Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

2020-04-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-50-620/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
II-50-620/2020
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00023-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Loreta Kukelkienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-50-620/2020Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00023-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl jos atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-254-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) 2020 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-254-2020 (toliau – Nutarimas) V. J. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą skirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad ji 2020 m. vasario 14 d., 6.30 val., Rokiškio r. sav., Rokiškis, Respublikos g., vairavo automobilį būdama neblaivi, nustatyta 0,74 prom. girtumo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

V. J. kreipėsi į teismą su 2020 m. kovo 6 d. skundu (b. l. 2-9), nesutikdama su minėtu nutarimu dalyje dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės. Skunde nurodė, kad neginčija, kad padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Tačiau, teigia, kad net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. ANK 34 str. 6 d. nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nurodo, kad ji administracinį nusižengimą padarė Rokiškio mieste. Transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Važiavimas vietovėje, kurioje Apeliantė ir gyvena, reiškia, kad Apeliantė žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 6 d. norma šiuo atveju gali būti taikoma. Apeliantės atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantė buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apeliantės padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika, yra pagrindas teigti, kad nors Apeliantės veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją Apeliantė realizavo gana formaliai - net Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK protokole ar skundžiamame Nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantė būtų vairavusi/manevravusi įtartinai ar pan. Administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantė visiškai nesijautė neblaivi. Alkoholį ji buvo vartojusi tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs – administracinis nusižengimas padarytas alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo dar labiau patvirtina aplinkybė, kad Apeliantės neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,74 prom. Keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 prom. ir neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jos atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12-kai mėnesių. Kaltės aspektu Apeliantės veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo Apeliantė neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik prieš einant miegoti. Apeliantė yra dorą ir visuomenei priimtiną bei jos pageidautiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. 2003 metais VšĮ „Panevėžio profesinio rengimo centras“ Apeliantė įgijo vidurinį išsilavinimą, 2004 metais VšĮ „Panevėžio profesinio rengimo centras“ įgijo manikiūrininkės kvalifikaciją. Nuo 2012 metų Apeliantė dirba (duomenys neskelbtini), konsultantės-vaistinės tvarkytojos pareigose. Dirbant šiame darbe, Apeliantė yra išklausiusi įvairių kvalifikaciją keliančių mokymų. Apeliantė yra nuo 2005 metų sudariusi iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje auginamas mažametis sūnus. Apeliantė baudžiamojoje byloje teista nėra. Skundžiamu nutarimu Apeliantei paskirta bauda yra sumokėta iškart. Darbovietėje Apeliantė vertinama išimtinai teigiamai (tiek vietinės, tiek regioninės administracijos). Šios aplinkybės atskleidžia Apeliantės požiūrį į gyvenimą visuotinai nusistovėjusia ir priimtina tvarka: Apeliantė įgijo išsilavinimą ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaiko išlaikymui). Apeliantė yra pareiginga asmenybė, o jos padarytas administracinis nusižengimas tėra neapgalvotas ir visiškai atsitiktinis (vienkartinis), Apeliantei nebūdingas, poelgis. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad Apeliantė dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir gailisi dėl jo. Be to, Apeliantė sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 ir 10 p., šiuo atveju egzistuoja dvi Apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sunkinančių aplinkybių Apeliantės atžvilgių nėra, todėl teismas, jos manymu, turėtų taikyti ANK 34 str. 6 d. jau vien šiuo pagrindu. 2020 m. vasario 14 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, iki aptariamo administracinio nusižengimo Apeliantė nėra visiškai jokio administracinio nusižengimo. Švelnesnė nuobauda yra pajėgi perauklėti Apeliantę, kadangi anksčiau jos atžvilgiu netaikius jokių poveikio priemonių, Apeliantė nepadarė jokių administracinių nusižengimų. Nors šį kartą pažeidimas ir padarytas, tai buvo tik klaida, nulemta netinkamai ryte įvertintos būsenos, susidariusios dėl alkoholio vartojimo prieš naktį. Be to, teisę vairuoti transporto priemones Apeliantė turi jau gana ilgą laiką – daugiau nei 14 metų. Neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 str. 2-5 d. numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Deklaruota Apeliantės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau faktinė, kurioje Apeliantė su šeima gyvena jau daugiau nei 14 metų - už miesto. Tokia aplinkybė lemia didesnį teisės vairuoti transporto priemones poreikį nei įprasta. Teisė vairuoti transporto priemones Apeliantei reikalinga tikslu užtikrinti savo sūnaus interesus. Apeliantės sūnus šiai dienai yra mažametis, jam tik 11 metų. Dėl nedidelio amžiaus, gyvenant užmiestyje ir Apeliantei neturint teisės vairuoti, Apeliantės sūnus netenka galimybės užsiimti popamokine veikla, kuria iki Apeliantei prarandat teisę vairuoti, jis užsiimdavo (robotikos būrelis ir sportine veikla). Iki artimiausios autobusų stotelės Apeliantės sūnui tenka eiti 1 km atstumą, tačiau ir patys autobusai nustatytu maršrutu važiuoja tik vasaros sezonu, kuomet susisiekimo poreikis yra mažesnis. Neturint teisės vairuoti, nukenčia ir pačios Apeliantės interesai, kadangi jai kyla sunkumų nuvykti į darbą. Nors Apeliantės sutuoktinis ir turi teisę vairuoti, tačiau gana dažnai, kaip ir šiai dienai, jis dirba užsienyje. Be to, net ir pačiame darbe teisė vairuoti transporto priemones Apeliantei irgi reikalinga. Apeliantė reikiamais atvejais turi pavaduoti ne tik vaistinės, kurioje dirba, bet ir kito vaistinės filialo darbuotojus. Dėl to, teisė vairuoti transporto priemones Apeliantei reikalinga vykti į kitus darbovietės filialus esant poreikiui. Pažymi, kad Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pati Apeliantė nesusižalojusi ir pan.). Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantė nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 6 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Apeliantę auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda (ANK 23 str. 1 d. 2 p.). Ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Mano, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo Nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose , numatytą ANK 27 str. 1 d. 3 p. . LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantė dėl jos padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus. Baigusi juos įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jai bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantę baudžia taip pat ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus, kadangi neišvengiamai tenka riboti asmeninius finansus. Apeliantė baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jai teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad ji nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrintai, mano kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į V. J. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš pateikto skundo, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. V. J. nesutinka su jai paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių ir mano, kad yra pakankamas pagrindas jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti jai paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba, paskirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. J. paskirta minimali bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, t. y. 800,00 Eur dydžio bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų terminui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismui sprendžiant ar yra pagrindas taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgtina į visumą administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu priimtas nutarimas, rašytinius ir bylos nagrinėjimo metu gautus duomenis.

Iš byloje esančios administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad administracinį nusižengimą, už kurį Nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, pareiškėja padarė būdama nebausta administracine tvarka (b. l. 22), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (V. J. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi). Visų šių aplinkybių visuma, turinti reikšmės sprendžiant nuobaudos dydžio klausimą, buvo tinkamai įvertinta, pareiškėjai paskiriant minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą bei minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai lemia, jog tokio pobūdžio bylose iškilus klausimui dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, būtina ypatingai atidžiai išanalizuoti visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes.

Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia vairuoti transporto priemones vartojus alkoholio jei tai neviršija nustatytos ribos. Nurodymo prieš vairuojant pasitikrinti savo blaivumą ir taip tiksliai nustatyti kraujyje esančio alkoholio kiekį nėra. Kiekvienas vairuotojas, vartojęs alkoholio turi savarankiškai įvertinti savo galimybę vairuoti. Įvertindamas savo galimybę vairuoti asmuo turi būti pakankamai atsargus, kadangi tikslių kriterijų kaip tai padaryti nėra (vertinama išgerto alkoholio kiekis, laikas praėjęs nuo alkoholio vartojimo, savijauta ir t.t.). Skunde pareiškėja teigia, kad visiškai nesijautė neblaivi, alkoholį ji buvo vartojusi tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs. Iš nutarimo ir protokolo matyti, kad atėmus paklaidą, V. J. buvo nustatytas 0,74 promilių girtumas, kuris žymiai (beveik dvigubai) viršija leistiną normą. Be to, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį, apskritai kyla abejonės, jog vairuotoja, maža to, turinti itin didelę vairavimo patirtį, kaip pati nurodo – daugiau nei 14 metų, galėjo nejusti esanti neblaivi. Pareiškėja sėdo už vairo būdama neblaivi, neįsitikinusi savo būsena, todėl įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,74 promilės), darytina išvada, jog administracinį nusižengimą V. J. padarė tyčia. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad pareiškėja būdama neblaivi ir sėsdama už vairo elgėsi neatsakingai, taip elgdamasi privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią atsakomybę, todėl jos patiriami nepatogumai dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės už padarytą nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra jos pačios elgesio pasekmė (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-171-988/2020).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusižengimas padarytas 2020 m. vasario 14 d., 6.30 val., t. y. tuo metu, kai pagal metų laiką būna sutemę ir stipriai suprastėja matomumas. Pažymėtina, kad dėl neblaivumo sumažėja asmens dėmesio koncentracija, lėtėja reakcijos laikas, o tai, be abejo, apsunkina asmens gebėjimą vairuojant priimti greitus ir adekvačius sprendimus bei akivaizdžiai padidina eismo įvykių riziką, o ypač, kai yra vairuojama tamsiu paros metu. Tai, kad šiuo atveju faktiškai eismo įvykis nekilo, ir, kad pareiškėja automobilį vairavo miesto gatvėje, kurioje maksimalus leidžiamas greitis yra 50 km/h, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Nusižengimo pavojingumo taip pat nė kiek nemažina tai, kad, pasak pareiškėjos, važiavimas vietovėje, kurioje ji ir gyvena, reiškia, kad pareiškėja žino eismo sąlygas, patį kelią. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad net ir vairuodama automobilį minėtomis aplinkybėmis, pareiškėja pavojų kėlė ne tik sau, bet ir kitiems gatvėje tuo metu galėjusiems būti asmenims ar jų turtui. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, asmeniui skiriamas nepriklausomai nuo padarytos žalos ar nuvažiuoto atstumo, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-493/2020).

Vien teigiama V. J. charakteristika, asmenybė, jos gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo, aplinkybė, kad ji paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo nedelsiant po nutarimo priėmimo (b. l. 18), nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Pažymėtina, jog nutarimu, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, yra nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdus gailėjimasis ir į šią aplinkybę buvo atsižvelgtą skiriant minimalią nuobaudą. Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu egzistuoja dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. be jau minėtos, numatytos ANK 35 str. 1 d. 1 p.), dar ir numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. – asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos <...> kursuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši aplinkybė, priimant 2020 m. vasario 20 d. Nutarimą nebuvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Remiantis ANK 30 straipsnio 4 dalimi, administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose programose (alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pagal ANK 30 straipsnio 3 dalį asmens sutikimas dalyvauti minėtose programose yra laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Tačiau sistemiškai aiškinant ANK 30 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tam, kad asmens sutikimas dalyvauti tam tikrose programose (kursuose) būtų laikomas lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, galimybė skirti įpareigojimą dalyvauti programose (kursuose) turi būti numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje. ANK 422 straipsnio 5 dalyje ši administracinio poveikio priemonė nėra numatyta, taigi nėra ir pagrindo aptariamą administracinio poveikio priemonę V. J. taikyti, o jos sutikimą dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo laikyti lengvinančia aplinkybe (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-495-966/2019). Taigi, priimant 2020 m. vasario 20 d. Nutarimą ir individualizuojant nuobaudą pagrįstai minėta aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nebuvo laikyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pareiškėja prašo teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo Nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, paskirti jai įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (ANK 27 str. 1 d. 3 p.). Jau minėta, kad ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik tada, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėjai, padariusiai ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta nusižengimą, ši poveikio priemonė negali būti skiriama, todėl toks jos prašymas netenkintinas.

Pareiškėja skunde nurodo įvairias tiek su darbo funkcijų atlikimu, tiek su šeimyniniu gyvenimu susijusias aplinkybes, kuriomis grindžia teisės vairuoti reikalingumą. Tačiau šios nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga nuvykti į darbą, vykti į kitus darbovietės filialus esant poreikiui (b. l. 12; 28-31; 32-36), taip pat asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, pavyzdžiui vežti sūnų, kad šis galėtų užsiimti popamokine veikla (b. l. 23-25; 26-27), nėra naujos – visos jos egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau, kaip matyti, nebuvo pakankamos priversti pareiškėją elgtis atsakingiau ir ženkliai kritiškiau įvertinti savo galimybes vairuoti transporto priemonę, todėl ji, darydama nusižengimą, turėjo prisiimti ir neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.

Pareiškėja nurodo, kad dėl jos padaryto administracinio nusižengimo patyrė ir patirs įvairaus pobūdžio neigiamas pasekmes, nepatogumus: ji yra įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus, baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus, kadangi neišvengiamai tenka riboti asmeninius finansus, ji baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jai teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius ir kt.

Suprantama, kad negalėjimas pačiai vairuoti, taip pat papildomi dėl nusižengimo padarymo atsirandantys įpareigojimai, suvaržymai, pareiškėjai sukelia nepatogumus ir sunkumus, tačiau visi jie yra laikytini natūralia pačios pareiškėjos padaryto nusižengimo pasekme. Be to, pats teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra neterminuotas – pasibaigus nustatytam laikui apeliantė turės galimybę šią teisę susigrąžinti įstatyme nustatyta tvarka. Teismas neabejoja, kad apeliantė dėl paskirtos baudos iš tiesų patyrė finansinį nuostolį. Tačiau nei finansiniai nuostoliai, nei asmeniniai nepatogumai ar teigiama asmenybės charakteristika neturi viršenybės lyginant su viešuoju interesu, kuris reikalauja, kad asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, būtų traukiami už tai atsakomybėn ir dėl to pelnytai patirtų įvairius suvaržymus. Šiuo atveju nustatant minimalų teisės vairuoti transporto priemones terminą buvo pakankamai atsižvelgta į apeliantės interesus ir dar labiau švelninti jos teisinę padėtį nėra pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-167-932/2020).

Galiausiai apeliantė kaip pavydžius pateikia kai kuriuos teismų sprendimus, kuriuose nuspręsta nustatyti trumpesnį nei įstatyme numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba išvis panaikintas minėtos specialiosios teisės atėmimas. Vis tik reikia pažymėti, kad daugumoje iš pareiškėjos nurodytų bylų pažeidėjams buvo konstatuotas ženkliai mažesnis neblaivumas nei V. J., iš esmės daugiausiai artimas leistinai ribai – atitinkamai (0,43; 0,43; 0,5; 0,47; 0,52; 0,52, 0,52 ir t.t.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nutartis byloje Nr. II-127-961/20193; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-24 nutartis byloje Nr. II-64-963/20194; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nutartis byloje Nr. II-189-1083/20185; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartis byloje Nr. 11-82-1013/20196; Kauno apygardos teismo 2018-10-26 nutartis byloje Nr. AN2-435-397/20188; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 nutartis byloje Nr. II-477-576/201810; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018-09-07 nutartis byloje Nr. II-282-963/2018 ir kt.).

Keliose pareiškėjos nurodytose nutartyse (pavyzdžiui, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-11-26 nutartis byloje Nr. II-111-743/2018 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-08-31 nutartis byloje Nr. II-47-304/2018) pažeidėjams nustatytas girtumas (atitinkamai - 0,86 promilės ir 0,7 promilės) yra labiau panašus į esamoje byloje pareiškėjos konstatuotą neblaivumą – 0,74 promilės, tačiau jose skiriasi nusižengimų padarymo aplinkybės, taip pat pažeidėjų charakteristika. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-11-26 nutartyje pažeidėjas važiavo šviesiu paros metu, esant geresnėms eismo sąlygoms, kas mažina eismo įvykio tikimybę, taip pat atsižvelgta į itin teigiamą jo charakteristiką, aplinkybę, kad jis gyvena kaimo vietovėje, kurioje visuomeninis transportas važiuoja tik du kartus per savaitę, gyvena su sutuoktine, kuri turi įvairių sveikatos sutrikimų ir kurią būtina nuvežti į gydymo įstaigą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-08-31 nutartyje nusižengimas taip pat padarytas šviesiu paros metu, atsižvelgta į išimtinai teigiamai charakterizuojančias pažeidėją aplinkybes, į tai, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus. Taigi matyti, kad šie teismų praktikos pavyzdžiai nėra tapatūs nagrinėjamai situacijai ir jais kaip precedentais šiuo nagrinėjamu atveju pasiremti negalima. Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl pareiškėjos nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai nesaisto bylą nagrinėjančio teismo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, o pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę ar ją panaikinant.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, laikytina, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-254-2020 priimtas įvertinus visus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu, o pateiktas V. J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. J. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-254-2020, kuriuo V. J. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė