Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams I. R. ir J. S. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Byloje keliamas klausimas dėl ieškovės UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ teisės teikti atsakovams priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas ir išrašyti atsakovams sąskaitas už šias paslaugas.

6. Šiam klausimui išspręsti, nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

6.1. 2013 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Sutartį pasirašė visi tuo metu buvę gyvenamojo namo būtų ir kitų patalpų savininkai – patalpų skaičius 5, bendras plotas 551,24 kv. m. Sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus. Sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui pritaria ir ją pasirašo būtų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka (sutarties 25 punktas). Raštišku patalpų savininkų prašymu sutartis gali būti pakeista ar papildyta naujais dalyviais (sutarties 28 punktas). Įgijęs teises į patalpas, kitas asmuo gali prisijungti prie sutarties, pateikęs raštišką prašymą įgaliotiniui. Įgaliotinis, gavęs asmens prašymą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pakviečia asmenį, pateikusį prašymą, pasirašyti sutartį. Nuo sutarties pasirašymo momento asmuo tampa sutarties dalyviu (sutarties 29 punktas). Vienam ar keliems sutarties dalyviams raštiškai atsisakius sutarties dalyvių statuso, sutartis lieka galioti kitiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai sutarties dalyvių lieka mažiau kaip ¼ visų patalpų savininkų. Kai sutarties dalyvių skaičius nesudaro ¼ visų patalpų savininkų, įgaliotinis arba ne mažiau kaip ¼ patalpų savininkų CK 4.85 nustatyta tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo formos pasirinkimo (sutarties 30 punktas). Sutartį pasirašė ir neįrengtos pastogės savininkė UAB ,,Bekalita“.

6.2. 2013 m. rugpjūčio 8 d. jungtinės veiklos sutartis nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įregistruota viešajame registre, pažymint, jog pastatui (duomenys neskelbtini), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas.

6.3. 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi Nr. NB-SUT-13-117/2 administratorė UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) dalyviai (vadinami klientu), atstovaujami įgalioto asmens, susitarė, kad sutarties objektas – santykiai, atsirandantys tarp administratoriaus ir kliento, administratoriui teikiant namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (sutarties 2.1 punktas). Sutarties dalykas – administratorius įsipareigojo teikti namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (sutarties 3.1 punktas). Sutarties 4.1.10 punkte klientas įsipareigojo informuoti administratorių apie butų ir kitų patalpų savininkų pasikeitimus, butų ir kitų patalpų plotų pasikeitimus per 15 dienų bei pateikti šiuos faktus patvirtinančias VĮ Registrų centro pažymas.

6.4. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės nuosavybės teisę UAB ,,Bekalita“ perleido UAB ,,Optimalus turtas“ 2017 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1647 pagrindu. Ši negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė padalinta atliekant rekonstravimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 8 d. pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-171108-01366 pagrindu. Pastogė padalinta į kelis daiktus, tarp jų – suformuotas ir nekilnojamasis daiktas Nr. (duomenys neskelbtini).

6.5. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas padalijimo būdu; jo įregistravimo pagrindas – 2018 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019 m. sausio 4 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-190104-00007. Šio buto savininkai yra atsakovai I. R. ir J. S. R., nuosavybės teisę įgiję 2019 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-281 pagrindu.

6.6. 2020 m. birželio 16 d. ieškovė UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ (iki reorganizacijos – UAB ,,Naujamiesčio būstas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. R. ir J. S. R., prašydama priteisti iš atsakovų 103,19 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

7. Sprendžiant klausimą, ar ieškovė laikytina atsakovams priklausančiam butui priskirtinos bendrosios dalinės nuosavybės administratore 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. NB-SUT-13-117/2, kurią sudarė administratorė UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) dalyviai, pagrindu, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas įtvirtina atskirus bendrosios nuosavybės valdymo institutus, jo formas bei skirtingą tvarką. Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

8. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formų, yra nurodęs, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-97-421/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016).

9. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatytas visų bendraturčių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami esant balsų daugumai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2017).

10. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), tuometiniai butų ir kitų patalpų savininkai sudarė 2013 m. rugpjūčio 8 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinės veiklos sutartis išviešinta – įregistruota viešajame registre nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. Taigi, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi įstatyme suteikta teise ir teisės aktų nustatyta tvarka, nusprendė dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo. Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. Administruojančia įmone pasirinkus UAB „Naujamiesčio būstas“ (po reorganizacijos – UAB ,,Mano Būstas Vilnius“), su ja 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta sutartis Nr. NB-SUT-13-117/2 dėl daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo. Ieškovė daugiabučio namo administratore paskirta sutarties Nr. NB-SUT-13-117/2, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies, pagrindu, todėl ieškovės teisių ir pareigų apimties klausimui nagrinėjamu atveju išspręsti būtina šios sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė.

11. 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. NB-SUT-13-117/2 1.2.5 punkte apibrėžiant bendrojo naudojimo patalpas, dėl kurių administravimo sutartis sudaryta, tiesiogiai įvardijama ir palėpė. Sutarties 4.2.6 punkte klientas (jungtinės veiklos partneriai) įsipareigojo namo bendrojo naudojimo objektus pertvarkyti ir keisti norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir informuoti apie tai administratorių. Sutarties 4.1.10 punkte klientas (jungtinės veiklos partneriai) įsipareigojo informuoti administratorių apie butų ir kitų patalpų savininkų pasikeitimus, butų ir kitų patalpų plotų pasikeitimus per 15 dienų bei pateikti šiuos faktus patvirtinančias VĮ Registrų centro pažymas. Taigi, ieškovei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugų teikėjai, nenustatyta pareiga kontroliuoti savininkų (partnerių) ar pastato patalpų pasikeitimus. Priešingai, sutartyje nustatyta jungtinės veikos dalyvių pareiga apie tokio pobūdžio aplinkybes informuoti paslaugų teikėją. Sutartis neterminuota (sutarties 7.1 punktas) ir jos pasibaigimas nėra tiesiogiai siejamas su jungtinės veiklos dalyvių pokyčiais.

12. Nekilnojamojo turto objektų savininkų pasikeitimo įtaką jungtinės veiklos sutarčiai nustato 2013 m. rugpjūčio 8 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 28, 29, 30 punktų nuostatos. Tačiau, kaip minėta, ir kaip pagrįstai nurodo atsakovai, sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos; namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015), todėl jungtinės veiklos sutarties nuostatos negali lemti ieškovės teisių ir pareigų. Naujų patalpų savininkų (ne)dalyvavimas jungtinėje veikloje, išaugusio patalpų ir jų savininkų skaičiaus po rekonstrukcijos įtaka jungtinės veiklos sutarties galiojimui ir kt. klausimai yra jungtinės veiklos dalyvių tarpusavio teisinių santykių dalis ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiai bylai aktualios prieš tai aptartos aplinkybės, kad daugiabučio namo bendraturčiai buvo nusprendę dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo būdo ir sudarę jungtinės veiklos sutartį. Veikiant šios sutarties pagrindu, su ieškove sudaryta administravimo paslaugų teikimo sutartimi ieškovei buvo perduota administruoti ir daugiabučio pastato neįrengta pastogė, kurios savininkas buvo jungtinės veiklos dalyvis. Atsakovams priklausantis butas suformuotas rekonstravus neįrengtą pastogę atidalijimo būdu. Su ieškove sudarytoje administravimo paslaugų teikimo sutartyje nėra įtvirtinta jokių ieškovės pareigų kontroliuojant jungtinės veiklos dalyvių pokyčius, skaičių ar pan., taip pat ir daugiabučio namo patalpų pokyčius. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovų procesiniuose dokumentuose ir el. laiškuose ieškovei išdėstyti teiginiai, kad ieškovė turėjo atskirai su atsakovais, kaip naujais buto savininkais, derinti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sutartį, kelti klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties keitimo bendraturčių susirinkime ir pan. Šie klausimai, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teismų praktiką, laikytini jungtinės veiklos dalyvių tarpusavio santykių dalyku. Žinodami (turėdami žinoti) apie jungtinės veiklos sutartį (sutartis įregistruota viešajame registre), atsakovai turėjo teisę inicijuoti jos keitimą, ginčyti ją teisės aktuose nustatyta tvarka ar teisės aktų nustatyta tvarka kelti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo būdo keitimo. Tačiau šie klausimai nėra susiję ieškovės teisėmis ir pareigomis pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutartį Nr. NB-SUT-13-117/2.

13. Šios išvados nepaneigia atsakovų teiginiai, kad daugiabučio bendrosios dalinės nuosavybės objektams prižiūrėti ir administruoti gali būti sudaromos kelios sutartys su paslaugos teikėjais, steigiamos kelios bendrijos ir pan. Byloje nėra duomenų, kad ginčo daugiabučiam namui bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir priežiūros paslaugas teiktų koks nors kitas subjektas, išskyrus ieškovę. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtų sudarytos sutartys su kitais paslaugų teikėjais ar įsteigta bendrija (CPK 178 straipsnis). Dėl to nurodyti argumentai dėl esančių galimybių administruojant bendrąją dalinę nuosavybę, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios ginčo situacijos.

14. Atsakovai, ginčydami savo prievolę apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas, kaip vieną esminių aplinkybių nurodo, kad jiems priklausantis butas yra rekonstruotoje pastato dalyje, kur buvo pastatytos naujos patalpos, sukurti nauji turtiniai vienetai, padidinę bendrą pastato plotą, ir šis padidėjęs plotas nėra perduotas administruoti ieškovei 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi Nr. NB-SUT-13-117/2. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankama teisėtam ieškovės pagrindui teikti paslaugas paneigti (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iš nurodytos sutarties nuostatų, sutartyje nustatyti paslaugų mokesčio tarifai siejami su 1 kv. m naudingojo ploto, t. y. tarifas nustatomas 1 kv. m ploto, o ne bendram pastato plotui (sutarties 5.1 punktas). Dėl to pastato bendro ploto pasikeitimai nelemia negalimumo vykdyti sutartį. Be to, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. <...> bendrojo naudojimo objektai – tai: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-313/2018). Atsakovai, tvirtindami, jog jų butas yra atskiras naujas turinis vienetas, neatsižvelgia į tai, jog šis turtinis vienetas sukurtas rekonstravus buvusią pastato dalį ir liko pastato sudėtine dalimi, todėl jam sukurti ir naudoti neišvengiamai naudojamos pastato bendrosios konstrukcijos. Dėl to vien dėl rekonstrukcijos padidėjęs pastato plotas nėra pakankama aplinkybė tam, jog būtų galima konstatuoti, jog atsakovai nesinaudoja visam daugiabučiam namui priklausančiais bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Atsakovai priešingai neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Be to, CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016). Išimtis galima tik tuo atveju, jei būtų sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016). Nagrinėjamu atveju tokio aprašo nėra pateikta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai neturėtų pareigos proporcingai dengti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei priežiūros išlaidų.

16. Apibendrinant nurodytas aplinkybes ir aptartus argumentus, konstatuotina, kad ieškovė, veikdama 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. NB-SUT-13-117/2 pagrindu, šiai sutarčiai esant nenutrauktai įstatymų ir joje nustatyta tvarka bei sąlygomis, turėjo pagrindą teikti paslaugas visam daugiabučiam namui, išrašyti atsakovams sąskaitas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei priežiūros paslaugas, tenkančias jų butui, kuris suformuotas rekonstravus pastato dalį atidalijimo būdu.

17. Atsakovai, ginčydami ieškinio reikalavimus, taip pat nurodė, kad nėra pateikti prašomas priteisti išlaidas patvirtinantys įrodymai, nėra įrodytas realus paslaugų teikimas daugiabučiam namui. Atsakovai nurodė, kad nuo buto įsigijimo 2019 m. sausio mėnesį patys rūpinasi bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovai nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis, kuriais grindė savo reikalavimą priteisti skolą už suteiktas paslaugas: 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutartį Nr. NB-SUT-13-117/2 su joje nustatytais tarifais, atsakovams išrašytas sąskaitas (DOK-143939), skolų valdymo ataskaitą, dokumentus, patvirtinančius kanalizacijos tinklų valymo bendro naudojimo vamzdynuose paslaugų teikimą (DOK-227147). Taip pat ieškovės atstovas paaiškino, kad vamzdynų valymo paslaugos dalintos visiems bendraturčiams, atsižvelgiant į valytų tinklų ilgį, kad šalių el. susirašinėjime aptartos išlaidos už tokias paslaugas buvo išskaičiuotos iš sąskaitų ir reikalavimas dėl jų priteisimo nereiškiamas, o prašoma priteisti skolą už kitu laikotarpiu teiktas paslaugas. Šiuos teiginius patvirtina pateiktos sąskaitos ir vamzdynų valymo darbus patvirtinantys dokumentai. Atsakovai, abejodami vamzdynų valymo darbų apimtimi, užsakovu ir pan., nepateikia tokias abejones patvirtinančių įrodymų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti duomenys leidžia pripažinti jos reikalavimą dėl skolos už suteiktas paslaugas pagrįstu, o atsakovai, keldami abejones dėl paslaugų teikimo realumo, priešingai neįrodė (CPK 178, 185 straipsnis).

18. Papildomai pridurtina, kad administravimo teisinių santykių susiklostymas tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų (įskaitant atsakovus) ir ieškovės sukuria teisines prievoles ne tik savininkams, bet ir ieškovei. Taigi atsakovai, jeigu jie yra nepatenkinti ieškovės veiklos kokybe, turi teisę kelti ne tik administratoriaus pakeitimo, bet ir ieškovės civilinės atsakomybės klausimus, jeigu pastaroji tinkamai neužtikrina, kad laiku būtų nustatyti namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklės pablogėjimai ir kad būtų imtasi operatyvių priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti. Kita vertus, šioje byloje priimtas teismo sprendimas taip pat neužkerta kelio atsakovams reikšti regresinio pobūdžio pretenzijas dėl išlaidų atskiriems darbams kompensavimo, jeigu jie laiko, kad darbai turėjo būti atlikti dėl konkrečių asmenų kaltės.

Dėl procesinių palūkanų

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (103,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 876,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,55 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų viešą paiešką, Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką, ir 858,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-217424, DOK-243903) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovų.

21. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,58 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (j. a. k. 121452091) solidariai iš atsakovų I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) 103,19 Eur (vieną šimtą tris eurus 19 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (103,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (j. a. k. 121452091) lygiomis dalimis iš atsakovų I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) 876,15 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 438,08 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 08 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.