- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- eI1-5111-414/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- K. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir skundo papildyme nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki skundo padavimo dienos buvo kalinamas
netinkamomis sąlygomis. Nurodytu laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime) naudojantis dušu, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Dušo patalpose vienu metu maudydavosi ne mažiau kaip 4 asmenys, tarp dušo įrenginių nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d. nebuvo jokių pertvarų. Todėl pareiškėjo privatumas visiškai nebuvo užtikrinamas. Dėl tokių maudymosi sąlygų pareiškėjas teigia negalėdavęs tinkamai nusiprausti viso kūno, dėl to jausdavosi nešvarus, besimaudant sulaukdavo įvairių pašaipų iš kitų nuteistųjų. Nuo 2022 m. spalio mėnesio įstaigos administracija įrengė tarp dušų pertvaras, tačiau jos neužtikrino privatumo, dušuose nebuvo užuolaidėlių. Teigė, jog maudytis duše galėjo daugiau kartų per savaitę, nei numatyta grafike, t. y. 3–5 kartus per savaitę. Dušuose nebuvo nusirengimo bei apsirengimo patalpos, ant sienų buvo įrengta keletas pakabų, nebuvo jokių pertvarų, todėl persirengiant taip pat neužtikrinamas privatumas. Rankšluosčiai būdavo nuo garų sudrėkę, blogo kvapo, ant sienų matėsi pelėsis.
Dėl tokių prausimosi dušuose sąlygų pareiškėjas jautė didelį orumo pažeidimą, diskomfortą, jausdavosi nešvarus, pažemintas, sulaukdavo pašaipų, jausdavosi emociškai prislėgtas. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į psichologą, jam buvo skirti vaistai. Ruošdamas medžiagą šiai bylai pareiškėjas paprašė kalėjime dirbančios psichologės surašyti pažymą apie jo apsilankymus ir psichologinės sveikatos būklę, tačiau psichologė griežtai atsisakė tai padaryti. Po tokio psichologės poelgio pareiškėjas netgi pradėjo abejoti, ar jo vizitai pas psichologą nebuvo registruoti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-10653) nurodė, taip pat atsakovės atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Trečiajame sektoriuje. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje nuo 2022 m. spalio 14 d. matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse, todėl pareiškėjas naudojosi dušu be pertvarų nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d.
Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo įrengtos pertvaros.
Nurodė, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dušu naudotis daugiau kartų, nei numatė teisės aktai, tačiau naudotis dušu dažniau negu reglamentuojama teisės aktuose, yra paties pareiškėjo išreikšta valia, todėl jo savanoriškas naudojimasis dušu dažniau, negu numatyta teisės aktuose, negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai.
Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato atskirų persirengimo kabinų ar pertvarų įrengimo nusirengimo ir apsirengimo patalpose. Nurodė, kad dušo patalpas kiekvieną dieną valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis. Pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų patalpos neatitiko higienos reikalavimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus administraciją dėl pelėsio dušo patalpose.
Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi dėl to, jog nebuvo įrengtos dušo kabinos, tačiau į psichologus kreipėsi daugiau vedinas išorinės motyvacijos, nei jaučiamų emocijų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą ir neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais padarė nuteistajam žalos.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime) nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. (skundo pateikimo teismui diena).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. - Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bendro naudojimo duše nebuvo jokių pertvarų, o vėliau dušai buvo pertvaromis atskirti tik iš šonų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje pertvaros dušinėje buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. ir pripažino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas naudojosi dušais be pertvarų.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 26 d.), 17.5 punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę). Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančios Taisyklių redakcijos 17.5 punktas numatė, kad nuteistieji iš užrakinamų gyvenamųjų patalpų, aukštų išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dušu galėjo naudotis dažniau, nei numatyta Taisyklėse, kadangi papildomai duše galėjo lankytis po sporto, teigė, jog skirtingais laikotarpiais dušu galėjo naudotis 3–5 kartus per savaitę.
Konkrečių duomenų, kiek kartų pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pasinaudojo dušu, byloje nėra. Atsakovės atstovė nurodė, kad apskaita apie faktinį asmenų naudojimąsi dušo patalpomis, nebuvo vedama. Pats pareiškėjas taip pat nenurodo tikslių duomenų, tik teigia, jog eidavo į sporto kiemelius, po kurių eidavo maudytis. Tačiau teismo vertinimu, naudotis dušu dažniau, negu reglamentuojama teisės aktuose, yra pareiškėjo paties išreikšta valia, todėl jo savanoriškas naudojimasis dušu dažniau, negu numatyta teisės aktuose, negali būti vertinamas kaip atsakovės atstovės neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl maudymosi duše pažeidimų. Be to, šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs. Atsižvelgus į tai spręstina, jog nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas aktualiu laikotarpiu 5 savaites galėjo pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę ir 73 savaites galėjo pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, taigi dušu turėjo teisę pasinaudoti apie 151 kartą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus bendro naudojimo dušinėse pertvaros įrengtos 2022 m. spalio 14 d. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovės atstovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog dušo patalpose pertvaros yra įrengtos.
Tačiau pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą ir dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo dušo patalpose, kuriose buvo įrengtos pertvaros, kadangi dušo čiaupai buvo atskirti tik iš šonų, o ne uždangti iš visų pusių.
Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023). Teismo vertinimu, vadovaujantis pirmiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušo patalpoje įrengtos pertvaros užtikrino pakankamą privatumą juose besiprausiantiems asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo laikotarpiais nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. atmetami kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skundžiasi, kad dušuose nebuvo nusirengimo bei apsirengimo patalpos, ant sienų buvo įrengta keletas pakabų, nebuvo jokių pertvarų, todėl persirengiant taip pat neužtikrinamas privatumas. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenumato.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nurodydamas šį reikalavimą, konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus įkalinimo įstaiga pažeidė neįrengdama duše atskiros persirengimo patalpos. Apie tai, kad teisės aktai nenumatė, kad duše būtų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos), savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį Nr. A-1917-629/2019).
Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo daryti išvadą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir konstatuoti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą šiuo aspektu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad duše ant sienų kaupėsi pelėsis, rankšluosčiai sudrėkdavo, buvo blogo kvapo.
Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 39 punktu, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti dėl dušo patalpose esančio pelėsio pareiškėjas nepateikė. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6455-780/2021 (sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-1124-815/2022) konstatavo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021-06-21 rašte Nr. (2-12 4.80)2-94496, skirtame vienam iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų, buvo pažymėta, kad kontrolės dieną, t. y. 2021 m. birželio 15 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-ojo sektoriaus 9-10 būrio dušo patalpoje lubų paviršiuje vizualiai matėsi pelėsis, dažų danga atsilupusi, vietomis matėsi įtrūkęs ir iškritęs tinkas <...>. Pažymėta, kad pažeistas Higienos normų 134:2015 39 punktas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. liepos 16d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 10 būryje, nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. – Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 9 būryje. Tai reiškia, jog pareiškėjas naudojosi tomis pačiomis dušo patalpomis, dėl kurių 2021 m. birželio 15 d. buvo konstatuotas pažeidimas minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021 m. birželio 21 d. rašte Nr. (2-12 4.80)2-94496.
Teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento nustatytas pelėsio buvimo tam tikrose patalpose ir Higienos normos HN 134:2015 pažeidimo faktas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė švaros bei tvarkos kontrolės funkcijas. Abejoti šios institucijos išvadomis, nesant jokių kitų objektyvių tai paneigiančių įrodymų, teismui nėra jokio pagrindo.
Kadangi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra konstatavęs Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimą pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 10 būryje laikotarpiu, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui naudojantis 9-10 būriu dušine buvo pažeistas Higienos normos 134:2015 39 punktas.
Duomenų, kad kitų būrių, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, dušinėse, taip pat kitais pareiškėjo buvimo 9 ir 10 būriuose laikotarpiais, kurie laiko atžvilgiu yra žymiai vėlesni nei buvo konstatuotas pažeidimas 2021 m. birželio 15 d., 9-10 būrių dušinėse buvo pelėsis, byloje nėra.
Byloje nėra duomenų, kad pats pareiškėjas dėl pelėsio dušo patalpose, dėl blogo rankšluosčių kvapo yra kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, o pastarosios į pareiškėjo kreipimąsi nebūtų reagavusios, nėra. Atsižvelgus į tai pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, jautėsi nešvarus, pažemintas, emociškai prislėgtas.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminio sveikatos priežiūros skyriaus 2024 m. sausio 12 d. rašte Nr. LV-2411 nurodyta, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, kurį galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 2 d. pažyma Nr. RV-22-32 patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime į psichologus kreipėsi 2023 m. liepos 17 d. dėl to, jog kalėjime nebuvo įrengtos dušo kabinos, konsultacijoje teigė, kad patiria psichologines, fizines problemas dėl kalinimo sąlygų (dušų). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į psichologus kreipėsi tik 2023 m. liepos 17 d., t. y. praėjus ilgam laiko tarpui nuo nustatyto pažeidimo, teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo kreipimasis buvo sąlygotas privatumo duše neužtikrinimo. Kaip minėta, nuo 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjo privatumas duše nebuvo pažeidžiamas.
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažįsta, kad dėl konstatuotų pažeidimų (privatumo neužtikrinimo, pelėsio dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių, taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-627-821/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.