeliantas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visetą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visetas įvertintas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).

31. Be to, CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto argumentais. Kaip nustatyta, šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau elektroniniuose laiškuose dėl darbų atlikimo tarėsi tiek raštu, tiek žodžiu. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių vienos iš šalių teiginius dėl rangos sutarties turinio, byloje nepateikė nei ieškovas, nei atsakovas, todėl galimybės nustatyti, kokią konkrečiai atsiskaitymo tvarką už atliktus darbus šalys sutarė nėra. Visgi, byloje svarbu nustatyti šalių žodinio susitarimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad atsakovas su komanda įsipareigojo atlikti pagal ieškovo pateiktą įmonės „ŽALI SODAI“ parengtą sklypo apželdinimo projektą, kuriuo buvo siekiama sutvarkyti ieškovo žemės sklypą atliekant šiuos darbus: žemės sklypo paruošiamieji darbai; žemės sklypo apželdinimas dekoratyviniais augalais ir veja dekoratyvinius augalus ir vejos sėklą nuperkant ir juos pasodinant; laistymo sistemos žemės sklype įrengimas nuperkant laistymo sistemą ir ją įrengiant; apšvietimo sistemos žemės sklype įrengimas nuperkant apšvietimo sistemą ir ją įrengiant, taigi, minėtas projektas turėjo būti atliekamas etapais. Ieškovas neneigia, kad projektas turėjo būti įgyvendinamas etapais, tačiau nesutinka, kad jis etapais turėjo atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus ir medžiagas. Sprendžiant ar buvo tarp šalių susitarimas atsiskaityti etapais už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas, akcentuotina tai, kad atsakovas 2023 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu informavo ieškovą: „Siunčiu sąskaitą už atliktus darbus, kaip prašėte, sąmatoje yra viskas pažymėta ką atlikome ir kokias medžiagas įdėjome iki šios dienos 2023-05-03. Kaip matėte laistymo sistemą patikrinome, ji yra sandari ir veikianti, liko sudėti tik purkštukus. Įrengėme dalį apšvietimo ir parengėme augalų zonas sodinimui. Už šiuos darbus laukiu apmokėjimo. Tuomet užsakysiu augalus ir norėčiau, kad juos įvertintumėte jūs ar kas nors kitas ir tuomet pateiksiu sąskaitą už juos. Tikiuosi Jūsų projekto vadovas patvirtino apie mano atliktus darbus? Tikiuosi konstruktyvaus bendravimo“ ir pridėjo sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų ataskaitą. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad minėto atsakovo laiško bei jo priedų negavo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad minėtas elektroninis laiškas buvo siunčiamas ne tik ieškovui, bet ir T. G., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju. Liudytojas teikdamas teismui paaiškinimus nurodė, kad minėto laiško negavo, tačiau po teismo posėdžio pasitikrinęs elektroninį paštą patvirtino, kad minėtą laišką buvo gavęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo T. G. teiginiais, kad jis ginčo laišką su priedais gavo, juo labiau, liudytojas pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ginčo laišką su priedais ieškovui siuntė tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kuriuo ir vyko šalių susirašinėjimas dėl darbų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas minėtą elektroninį laišką su priedais išsiuntė ieškovui ir jis jį gavo. Minėto elektroninio laiško turinys ir jo priedai patvirtina atsakovo teiginius, kad tarp šalių buvo susitarimas atsiskaityti už atliktus darbus ir medžiagas etapais, nes ir atsakovas pateikė ieškovui ataskaitą apie atliktus darbus. Tai, kad ieškovas su kitais rangovais buvo sudaręs kelias sutartis, ir pagal jas atsiskaitė etapais, taip pat patvirtina atsakovo teiginius, kad ir su juo ieškovas tarėsi atsiskaityti etapais, juo labiau, kad atsakovas prašė atsiskaityti ne išankstiniais mokėjimas ir ne avansu, tačiau dalimis už jau atliktų darbų etapą, atliktas rangovo investicijas.

33. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas, sudarydamas vartojimo rangos sutartį, o vėliau gavęs iš atsakovo sąskaitą ir sąmatą, nesiėmė jokių veiksmų, kurių būtų ėmęsis bet kuris kitas apdairus asmuo: ieškovas nekėlė klausimo ir nepageidavo sudaryti rašytinės rangos sutarties ir detaliai aptarti sutarties sąlygas, o gavęs atsakovo siųstą sąskaitą ir sąmata, neginčijo šių dokumentų, jis juos tiesiog ignoravo. Tai, kad vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje (plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 30) ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovas, būdamas vartotojas, t. y. protingai atidus ir apdairus, akivaizdžiai suvokė žodžiu sudarytos rangos sutarties esmė, atsakovo pateiktų dokumentų turinį (sąskaitos ir sąmatos), nurodytų darbų apimtį, ir dėl to, kaip minėta, jis klausimų nekėlė (nesiekė, kad sutartis būtų sudaryta raštu ir joje būtų detaliai aptarti ieškovui rūpimi klausimai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo einamas pareigas (statybos įmonės padalinio vadovas), jo patirtį statybų srityje, kuri patvirtina, kad ieškovas neabejotinai puikiai supranta rangos sutarčių sudarymo ypatumus, darbų vykdymo procesus ir kt., sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovui „taikytini aukštesnio vartotojo standartai“, t. y. didesni nei „vidutiniam vartotojui“.

34. Trečia, apeliantas nurodė, kad atsakovas ieškovui pateikė trečiojo asmens I. S. išrašytą sąskaitą, tačiau ieškovo su minėtu asmeniu jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl jis neturėjo pareigos mokėti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir pažymi, kad minėtą sąskaitą ieškovui siuntė atsakovas, o ne pati I. S., laiške atsakovas nurodė kokius darbus atliko ir kokia tolimesnė darbų eiga, atsakovas ieškovui buvo nurodęs, kad dirba su savo komanda, šalys kartu buvo susitikę ir ieškovo sklype, ieškovas, gavęs minėtą sąskaitą su atsakovu nesusisiekė ir nebandė aiškintis, kodėl sąskaita išrašyta I. S. vardu, o ne atsakovo, kas patvirtina faktą, kad ieškovas neketino apmokėti sąskaitos. Jeigu ieškovas būtų ketinęs apmokėti sąskaitą, jis būtų susisiekęs su atsakovu ir nurodęs savo abejones dėl sąskaitos pateikimo subjekto, siekęs išsiaiškinti kitas galimybes apmokėti sąskaitą, tačiau ieškovas buvo pasyvus ir nieko nedarė.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo 36-40 punktuose išsamiai išdėstė argumentus ir pagrįstai atmetė ieškovo teiginius, jog atsakovo reikalavimas atsiskaityti už dalį darbų nepagrįstas.

Dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies

36. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas).

37. Apeliacinis skundas gali būti teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).

38. Tiek skundžiant visą teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2023 42 punkto).

39. Apeliantas, be kita ko, nesutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad laistymo sistemos įrengimo darbai buvo atlikti kokybiškai ir prašo pripažinti neteisėtą teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad „nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovo sumontuota laistymo sistema buvo nekokybiška ir netinkama naudoti“. Nurodo, kad teismo motyvai šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški, o kvestionuojami teismo motyvai įgytų prejudicinę ir res judicatą galią.

40. Kaip minėta, teisė skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus nėra besąlyginė – jai įgyvendinti dalyvaujantis byloje asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą tai daryti, t. y. nurodyti, kokį poveikį jo teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui turi kvestionuojamos teismo išvados. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas, kaip teisingumo aktas, turi būti tinkamai motyvuotas, taip pat į tai, kad teismo sprendimo motyvai nagrinėjamu atveju yra reikšmingi ieškovui, teisėjų kolegija pripažįsta apelianto teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo 46 punkte išdėstytus motyvus.

41. Apeliantas nurodo, kad teismo motyvai, kad „nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovo sumontuota laistymo sistema buvo nekokybiška ir netinkama naudoti“ yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški, o ateityje gali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai ir sukelti ieškovui teisines pasekmes, pvz. prievolę atsiskaityti už laistymo sistemos įrengimo darbus.

42. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, jog jis nesutiko apmokėti už dalinai atliktus darbus, nes darbai nebuvo užbaigti, nebuvo perduoti užsakovui, jis darbų niekuomet neperėmė, o tai, ką atsakovas buvo padaręs sklype, buvo nekokybiška ir netinkama naudojimui. Savo teiginius ieškovas grindė byloje pateiktu antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad „Laistymo sistemos paskirstymo blokas (esantis prieš virtuvės langą) atidarius dangtelį yra apneštas žemėmis ir matosi, kad per kraštinį (arčiau (duomenys neskelbtini)) vamzdžio sujungimą laša vanduo“. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, laikėsi pozicijos, kad tie darbai, kuriuos jis buvo atlikęs, buvo atlikti kokybiškai. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 42-43 punktuose analizavo į bylą pateiktus įrodymus, šalių bei liudytojų duotus paaiškinimus ir sprendė, kad antstolio nurodyta informacija faktinių aplinkybių konstatavimo protokole savaime nereiškia nekokybiškumo, juolab, visų atliktų darbų nekokybiškumo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, atsakovas patikrinime (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu) nedalyvavo, nėra aišku, kodėl per sujungimą galėjo lašėti vanduo ir ar tam negalėjo padaryti įtakos pats ieškovas, o toks faktas nedaro visos įrengtos laistymo sistemos nekokybiška, kiti laistymo sistemos pažeidimai nebuvo nurodyti ir konstatuoti, todėl ieškovo sprendimą visiškai išmontuoti atsakovo įrengtą laistymo sistemą, kurios medžiagų kaina pagal atsakovo pateiktą sąmatą buvo 1 613 Eur, laikė neracionaliu ir neproporcingu veiksmu, lėmusiu nuostolių atsiradimą. 2025 m. gegužės 5 d. dalyvaujant šalims ir liudytojui T. G. tikrinant laistymo sistemą jokių nukrypimų nenustatė, vanduo nebėgo, nebuvo jokių pratekėjimų, nebuvo ir kitų neatitikimų, viskas, kas buvo padaryta, buvo padaryta kokybiškai, bei pažymėjo, kad konfliktinė situacija kilo dėl nenoro atsiskaityti. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovas teigė, kad atsakovas atliko darbus nekokybiškai, siekdamas tai įrodyti teikė įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismui padarius išvadas, kurios nėra naudingos ieškovui, apeliaciniu skundu siekia pripažinti neteisėtą teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytą išvadą dėl atliktų darbų kokybės. Kaip jau minėta, teismo sprendimo motyvai yra sudėtinė teismo sprendimo turinio dalis, kurioje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus bei įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, taip pat kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvacija svarbi dėl jos teisinės ir praktinės reikšmės: šalims siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, taip pat siekiant sužinoti, kodėl teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą ir kokiais argumentais rėmėsi jį priimdamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl atsakovo sumontuotos laistymo sistemos, kad „nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovo sumontuota laistymo sistema buvo nekokybiška ir netinkama naudoti“ įvertino ir rėmėsi ne išimtinai vien tik liudytojo T. G. parodymais, tačiau įvertino ir šalių teiktus paaiškinimus, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus (antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog teismo išvados, kad „nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo išvadai, kad atsakovo sumontuota laistymo sistema buvo nekokybiška ir netinkama naudoti“ yra nelogiškos ir nepagrįstos.

Dėl terminų

43. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas neatliko darbų, kuriuos buvo įmanoma atlikti per nustatytą papildomą terminą liepos mėnesį, tam netrukdė jokios gamtinės sąlygos, todėl laikė, kad ieškovas pagrįstai atsisakė sutarties, kurios atsakovas nevykdė per papildomai nustatytą terminą. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti. Bylos medžiaga nustatyta, kad nėra duomenų, jog šalys būtų nustatę konkretų darbų atlikimo terminą. Ieškovas atsisakė apmokėti už pirmąjį etapą darbų gegužės mėnesio pradžioje, t. y. dar nesuėjus jo nurodomam papildomam terminui atlikti darbus (iki 2023 m. liepos 4 d.), dėl ko nėra pagrindo teigti, kad darbai nebuvo atlikti laiku. Ieškovas atsakovui pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų ir dėl atliekamų darbų kokybės iki 2023 m. liepos 4 d. pretenzijos pateikimo neturėjo, o pretenzijoje ieškovas nenurodė rangos darbų atlikimo terminų, tik nustatė papildomą terminą - iki 2023 m. liepos 21 d. atlikti visus darbus. Tačiau, kaip minėta, darbai buvo sustabdyti atsakovo iniciatyva, ieškovui neapmokant pateiktos sąskaitos už pirmojo etapo darbus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra įrodytas atsakovo rangos sutarties pažeidimas dalyje dėl terminų praleidimo.

Dėl darbų stabdymo

44. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo prievolės dėl tinkamo vartotojo informavimo apie darbų stabdymą, pasitraukimą iš objekto, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo teisės naudoti savigyną stabdant darbus ir nutraukiant sutartį.

45. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

46. CK 6.207 straipsnio 2 dalis numato, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Įstatymas numato, kad šalys nurodyta teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai.

47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovui neapmokėjus už atsakovo atliktus pirmojo etapo darbus, atsakovas, manydamas, kad kita šalis pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, pagrįstai pasinaudojo teise sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą, kol ieškovas neįvykdys savo pareigos. Teismas nustatė, kad pirmojo etapo darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, priešingų duomenų šalys nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl darbų apmokėjimo, informavo, kad pirmo etapo darbai baigti, vyko į susitikimą su ieškovu apžiūrėti (parodyti) atliktų darbų, tačiau ieškovas atsakovo teiktos sąskaitos neapmokėjo, neapmokėjimo priežasčių nenurodė, tik bylą nagrinėjant teisme akcentavo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai (dėl atliktų darbų kokybės ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyto trūkumo teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 42 punkte). Ieškovas taip pat teigė, kad darbai buvo atliekami nesavalaikiai, tačiau kaip ir minėta šios nutarties 43 punkte, šalys nepateikė duomenų, jog šalys būtų nustatę konkretų darbų atlikimo terminą. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmiau savo prievolę turėjo įvykdyti ieškovas, todėl atsakovo elgesys yra teisėtas savo interesų gynimu pagal įstatymą.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pagrįstai sprendė, kad civilinės atsakomybės sąlygos neegzistuoja, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo netenkintas pagrįstai.

49. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos 1996,50 Eur advokato pagalbos išlaidos, atsakovo turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovo M. E. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1996,50 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.