- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2-4887-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00908-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- K. V.
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei K. V. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2801-351/2018 dalį, kuria nutarta M. R. (toliau – ir Vaikas) išlaikymui mokėti po 100 Eur kas mėnesį iki vaikui sukaks pilnametystė ir priteisti nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečiam vaikui iš atsakovės K. V. (toliau – ir atsakovė) išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Priteistas lėšas pervedant į ieškovo asmeninę banko sąskaitą, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybės naudai už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal į bylą pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra Vaiko tėvai. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kuria jie susitarė, kad Vaiko išlaikymui atsakovė įsipareigoja mokėti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki Vaiko pilnametystės. Teismui 2018 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį Vaikui buvo 4 m. Šiuo metu Vaikui beveik 11 m. Vaikui augant didėja ir jo poreikiai. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovė Vaikui teiks po 100 Eur išlaikymo kas mėnesį, tačiau net šios sumos, kuri niekaip nepatenkina Vaiko net būtinųjų poreikių, atsakovė neteikia. Ieškovas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pasibaigus sezonui, jis buvo atleistas. Uždirbdavo minimalią algą. Kai nedirba (duomenys neskelbtini), dirba pavienius darbus. Ieškovui žinoma, kad atsakovė niekur nedirba. Ieškovui nėra tiksliai žinoma atsakovės finansinė padėtis. Ieškovui, auginančiam vaiką, bet kuriuo atveju tenka didesnė išlaidų dalis susijusi su vaiko išlaikymu nei atsakovei. Tačiau šiuo metu visas vaiko išlaikymas tenka tik ieškovui, nes atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko išlaikymo, bendravimo su juo. Teismų praktikoje pasisakoma, kad orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra viena minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2025 metų sausio 1 d. atskaičius mokesčius yra apie 777 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti vaikui po 1/2 dalį minėtos sumos, tačiau minėtas dydis yra orientacinis ir teismas priteisia vaikui išlaikymą atsižvelgdamas į individualią situaciją.
3. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečiam Vaikui išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atitinka nepilnamečio Vaiko interesus ir užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius, kasdienius vaiko poreikius. Skyriaus nuomone, nagrinėjimu atveju turi būti įvertintos abiejų tėvų finansinės galimybės ir jų turtinė padėtis, jog abi šalys galėtų teikti vienodo dydžio išlaikymo sumą. Todėl Skyrius palieka teismui savo nuožiūra spręsti dėl priteistinos sumos nepilnamečio Vaiko išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas R. R. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu nedirba. Pagrindinis jo darbas yra (duomenys neskelbtini), tačiau dirba dar ir pavienius darbus. Išsilavinimas – 7 klasės. Taip pat mokėsi mūrininko profesijos, tačiau jos neįgijo. Vaikas mokėsi (duomenys neskelbtini) iki 4 klasės. Šiuo metu mokosi Šilutėje, (duomenys neskelbtini). Pasiruošimui mokslo metams išleido 300 Eur – buvo pirkti rūbai, kuprinė, pratybos. Vaikui ieškovas taip pat perka vitaminus ir vaistus. Laisvalaikio metu su Vaiku buvo Kauno zoologijos sode, Radailiuose. Būstą nuomojasi, kurio nuoma kartu su mokesčiais mėnesiui susidaro 350 Eur. Šiuo metu gyvena dviese su vaiku. Turi nekilnojamojo turto, tačiau viename iš jo būstų, kurį paveldėjo, gyvena jo brolis, kitame gyvena žmogus, kuris vartoja alkoholį, todėl Vaikui ten yra nesaugu. Vaiko maistui reikia 150-170 Eur mėnesiui. Prieš savaitę susitvarkė vaiko pinigus. Vaikas nori lankyti futbolą, tačiau dėl tikslaus norimo lankyti būrelio Vaikas dar nėra apsisprendęs. Vaikas turi kompiuterį ir planšetę, padovanojo jo (ieškovo) brolis. Vaikas telefoną nusipirko pats, kadangi vasaros metu užsidirba. Vaikas turi dviratį, keturratį. Viską perka jis iš atsidėtų gautų iš darbo užmokesčio pinigų. Sunkiau jam uždirbti pinigus, kadangi neturi profesijos. Automobilio nevairuoja. Vaiką iš mokyklos parveža mokyklos transportas.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytus motyvus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuo to momento, kai buvo patvirtinta taikos sutartis, praėjo 7 metai. Vaiko poreikiai per 7 metus pasikeitė ir 100 Eur išlaikymo suma neužtikrina jokių būtinųjų Vaiko poreikių. Atsakovė visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su Vaiku. Visas rūpestis susijęs su Vaiku tenka ieškovui. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nereikia įrodinėti, kad vaikui reikia būsto, maisto, avalynės ir kt.
7. Atsakovė K. V. teismo posėdyje nedalyvavo, nors jai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašyme nurodė, kad pateikė šioje byloje išvadą raštu, kurią palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
10. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas padidinti iš atsakovės ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo Vaikui dydį, remdamasi pirmuoju pagrindu – pasikeitusiais Vaiko poreikiais.
Dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių
13. Kaip matyti iš teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje Nr. 2-2801-351/2018, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties trečiuoju punktu šalys susitarė, kad M. R. išlaikymui nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos K. V. įsipareigoja mokėti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki Vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymui skirtą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju, uzufrukto teise, paskiriamas R. R.. Išlaikymui skirtos lėšos ieškovui bus teikiamos sutarties šalių suderintu būdu. Vadinasi, šiuo atveju pasikeitę vaiko poreikiai, teismo įsitikinimu, turi būti vertinami nuo 2018 m. birželio 28 d.
14. Visų pirma, teismas pažymi, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl akivaizdu, kad per daugiau kaip 7 metų laikotarpį nuo 2018 m. birželio 28 d. taikos sutarties patvirtinimo vaiko, kuriam minėtos nutarties priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, poreikiai pasikeitė (Vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
15. Antra, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 m. minimalioji mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – 777 Eur. Taigi orientacinis iš kiekvieno iš tėvų teiktinas vaikui išlaikymo dydis šiuo atveju sudaro 388,50 Eur (777 Eur / 2). Ieškovas šiuo atveju prašo padidinti iš atsakovės Vaikui teiktino išlaikymo dydį iki 350 Eur.
17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
18. Ieškovas teismo posėdžio metu pagal savo galimybes detalizavo Vaikui reikalingų išlaidų per mėnesį dydį ir teismui nekyla abejonių, kad Vaikui per mėnesį reikalinga išlaikymo suma sudaro 700 Eur. Atsakovė dėl nurodyto reikalingo išlaikymo dydžio jokių savo skaičiavimų, galinčių pagrįsti mažesnius Vaiko išlaikymo poreikius į bylą neteikė ir neįrodinėjo, atsiliepimo nepateikė bei teismo posėdyje nedalyvavo.
19. Apibendrinant išdėstytus motyvus ir aptartus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė pasikeitusius (išaugusius) nepilnamečio Vaiko poreikius, kurie šiuo metu sudaro 700 Eur/ mėn. sumą (350 Eur išlaikymo sumą, tenkančią vienam iš tėvų). Todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimui.
Dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo Vaikui dydžio
20. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
21. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Šiuo metu ieškovas yra nedirbantis, dirba pavienius darbus kol vėl įsidarbins žveju. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/6 buto esančio (duomenys neskelbtini)., 1/6 buto esančio (duomenys neskelbtini), 1/60 dalis ūkinio pastato esančio (duomenys neskelbtini), 1/100 ūkinio pastato esančio (duomenys neskelbtini), 1/6 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/6 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nedirba. Byloje nėra duomenų (atsakovė tokių neteikė), iš kurių teismas galėtų nustatyti, kokios yra atsakovės faktiškai gaunamos pajamos. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Pagal Kelių transporto priemonių registro išrašą atsakovė jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi.
23. Teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį ir atsakovės galimybę teikti didesnį išlaikymą Vaikui, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių ji negalėtų teikti ieškovo prašomo išlaikymo dydžio.
25. Remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, jog ieškovo pareikštas reikalavimas padidinti iš atsakovės priteistiną Vaikui išlaikymo dydį iki 350 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
26. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
27. Šiuo atveju teismas nemato pagrindo priteistino išlaikymo dydžio mažinti Vaikui mokamomis išmokomis. Teismo vertinimu, pagal esamus byloje duomenis atsakovės finansinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Dėl šių priežasčių nustatytas Vaikui reikalingo išlaikymo dydis nėra mažintinas gaunama išmoka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-03209 yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi atstovo pagalba. Atsižvelgiant į tai ir remiantis pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 304,51 Eur.
30. Šiuo atveju ieškovas už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 68 Eur žyminio mokesčio ((350 Eur – 100 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
31. Byloje patirta 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8,00 Eur), patenkinus ieškovės ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo R. R. ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2801-351/2018 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. R. priteisimo ir priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 304,51 Eur (tris šimtus keturis eurus ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur trisdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.