Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teiseja Virginija Gudyniene, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovui advokatui Dariui Matuleviciui, atsakovams G. S., R. B., ju atstovei Rasai Užkuraitienei, atsakovo uždarosios akcines bendroves „Ritorema“ atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, treciajam asmeniui V. B., teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal V. N. ieškini atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“, G. S., R. B., tretiesiems asmenims V. B., E. S. M. del nuostoliu atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsikirtimus i ieškini atsakovo UAB „Ritorema“ atstovas motyvuoja tuo, kad ieškovas nenurode jokiu faktiniu aplinkybiu, budingu statybos rangos teisiniams santykiams: darbu fronto perdavimo, atliktu darbu aktu, apmokejimo už atliktus darbus ir kt. Teigia, kad UAB „Ritorema“ sutartyse nurodytu darbu neatliko. 2006 m. balandžio 26 d. sutartimi bendrove už 2000 Lt isipareigojo atlikti ieškovui pamatu montavimo darbus iš jo pateiktu pamatiniu bloku. Prieš pradedant darbus, ieškovas persigalvojo ir nusprende išlieti monolitinius pamatus. Atsakovas UAB „Ritorema“ atsisake šiuos darbus atlikti. Minimas aplinkybes grindžia statybos darbu žurnalu, kuriame nurodyta, kad pamatai buvo betonuojami, ir statinio technines bukles tyrimo aktu, kurio 4 punkte konstatuota, kad pamatai yra juostiniai monolitinio betono. Statybos darbu žurnale nenurodyta, kas atliko pamatu betonavimo darbus. 2006 m. lapkricio 6 d. sutartimi buvo sutarta, kad atsakovas atliks stogo konstrukciju montavimo ir dekoratyviniu plytu murijimo aplink namo perimetra darbus. Šie darbai neirašyti statybos darbu žurnale. Ieškovas nenurode, kas ir kada atliko sienu sumurijimo darbus, nepateike atliktu darbu samatos, atliktu darbu aktu, apmokejimo už darbus dokumentu. Statinio technines bukles tyrimas Nr.07-07/01-2 atliktas nedalyvaujant atsakovui. 2008 m. lapkricio 23 d. lokaline samata atsakovui nebuvo pateikta, joje išvardinti darbai nesutampa su statinio technines bukles tyrimo akte nurodytais defektais. 2007 m. liepos 25 d. pretenzijoje padaryta žala ivertinta mažiau - 101662 Lt. Atsakovo darbuotojas R. B. nebuvo paskirtas dirbti ieškovo objekte ir neturejo igalinimu atstovauti atsakova santykiuose su ieškovu. 2006 m. rugpjucio 16 d. statybines medžiagos buvo perkamos atsakovo poreikiams. Tai, kad ieškovo statybines medžiagos buvo atvežtos i atsakovo baze, neirodo, kad darbus ieškovo name atliko atsakovas. Sutartyse numatyta, kad už darbus atsiskaitoma po atliktu darbu aktu pasirašymo ir PVM saskaitos-fakturos išrašymo, kuriu ieškovas nepateike. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 Statybos technine priežiura 7 punkta, už pastatyto statinio normatyvine kokybe pagal kompetencija atsako statinio statybos techninis prižiuretojas.

Tretieji asmenys yra ieškovo puseje.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovui UAB „Ritorema“ pareikštas ieškinys iš dalies tenkintinas, atsakovams G. S. ir R. B. - atmestinas.

Iš šaliu ir ju atstovu, treciuju asmenu paaiškinimu, liudytoju parodymu, civilineje byloje esanciu rašytiniu irodymu ir Kauno m. apylinkes prokuraturos ikiteisminio tyrimo bylos nr. 20-1-02042-08 medžiagos nustatyta, kad 2006 m. balandžio 14 d. ieškovui V. N. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), statybai. Namo projekta parenge UAB „Cedra“, projekto vadove – architekte V. B. Statybos techninis prižiuretojas – E.S. M.. Namo techninio projekto bendruju duomenu dalyje numatyta, kad namas skirtas vienai 5 asmenu šeimai ir bus statomas ukio budu. Statybos igyvendinimo tikslu šioje srityje darbavesis ieškovo pažistamas V. J. supažindino ieškova su atsakovu G. S., dirbusiu statybos bendroveje „Ritorema“. Ieškovas pageidavo, kad butu atlikti pamatu sumontavimo darbai. Sutampa ieškovo ir atsakovu paaiškinimai apie tai, kad ieškovas pateike G. S. pamatu plana, šis ivertino darbu kaštus, praneše apie pasiulyma UAB „Ritorema“ direktoriui P. T. Jiedu ir tretysis UAB „Ritorema“ akcininkas R. B. pasitare nusprende atlikti pamatu sumontavimo darbus. P. T. igaliojo G. S. sudaryti darbu atlikimo sutarti. 2006 m. balandžio 26 d. ieškovo darbovietes patalpose, dalyvaujant atsakovams G. S. ir R. B., buvo sudaryta UAB „Ritorema“ parengta sutartis nr. P-1, pagal kuria rangovas UAB „Ritorema“ per šešias savaites isipareigojo atlikti namo pamatu montavimo darbus pagal užsakovo pateikta projekta iš užsakovo medžiagu, o užsakovas isipareigojo per tris dienas nuo darbu pridavimo – priemimo akto pasirašymo ir PVM saskaitos – fakturos išrašymo už šiuos darbus sumoketi vykdytojui 2000 Lt. G. S. sutarti užantspaudavo imones antspaudu ir nuveže pasirašyti UAB „Ritorema“ direktoriui. Analogišku budu buvo sudaryta ieškovo parengta 2006 m. lapkricio 6 d. sutartis, pagal kuria UAB „Ritorema“ isipareigojo iki 2007 m. birželio men. padaryti gelžbetonio žieda ant namo blokeliu sienu viršaus, sumuryti dekoratyviniu plytu mura apie namo perimetra ir sumontuoti stoga laikancias metalines sijas.

Del to, kas šiuos darbus atliko, šaliu paaiškinimai skiriasi.

Ieškovas teigia sutarti sudares su UAB „Ritorema“, nes tuo neleido abejoti jos akcininku G. S. ir R. B. elgesys sudarant sutarti ir vykdant pamatu statybos darbus (naudotas UAB „Ritorema“ transportas, darbininkai buvo apsirenge drabužiais su šios bendroves logotipu), todel pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas UAB „Ritorema“ atstovu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamai bendrovei. Šiu asmenu prašymu pinigus mokejo ne i imones kasa ar saskaita, o tiesiogiai G. S. ir R. B., teigusiems, kad jiems taip esa geriau. Mokedamas pinigus G. S. ir R. B., kurie vis žadejo išrašyti saskaitas – fakturas, tikejosi, kad šie pinigus perduos bendrovei.

UAB „Ritorema“‘ atstovai teigia, kad, prieš pradedant darbus, užsakovas pakeite ketinima pamatus daryti iš pamatiniu bloku, vietoje ju nusprendes išlieti monolitinius pamatus. Pastarojo tipo pamatu statybos darbai didesnes apimties ir brangesni, už sutartyje nurodytus kaštus ju atlikti neimanoma, todel bendrove juos atlikti atsisake. Nors sutartis nebuvo nutraukta, realiai ji nebuvo igyvendinama. Vietoje bendroves šiuos darbus apsieme atlikti G. S. ir R. B. Pastarieji atsakovai šia aplinkybe patvirtino. Nurode, kad statybines medžiagas pirkdavo kaip privatus asmenys ivairiose vietose grynais pinigais, analogišku budu samde transporta ir darbininkus, taciau, nežinant UAB „Ritorema“ direktoriui, naudojosi ir šios imones transportu bei darbininkais. Faktinis statybos techninis prižiuretojas buvo V. J. ir projekto autore V. B. Už darba ir statybiniu medžiagu igijimui ieškovas grynais pinigais mokedavo G. S. ir R. B., keleta kartu yra atlikes bankinius pavedimus i G. S. asmenine saskaita. Sudariusi 2006 m. lapkricio 6 d. sutarti, UAB „Ritorema“ jos neigyvendino del darbams atlikti netinkamu meteorologiniu salygu ( šalcio), sutartis buvo nutraukta žodiniu budu. Orams pagerejus, darbus atliko G. S. ir R. B., su kuriais ieškovas atsiskaite aukšciau nurodytu budu.

Spresdamas apie ieškinio pagrindu nurodomu sandoriu šalis, teismas vadovaujasi CK 6.189 straipsnio pirmaja dalimi, nustatancia, jog teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia, rašytiniais ieškovo ir UAB „Ritorema“ sudarytais statybos darbu atlikimo sandoriais, šiuose sandoriuose bei CK 6.217 straipsnio pirmojoje dalyje itvirtinta šaliu teise nutraukti sutarti. Nors, sudarant sutartis, derybose nedalyvavo UAB „Ritorema“ direktorius, sutiktina su ieškovo argumentu, kad abejoti sandorio su juridiniu asmeniu sudarymo faktu jam neleido šios bendroves atstovu, esanciu ir UAB „Ritorema“ savininkais, elgesys – jie buvo parenge pirmaja sutarti, turejo imones antspauda, ir, susitarus del sandoryje numatytu salygu, atveže ieškovui imones direktoriaus pasirašyta sandorio kopija ( CK 2.133 straipsnio 2 d.). Tai, kad su ieškovu derejosi ir sandori sudare tinkamas UAB „Ritorema“ atstovas, paaiškino jos direktorius P. T., patvirtines atsakovu G. S. ir R. B. nurodytas sutarciu pasirašymo aplinkybes ( t. 1 b.l. 122, ikiteisminio tyrimo medžiagos 85-86 lapai).

Teismas atmeta P. T. ir atsakovu G. S. bei R. B. paaiškinimus apie tai, kad, po 2006 m. balandžio 26 d. sutarties sudarymo ieškovui pakeitus sumanyma del pamatu konstrukcijos, UAB „Ritorema“ atsisake vykdyti darbus del didesniu kaštu ir tokiu budu sutartis buvo nutraukta. Šiame sandoryje jo nutraukimo tvarka nenumatyta, todel taikytinos sutarciu pabaiga reglamentuojancios civilines teises nuostatos. Jei ir butu galima manyti, kad pamatu konstrukcijos pakeitima, susitarus juos atlikti ne pagal projekta, UAB „Ritorema“ laike esminiu sutarties pažeidimu ir del to sutarti galejo nutraukti vienašališkai, apie tai ji privalejo iš anksto pranešti ieškovui prieš trisdešimt dienu ( CK 6.218 str. 1 d.). UAB „Ritorema“ to nepadare ( P. T. nurode, jog ieškovo net nera mates), pamatu liejimo darbus atliko jos akcininkai ir darbuotojai G. S. bei R. B., tam naudodami UAB „Ritorema“ darbininkus bei transporto priemones. 2006 m. balandžio 26 d. G. S. prieme statybos žurnala, kuriame statybos rangovu buvo nurodyta UAB „Ritorema“, tai jos direktorius patvirtino savo parašu, buvo pateiktas imones teise teikti statinio statybos paslaugas žymintis atestatas, todel ieškovas neturejo jokio pagrindo manyti apie rašytines sutarties nutraukima. UAB „Ritorema“ yra statybu verslu užsiimanti juridinis asmuo, privalo žinoti sandoriu sudarymo ir nutraukimo tvarka, suvokti statyba reglamentuojanciu istatymu reikalavimu nesilaikymo pasekmes, todel jai tenka del jos veiklos kilusiu pasekmiu prisiemimo rizika.

Sudariusi 2006 m. lapkricio 6 d. statybos rangos sutarti, kurios 8.6 punktu aptare sutarties nutraukimo rangovo iniciatyva tvarka, pranešant apie tai užsakovui raštu, UAB „Ritorema“ šios tvarkos taip pat nesilaike, G. S. ir R. B. darbus vykde aukšciau aptartuoju budu ir priemonemis, todel atmestinas P. T. paaiškinimas apie sutarties nevykdyma del klimatiniu salygu, tokiu budu sutarti nutraukiant. Pastarosios sutarties šalimi taip pat laikytina UAB „Ritorema“.

Ivertines šaliu paaiškinimus ir faktines sutarties vykdymo aplinkybes teismas pripažista, jog rangos sutartys turi apsimestinio ir tariamojo sandorio požymiu. Pagal 2006 m. balandžio 26 d. sutarti už pamatus užsakovas turejo sumoketi vykdytojui per tris dienas nuo darbu pridavimo – priemimo akto pasirašymo ir PVM saskaitos – fakturos išrašymo, taciau UAB „Ritorema“ atliktu darbu aktas nebuvo surašytas, saskaita neišrašyta, už darbus ieškovas atsiskaitinejo ne su bendrove, bet mokedamas grynais pinigais G. S. ir R. B. bei pervesdamas i asmenines ju saskaitas banke ( t. 1 b.l. 100-103: G. S. - 2006 m. gegužes 22 d. – 40000 Lt avansas, 2006 m. birželio 8 d. – 23500 Lt avansas už medžiagas ir suteiktas paslaugas, 2006 m. rugsejo 26 d. – 53500 Lt banko pavedimu; R. B. – 27330 Lt banko pavedimu). 2006 m. lapkricio 6 d. sutartimi užsakovas isipareigojo už darbus UAB „Ritorema“ sumoketi, pasirašius darbu atlikimo akta. Toks aktas nebuvo pasirašytas, už darbus ieškovas analogišku minetajam budu atsiskaite su atsakovais G. S. ir R. B. (ikiteisminio tyrimo bylos 58-59 lapai). UAB „Ritorema“ direktorius P. T. paaiškino, jog antroji sutartis buvo sudaryta norint „padeti geram žmogui, kad jis gautu paskola“ ( t. 1 b.l. 122, ikiteisminio tyrimo bylos 85-86 lapai). G. S. ir R. B. taip pat paaiškino, jog rašytinis su bendrove sudarytas sandoris ieškovui buvo reikalingas paskolai gauti. Ieškovas tai neigia, taciau, pats budamas verslininkas ( UAB „Ukininko patarejas“ savininkas), negalejo nesuvokti, jog mokedamas grynuosius pinigus juridinio asmens atstovams ir negaudamas jokiu dokumentu, patvirtinanciu pinigu pateikima i imones kasa ( kasos pajamu kvitu, orderiu) bei pervesdamas pinigus ne imones, o i fiziniu asmenu saskaitas banke, jis atsiskaito ne su bendrove, o su fiziniais asmenimis. Ši aplinkybe leidžia daryti prielaida, kad pirmasis sandoris su UAB „Ritorema“ buvo sudarytas siekiant pridengti faktini sandori su G. S. ir R. B., o antraji sandori šalys sudare tik del akiu.

Teismas konstatuoja, kad, aiškindamos sutarties su UAB „Ritorema“ sudarymo tikslus, tikruju ketinimu ir su tuo susijusiu sutarciu salygu neatskleide abi šalys, taciau tokiu aplinkybiu nustatinejimas nera šios bylos nagrinejimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje itvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teises pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeista teise ir koki pažeistu teisiu gynimo buda pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrinda ir dalyka, nustato teisminio nagrinejimo objekta ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareiga teisingai išspresti byla, nustatyti subjektines teises pažeidima ir ja ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytu ribu, išskyrus istatymu nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir ivertinti konkrecios bylos faktus, atskleisti bylos esme ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškini asmens teises, istatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu budu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 3 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. U., R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilineje byloje pagal G.P. ieškini atsakovei J.P. del sutarties pripažinimo negaliojancia). Nors atsakovai G. S. ir R. B. pripažista buves faktiniais rangovais kaip fiziniai asmenys, nei viena advokatu atstovaujama ir savo procesines teises ir pareigas žinanti šalis nera pareiškusi ieškininio reikalavimo del ieškovo ir UAB „Ritorema“ sudarytu rangos sutarciu nugincijimo CK 1.87, 1.86 straipsniuose ar kitu istatymuose numatytu pagrindu. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teises imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementu (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-323/1999; 2003 m. balandžio 9 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-489/2003, kt.)., išskyrus istatymo nustatytas išimtis kai kuriose nedispozityviose bylose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje E. M., R. B., bylos Nr. 3K-3-518/2007).

Administracinese bylose priimtais teismo nutarimais, kuriais G. S. ir R. B. buvo nubausti pagal ATPK 173 str. 1 d. už vertimasi statybos verslu neturint verslo liudijimo, šalys butu galeje irodineti rašytiniu rangos sutarciu negaliojimo fakta ( CPK 182 str. 2 p.), taciau, nesat ieškininio reikalavimo del sutarties ar jos dalies nugincijimo, šie nutarimai savaime nepaneigia ieškovo ir UAB „Ritorema“ rangos sutarciu. Esant rašytiniams imperatyvioms istatymo normoms neprieštaraujantiems juridinio asmens sudarytiems rangos sandoriams, šiuos sandorius vykdžius juridinio asmens darbuotojams bei nugincijamu sandoriu negalint pripažinti negaliojanciais ex officio ( CK 1.78 straipsnis), teismas sprendžia, kad rangovu, statant ieškovo gyvenamojo namo pamatus, darant gelžbetonio žieda ant namo blokeliu sienu viršaus, murijant dekoratyviniu plytu mura ir sumontuojant stoga laikancias metalines sijas bei atlikus rangos sutartyje nenurodyta pirmojo aukšto perdanga, buvo UAB „Ritorema“, pagal CK 6.263 straipsnio treciosios dalies ir 6.264 straipsnio nuostatas atsakanti už žala, atsiradusia del savo darbuotoju vadybininko G. S. ir darbu vadovo R. B., statybos metu ejusiu savo darbines pareigas, kaltes.

Atsižvelgiant i tai, kad statybu verslu besiverciantis rangovas UAB „Ritorema“ isipareigojo pagal ieškovo – fizinio asmens ( vartojoto) – užsakyma atlikti statybos darbus, skirtus tenkinti buitinius ir asmeninius užsakovo ir jo šeimos nariu poreikius, o užsakovas isipareigojo darba priimti ir už ji sumoketi, šiu šaliu sudaryti sandoriai kvalifikuotini pagal vartojimo ranga nustatancias civilines teises normas (CK 6.672 straipsnio 1d. ).

CK 6.672 straipsnio antroji dalies itvirtina, kad vartojimo rangos sutarciai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisykles. Vartojimo rangos santykiams, kuriu CK normos nenustato, taikomi vartotoju teisiu gynimo ir kiti su šiu teisiu gynimu susije istatymai ( 3 d.), todel nesutiktina su atsakovu argumentu del CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyto vieneriu metu termino, skaiciuotino nuo statybos žurnale užfiksuotos pamatu irengimo datos 2006 m. birželio men., pertvaru išmurijimo datos 2006 m. lapkricio men., praleidimo pasekmiu taikymo.

Pagal CK 6.678 straipsnio pirmaja dali, darbu rezultato priemimo arba ju naudojimo metu nustacius darbu rezultato trukumus, užsakovas turi per termina darbu trukumams nustatyti apibrežianciame CK 6.666 straipsnyje itvirtintus terminus savo pasirinkimu pareikšti viena iš CK 6.665 straipsnyje numatytu reikalavimu arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus ar atlyginti trukumu šalinimo išlaidas. Nustatyta, kad pamatu irengimo trukumai paaiškejo 2007 m. pavasario – vasaros laikotarpiu. Ieškovas pasirinko trukumu šalinimo išlaidu reikalavimo teise ir toki reikalavima atsakovams raštu pateike 2007 m liepos 25 d. I pretenzija neatsakius iki nustatytos datos, 2007 m. lapkricio 20 d. buvo išsiusta pakartotine pretenzija, prašant atsakymo iki 2007 m. lapkricio 26 d. ( t. 1 b.l. 43-44). Taigi, CK 6.666 straipsnio antroje dalyje ( pirmoji rangos sutartis) ir trecioje dalyje ( antroji rangos sutartis) nurodyto darbu trukumu nustatymo ir reikalavimo del ju pareiškimo terminu ieškovas nepraleido. CK šeštosios knygos XXIII skyriaus antrojo skirsnio normos nenumato, jog pažeistu teisiu, kylanciu iš vartojimo rangos santykiu, gynimui butu taikomas CK 6.667 straipsnyje nustatytas vieneriu metu ieškinines senaties terminas. Pats pašalines statybos trukumus 2007 metais ir ieškini del atsiradusiu nuostoliu atlyginimo pateikes 2008 m. gruodžio menesi, ieškovas nepraleido treju metu ieškinines senaties termino ( CK 1.125 str. 8 d.).

Civiline atsakomybe – tai turtine prievole, kurios viena šalis turi teise reikalauti atlyginti nuostolius ( žala), o kita šalis prigalo atlyginti nuostolius. Civiline atsakomybe yra dvieju rušiu – sutartine ir deliktine ( CK 6.245 str. 1,2d.). Ji atsiranda tik tais atvejais, jeigu ipareigotas asmuo kaltas, išskyrus istatymu arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civiline atsakomybe atsiranda be kaltes (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant i prievoles esme bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina (CK 6.248 str. 3 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije su veiksmais ( veikimu, neveikimus), nulemusiais skolininko civiline atsakomybe tokiu budu, kad nuostoliai pagal ju ir civilines atsakomybes prigimti gali buti laikomi skolininko veiksmu ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines ( tarnybines) pareigas, kaltes ( CK 6.264 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad ieškovas irode visas atsakovo UAB „Ritorema“ civilines atsakomybes salygas.

Iš šaliu paaiškinimu, liudytoju parodymu ir rašytiniu irodymu nustatyta, kad rangos sutartyse numatytus darbus UAB „Ritorema“ dirbo iki 2006 m. pabaigos. Atsakovai G. S. ir R. B. pripažino, jog pastate ieškovo gyvenamojo namo pamatus, padare gelžbetonio žieda ant namo blokeliu sienu viršaus, sumurijo dekoratyviniu plytu mura, sumontavo stoga laikancias metalines sijas bei padare pirmojo aukšto perdanga.

Nesutiktina su atsakovu G. S. ir R. B. pozicija, kad ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado ne del ju veiksmu. Tai, kad atsakovu atlikti darbai nekokybiški, patvirtina ieškovo, treciojo asmens paaiškinimai, liudytoju parodymai ir rašytiniai irodymai.

Statinio projekte ( bendrojoje, architekturineje ir konstrukcinese dalyse) nurodyta, kad jo pamatai turi buti gelžbetonio, fragmentiškai - monolitinio betono. Jie surenkami ištisiniai iš rusio sienu bloku bei papedžiu. Pamatai remiami i nejudinta grunta. Ties rusiu irengiama vertikali hidroizoliacija – nutepimas karštu bitumu du kartus. Po murinemis pertvaromis irengiami ištisiniai monolitiniai pamatai. Jie armuojami dviem ištisiniais 8 AIII strypais, surišamais kas 0,3 m hidroizoliacija. Cokolio konstrukcija – monolitinis gelžbetonis ir surenkami rusio sienu blokai. Monolitine lauko sienute armuojama dviem tinklais 4BpI/100x100/. Apšiltinimas – ekstrudinis polistirenas. Naudojama horizontali ir vertikali hidroizoliacijos. Nešildomu patalpu sienos – iš kiaurymetu keramikiniu blokeliu ir apdailiniu plytu arba dekoratyvines apdailos ant specialiai paruošto karkaso, šlaitinio stogo konstrukcija medine, viršutine stogo danga – profiliuota skarda „Ranilla“ ar kiti analogiškos skardos variantai arba banguoti beasbestiniai lakštai „Eternit“.

Ieškovas paaiškino, kad 2007 m. pavasari pastebejo statybos broka (eme trukineti pamatai ir namo sienos, namo rusi seme vanduo), todel paskesniu namo statybos darbu atlikimui pasamde kita firma - UAB „Tobenus“. Prieš pradedant dirbti UAB „Tobenus“ nustate, kad tolesni statybos darbai neimanomi, nepašalinus akivaizdaus broko ( t. 3 b.l. 7,8). Jo priežasciu atskleidimui buvo nuardytas klinkerio plyteliu muras, nuimtas apšiltinimas, atidengti pamatai. Liudytojas B.G. S. parode, kad, radus pastate itrukimu, ieškojo to priežasties, atkase pamatus. Viršutine ju dalis buvo tvarkinga, taciau, atkasus giliau, rado, jog i tranšeja yra supiltas betonas, vietomis viršutinis žiedas stovi ant pamato, kai kur – kabo. Rusyje buvo vandens. Atkasus drenaža kilo itarimas, kad visas pamatas užpiltas moliu su statybiniu laužu. Atkasus drenažo vamzdi, jo galas rastas užbetonuotas, todel drenažas neveike. Pastato stiprinimui reikejo nukalti klinkerio mura, atsivere daugiau defektu, todel ju nustatymui rekomendavo ieškovui kviestis eksperta. Anot ieškovo, G. S. ir R. B. atsisake ieškovo siulymo sudaryti komisija broko priežastims ištirti, todel statinio technines bukles ištyrimui pasamdes UAB „Iraža“. Liudytojai ekspertas J.R. ir „Tobenus“ direktorius B.G. S. patvirtino, kad J.R. buvo pakviestas B.G.S. iniciatyva perimamo objekto bukles užfiksavimui. UAB „Iraža“ ekspertas J.R., apžiurejes esamas pastato konstrukcijas ir ivertines technine ju bukle, nustate, kad pamatu cokolines dalies išorinis kevalas nearmuotas, kaip tai numatyta projekte; netinkamai irengta vienos cokolines dalies šilumos izoliacija tarp ašiu „D“ ir „1“ sankirtoje bei ašyje „D“ tarp ašiu „2-4“ sudaryta galimybe sienai prašalti; ašyje „D“ tarp ašiu „1-4“ laikancios sienos dalies muras atliktas nekokybiškai – vietoje keraminiu blokeliu 30 cm muro sumurytas 25 cm storio plytu muras, o tarp izoliacijos ir muro supiltos statybines šiukšles (tokia situacija neužtikrina laikancios sienos mechaninio atsparumo ir pastovumo); pamatai daugelyje vietu sutruke, plyšiai pamatuose ir cokolyje užfiksuoti ašyje „1“ tarp ašiu „B“ ir „C“, ašyje „A ‚ – tarp ašiu „4-5“; ašyje „4“ prie ašies „A“ ties piliastru sudarytas šalcio tiltelis, silikatiniu plytu muras nesirištas su keraminiu plytu muro siena, muro kokybe netenkina techniniu reikalavimu; plienines saramu sijos sumontuotos tiesiai ant keraminiu blokeliu muro be gelžbetoniniu pagalviu; keraminiu blokeliu muras vietomis yra su neperrištomis siulemis; atidengus laikanciu sienu cokolines dalies mura, matosi, kad vietomis laikancios sienos apatine dalis sumuryta iš keraminiu blokeliu nuolaužu ( t. 1 b.l. 31 - 38). UAB „Iraža“ aktas surašytas 2007 m. liepos 9 d., taciau iš jo priedu (nuotrauku), ieškovo ir treciojo asmens paaiškinimu matyti, jog apžiura vyko ne vidurvasaryje, o pavasari.

Atmestini atsakovu paaiškinimai del šio irodymo neleistinumo. Irodymai civilineje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas istatymu nustatyta tvarka konstatuoja, ar yra aplinkybiu, pagrindžianciu šaliu reikalavimus ir atsikirtimus ( CPK 177 str. 1 d.). Nors statinio bukles ištyrimo aktas nebuvo surašytas ir iregistruotas kaip statinio ekspertize STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertize ir statinio ekspertize“ nustatyta tvarka ir del to nelaikytinas oficialiu rašytiniu irodymu, jis yra eksperto kvalifikacija turincio specialisto, dirbancio atestuotoje imoneje „Iraža“ ( kvalifikacijos atestatas nr. 1947) raštas, kuriame užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos darbai ( CPK 197 str.). Iš ieškovo paaiškinimu ir liudytoju parodymu nustatyta, kad aktas buvo surašytas faktiniu aplinkybiu konstatavimui, siekiant išsiaiškinti galimybe atlikti tolesnius namo statybos darbus.

Šie faktai irodo, jog Statybos istatymo 4 straipsnyje nurodytu esminiu statinio reikalavimu neatitinka butent UAB „Ritorema“ darbuotoju padaryti statybos darbai. Jie yra kalti ir del netinkamo šiu darbu atlikimo.

Namo projekto autore tretysis asmuo V. B. paaiškino, kad pagrindine nurodytu statybos trukumu (pamatu skilinejimo bei su tuo susijusiu pasekmiu) priežastis – savavališkas projekte nurodytos blokiniu pamatu konstrukcijos pakeitimas, nesant projekto vadovo leidimo bei su tuo susijusiu konstrukciniu sprendiniu, ir netinkamas monolitiniu pamatu irengimas, nepadarant monolitinio gelžbetoninio armavimo žiedo. Jos paaiškinimus patvirtino specialiuju žiniu statybos srityje turintis liudytojas J.R. Jis parode, kad pamatu itrukimai, supleišejimas liudija nevienoda ju sedima ir deformacijas; tai – reikšmingi esminiai defektai, jie atsilieps pastato konstrukcijoms, todel nustatyti defektai neleido testi statybos. Liudytojas B.G. S. parode, kad rašytine sutartimi sulygtu darbu atlikimo UAB „Tobenus“ negalejo imtis del 2007 m. gegužes pabaigoje surasto pamatu irengimo broko ( CPK 177 str. 2 d.).

Esminius reikalavimus statiniams atsakovu atliktu darbu metu nustate 2006 m. galiojusios Statybos istatymo redakcijos 4 straipsnis. Pagal jo nuostatas statinys (jo dalis) turi buti suprojektuotas ir pastatytas iš tokiu statybos produktu, kuriu savybes per ekonomiškai pagrista statinio naudojimo trukme, be kitu cituojamoje normoje numatytu esminiu statinio reikalavimu, užtikrintu mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galincios statini veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltu šiu pasekmiu: viso statinio ar jo dalies griuties, didesniu deformaciju nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, irenginiams ar sumontuotai irangai; žalos del aplinkybiu, kuriu be dideliu sunkumu ir išlaidu galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smugis, perkrova, žmoniu padarytos klaidos). Esminius statinio reikalavimus (viena, kelis ar visus) bei statinio techninius parametrus pagal statiniu ar statybos produktu charakteristiku lygius bei klases nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai, nurodyti šio Istatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose ( Statybos istatymo 4 str. 2 d.). Kitokiu, nei numatyta namo projekte, pamatu sumontavimas sukele kitu statinio konstrukciju deformacija, todel ieškovas pagristai teigia apie atsakovu kalte del atliktu statybos darbu neatitikimo esminiam statinio reikalavimui - mechaninio atsparumo ir pastovumo užtikrinimui.

Rangovas nepateike jokiu irodymu, kuriu pagrindu butu galima spresti apie defektu atsiradima ne del blogai padarytu pamatu, o del to, kad ieškovas pakeite stogo danga sunkesne ( vietoje skardos sudejo cerpes), namo pertvaras bei laikanciasias konstrukcijas išdeste skirtingai, negu buvo nurodyta projekte. Ieškovas paaiškino, kad namo stogas buvo uždengtas 2008 metais, o kai kurias pertvaras kitaip išdeste pati UAB „Ritorema“. Irodinedami, kad broko nustatymo metu namas buvo uždengtas stogu, atsakovai remiasi nuotraukomis t. 3 b.l. 61-71, kurias ieškovas pateike nekokybišku darbu irodymui. Teismas konstatuoja, kad nuotraukos pastarosios aplinkybes neirodo. Ieškovas paaiškino, jog 61-me lape esancios nuotraukos padarytos 2006 m. pavasari ir vasara, 62-me - 2007 m. pavasari, emus atskleidineti broka, 63 - 69 -se – 2007 m. birželio menesi. Nei vienoje nuotraukoje neužfiksuotas namo stogas. Kaip stogo danga negali buti traktuojamas vieno neaiškios paskirties ir pobudžio lakšto buvimas stogo kampe b.l. 63, 69 ( CPK 185 str.). Liudytojas B.G. S. parode, kad broko šalinimo metu namas buvo be stogo. Antra vertus, jei stogo buvimas broko atsiradimo metu ir butu irodytas, atsakovai nepateike jokio CPK XIII skyriuje numatyto irodymo, kurio pagrindu butu galima spresti apie kitas, nei nurode ieškovas ir statinio projekto vadove, pamatu ir sienu skilimo priežastis. Atsakovai sieke irodyti, jog defektai atsirado del to, kad ieškovas namo pertvaras bei laikanciasias konstrukcijas išdeste skirtingai, negu buvo nurodyta projekte ir tuo tikslu praše irodymu užtikrinimo, leidžiant antstoliui surašyti faktiniu aplinkybiu ( pertvaru ir konstrukciju išdestymo) konstatavimo protokola. Tenkinti atsakovu prašyma nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 181 straipsnio nuostata apie priemima nagrineti tik tu irodymu, kurie patvirtina arba paneigia turincias reikšmes bylai aplinkybes ( CPK 181 str.). Dabartines namo pertvaru ir laikanciuju konstrukciju buvimo vietos konstatavimas CPK 635 straipsnyje nurodytu budu nebutu pakankamas irodymas nuspresti, kad tarp ieškinyje ( statinio technines bukles tyrimo akte) nurodytos nekokybiškos statybos ir atsakovu nurodomu aplinkybiu yra priežastinis ryšys. Defektu priežastims nustatyti reikalingos specialios statybos technines žinios – statybos specialistu pateikti rašytiniai irodymai, paaiškinimai, ekspertizes aktai. Teismas neturi pagrindo remtis atsakovu ir ju atstovu teiginiais, jog defektu priežastis buvo kita. Ivairiu versiju kelimas nera tinkamas rungimosi principo igyvendinimo budas. Pagal CPK 12 straipsnio nuostatas kiekviena šalis privalo irodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ir atsikirtimu pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu nereikia irodineti. Atsakovai nepateike savo versijas patvirtinanciu irodymu ir jokiais faktiniais duomenimis nenugincijo ieškovo pateiktu faktiniu duomenu ( CPK 178 str.).

Iš dalies sutiktina su atsakovu argumentu apie paties ieškovo kalte del nuostoliu atsiradimo, nusprendus pakeisti pamatu tipa, neturint projektuotojo leidimo. Šaliu paaiškinimai pamatu tipo pakeitimo klausimu skirtingi - ieškovas nurode pasitikejes profesionaliu rangovu – statybos specialistu, kuris patare išlieti pamatus, geresnius už blokinius, UAB „Ritorema“ pozicija – atsisakymas tokius pamatus padaryti. Aukšciau aptartaisiais argumentais teismas atmete UAB „Ritorema“ atstovu paaiškinimus apie rangos sutarciu nutraukima. Darytina išvada, kad UAB „Ritorema“ apsieme padaryti kitokius, nei numatyta statinio projekte, pamatus, o statybos užsakovas tam pritare ( projektinio sprendinio pakeitimo iniciatoriaus nustatyti nera galimybes ir procesinio tikslo). Pagal 2006 m. galiojusios Statybos istatymo redakcijos 12 straipsnio, reglamentavusio statytojo teises ir pareigas, 1 dalies 5 ir 6 punktus statytojas privalejo organizuoti ir atlikti statinio statybos technine priežiura, organizuoti statinio projekto vykdymo priežiura, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva. Iš šaliu paaiškinimu nustatyta, kad statybos technine priežiura buvo formali, ieškovas nebuvo sudares ir projekto vykdymo priežiuros sutarties, taciau tarp jo neveikimo ir atsiradusiu pasekmiu tiesioginio priežastinio ryšio nera. Pagal rangovo teises ir pareigas nustaciusio Statybos istatymo 15 straipsni prievole pradeti statinio statybos darbus rangovas privalejo tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateike statybos leidima bei statinio projekta. Statybos darbu vykdymas pagal statinio projekta, nustatytu statinio projektavimo salygu reikalavimu ir statybos normatyviniu aktu laikymasis yra rangovo prievole ( 5 dalis). Statybos brokas atsirado del to, kad rangovas pastaraja prievole pažeide. Tretysis asmuo V. B. paaiškino, kad pamatu tipas negali buti keiciamas, nes jie apskaiciuoti atlaikyti tam tikra svori. Keisti pamatu tipa be konstrukciniu sprendiniu neprofesionalu, todel pamatu projekto pakeitimas be dokumentu yra statybininku kalte. Projekte nenumatyto tipo pamatus irengus netinkamai, konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Ritorema“ veiksmu ir jais sukeltu pasekmiu – broko šalinimo išlaidu. Pagal Statybos istatymo 15 str. 9 dali už šiame straipsnyje nurodytu pareigu nevykdyma ar nepatenkinama vykdyma rangovas atsako pagal Civilini kodeksa. Pasirašes sutarti, rangovas ja privalejo ivykdyti tinkamai ( CK 6.200 str.). Sutarties neivykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievoles neivykdymas ( CK 6.205 str.). UAB „Ritorema“ isipareigojimas savo lešomis kompensuoti darbus, kurie jau atlikimo metu vertinami kaip netinkamai ivykdyti arba neatitinkantys sutarties, ir atlyginti del to susidariusius nuostolius itvirtintas 2006 m. lapkricio 6 d. rangos sutarties 5.4. punkte.

CK 6.249 straipsnio 5 d. nustato, jog žala apskaiciuojama pagal kainas, galiojancias teismo sprendimo priemimo diena, jei istatymai ar prievoles esme nereikalauja taikyti kainu, buvusiu žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo diena. CK 6.251 straipsnio pirmoji dalis itvirtina, kad padaryti nuostoliai turi buti atlyginti visiškai. Nustatyta, kad statinio defektus, atsiradusius del rangovo UAB „Ritorema“ kaltes, ieškovas šalino 2007 m. birželio - liepos menesiais. Nuostoliu dydis irodytas ieškovo paaiškinimais, liudytoju parodymais, priedu prie statinio bukles tyrimo akto del defektu šalinimo apimties ( t. 1 b.l. 76), medžiagu isigijimo dokumentais ir atsiskaityma su defektus šalinusia UAB „Tobenus“ pagrindžianciais dokumentais, todel teismas nesivadovauja ieškini grindžiancia UAB „Statybu ekonominiai skaiciavimai“ sudaryta samata 2008 kainomis ( t. 1 b.l. 39).

Ieškovas nurode, kad UAB „Ritorema“ nekokybiškai padarytu statybos darbu atskleidimui reikejo atkasti pamatus, perdaryti hidroizoliacija, perkloti drenaža, nuardyti sienu klinkerio plytas ir rekonstruoti sienu apšiltinima ( t. 3 b.l. 60, 61-71). 2007 m. birželio 4 d. ieškovas sudare su UAB „Tobenus“ rangos darbu sutarti nekokybiškai atliktu darbu pašalinimui ir perdarymui, kurioje del tokiu darbu specifikos ( broko šalinimo darbai gali buti detalizuoti tik ju eigoje) nustate sutartine darbu kaina pagal atliktus ju kiekius. 2007 m. liepos 9 d. buvo surašytas atliktu ir ieškovui priduotu darbu aktas. Ieškovo paaiškinimai bei liudytojo B.G. S. parodymai patvirtina, kad UAB „Tobenus“ defektus faktiškai šalino du menesius ( 2007 m. birželi –liepa) - del atsiradusiu plyšiu klinkerio muro sienose arde klinkerio plytas, nueme apšiltinimo sluoksni, arde pamatus po sienomis, juos stiprino išgrežiant skyles ir kišant armatura, pastate ir nuarde pastolius; del neveikiancio drenažo atsiradus rusyje vandeniui, naujos drenažo sistemos ivedimui aplink visa pastata atkase pamatus per visa aukšti, iškapojo apacioje rastus betono luitus, išvale užpiltus šulinius, sumontavo naujus papildomus šulinius, suformavo dugno nuolydžius, visu pamato aukšciu pritvirtino vandeni atstumiancia juosta, paklojo nauja drenažo vamzdi, suvedant i šulini, tranšeja sluoksniais užpyle žvyru, saugumo tikslais aptvere tranšejas ir pašalino susidariusi statybini lauža. Už šiuos darbus ieškovas UAB „Tobenus“ sumokejo 50000 Lt ( t. 3 b.l. 55 - 59).

Liudytojas B.G. S. parode, kad po 2007 m. liepos 9 d. UAB „Tobenus“ nedirbo, užbaige tik drenažo darbus. Ieškovas irode, kad, statant pamatus, UAB „Ritorema“ nepadare drenažo, todel šie darbai priskirtini prie statybos trukumu šalinimo išlaidu. Atsakovas R. B. neige buvus susitarima del drenažo darbu atlikimo, paaiškino, jog baudžiamojoje byloje esantys irodymai apie atsiskaityma už drenažo darbus susije su vidinio drenažo darbu atlikimu. Nors rangos sutartyje del pamatu montavimo darbu atlikimo drenažo darbai atskirai nenumatyti, iš namo projekto matyti, kad drenažo irengimas su pamatu statybos darbais yra neišvengiamai susijes ( vidinio drenažo darbai sutartyse taip pat nebuvo aptarti). Iš baudžiamojoje byloje esanciu duomenu apie atsiskaityma už drenažo darbus matyti, jog 2006 m. rugsejo 26 d. rangovui buvo sumoketa už keturiu drenažo šuliniu irengima. Atsakovai neirode, kad šie šuliniai priklauso namo vidinio drenažo sistemai, todel atmestinas ju atsikirtimas del pareigos atlyginti drenažo broko šalinimo darbus nebuvimo.

Liudytoju parodymai ir t. 3 b.l. 10 - 13 esancios nuotraukos pagrindžia, jog nekokybišku darbu atskleidimui reikejo nuardyti klinkerio plytas, o nuardytu nebuvo galima panaudoti iš naujo. Liudytojas N. V. patvirtino ieškovo paaiškinima, jog nuo 2007 m. gegužes – liepos menesiais arde klinkerio plytas, už ši darba ieškovas jam sumokejo; jam matant, klinkerio plytos nebuvo iš naujo panaudotos, nes tam nebebuvo tinkamos. Apie klinkerio plytu, kurias po nuardymo ieškovas turejo deti iš naujo, atlygintina verte teismas sprendžia iš ju isigijimo 2006 m. rugsejo men. kainos t. 3 b.l. 14-19 ( vienos plytos kaina – 1,37Lt) ir priede prie technines bukles tyrimo akto nurodyta plytu kieki - 8840 vnt. Minimame priede nurodyta apdailinio muro nuardymo kaina – 10200 Lt. Ieškovas teige šiuos darbus atlikusiam N. V. sumokejes 10000 Lt ( liudytojas mokejimo aplinkybe patvirtino). Tokiu budu irodytais realiais nuostoliais del klinkerio muro nuardymo laikytina 10000 Lt nuardymo darbu verte ir nauju plytu kaina 12149,22 Lt.

Defektu šalinimui skirtu kitu medžiagu kaina irodyta ju isigijimo kvitais ir saskaitomis t. 2 b.l. 78-191. Sprendžiant apie statybos trukumams pašalinti skirtu medžiagu verte, ja teismas nustato tik pagal 2007 m. birželio - liepos menesiais ( rašytiniais irodymais ir liudytoju parodymais ieškovo irodytu defektu šalinimo laikotarpiu isigytu medžiagu kvitus ir PVM saskaitas – fakturas. Teismas konstatuoja, kad kvitas b.l. 106 dubliuoja kvita b.l. 103, b.l. 131-b.l. 129. Iš medžiagu sudeties eliminuotinos saramos b.l. 116 – ieškovas neirode, kuo jos susije su defektu šalinimu, bei datos neturinti saskaita - faktura b.l. 140. Kitu nurodytu laikotarpiu isigytu medžiagu panaudojimo tikslingumo atsakovai negincijo, todel teismas neturi pagrindo šia aplinkybe vertinti kitaip, nei nurode ieškovas ( CPK 12 str.). Visa irodyta medžiagu kaina laikytina 20629,11 Lt ( 817,04+1020,80+1455,04+1368,00+1401,99+301,93+112,00+295,20+59,50+916,00+81,00+55,08+461,16+375,00+79,50+66,15+601,24+290,37+6772,77+4099,34).

Ieškovas pripažino, kad G. S. ir R. B. jam kompensavo 13000 Lt defektu šalinimo išlaidu, todel atlygintinu nuostoliu suma ( 12149,22+10000+20629,11+50000=92778,33 Lt) šia dalimi sumažintina.

Sutiktina su ieškovo argumentu, jog UAB „Statybu ekonominiai skaiciavimai“ sudaryta samata irodo nuostoliu, atsiradusiu del nekokybišku darbu šalinimo, realuma – dali broko likviduodamas ukio budu, jis nepateike rašytiniu irodymu apie visas išlaidas, kurias neišvengiamai turejo patirti samatoje nurodytu darbu atlikimui, kad namo statyba butu užbaigta. Atsižvelgdamas i tai, kad ieškovas, formaliai vykdydamas statytojo pareigas del techninio prižiuretojo paskyrimo ir nesudares sutarties del statinio projekto igyvendinimo priežiuros, iš dalies prisidejo prie netinkamos rangovo prievoles ivykdymo ( pamatu statyba laiku sustabdžius, istatymo nustatyta tvarka pasirupinus projekto korektura, nuostoliai galejo buti mažesni arba ju išvengta), rangovo atsakomybe sumažintina ta dalimi, kuria sudaro skirtumas tarp pareikštosios ir patenkintosios ieškinio dalies ( CK 6.259 str. 1,2 dalys).

Vadovaujantis CPK 93, 96 straipsniais, proporcingai patenkintajai ieškinio daliai ( 44 proc.) ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ( ieškovas yra sumokejes 4669,38 Lt žymini mokesti t. 1 b.l. 55,61) ir paskirstytinos procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos( 69,30Lt). Atmetus ieškini G. S. ir R. B. atžvilgiu, jiems iš ieškovo priteistinos advokato pagalbos išlaidos po 2500 Lt ( t. 2 b.l. 27,28).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini iš dalies patenkinti .

Priteisti iš uždarosios akcines bendroves „Ritorema“ (i.k. 157051531, atsiskaitomoji saskaita nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000) 79778,33 ( septyniasdešimt devynis tukstancius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis Lt 33 ct) Lt nuostoliams atlyginti, penkiu procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme 2008 m. gruodžio 15 dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir 2054,52 ( du tukstancius penkiasdešimt keturis Lt 52 ct) žyminio mokescio ieškovui V. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).

Ieškini atsakovams G. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. B. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. N. 2500 ( du tukstancius penkis šimtus ) Lt bylinejimosi išlaidu atsakovui G. S. ir 2500 ( du tukstancius penkis šimtus ) Lt bylinejimosi išlaidu atsakovui R. B.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcines bendroves „Ritorema“ 30,49 ( trisdešimt Lt 49 ct) lt, iš ieškovo V. N. - 38,81 ( trisdešimt aštuonis Lt 31 ct) Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.