Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iasis sektorius) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. neužtikrinus privatumo dušo patalpose, tarp dušo galvučių esant neįrengtoms pertvaroms, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose nesant pareigūnų iškvietimo sistemos bei ribojant pareiškėjo judėjimo laisvę.

I. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs tokio pobūdžio reikalavimą, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Pažyma apie nuteistojo laikymo sąlygas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-ame sektoriuje, buvo paskirtas gyventi: nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. – 1 būrio 8 patalpoje, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. – 2 būrio 9 patalpoje, nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 7 būrio 3 patalpoje, nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 7 būrio 5 patalpoje, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. – 7 būrio 1 patalpoje (b. l. 38). Atsižvelgęs į tai, teismas spręs, ar laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis.

Aptariamu ginčo laikotarpiu, pareiškėjas naudojosi Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo sektoriaus dušo patalpomis.

Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kiek kartų pareiškėjas naudojosi dušu ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas negalėjo naudotis dušu, ar kad ši teisė jam buvo apribota, priešingai, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojosi bendrais dušais.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė aplinkybes, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių dušinėse matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos 2022 m. spalio mėn. (b. l. 32–33) Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis apie pertvarų įrengimą nuteistųjų dušo patalpose, pareiškėjas gavęs atsiliepimą šių duomenų taip pat neginčijo. Kadangi atsakovės atstovas nepateikė teismui tikslių duomenų, nuo kurios 2022 m. spalio mėnesio dienos įrengtos matomumą ribojančios pertvaros, teismas preziumuojama, kad dušo patalpose matomumą ribojančios pertvaros įrengtos 2022 m. spalio 30 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).

Aptarto teisinio reguliavimo ir išplėtotos teisminės praktikos kontekste, teismas sprendžia, kad: 1) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, nes pertvaros buvo įrengtos ir pastaruoju laikotarpiu dėl skunde nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus; 2) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2022 m. spalio 29 d. atsakovė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nevykdė pozityvios pareigos suteikti pareiškėjui prieigą prie sanitarinio įrenginio – maudymosi vietos, kuri būtų atskirta nuo bendros erdvės taip, kad užtikrintų pareiškėjui minimalų privatumą, todėl dėl pertvarų nebuvimo dušo patalpoje pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

Aptartų įrodymų ir teisinio reglamentavimo kontekste teismas pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2022 m. spalio 29 d. pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis buvo sistemingai pažeidinėjama, nes per visą šį laikotarpį, iš viso 27 kartus, pareiškėjas turėjo naudotis Pravieniškių 1-jo kalėjimo 3-iojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušo patalpa su neįrengtomis pertvaromis tarp dušo galvučių. Tuo buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (aktuali redakcija nuo 2022 m. liepos 22 d., toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) nenumato iškvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir dušuose. Taip pat, Eksploatavimo taisyklės nenumato iškvietimo sistemos įrengimo kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir dušuose, iškvietimo sistemos įrengimas yra numatytas tik kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (Eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktis).

Taigi, teisės aktai nereglamentuoja pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimų kiemuose. Atsakovės atstovo teigimu prie pasivaikščiojimo kiemelių nuolatos budi pareigūnai, kurie esant poreikiui gali išleisti nuteistuosius į tualetus pasivaikščiojimų metu. Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjas savo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimo grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad pasivaikščiojimų metu, kai tenka vaikščioti nuo 2 iki 3 val. nebūdavo pareigūnų, kurie išleistų į tualetą, tačiau jokių konkrečių aplinkybių apie būtinybę išsikviesti pareigūnus ar realiai jam dėl to kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjas nepateikė ir savo argumentų nedetalizavo (žr. pvz., LVAT 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-342-575/2023). Teismas daro išvadą, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo mygtukų neįrengimu, nenurodžius kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.

Aptartu aspektu teismas pažymi, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus, asmeninių laisvių ir teisių suvaržymus.

II. Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Atsakovės atstovo į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. RV-22-11128 „Dėl nuteistojo Ž. E.“ (b. l. 36) patvirtina, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnaveriškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas, į psichologus nesikreipė. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad, atsakovės atstovui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo intensyvūs ar itin stiprūs.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu pareiškėjas patyrė didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos būtų tinkamos. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad: pareiškėjo privatumas pažeidimas tęsėsi apie tris mėnesius, per kuriuos pareiškėjas turėjo teisę 27 kartus pasinaudoti dušu neužtikrinant jam tinkamo privatumo; taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes; taip pat į tai, pareiškėjas raštu nesikreipė su prašymais į atsakovę dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie dideli; taip pat į tai, kad atsakovės kaltę suponuoja ne sąmoningas teisės aktų nevykdymas, siekiant sukelti nepatogumus pareiškėjui, o jos, kaip nacionalinės institucijos pozityvios pareigos užtikrinti kaliniams minimalų privatumą, nevykdymas.

Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai asmenims, nepatyrusiems didelių išgyvenimų, fizinės ir (ar) psichinės sveikatos sutikimų, priteisiama iki 10 Eur dydžio neturtinė žala už kiekvieną pažeidimo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023), įvertinęs ir tai, kad dėl nevestos apskaitos nėra galimybės nustatyti, kiek kartų realiai pareiškėjas naudojosi dušu, tačiau turėjo galimybę juo pasinaudoti 27 kartus, jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 270 Eur.

III. Dėl palūkanų priteisimo

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Ž. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, – nuo 2023 m. gruodžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.