Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė buvo 17,2504 g, o jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija – 15,5 proc., bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kuriame yra 0,0712 g (8,6 proc.) grynos psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), ir šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė prie savęs – striukės vidinėje kišenėje ir kuprinėje iki 2025 m. sausio 20 d., apie 16.20 val., kol ties žiedine sankryža Kontininkų g. – Paliepgyrių k., Palangoje, pareigūnams sustabdžius automobilį „Mercedes-Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šias medžiagas jis pateikė policijos pareigūnams.

Iš 2025 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu į pietų pusę. Apžiūrint salono priekinę ir galinę dalį, jame matomi įvairūs asmeniniai daiktai, statybiniai įrankiai. Tarp automobilio vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės matoma padėta juoda kuprinė, kurioje matomi įvairūs statybiniai įrankiai. Atidarius automobilio bagažinę, joje matomi įvairūs statyboms skirti įrankiai ir medžiagos bei kiti asmeniniai daiktai. Įvykio vietoje eksperto lagaminėlis naudotas nebuvo. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms tirti, nenustatyta. Apžiūrint įvykio vietą, niekas nepaimta (1 t., 18-30 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. B. savanoriškai pateikė galimai narkotines medžiagas. Jos supakuotos į du paketus: Nr. 563599 ir Nr. 563600 (1 t., 44-45 b. l.).

Iš 2025 m. sausio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad tirti pateikta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš paketo Nr. 563599 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 17,2504 g, o jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija – 15,5 proc. Tirti pateiktas rudos ir tamsiai žalios spalvos augalinės kilmes medžiagų mišinys iš paketo Nr. 563600 yra tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinys, kuriame yra 0,0712 g (8,6 proc.) grynos psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) (1 t., 62-63 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais, dėl to tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šio straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Pagal galiojančią teisminę praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-53-895/2016).

Kaltinamasis T. B. prisipažino neteisėtai laikęs narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) bei kanapių (antžeminių dalių) mišinį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pas jį laikomų narkotinių medžiagų radimo aplinkybes ir jų kiekį patvirtina tarnybinių pranešimų bei specialisto išvados turinys. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė buvo 17,2504 g, o jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija – 15,5 proc., bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kuriame yra 0,0712 g (8,6 proc.) grynos psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), ir neteisėtai laikė prie savęs – striukės vidinėje kišenėje ir kuprinėje iki 2025 m. sausio 20 d., apie 16.20 val., kai jas apžiūros metu, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Neteisėtai laikytų narkotinių medžiagų – kanapių – kiekis viršijo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, todėl tokie kaltinamojo T. B. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis T. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad neteisėtai įgyja ir laiko narkotines medžiagas (kanapes) bei kanapių (antžeminių dalių) mišinį ir tokius veiksmus atlikdamas, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo elgesio kils pasekmės ir jų norėjo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo T. B. krikšto mama A. K. bei kaltinamasis T. B. teismui pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį A. K.. A. K. prašyme nurodyta, kad T. B. yra vienas iš artimiausių jai asmuo, su kuriuo ji nuolat palaiko labai artimus ir tamprius ryšius. Jų santykių artumą akivaizdžiai patvirtina ta aplinkybė, kad ne tik ji yra jo krikšto mama, tačiau ir T. B. yra jos dukros krikšto tėvas. Juos sieja abipusiai krikšto tėvų ir vaikų ryšiai. Su šeimomis dažnai kartu leidžia savaitgalius, t. y. tiek jis atvažiuoja pas juos į K. į koncertus, spektaklius, parodas, tiek ir jie į P.. Taip pat renkasi ir kartu švenčia įvairias (tame tarpe didžiausias metų šventes), t. y. T. B., jos dukros I. K. gimimo dienas. T. B. konsultuojasi su ja visais gyvenimo klausimais, jie nuolat siekia palaikyti vienas kitą susidūrus su sunkumais ar atsitikus nelaimei, tiek ir džiaugsmingomis gyvenimo akimirkomis. Jos nuomone, šitas įvykis T. B. buvo itin didelė pamoka, iš kurios jis jau dabar pasimokė, permąstė savo veiksmus ir poelgius ir prisiekė tiek sau, tiek ir jai, jog toks atvejis niekada nepasikartos ir ši klaida bus jo viso gyvenimo pamoka. Nori pažymėti, jog ji yra verta pasitikėjimo asmenybė. Ji yra baigusi (duomenys neskelbtini), kuriame įgijo elektrotechnikos inžinieriaus specialybę. Taigi, šiuo metu yra atestuota statybos specialistė, kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio elektrotechnikos projekto dalies vadovės pareigas. Darbovietė itin palankiai vertina ne tik jos atsakingą darbą, bet ir asmenybę, sąžiningumą, atsakomybės jausmą, patikimumą, duoto žodžio laikymąsi. Tokiais asmenybės bruožais grindžiama jos reputacija lydi ją ne tik darbe, bet ir visuomenėje. Tai akivaizdžiai patvirtina objektyvūs dokumentai, t. y. ji anksčiau niekada nebuvo nei teista, nei traukta administracinėn atsakomybėn (tai patvirtinantys dokumentai pridedami). Nurodytos aplinkybės, apibūdina ją kaip atsakingą asmenį ne tik darbe, bet ir bendraujant su artimais bei aplinkiniais asmenimis. Ji yra itin nepakanti jokiems teisės pažeidimams. Be to, yra religinga, todėl itin negatyviai nusistačiusi prieš narkotines ir psichotropines medžiagas, o taip pat prieš alkoholį. Todėl tiek šis jos požiūris, tiek ir bendravimas su T. B. šiais klausiniais darys teigiamą įtaką jam ateityje nuolat vertinant savo buvusį neatsakingą poelgį, tiek ir turės prevencinį poveikį, užkertant kelią net ir teorinei tokių naujų pažeidimų grėsmei. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra įsitikinusi, kad ji vertas pasitikėjimo, tinkamas asmuo, kuriam ir prašo perduoti T. B. atsakomybėn pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad T. B. pažįsta visą gyvenimą, ji su jo tėčiu yra pusbroliai. Švenčia visas šventes kartu, turi labai glaudų ryšį. Žinojo, dėl ko jis vartojo tas narkotines medžiagas, žinojo, kad jis turi nemigos problemų. Kalbėjo apie jo problemas. Žino, kad jis turi administracinių nusižengimų. Ji tikrai gali jam daryti įtaką, nes dažnai susitinka. Jis yra jautrus žmogus, su bloga kompanija nėra susidėjęs. Kažkada jis buvo susipykęs su drauge, tai ji pakalbėjo ir jie susitaikė. Sutiktų, jeigu būtų užstatas. Ji labai juo pasitiki, tai tikrai žino, kas būtų, jeigu jis padarytų pažeidimą. Mano, kad tai yra jam pamoka visam gyvenimui. Nėra pastebėjusi, kad kažką panašaus jis būtų daręs ir anksčiau. Jo girto nėra mačiusi, jie nevartoja alkoholio dažnai. Kai gavo administracinių nusižengimų išrašą, pamatė, kad jai yra paskirta bauda, tai yra jos žioplumas, bet baudą yra sumokėjusi.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos.

Siekiant nustatyti, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turi būti atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-212-594/2024). Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.

Kaltinamasis T. B. padarė nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas, jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, dirba, anksčiau neteistas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad 2006 m. lapkričio 22 d. prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, T. B. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoto pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, padarymo. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 metų iki 2024 metų kaltinamasis T. B. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka buvo baustas ne kartą, daugiausia už KET pažeidimus (baudos sumokėtos), kas rodo, jog jis nėra linkęs preciziškai laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys T. B. gyvenime, todėl teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad T. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be išdėstyto, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nors A. K. yra kaltinamojo T. B. krikšto mama, charakterizuojama teigiamai, pasak pačios, itin nepakanti jokiems teisės pažeidimams, tačiau iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad ji administracine tvarka 2025 m. birželio 5 d. bausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (Juridinių asmenų registro tvarkytojui juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas) 300 Eur bauda (bauda sumokėta), be to, ji gyvena K., jos daroma įtaka nesustabdė krikšto sūnaus (kaltinamojo) nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimo darymo, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad A. K. yra netinkama laiduotoja. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-417/2021, įvertinęs tik du ankstesnius padarytus nusižengimus (automobilio vairavimas kalbant telefonu ir greičio viršijimas), teismas padarė išvadą, kad toks asmuo (tuo atveju – sesuo) nėra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką bei įtakotų kaltinamąjį už laikytis teisės aktų reikalavimų ir nenusikalsti.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamojo T. B. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. B. padarė nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama ne pati griežčiausia BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant už sankcijos minimumą didesnį jos dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, saugomi Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, bei daiktai, saugomi Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Kauno g. 6, Klaipėdoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. nustatyti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000,00 eurų) dydžio baudą, kurią nuteistasis per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą būtina pateikti teismui.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus – likusias kanapių (antžeminių dalių) (17,2043 g) ir tabako ir kanapių (antžeminių dalių) mišinio (0,7517 g), saugomų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Liepyno g. 7, Vilniuje), voką Nr. NA-155, kuriame po tyrimo likęs sulankstytas popieriaus lapas, tuščias užspaudžiamas plastiko maišelis, tuščias skaidrus vakuuminis plastiko paketas ir išorinės pakuotės, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Kauno g. 6, Klaipėdoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.