Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad T. B. paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė buvo 17,2504 g, o jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija – 15,5 proc., bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kuriame yra 0,0712 g (8,6 proc.) grynos psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio), ir šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė prie savęs – striukės vidinėje kišenėje ir kuprinėje iki 2025 m. sausio 20 d., apie 16.20 val., kol ties žiedine sankryža (duomenys neskelbtini), pareigūnams sustabdžius automobilį „Mercedes-Benz Vito“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šias medžiagas jis pateikė policijos pareigūnams.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-08-04 apkaltinamąjį nuosprendį ir atleisti jį (T. B.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba sumažinti paskirtą baudą iki minimalaus dydžio, taikant BK 62 straipsnio nuostatas. Prie apeliacinio skundo pateikti priedai (laiduotojos charakteristika, prašymas (atleisti T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą), 2 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, skundžiamo nuosprendžio kopija). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistasis teigia, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis tik asmeniniam vartojimui, neplatinant jų kitiems asmenims. Skunde remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad nusikalstama veika laikytina mažiau pavojinga, kai medžiagos laikytos savo poreikiams, nesant duomenų apie platinimą. Todėl jo veika turėjo būti vertinama kaip mažesnio pavojingumo.

2.2. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė laidavimo galimybę, nurodydamas, jog laiduotoja A. K. netinkama dėl to, kad yra bausta administracine tvarka už finansinių ataskaitų nepateikimą. Mano, kad ši aplinkybė nesusijusi su jos (laiduotojos) moralinėmis savybėmis ar galimybe daryti įtaką nuteistajam. Nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog laiduotojas laikytinas tinkamu, jei gali realiai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, net jei yra buvę smulkių administracinių pažeidimų. Pažymi, kad A. K. yra jo (T. B.) (duomeny neskelbtini), su kuria palaikomi itin glaudūs ryšiai, ji turi autoritetą ir jam realiai galėtų padaryti teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį.

2.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (T. B.) pirmą kartą teisiamas, augina du mažamečius vaikus, dirba atsakingą darbą, nuoširdžiai gailisi. Jo veika neturėjo neigiamų padarinių kitiems asmenims, todėl mano, kad yra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, jog paskirta bausmė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda – yra neproporcinga.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis T. B. ir jo gynėjas advokatas Z. Pocius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-08-04 nuosprendis keistinas: T. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 327 straipsnio 2 punktas).

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam netaikyti laidavimo instituto ir prašo jį (T. B.), vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ar be užstato, perduodant jį A. K. atsakomybei, o baudžiamąją bylą nutraukti arba sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir įvertino bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų.

8. Nuo 2025-02-01 įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kurie susiję ir su aktualiu sprendžiamam klausimui BK 40 straipsniu, reglamentuojančiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl būtina įvertinti, kuriomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis turi būti vadovaujamasi nuteistojo T. B. atžvilgiu.

9. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija (nuo 2025-02-01 – remiantis 2024-10-15 įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija)), t. y. buvo pakeistos ir BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

10. Tiek nuteistojo T. B. nusikalstamos veikos padarymo metu BK 40 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tiek ir nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Taip pat, nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numato analogiškai, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

11. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, o nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikinta sąlyga, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ši sąlyga išlieka, jeigu asmuo padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, nuo 2025-02-01 įsigaliojusiose BK 40 straipsnio 2, 3 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas bent iš dalies ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalų atlyginimas, taip pat ir konkretus padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalų atlyginimo terminas, t. y., kad padaryta žala turi būti atlyginta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Taip pat, be kita ko, nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 10 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas konkretus terminas dėl pakartotino asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., kai asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

13. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl T. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą konstatavo, jog byloje nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, kad šis institutas jam galėtų būti taikomas, o būtent: pagrįsto manymo, kad T. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų bei asmens, galinčio daryti teigiamą įtaką T. B..

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis apylinkės teismo išvadomis ir pažymi, kad jis (T. B.) yra pirmą kartą teisiamas, augina du mažamečius vaikus, dirba atsakingą darbą, nuoširdžiai gailisi. Jo veika neturėjo neigiamų padarinių kitiems asmenims. Nuteistojo įsitikinimu laiduotoja A. K. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, leidžiančios taikyti T. B. šį institutą.

16. Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. T. B. anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikaltimu žala nepadaryta, todėl šiuo atveju nustatytos ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

17. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

18. Byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, jog T. B. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat anksčiau nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių. Nors 2006-11-22 prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, T. B. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoto pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, padarymo, tačiau jis nebuvo nuteistas, be to, veika buvo padaryta iš esmės prieš 19 metų. Be to, nauja BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija nenumato, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirma kartą nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad T. B. su padaryta nusikalstama veika sutiko iškart ir davė išsamius parodymus. Reali žala niekam nebuvo padaryta, dėl savo poelgio asmuo gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį, teisminio nagrinėjimo metu taip pat davė nuoseklius parodymus. T. B. yra dirbantis, aukštojo išsilavinimo, nors yra nevedęs, tačiau su gyvenimo drauge kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų ir augina du mažamečius vaikus. Šių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismo vertinimu teigiamai charakterizuoja T. B. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog nagrinėjamoje byloje inkriminuotas nusikaltimas nėra jam būdingo elgesio modelio dalis.

19. Nors apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje ypatingas dėmesys skiriamas T. B. administraciniams nusižengimams, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad padaryti administraciniai nusižengimai pagrinde susiję su KET pažeidimas ir visos paskirtos baudos yra sumokėtos, nusižengimai nei rūšiniu nei priežastiniu ryšiu nesusiję su veika, už kurią nuteistas T. B.. Taigi vien administracinių nusižengimų padarymas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, negali būti aplinkybe, leidžiančia manyti, kad asmuo ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto. Įvertinusi tiek T. B. asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog T. B. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, sudarančią pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

20. Remiantis BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nusikaltęs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-181-788/2021).

21. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausta galima laiduotoja A. K., kuri parodė, kad T. B. pažįsta visą gyvenimą, ji su jo (duomenys neskelbtini) yra giminaičiai, ji yra jo (duomenys neskelbtini). Švenčia visas šventes kartu, turi labai glaudų ryšį. Ji yra jo (T. B.) (duomenys neskelbtini), tačiau ir T. B. yra jos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Juos sieja abipusiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ryšiai. Su šeimomis dažnai kartu leidžia savaitgalius, t. y. tiek jis atvažiuoja pas juos į (Duomenys neskelbtini) į koncertus, spektaklius, parodas, tiek ir jie į (Duomenys neskelbtini). Taip pat renkasi ir kartu švenčia įvairias (tame tarpe didžiausias metų šventes), t. y. T. B., jos dukros I. K. gimimo dienas. T. B. konsultuojasi su ja visais gyvenimo klausimais, jie nuolat siekia palaikyti vienas kitą susidūrus su sunkumais ar atsitikus nelaimei, tiek ir džiaugsmingomis gyvenimo akimirkomis. Ji žinojo, dėl ko jis vartojo tas narkotines medžiagas, žinojo, kad jis turi nemigos problemų. Kalbėjo apie jo problemas. Žino, kad jis turi administracinių nusižengimų. Ji tikrai gali jam daryti įtaką, nes dažnai susitinka. Jis yra jautrus žmogus, su bloga kompanija nėra susidėjęs. Kažkada jis buvo susipykęs su drauge, tai ji pakalbėjo ir jie susitaikė. Sutiktų, jeigu būtų užstatas. Ji labai juo pasitiki, tai tikrai žino, kas būtų, jeigu jis padarytų pažeidimą. Mano, kad tai yra jam pamoka visam gyvenimui. Nėra pastebėjusi, kad kažką panašaus jis būtų daręs ir anksčiau. Jo girto nėra mačiusi, jie nevartoja alkoholio dažnai. Kai gavo administracinių nusižengimų išrašą, pamatė, kad jai yra paskirta bauda, tai yra jos žioplumas, bet baudą yra sumokėjusi.

22. Apylinkės teismas įvertinęs A. K. paaiškinimus, sprendė, kad nors A. K. yra T. B. (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, itin nepakanti jokiems teisės pažeidimams, tačiau ji administracine tvarka 2025-06-05 bausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda (bauda sumokėta), be to, ji gyvena (Duomenys neskelbtini), jos daroma įtaka nesustabdė (duomenys neskelbtini) nuo administracinių nusižengimų ir nusikaltimo darymo, ir padarė išvadą, jog A. K. nėra tinkama laiduotoja, turinti realiais galimybes daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Tai, pasak pirmosios instancijos teismo, įrodo ir fiksuoti administraciniai nusižengimai T. B. atžvilgiu bei jo padaryta nusikalstama veika. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė faktinėms aplinkybėms susijusioms su administraciniais nusižengimais. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, A. K. nėra teista, jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų taip pat nėra, ji bausta administracine tvarka 2025-06-05 bausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, baudą sumokėjusi, paaiškino, kad šį nusižengimą padarė dėl neapdairumo, dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dalies projektuotoja, darbdavio charakterizuojama itin teigiamai. Iš A. K. teisme duotų parodymų taip pat matyti, kad ji su T. B. dažnai bendrauja. Akivaizdu, kad nepaisant to, jog A. K. gyvena (Duomenys neskelbtini), o nuteistasis T. B. (Duomenys neskelbtini), jie dažnai susitinka, t. y. tiek jis (T. B.) su šeima atvažiuoja pas ją (A. K.) į (Duomenys neskelbtini) į koncertus, spektaklius, parodas, tiek ir ji (A. K.) su šeima atvyksta į (Duomenys neskelbtini). Be to, akivaizdu, kad jie bendrauja tiek telefonu, tiek ir socialinių tinklų pagalba. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog BK 40 straipsnio 1, 4 dalyse nėra nustatytos sąlygos, kad laiduotojas ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu būtent bendravimas nuotolinio perdavimo priemonėmis šiuolaikinėje visuomenėje tapo pagrindiniu būdu palaikyti santykius su kitais asmenimis, todėl net ir aplinkybės, kad A. K. gyvena (Duomenys neskelbtini), o nuteistasis (Duomenys neskelbtini) ir jie ne visada gali susitikti, nesudaro pagrindo išvadai, jog A. K., kuri yra autoritetas T. B., neturės realiais galimybes daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad A. K. 2025-06-05 bausta administracine tvarka. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš A. K. duotų paaiškinimų matyti, kad ji gilinosi į T. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, jog pasiruošusi imtis veiksmų, kad jis tokių dalykų daugiau nepadarytų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Laidavimo instituto esmė dėl laiduotojo yra ta, kad asmuo turi būti vertas teismo pasitikėjimo (byloje nėra duomenų, kad A. K. sistemingai nesilaikytų įstatymų, būtų asocialų gyvenimą proteguojantis asmuo, taip pat negauta neigiamai ją charakterizuojančių duomenų, išskyrus tai, kad ji vieną kartą bausta administracine tvarka). Šiuo atveju būtent asmeninės A. K. savybės, charakterizuojanti medžiaga, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, jog A. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama laiduotoja.

23. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aptartų duomenų visumą bei palyginęs nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) redakcijas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas tik už nesunkaus (BK 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimo padarymą, kurį padarius, sprendžiant klausimą dėl laidavimo, sąlygos keičiasi, t. y. nebeliko reikalavimo, jog asmuo būtų padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujasi šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nuostatomis.

24. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, taip pat nustačius, jog A. K. yra tinkama laiduotoja, yra pagrindas atleisti nuteistąjį T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos A. K. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju laiduotoja yra nuteistojo (duomenys neskelbtini), o jis (T. B.) yra jos (duomenys neskelbtini), todėl ji ir pati yra suinteresuota T. B. gerove ir teigiamo poveikio darymu jam, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užstatas neskirtinas.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo, ir todėl yra neteisingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į jos pobūdį, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskyrė T. B. turtinio pobūdžio bausmę – baudą, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą – 15 MGL (7 50 Eur) dydžio, įpareigojant T. B. įmoką sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

26. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintas apeliacinio skundo prašymas T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegija nebevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su T. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme - bauda.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

27. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-10-10 pažyma Nr. APD-2025-11195 dėl T. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 112,50 Eur.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis), tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nors šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma buvo gauta 2025-10-10, t. y. teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla (teismo posėdis Klaipėdos apygardos teisme vyko 2025-10-09), tačiau šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neturėjo galimybės dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (pažyma) į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, nes dėl gynėjo parinkimo T. B. į tarnybą buvo kreiptasi tik 2025-10-08. Taigi šiuo atveju klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodytų 2025-10-10 pažymoje, išsprendžiamas.

30. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal T. B. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, antrinė teisinė pagalba T. B. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš T. B. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

T. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos A. K. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamąją bylą T. B. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (7 50 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant T. B. įmoką sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr. LT14 4040 0636 1000 0390), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti laiduotojai A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs T. B. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Išaiškinti T. B., kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš T. B. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.