- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-24/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- "Ritorema", G. S., R. B.
- Trečiasis asmuo
- V. B., S. M.
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Raimondas Lignugaris, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ritorema“ atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovui G. S. , atsakovų G. S. ir R. B. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ritorema“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-350-324/2010 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“, G. S. , R. B. , dalyvaujant tretiesiems asmenims V. B. , S. M. , dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Ritorema“, G. S. , R. B. , dalyvaujant tretiesiems asmenims V. B. , S. M. dėl nuostolių atlyginimo ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 183 468,83 Lt nuostoliams atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindė 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. lapkričio 6 d. rangos sutartimis, kuriomis atsakovas UAB „Ritorema“ įsipareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, laiku užbaigti ir perduoti ieškovui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o ieškovas – šiuos darbus priimti bei už juos sumokėti. Paaiškino, kad tiek sutarčių sudarymo, tiek jų vykdymo metu neabejojo, jog statybos darbų rangovas yra UAB „Ritorema“ – jo darbuotojai G. S. ir R. B. elgėsi kaip įmonės atstovai. Už atliktus statybos darbus mokėdamas G. S. ir R. B. , ieškovas buvo įsitikinęs, kad pinigai pervedami ir perduodami ne fiziniams asmenims, o pačiai bendrovei per jos vadovus. Atsakovas UAB „Ritorema“ statybos darbus atliko nekokybiškai, su neleistinais nukrypimais nuo projekto ir nesilaikydamas teisės aktų keliamų reikalavimų. Šiuos teiginius ieškovas grindė 2007 m. liepos 9 d. Statinio techninės būklės tyrimo aktu Nr. 07-07/01-2, kuriame konstatuota, kad gyvenamojo namo statyba vykdoma su neleistinais nukrypimais nuo projekto ir pažeidžiant statybos darbų technines specifikacijas. 2007 m. liepos 25 d. pretenzija dėl statybos darbų broko Nr. 37 ir 2007 m. lapkričio 20 d. pakartotinu pranešimu dėl pareikštos pretenzijos Nr. 51 ieškovas ragino atsakovą geranoriškai atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas tai padaryti vengia. Pagal ieškovo užsakymu kompetentingo specialisto parengtą atsakovo UAB „Ritorema“ atliktų statybos darbų defektų šalinimo lokalinę sąmatą Nr. S001 ieškovui atsakovo UAB „Ritorema“ padaryti nuostoliai yra 183 468,83 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš UAB „Ritorema“ 79 778,33 Lt nuostoliams atlyginti, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. gruodžio 15 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 054,52 žyminio mokesčio ieškovui V. N. ; ieškinį atsakovams G. S. ir R. B. atmetė. Teismas nurodė, kad nors, sudarant sutartis, derybose nedalyvavo UAB „Ritorema“ direktorius, abejoti sandorio su juridiniu asmeniu sudarymo faktu ieškovui neleido šios bendrovės atstovų, esančių ir UAB „Ritorema“ savininkais, elgesys – jie buvo parengę pirmąją sutartį, turėjo įmonės antspaudą, ir, susitarus dėl sandoryje numatytų sąlygų, atvežė ieškovui įmonės direktoriaus pasirašytą sandorio kopiją (CK 2.133 str. 2 d.). Teismas atmetė P. T. ir atsakovų G. S. bei R. B. paaiškinimus apie tai, kad, po 2006 m. balandžio 26 d. sutarties sudarymo ieškovui pakeitus sumanymą dėl pamatų konstrukcijos, UAB „Ritorema“ atsisakė vykdyti darbus dėl didesnių kaštų ir tokiu būdu sutartis buvo nutraukta - Sudariusi 2006 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartį, kurios 8.6 punktu šalys aptarė sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva tvarką, pranešant apie tai užsakovui raštu, UAB „Ritorema“ šios tvarkos nesilaikė. Teismas pripažino, kad rangos sutartys turi apsimestinio ir tariamojo sandorio požymių, paaiškino, kad pagal 2006 m. balandžio 26 d. sutartį už pamatus užsakovas turėjo sumokėti vykdytojui per tris dienas nuo darbų pridavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo, tačiau UAB „Ritorema“ atliktų darbų aktas nebuvo surašytas, sąskaita neišrašyta, už darbus ieškovas atsiskaitinėjo ne su bendrove, bet mokėdamas grynais pinigais G. S. ir R. B. bei pervesdamas į asmenines jų sąskaitas banke; 2006 m. lapkričio 6 d. sutartimi užsakovas įsipareigojo už darbus UAB „Ritorema“ sumokėti, pasirašius darbų atlikimo aktą, tačiau toks aktas nebuvo pasirašytas, už darbus ieškovas atsiskaitė su atsakovais G. S. ir R. B. . Teismo nuomone, ieškovas, būdamas verslininkas (UAB „Ūkininko patarėjas“ savininkas), negalėjo nesuvokti, jog mokėdamas grynuosius pinigus juridinio asmens atstovams ir negaudamas jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų pateikimą į įmonės kasą (kasos pajamų kvitų, orderių) bei pervesdamas pinigus ne įmonės, o į fizinių asmenų sąskaitas banke, jis atsiskaito ne su bendrove, o su fiziniais asmenimis. Teismas konstatavo, kad, aiškindamos sutarties su UAB „Ritorema“ sudarymo tikslus, tikrųjų ketinimų ir su tuo susijusių sutarčių sąlygų neatskleidė abi šalys, tačiau tokių aplinkybių nustatinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors atsakovai G. S. ir R. B. pripažįsta buvęs faktiniais rangovais kaip fiziniai asmenys, nei viena advokatų atstovaujama ir savo procesines teises ir pareigas žinanti šalis nėra pareiškusi ieškininio reikalavimo dėl ieškovo ir UAB „Ritorema“ sudarytų rangos sutarčių nuginčijimo CK 1.87, 1.86 straipsniuose ar kitu įstatymuose numatytu pagrindu. Teismas sprendė, kad rangovu, statant ieškovo gyvenamojo namo pamatus, darant gelžbetonio žiedą ant namo blokelių sienų viršaus, mūrijant dekoratyvinių plytų mūrą ir sumontuojant stogą laikančias metalines sijas bei atlikus rangos sutartyje nenurodytą pirmojo aukšto perdangą, buvo UAB „Ritorema“, pagal CK 6.263 straipsnio 3 dalies ir 6.264 straipsnio nuostatas atsakanti už žalą, atsiradusią dėl savo darbuotojų vadybininko G. S. ir darbų vadovo R. B. , statybos metu ėjusių savo darbines pareigas, kaltės. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas atsakovo UAB „Ritorema“ civilinės atsakomybės sąlygas. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad rangos sutartyse numatytus darbus UAB „Ritorema“ dirbo iki 2006 m. pabaigos. Teismas nesutiko su atsakovų G. S. ir R. B. pozicija, kad ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado ne dėl jų veiksmų. Tai, kad atsakovų atlikti darbai nekokybiški, patvirtina ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai. Ieškovas paaiškino, kad 2007 m. pavasarį pastebėjo statybos broką (ėmė trūkinėti pamatai ir namo sienos, namo rūsį sėmė vanduo), todėl paskesnių namo statybos darbų atlikimui pasamdė kitą firmą - UAB „Tobenus“. Prieš pradedant dirbti UAB „Tobenus“ nustatė, kad tolesni statybos darbai neįmanomi nepašalinus akivaizdaus broko. Anot ieškovo, G. S. ir R. B. atsisakė ieškovo siūlymo sudaryti komisiją broko priežastims ištirti, todėl statinio techninės būklės ištyrimui pasamdęs UAB „Įrąža“. UAB „Įrąža“ aktas surašytas 2007 m. liepos 9 d., tačiau iš jo priedų (nuotraukų), ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog apžiūra vyko ne vidurvasaryje, o pavasarį. Teismas atmetė atsakovų paaiškinimus dėl šio įrodymo neleistinumo. Nors statinio būklės ištyrimo aktas nebuvo surašytas ir įregistruotas kaip statinio ekspertizė STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nustatyta tvarka ir dėl to nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, jis yra eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto, dirbančio atestuotoje įmonėje „Įraža“ raštas, kuriame užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos darbai (CPK 197 str.). Iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad aktas buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimui, siekiant išsiaiškinti galimybę atlikti tolesnius namo statybos darbus. Šie faktai įrodo, jog Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų esminių statinio reikalavimų neatitinka būtent UAB „Ritorema“ darbuotojų padaryti statybos darbai. Jie yra kalti ir dėl netinkamo šių darbų atlikimo. Kitokių, nei numatyta namo projekte, pamatų sumontavimas sukėlė kitų statinio konstrukcijų deformaciją, todėl ieškovas pagrįstai teigė apie atsakovų kaltę dėl atliktų statybos darbų neatitikimo esminiam statinio reikalavimui - mechaninio atsparumo ir pastovumo užtikrinimui. Rangovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie defektų atsiradimą ne dėl blogai padarytų pamatų, o dėl to, kad ieškovas pakeitė stogo dangą sunkesne (vietoje skardos sudėjo čerpes), namo pertvaras bei laikančiąsias konstrukcijas išdėstė kitaip, negu buvo nurodyta projekte. Įrodinėdami, kad broko nustatymo metu namas buvo uždengtas stogu, atsakovai remiasi nuotraukomis, kurias ieškovas pateikė nekokybiškų darbų įrodymui. Teismas konstatavo, kad nuotraukos pastarosios aplinkybės neįrodo. Liudytojas B. S. parodė, kad broko šalinimo metu namas buvo be stogo. Antra vertus, jei stogo buvimas broko atsiradimo metu ir būtų įrodytas, atsakovai nepateikė jokio CPK XIII skyriuje numatyto įrodymo, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie kitas, nei nurodė ieškovas ir statinio projekto vadovė, pamatų ir sienų skilimo priežastis. Dabartinės namo pertvarų ir laikančiųjų konstrukcijų buvimo vietos konstatavimas CPK 635 straipsnyje nurodytu būdu nebūtų pakankamas įrodymas nuspręsti, kad tarp ieškinyje (statinio techninės būklės tyrimo akte) nurodytos nekokybiškos statybos ir atsakovų nurodomų aplinkybių yra priežastinis ryšys.
Teismas iš dalies sutiko su atsakovų argumentu apie paties ieškovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo, nusprendus pakeisti pamatų tipą, neturint projektuotojo leidimo. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Ritorema“ apsiėmė padaryti kitokius, nei numatyta statinio projekte, pamatus, o statybos užsakovas tam pritarė. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus statytojas privalėjo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad statybos techninė priežiūra buvo formali, ieškovas nebuvo sudaręs ir projekto vykdymo priežiūros sutarties, tačiau tarp jo neveikimo ir atsiradusių pasekmių tiesioginio priežastinio ryšio nėra. UAB „Ritorema“ įsipareigojimas savo lėšomis kompensuoti darbus, kurie jau atlikimo metu vertinami kaip netinkamai įvykdyti arba neatitinkantys sutarties, ir atlyginti dėl to susidariusius nuostolius įtvirtintas 2006 m. lapkričio 6 d. rangos sutarties 5.4 punkte. 2007 m. birželio 4 d. ieškovas sudarė su UAB „Tobenus“ rangos darbų sutartį nekokybiškai atliktų darbų pašalinimui ir perdarymui. UAB „Tobenus“ defektus faktiškai šalino du mėnesius, už šiuos darbus ieškovas UAB „Tobenus“ sumokėjo 50 000 Lt. Ieškovas įrodė, kad, statant pamatus, UAB „Ritorema“ nepadarė drenažo, todėl šie darbai priskirtini prie statybos trūkumų šalinimo išlaidų, nes drenažo įrengimas su pamatų statybos darbais yra neišvengiamai susijęs. Nekokybiškų darbų atskleidimui reikėjo nuardyti klinkerio plytas, o nuardytų nebuvo galima panaudoti iš naujo. Įrodytais realiais nuostoliais dėl klinkerio mūro nuardymo teismas laikė 10 000 Lt nuardymo darbų vertę ir naujų plytų kainą 12 149,22 Lt. Teismas pažymėjo, kad defektų šalinimui skirtų kitų medžiagų kaina įrodyta jų įsigijimo kvitais ir sąskaitomis. Visa įrodyta medžiagų kaina laikytina 20 629,11 Lt. Kadangi ieškovas pripažino, kad G. S. ir R. B. jam kompensavo 13 000 Lt defektų šalinimo išlaidų, atlygintinų nuostolių sumą šia dalimi teismas sumažino. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, formaliai vykdydamas statytojo pareigas dėl techninio prižiūrėtojo paskyrimo ir nesudaręs sutarties dėl statinio projekto įgyvendinimo priežiūros, iš dalies prisidėjo prie netinkamos rangovo prievolės įvykdymo, teismas rangovo atsakomybę sumažino ta dalimi, kurią sudaro skirtumas tarp pareikštosios ir patenkintosios ieškinio dalies (CK 6.259 str. 1, 2 d.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Ritorema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, priimtoje apelianto atžvilgiu ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų paaiškinimus apie tai, kad, po 2006 m. balandžio 26 d. sutarties sudarymo ieškovui pakeitus sumanymą dėl pamatų konstrukcijos, UAB „Ritorema“ atsisakė vykdyti darbus dėl didesnių kaštų bei dėl sutarties objekto, ir tokiu būdu sutartis buvo nevykdoma. Pats ieškinys nuostolius priteisti solidariai iš atsakovų G. S. ir R. B. patvirtina, kad ieškovas nurodytus asmenis vertina ne kaip UAB „Ritorema“ darbuotojus, o savarankiškai dirbančius asmenis. Nurodytas aplinkybes, kad darbus statant ieškovo namą organizavo G. S. bei R. B. , neginčijamai patvirtina dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, administracinės bylos ir liudytojų parodymai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, R. B. ir G. S. organizuojant statybos darbus, žinojo jog jie yra UAB „Ritorema“ akcininkai. Visos UAB „Ritorema“ mašinos ir mechanizmai neturi įmonės logotipų (ir niekada neturėjo), ant darbininkų darbo drabužių niekada nebuvo įmonės logotipų. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-1-02042-08 medžiagoje esantys V. B. parodymai. Faktiškai Statybos darbų žurnalas buvo pateiktas kartu su antra sutartimi 2007 m. sausio 5 d. Apie tai, kad statybos darbų žurnalo iki to laiko nebuvo patvirtino V. J. ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20-1-02042-08 medžiagoje savo parodymais, kad jis šioje statyboje statybos darbų žurnalo nematė. 2006 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartis buvo sudaryta tam, kad V. N. galėtų gauti paskolą ir atsiskaityti su G. S. ir R. B. . Iki to laiko jis buvo neatsiskaitęs virš 20 000 Lt. Sutartis buvo sudaryta 2007 m. sausio 5 d. Ūkininko patarėjo patalpose ir atiduota kartu su statybos žurnalu. Darbai numatyti šioje sutartyje jau buvo padaryti. Patvirtinimą apie šių darbų atlikimą iki 2006 lapkričio 6 d. pateikė pats ieškovas vasarą darytose nuotraukose. Teismas neteisingai pritaikė CK 6.665 straipsnį, nes nei vienoje iš dviejų pasirašytų sutarčių nebuvo numatyta užsakovo teisė šalinti trūkumus atlyginant jam už tai trūkumų šalinimo išlaidas. Užsakovas privalėjo duoti terminą trūkumams neatlygintinai pašalinti. B. S. teigia radęs pastato klinkeryje įtrūkimų, todėl atkasęs pamatus, kvietęs ekspertą. Tačiau ekspertizės akte jokių pretenzijų apie klinkerio įtrūkimus nėra konstatuota. Be to, B. S. teigia, kad viršutinė pamatų dalis yra tvarkinga, tačiau atkasus giliau, rado, jog į tranšėją yra supiltas betonas, vietomis viršutinis žiedas stovi ant pamato, kai kur - kabo. Rūsyje buvo vandens. Priešingai nei B. S. , ekspertas konstatavo, kad plyšiai pamatuose ir cokolyje užfiksuoti ašyje 1 tarp ašių B ir C, ašyje A - tarp ašių 4-5. Be to, teismo teigimas, kad nuotraukos darytos pavasarį neatitinka faktinių aplinkybių. Aktas surašytas 2007 m. liepos 9 d. Bylos lape Nr. 68 esanti fotografija daryta 2007 m vasarą, kurioje užfiksuota UAB ,,Tobenus“ drenažo įrengimo darbai, aiškiai matyti, kad visas pastatas yra apmūrytas klinkeriu. Tai 2010 m. liepos 27 d. apklausos metu patvirtino V. N. . Protokole užfiksuotas V. N. atsakymas, kad čia pamūrytas naujas klinkeris. Neaišku, kas sumūrijo naują klinkerį iki to laiko, kai UAB ,,Tobenus“ vykdė drenažo įrengimą, prieš tai sustiprino pamatus ir atliko visus kitus darbus. Aplinkybę, kad susitarimas tarp trijų šalių egzistavo, patvirtina J. R. 2010 m. liepos 27 d. apklausos protokole užfiksuoti jo atsakymai, kad prieš teismo posėdį G. S. ir R. B. , UAB ,,Ritorema“ atsiliepimus į aktą jis gavo faksu iš V. N. ar jo advokato. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi V. B. paaiškinimu. V. B. nėra konstruktorė, todėl teismas remiasi subjektyvia jos, o ne šios srities specialisto nuomone. Visų ardymų priežastis - siekimas pakeisti namo konstrukciją, kas buvo padaryta neatlikus projekto korektūros. Šio fakto teismas nevertino. Statytojas privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Sutartį su techniniu prižiūrėtoju atsakovas buvo pasirašęs. Savo parodymuose V. B. prisipažino, kad vykdė autorinę priežiūrą tegul ir žodiniu susitarimu. Darbų kokybę žodiniu susitarimu tikrino V. J. , kuris patvirtino nurodytą aplinkybę. Teismas visiškai nepagrįstai 2006 m. lapkričio 6 d. sutarties sąlygą kompensuoti darbus, taiko defektų šalinimo nuostolių atlyginimui. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad broką galima buvo detalizuoti tik darbų eigoje. Ieškovas nepateikė brėžinių, nes yra suinteresuotas nerodyti darbų kiekių.Už darbus, atliktus liepos mėn. pateikiami pusės metų ir daugiau senumo apmokėjimo dokumentai. Sudėjus abu apmokėjimus suma- 50 000 Lt. Aktas buvo surašytas būtent taip, kad atitiktų tą sumą. Už klinkerio ardymą ir pamatų ardymą teismas priteisė ieškovui sumokėti du kartus, UAB ,,Tobenus“ (pagal aktą) ir N. V. .Ieškovas plytas pirko 2006 m. rugsėjo 11 d. visam namui. Kitų plytų įsigijimo dokumentų jis nepateikė - jokių naujų plytų nebuvo perkama, o likusios nuo objekto plytos yra dėl to, kad fasade vietoj klinkerio mūro, kaip buvo numatyta projekte, sumontavo metalinį lakštą. Teismas medžiagų įsigijimo kvitais visiškai nepagrįstai įvardija užsakymus. PVM sąskaitų faktūrų į bylos medžiagą buvo pateikta 10 vnt. Visos pateiktos sąskaitos faktūros yra be apmokėjimo kvitų. Be to, teismas neeliminavo medžiagų, neturinčių nieko bendra su defektų šalinimu 2007 m. birželio - liepos mėn. (periodas, metalinės sijos, tašai ir lentos, plokštė, cementas, lakštas, vata, sienų blokai (keramikiniai blokeliai). Teismas, pripažindamas 2006 m. lapkričio 6 d. sutartį galiojančia, pažeidė imperatyvią materialinės teisės normą. Teismas pažeisdamas CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo CK 6.193 str. nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. CK 6.681 straipsnis apibrėžia statybos rangos sąvoką, kuri atitinka šioje byloje nagrinėjamus civilinius teisinius santykius, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčas turi būti nagrinėjamas pagal vartojimo rangos normas.Pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismas visiškai nemotyvuotai priteisė ieškovui už medžiagas 20 629,11 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. N. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
G. S. ir R. B. veikė ne savarankiškai ir neturėjo tikslo veikti savarankiškai - jie kaip tik siekė, kad ieškovo ir UAB „Ritorema“ statybos rangos teisiniai santykiai būtų tinkamai įforminti. Šiuo atveju pagal statybos rangos sutartis buvo atliekami ieškovo, fizinio asmens, gyvenamojo namo statybos darbai, todėl teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius pagrįstai kvalifikavo kaip vartojimo rangą ir tinkamai taikė CK 6.672 straipsnio nuostatas. Neturinčiais įtakos teismo sprendimo teisėtumui laikytini argumentai dėl 2006 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutarties 5.4 punkto sąlygos „kompensuoti darbus“ aiškinimo, nes ieškovo teisė reikalauti atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas numatyta įstatyme. Argumentai dėl to, kad J. R. ir B. S. nurodė ne tuos pačius atliktų darbų trūkumus, dėl nuotraukų darymo laiko, dėl V. B. profesijos ir pan. nepaneigia esminės aplinkybės - rangovo atliktas darbas buvo su trūkumais, kurių nepašalinus gyvenamojo namo naudojimo pagal paskirtį galimybės būtų iš esmės pablogėjusios. Tai, kad dalį klinkerio plytų ardymo darbų atliko UAB „Tobenus“ nepaneigia fakto, kad klinkerio mūro nuardymo darbus atliko N. V. - UAB „Tobenus“ atliktų darbų akte nekonkretizuota klinkerio plytų ardymo darbų apimtis. Teismas, nustatydamas ieškovui priteistinų trūkumų pašalinimo išlaidų dydį pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais užsakymais. Šie dokumentai yra su datomis, su numeriais, pardavėjų pasirašyti, juose aiškiai nurodytos pirktos prekės ir jų kiekiai, todėl laikytini tinkamais ir patikimais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo turėtų išlaidų dydį. Argumentas dėl būtinybės eliminuoti apeliaciniame skunde išvardintas medžiagas, kaip neturinčias nieko bendro su defektų šalinimu, atmestinas kaip neįrodytas. Teismo sprendime nėra konstatuota, kad ginčo sutartys yra tariamasis ar apsimestinis sandoris, tik nurodoma, kad jos turi apsimestinio ir tariamojo sandorių požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. S. ir R. B. prašo skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, suteikdamas prioritetą ieškovo paaiškinimams, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi vienos šalies parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią. Teismas dėl niekinio sandorio konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Nepagrįsti sprendimo motyvai, kad atsakovai neginčijo ieškovo pateiktų sąskaitų medžiagų panaudojimo tikslingumo, kadangi tie argumentai buvo išdėstyti teismo posėdyje. Skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas rėmėsi neleistinas įrodymais. Kadangi E. M. , sutiko būti techniniu prižiūrėtoju, Statybos įstatymo 16 straipsnio 8 dalis nustato, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos techninis prižiūrėtojas atsako pagal CK.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).
Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio bei subjekto, turinčio pareigą tokius nuostolius atlyginti.
Teisėjų kolegija, prieš imdamasi analizuoti apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Taip pat pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Apelianto teigimu, jo atžvilgiu civilinė atsakomybė buvo taikyta nepagrįstai, nuostoliai turėtų būti priteisti solidariai iš atsakovų G. S. ir R. B. . Teisėjų kolegija sprendžia, kad su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutikti nėra pagrindo.
Bylos duomenys patvirtina, kad tardamasis dėl statybos darbų atlikimo, sudarydamas ir vykdydamas statybos rangos sutartis ieškovas su G. S. ir R. B. bendravo kaip su UAB „Ritorema“ atstovais, šios įmonės darbuotojais. Nors apeliantas akcentuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-2764-240/2009 ir Nr. A-2765-240/2009, kuriuose konstatuota, kad G. S. ir R. B. nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2007 m. sausio mėn. užsiėmė statybine veikla neturėdami šiai veiklai leidimo, tačiau tai savaime nepaneigia apelianto civilinės atsakomybės pagrindų buvimo, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai buvo vykdomi 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. lapkričio 6 d. tarp UAB „Ritorema“ ir V. N. sudarytų statybos rangos sutarčių pagrindu. Be to, nuosekliai buvo pildomas Statybos darbų žurnalas, kuriame rangovu nurodoma UAB „Ritorema“ ir tai patvirtinta šios įmonės direktoriaus parašu ir antspaudu, pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai vertinamas kaip įrodymas, kad 2006 m. balandžio 26 d. statybos rangos sutartis nebuvo nutraukta. Priešingai - šios sutarties šalys abipusiu sutarimu tęsė statybos rangos teisinius santykius. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šios sutartys su rangovu UAB „Ritorema“ nebuvo nutrauktos sutartyse ar įstatyme nustatytais pagrindais, be to, atsakovams G. S. ir R. B. , kurie, kaip nustatyta byloje, buvo atsakovo UAB ,,Ritorema“ darbuotojai bei akcininkai, buvo žinoma, kad statybos darbai atliekami aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei G. S. ir R. B. atlikdami darbus veikė ne kaip apelianto darbuotojai, nesant teisėtai nutrauktoms ieškovo ir UAB ,,Ritorema“ sutartims, jų ir UAB „Ritorema“ santykiai galėtų būti vertinami kaip subranga, tačiau atsakomybė dėl statybos darbų atlikimo pagal rangos sutartis vis tiek tenka UAB „Ritorema“ (CK 6.650 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto civilinės atsakomybės teisingai ir pagrįstai taikė CK 6.263 straipsnio 3 dalies ir 6.264 straipsnio nuostatas. Tai, kad G. S. ir R. B. yra UAB „Ritorema“ akcininkai, neturi įtakos sprendžiant UAB ,,Ritorema“ civilinės atsakomybės klausimą, šio klausimo teisingam išsprendimui taip pat neturi įtakos aplinkybė, kad statybvietėje naudota technika bei darbuotojų rūbai nebuvo žymėti UAB ,,Ritorema“ logotipu (CPK 185 str.).
Apelianto teigimu, 2006 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartis tarp UAB „Ritorema“ ir ieškovo sudaryta tam, kad ieškovas galėtų gauti paskolą ir atsiskaityti su G. S. ir R. B. . Teisėjų kolegijos nuomone, tokių apelianto teiginių nepatvirtina bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos (atsižvelgiant į darbų seką) matyti, kad 2006 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartis tarp jos šalių sudaryta gyvenamojo namo statybos darbų tolesniam vykdymui, šioje sutartyje numatyti darbai, nors ir nekokybiškai, iš esmės buvo atlikti. Be to, kaip nurodo pats apeliantas skunde, statybos darbų žurnalas buvo pateiktas kartu su antra sutartimi (4 t., 7 b. l.). Nors teisėjų kolegija nesutinka su minėtu teiginiu, iš minėto apelianto paaiškinimo neaišku, kokia prasmė su antra sutartimi užvesti statybos darbų žurnalą, jei realiai sutarties nebuvo ketinama vykdyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nustatė, kad aiškindamos sutarties su UAB „Ritorema“ sudarymo tikslus, tikrųjų ketinimų ir su tuo susijusių sutarčių sąlygų neatskleidė abi šalys, tačiau tokių aplinkybių nustatinėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, nesant nuginčytai CK 1.87, 1.86 straipsnių ar kitu pagrindu 2006 m. lapkričio 6 d. sutarčiai, ji yra galiojanti ir šalys pagal ją turi prisiėmusios teises ir pareigas.
Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-317/2008). Tačiau tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003). Taigi tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 str., 270 str. 4 d. 1, 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-252/2009). Nagrinėjamu atveju teismas taip pat konstatavo, kad rangos sutartys turi apsimestinio ir tariamojo sandorio požymių, tačiau, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, priešingai nei teigia apeliantas, to nepakanka, kad būtų pagrindas ginčo sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ex officio.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė CK 6.665 straipsnį. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi ieškovo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų. Šis ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas pagrįstu ir iš esmės patenkintas, tik priteista nuostolių atlyginimo suma sumažinta atsižvelgiant į paties ieškovo veiksmus. Be to, atsakovo įsipareigojimas savo lėšomis kompensuoti darbus, kurie jau atlikimo metu vertinami kaip netinkamai įvykdyti arba neatitinkantys sutarties, ir atlyginti dėl to susidariusius nuostolius įtvirtintas 2006 m. lapkričio 6 d. rangos sutarties 5.4 punkte.
Dėl ekspertizės išvadų vertinimo
CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 str.). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 str. 1 d.). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 str. 2 d.). Eksperto išvada laikoma tinkamu įrodymu, kai ji paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas paskyrė ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninės veiklos - atliktų statybos darbų, jų kokybės, darbų ir jų trūkumų šalinimo kainos - ekspertizę. Ekspertui buvo užduoti klausimai siekiant išsiaiškinti atsakovų atliktų statybos darbų, už kuriuos ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo, faktą, jų kokybę, darbų bei jų trūkumų šalinimo kainą ir pan. Ekspertas S. M. 2013 m. sausio 18 d. ekspertizės akte Nr. 13-02 teismui pateikė išvadą, jog visų atsakovų atliktų darbų ginčo name defektų šalinimo vidutinė rinkos vertė yra 141 543,36 Lt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma (79 778,33 Lt) yra žymiai mažesnė nei atlikus ekspertizę nustatyta defektų šalinimo vidutinė rinkos vertė, tačiau nesant ieškovo apeliacinio skundo, be to, teismo posėdžio metu ieškovui patvirtinus, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma jį tenkina, teisėjų kolegija svarsto ir pasisako tik dėl apelianto argumentų bei byloje nustatytų aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą nuostolių atlyginimą (CPK 320 str.).
Ekspertizės akte nustatyta, kad labiausiai tikėtina, kad atsakovas UAB ,,Ritorema“ padarė tokius defektus: (1) pamatų cokolinės dalies išorinis kevalas (sienutė) nearmuota, kaip numatyta projekte; (2) plieninės sąramų sijos sumontuotos tiesiai ant keraminių blokelių mūro be monolitinių pagalvių; (3) keraminių blokelių mūras vietomis yra su neperrištomis siūlėmis; (4) vietomis laikančiosios sienos apatinė dalis sumūryta iš keraminių blokelių nuolaužų; (5) netinkamai įrengtas drenažas; (6) neįrengta vertikali pamatų hidroizoliacija (Ekspertizės akto 36 l.). Iš defektų šalinimo kainos suvestinės lentelės matyti, kad defektams ištaisyti buco privalomi tokie darbai: sienų apdailos sluoksnio permūrijimas, stiprinant mūro sienas (54 434,58 Lt); cokolio stiprinimas ir šiltinimas (22 099,04 Lt), gelžbetoninės pagalvės po sąramomis įrengimas (9 320,82 Lt); atskirų ruožų permūrijimas (48 368,20 Lt); drenažo įrengimas (7 320,72 Lt).
Teismo posėdžio metu atsakovai eksperto nurodytame kainos paskaičiavime ginčijo kai kuriuos momentus, t. y. nurodė, kad ekspertizės akte nepagrįstai paskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, teigė, kad vertikali rūsio hidroizoliacija paskaičiuota per dideliam plotui, tvirtino, kad stogo dangos keitimas galėjo turėti įtakos klinkerio ir pamatų įtrūkimui, taip pat tvirtino, kad dėl pakeisto langų skaičiaus ir dydžio, galėjo būti netinkamai paskaičiuotas klinkerio kiekis.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsakovai, ginčydami ekspertizės akto pagrįstumą jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. T. y., atsakovai neįrodė, jog defektų šalinimo kainos suvestinės lentelėje nurodyti darbai nebuvo atlikti ar nebuvo būtini, o kainos paskaičiuotos neteisingai (CPK 185 str.). Tokia išvada darytina atsižvelgiant visų pirma į tai, kad atsakovai, abejodami socialinio draudimo įmokų pagrįstumu, nepateikė įrodymų, jog defektai buvo šalinami ūkio būdu, ar kad užsakovas (ieškovas) nemokėjo Sodrai mokesčių.
Pasisakydama dėl stogo dangos įtakos pamatų nusėdimui ir dėl to susidariusiems pamatų bei klinkerio įtrūkimams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių trečiojo asmens V. B. paaiškinimų (teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme protokolo 9 l.) matyti, kad į apdailos klinkerį nesiremia jokia konstrukcija, tai reiškia, kad klinkeriui jokios apkrovos, taip pat ir stogo dangos, įtakos negali turėti. Atsižvelgdama į trečiojo asmens V. B. architektės darbo patirtį, teisėjų kolegija tokius paaiškinimus laiko kompetentingais, juo labiau, kad atsakovai jų nepaneigė nei įrodymais, nei kitais paaiškinimais ir sprendžia, kad stogo dangos pakeitimas neturėjo įtakos klinkerio skilinėjimui. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai, vykdydami apdailos klinkerio mūrijimo darbus, atliko juos nekokybiškai, t. y. klinkeris nebuvo mūrijamas visu perimetru, dėl to nesuėjo siūlės. Atsakovų abejonės, susijusios su padidėjusiu klinkerio plotu užmūrijus langus, taip pat laikytinos nepagrįstomis, nes atsakovas nepaneigė byloje nustatytos aplinkybės, kad klinkerio plotas buvo paskaičiuotas iki fasado keitimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai netinkamai atliko pamatų liejimo darbus (jų nearmavo), nors tai yra būtina, todėl, ekspertui nustačius, kad minėti defektai iš esmės atsirado atsakovams neįdėjus į pamatus armatūros, gelžbetoninių pagalvių, nėra pagrindo spręsti, kad pamato įtrūkimai atsirado dėl pakeistos stogo dangos.
Pasisakydama dėl atsakovų teismo posėdyje išdėstytų teiginių, susijusių su eksperto paskaičiuotu pamatų plotu, kurį buvo būtina hidroizoliuoti, teisėjų kolegija pažymi, kad, vėlgi, atsakovas, nesutikdamas su eksperto skaičiavimais, nenurodė, koks, jo nuomone, pamatų plotas turėtų būti padengtas hidroizoliacija. Be to, iš byloje esančių trečiojo asmens V. B. paaiškinimų (teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme protokolo 3 l.) matyti, kad horizontali hidroizoliacija privalėjo būti visu pastato perimetru, bet ne visu pastato aukščiu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats ekspertas S. M. , teismo posėdžio pertraukos metu patikrinęs ginčo namo planą ir savo skaičiavimus, patvirtino, jog jo paskaičiavimai yra teisingi (teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme protokolo 5 l.). Minėtų aplinkybių atsakovai nepaneigė (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstyti argumentai, susiję su netinkamu drenažo sistemos žymėjimu ekspertizės akte, teisingam bylos išsprendimui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Pažymėtina, kad atlikus ekspertizę ir nustačius, kad atsakovo UAB ,,Ritorema“ atliktų darbų defektų šalinimo kaina viršija pirmosios instancijos teismo priteistą sumą net įvertinus visas pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovui nepalankias aplinkybes, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su detaliu panaudotų medžiagų kainų skaičiavimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos baigtį lėmė ne vien ginčijamos ekspertizės išvados, bet įrodymų viseto vertinimas, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymai skirti pakartotinę ekspertizę, be kita ko prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principui (CPK 7 str. 1 d.) ir juos tenkinti nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, nėra pagrindo apeliantui priteisti jo patirtas bylinėjimosi, taip pat ir už ekspertizės atlikimą, išlaidas (CPK 93 str.).
Ieškovas atlyginti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme neprašė, įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, į bylą nepateikė, dėl to bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.
Atsakovo UAB ,,Ritorema“ apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš šio atsakovo priteistina 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (4 t., 31 b. l.) (CPK 96 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB ,,Ritorema“ į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 500 Lt (4 t., 104 b. l.) už eksperto S. M. iškvietimą į teismo posėdį, o ekspertas pateikė sąskaitą 484 Lt apmokėti, todėl atsakovui UAB ,,Ritorema“ grąžintini 16 Lt, o ekspertui pervedami 484 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB ,,Ritorema“, į. k. 157051531, 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos sumokėti S. M. , a. k. 36212170024, 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) už atvykimą ir paaiškinimų davimą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. posėdyje pervedant šią sumą į S. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0150 8843, esančią banke AB SEB bankas.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos grąžinti atsakovui UAB ,,Ritorema“, į. k. 157051531, 16 Lt (šešiolika litų), permokėtų 2013 m. gegužės 17 d. mokėjimo nurodymu už eksperto iškvietimą į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. posėdį pervedant šią sumą į UAB ,,Ritorema“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT29 7300 0100 7637 4327, esančią banke AB ,,Swedbank“.