- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- I1-6455-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01036-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021-05-13, atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės, t. y. naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas privatumas, nes dušo patalpose nėra kabinų. Be to, dušo patalpos apaugusios pelėsiais. Dušo metu priverstas kvėpuoti pelėsiais, kas kenksminga sveikatai. Nėra įrengta dušo persirengimo patalpa, kurioje temperatūra turi būti ne mažesnė nei 18 laipsnių. Dėl blogo ventiliavimo drabužiai sušlampa, o išdžiūvę turi pelėsio kvapą. Toks gana ilgas kalinimas tokiomis sąlygomis sukėlė rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Tokios sąlygos kenksmingos sveikatai ir žemina orumą.
Posėdžio metu pareiškėjas iš esmės palaikė skunde nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 7-12, 31-35).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad dušo patalpas kiekvieną dieną valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valymo pareigose dirbantis nuteistasis. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien valytų jas, vėdintų), dušo patalpose negalėtų atsirasti pelėsis. Įstaiga užtikrina tinkamą dušo įrengimą, atitinkantį patalpų įrengimo ir aprūpinimo normas. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Dušinėse įrengta po vieną sėdimą vietą, po kilimėlį prie sėdimos vietos. Įrengtas veidrodis, sieninė pakaba po tris kabliukus vienam nuteistajam, prie kiekvienos prausimosi vietos įrengta lentynėlė higienos priemonėms susidėti, taip pat prausimosi priemonių dozatorius. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl atskiros persirengimo patalpos prie dušo patalpos nebuvimo, privatumo dušo patalpoje neužtikrinimo, dėl susikaupusio pelėsio dušo patalpoje laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl atskiros dušo persirengimo patalpos
Pareiškėjas skundžiasi, kad įstaigos dušo patalpose nebuvo persirengimo kambario.Atsakovė atsiliepime nurodė, kad persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenumato.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d., nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atkreiptina, kad pareiškėjas skunde nurodydamas šį reikalavimą, konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus įkalinimo įstaiga pažeidė neįrengdama duše atskiros persirengimo patalpos. Apie tai, kad teisės aktai nenumatė, kad duše būtų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos), savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. kovo 13 d. nutartis Nr. A-1917-629/2019).
Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo daryti išvadą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir konstatuoti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą.
Dėl pelėsio
Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpose buvo pelėsis, patalpose prastas vėdinimas. Atsakovė nurodė, kad nuteistieji patys atsakingi už patalpų valymą ir priežiūrą.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39).
Pravieniškių PN-AK direktorius 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtino Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas; b. 21), kuriame nurodyta, kad patalpų valymo vykdymo tvarka yra privaloma visiems įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (Aprašo 3 p.). Aprašo II skyriuje konkrečiai nustatyta, kokiu būdu, kada, kokias patalpas nuteistieji turi valyti, kad jie turi būti aprūpinami valymo priemonėmis ir kt. Pagrindinis patalpų valymas, kuris atliekamas paskutinę mėnesio darbo dieną (Aprašo 8 p.), atliekamas gyvenamosiose, baudos izoliatoriaus, kamerų tipo patalpose, nuteistųjų valgykloje, dušų patalpose, kirpyklose (Aprašo 7 p.).
Taigi, teisės normos nustato, kad tam tikras pataisos įstaigos patalpas turi valyti ir juose švarą bei tvarką turi palaikyti patys nuteistieji. Už grubius ir piktybiškus pagrindinių gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos pažeidimus suimtieji ir nuteistieji gali būti baudžiami drausmine tvarka (Aprašo 13 p.).
Pravieniškių PN-AK direktorius 2017-12-21 priėmė įsakymą Nr. V-597 Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo (toliau – Įsakymas, b. l. 23-25), kuriuo sudarė tam tikras tikrinimo komisijas ir nurodė, kad įsakymu sudarytos komisijos turi atlikti 1-ame, 2-ame ir 3-me sektoriuose švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo esamos būklės patikrinimus įvertinant, ar įstaigos administracijos tarnybinėse, nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose nėra akivaizdžių higienos normų pažeidimų (Įsakymo 4.1.1 p.). Taigi, kaip minėta, gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose (šiuo atveju aktualu dušo patalpos) švarą ir tvarką turi palaikyti patys nuteistieji, tačiau, teismo vertinimu, būtent nurodyta komisija turi išimtinę pareigą vykdyti patalpų švaros bei tvarkos kontrolę ir tokiu būdu užtikrinti Higienos normos HN 134:2015 įgyvendinimą.
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021-06-21 raštą Nr. (2-12 4.80)2-94496 vienam iš Pravieniškių PN -AK nuteistųjų, t. y. H. N., kuriame pažymėta, kad kontrolės dieną, t. y. 2021 m. birželio 15 d. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 9-10 būrio dušo patalpoje lubų paviršiuje vizualiai matėsi pelėsis, dažų danga atsilupusi, vietomis matėsi įtrūkęs ir iškritęs tinkas <...>. Pažymėta, kad pažeistas Higienos normų 134:2015 39 punktas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2020-12-01 iki 2021-05-12 buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus būryje Nr. 10 (b. l. 13), kas reiškia, kad jis naudojosi tomis pačiomis dušo patalpomis, dėl kurių konstatuotas pažeidimas.
Teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021-06-21 rašte Nr. (2-12 4.80)2-94496 konkrečiai ir aiškiai nustatytas pelėsio buvimo tam tikrose patalpose ir Higienos normos pažeidimo faktas, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė švaros bei tvarkos kontrolės funkcijas. Nors šis raštas/atsakymas adresuotas ne pareiškėjui (o kitam nuteistajam), tačiau esminis aspektas yra tai, kad atliktas faktinis ginčo patalpų vertinimas, t. y. nustatyta ginčo patalpų būklė, konstatuotas pelėsio buvimo ant lubų faktas ir pripažintas Lietuvos higienos normų pažeidimas. Abejoti šios institucijos išvadomis, nesant jokių kitų objektyvių tai paneigiančių įrodymų, teismui nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nurodo nuo 2020 m. gruodžio iki 2021-05-13, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimas buvo atliktas 2021-06-15 (reaguojant į nuteistojo H. N. 2021-05-31 skundą), t. y. nustatytų pelėsio aplinkybių momentas formaliai nepatenka į pareiškėjo ginčo laikotarpį. Nors šis patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu, tačiau, teismo vertinimu, pakankamai artimu ginčo laikotarpiui metu (vos 1 mėnuo po ginčo laikotarpio pabaigos), todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios esminės aplinkybės, kaip pelėsis patalpose - įvertinus galimas pelėsio atsiradimo priežastis, patį pelėsio atsiradimo procesą bei trukmę, galėjo iš esmės pasikeisti. Esant nurodytoms aplinkybėms galima daryti pagristą išvadą, kad ginčo laikotarpiu pelėsis jau egzistavo.
Nurodytos aplinkybės dėl dušo patalpoje besiveisiančio pelėsio ir atsakovės pareigos vykdyti patalpų švaros bei tvarkos kontrolę, teismui leidžia daryti išvadą, kad nustačius Higienos normos 39 punkto pažeidimą, yra pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad patalpose prastas vėdinimas, tačiau toks pareiškėjo argumentas yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad dušo patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, yra didelis langas, kurį galima atverti, kas leidžia daryti išvadą, kad dušo patalpos vėdinamos ir patiems nuteistiesiems sudaryta papildoma galimybė juos vėdinti per langą, todėl šioje dalyje skundas netenkintinas (b. l. 38-42).
Dėl privatumo duše
Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpose nėra įrengtos dušo kabinos, taip pažeidžiamas privatumas.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime neneigė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo dušų pertvarų. Nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Įstaiga užtikrina tinkamą dušų įrengimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), konstatavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas (LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų.
Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teismas pripažįsta, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju taip pat būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Ginčo laikotarpiu aktualių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 p. numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>.
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021-05-13) turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 25 kartus, todėl, teismo vertinimu, 25 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Atitinkamai tiek pat laiko pareiškėjas patyrė pažeidimus dėl duše susidariusio pelėsio.
Apibendrinant teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į patalpą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Teismui nustačius, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021-05-13) 25 dienas buvo pažeistas privatumas naudojantis dušu, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (matomas pelėsis bendrojo naudojimo – dušo patalpose), spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu (ABTĮ 56 str.).
Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę, atitinkamai tuo metu jis patyrė dvasinius nepatogumus dėl pelėsio)), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Analogiška teismų praktika dėl tokio pažeidimo yra formuojama ir naujausiose LVAT išnagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-204-822/2021).
Likusieji skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo dušo patalpose ir Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.