- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-109-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07728-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- M. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovei V. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo M. P. (M. P.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš V. K. 19 920 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Trečiasis asmuo M. P., iš ieškovės banko sąskaitos Airijos banke per du kartus, t. y. 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 17 d., pervedė 19 920 Eur piniginę sumą į savo motinos V. K. banko sąskaitą, o atsakovė gautus pinigus panaudojo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Mano, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo ieškovės asmenines pinigines lėšas (19 920 Eur) ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
2.2. Su M. P. ieškovė susipažino 2017 m. vasario mėnesį Dubline, Airijos Respublikoje. Teigia, jog jis tuo metu buvo (ir dabar tebėra) vedęs, bet ieškovei aiškino, kad su žmona skiriasi. 2017 m. rugsėjo mėn. su M. P. išvyko gyventi į Bergeną Norvegijoje, kur gimė dukra M. P.. Pablogėjus tarpusavio santykiams ir ketindama iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, 2019 m. sausio mėnesį patikrinusi savo banko sąskaitos išrašą ieškovė sužinojo, kad 2018 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimu iš jos banko sąskaitos 10 000 Eur pervesta į atsakovės V. K. banko sąskaitą, 2018 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos 9 920,00 Eur pervesta į atsakovės V. K. banko sąskaitą.
2.3. Šiuos pinigus be ieškovės žinios ir sutikimo, pasinaudodamas savo kaip sugyventinio gautomis žiniomis bei galimybėmis, M. P. elektroninės bankininkystės būdu pervedė į savo motinos atsakovės V. K. banko sąskaitą Lietuvoje, o pastaroji sūnaus M. P. nurodymu savo vardu nupirko jam butą, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 398 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, priteisė valstybei iš ieškovės 957,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad ieškovės pateikti bankų sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė gaudavo pastovias pinigų įplaukas, tiek pačiai įnešant grynuosius pinigus į sąskaitą, tiek pervedant kitiems asmenims, nenurodo patiriamų išlaidų ir jų dydžio, tačiau 20 000 Eur santaupų turėjimą įrodinėja išimtinai liudytojų parodymais, negrindžia šių duomenų kitais rašytiniais įrodymais.
4.2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi akcentavo, kad: aplinkybę, jog pareiškėjos (ieškovės) airiškos banko sąskaitos prisijungimo duomenimis bei kortele disponuoja M. P., pareiškėja sužinojo ne, kaip nurodyta pareiškime, 2019 m. sausio 16 d., o 2017 m. lapkričio 27 d. Iš medžiagoje esančio D. K. bei M. P. susirašinėjimo socialiniuose tinkluose matyti, jog D. K. M. P. rašo: „pupuseli, kai galėsi, atsiųsk mano kortelės Airijos nuotraukas“, „aišku, jei jas turi“. Atsakydamas į šias žinutes M. P. D. K. atsiunčia nuotrauką, kurioje matyti D. K. dokumentai, banko kortelė ir kiti duomenys, reikalingi prisijungti prie banko sąskaitos. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad D. K. buvo žinoma, kad M. P. planuoja pirkti butą ir neva neturi jokių santaupų, padarė išvadą, kad yra neįtikima D. K. versija, jog ji, žinodama, jog jos airiškoje banko sąskaitoje yra beveik 20 000 Eur ir M. P. turi galimybę šiomis lėšomis disponuoti, vis tiek nesiėmė jokių priemonių, kad M. P. šiais pinigais nepasinaudotų.
4.3. Nurodė, kad aplinkybes, jog pinigai, esantys D. K. banko sąskaitoje, priklausė ne D. K., o M. P., taip pat patvirtina šie bylos medžiagoje esantys rašytiniai duomenys: iš susirašinėjimo žinučių (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 114–118) matyti, jog D. K., be kita ko, M. P. nurodo: „yra su E. gražintais 530 000 nok ir 20 000 Eur airiškoj“, „tuoj pabandysiu iš norvegiškos pervesti“, „atsiųsk sąskaitos numerį, man telefone nerodo“, „man telefone nerodo sąskaitos, tik per kompą galiu pamatyti“, „pervedžiau kronas“, „Eurų kortelė yra norgėj“, iš šio susirašinėjimo turinio padarė išvadą, jog D. K. patvirtino, jog jos banko sąskaitoje esantys 20 000 Eur visgi buvo M. P., o ne D. K..
4.4. Konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens pasirinktos įrodinėjimo priemonės labiau pagrindžia trečiojo asmens dėstomas aplinkybes, jog trečiasis asmuo su ieškovės sutikimu laikė 20 000 Eur ieškovės airiškoje banko sąskaitoje, šie pinigai priklausė trečiajam asmeniui ir tuo remdamasis trečiasis asmuo turėjo teisę bet kada šiuos pinigus persivesti iš ieškovės sąskaitos sau ar kitiems asmenims, o ne ieškovės dėstomas aplinkybes, kad visi ieškovės airiškoje banko sąskaitoje buvę pinigai buvo ieškovės santaupos.
4.5. Teigia, jog ieškovė įrodinėjo, kad su M. P. nesiejo artimi šeimos santykiai, ieškovei nesuprantama, kodėl M. P. pasitikėjo A. P. ir jam perdavė 18 000 Eur, nurodė, jog tiek Airijoje, tiek Norvegijoje ieškovė ir M. P. apmokėdavo savo išlaidas, mokesčius kiekvienas atskirai, bendro ūkio nevedė, leidimo savo sąskaitomis ir kortelėmis naudotis nedavė. Padarė išvadą, kad pačios ieškovės paaiškinimai dėl kilusio ginčo buvo prieštaringi ir nenuoseklūs.
4.6. Nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu tirtas ieškovės ir M. P. susirašinėjimas pagrindžia M. P. dėstomas aplinkybes, kad ieškovė tiek norvegiškoje, tiek airiškoje banko sąskaitose saugojo M. P. santaupas.
4.7. Padarė išvadą, jog visas susirašinėjimas, leidimas laikyti santaupas savo sąskaitose dėl sugyventinio skyrybų proceso, sugyventinių išvykimas kartu gyventi į Norvegiją, kūdikio gimimas patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens šeimos santykius, pasitikėjimą vienas kitu ir paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ieškovė nevedė bendro ūkio su M. P., kad nesupranta, kodėl pinigai buvo pervedami iš M. P. sąskaitos į ieškovės sąskaitą per trečiuosius asmenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo bei apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo argumentai:
6.1. Nurodė, kad, siekdama paneigti atsakovės ir trečiojo asmens ikiteisminio tyrimo metu duotus tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, pateikė duomenis iš Airijos banko AIB apie tai, kad ieškovė jokios elektroninės bankininkystės neturėjo. Mano, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens duoti paaiškinimai, jog trečiasis asmuo pinigus į ieškovės sąskaitą pervedė neva dėl to, kad ieškovė turėjo, o trečiasis asmuo neturėjo elektroninės bankininkystės, buvo paneigti, kaip neatitinkantys tikrovės. Padarė išvadą, kad jeigu trečiasis asmuo būtų įnešęs 20 000 Eur į ieškovės sąskaitą, jis taip pat būtų negalėjęs pasinaudoti pinigais, neatvykęs į Airiją.
6.2. Teigia, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens duoti paaiškinimai patvirtina, jog trečiasis asmuo, taip pat ir atsakovė, kuri visos bylos nagrinėjimo metu tik perpasakojo trečiojo asmens jai nurodytas aplinkybes, patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai buvo akivaizdžiai melagingi, sukuriant tikrovės neatitinkančią istoriją apie trečiojo asmens bankininkystės neturėjimą ir tuo remiantis turėtą tikslą šias lėšas pasidėti į ieškovės sąskaitą. Pažymi, kad trečiasis asmuo vis tik turėjo elektroninę bankininkystę, todėl padarė išvadą, kad galėjo įnešti pinigus į šią savo sąskaitą ir jais disponuoti ne tik būdamas Airijoje. Mano, kad trečiojo asmens civilinėje byloje duoti paaiškinimai yra priešingi ikiteisminio tyrimo metu duotiems paaiškinimams ir paneigiantys atsakovės ir trečiojo asmens teiginius apie tai, kad kortelė trečiajam asmeniui buvo perduota kaip garantas.
6.3. Nurodė, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu buvo įspėta dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Suprato pareigą ir atsakomybę, tačiau, ieškovės nuomone, visų atsakovės ir trečiojo asmens duotų paaiškinimų visuma patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė tikrovės neatitinkančias melagingas aplinkybes, dėl to ikiteisminio tyrimo medžiagoje priimti procesiniai sprendimai, įskaitant ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytas išvadas, kurios buvo grindžiamos melagingais atsakovės ir trečiojo asmens parodymais, negalėjo būti pagrindas vadovautis priimant šį teismo sprendimą.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovės nuomone, teismas sprendime klaidingai nurodo, jog ieškovė 20 000 Eur santaupų turėjimą įrodinėjo išimtinai liudytojų parodymais. Ieškovė teigia, jog šias aplinkybes grindė tiek liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs, tiek kitais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais apie savo turtinę padėtį, jog ieškovė ilgą laiką nuolatos gaudavo pajamų iš darbo santykių tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, darbo užmokestis buvo gerokai didesnis nei minimalusis darbo užmokestis, taip pat ieškovė gavo pajamų iš paveldėjimo santykių ir pardavusi kilnojamąjį turtą – automobilį. Mano, kad aplinkybė, jog ieškovė 2017 m. pinigų įnešimo į sąskaitą dieną galėjo turėti ir turėjo 20 000 Eur, yra absoliučiai įrodyta.
6.5. Teigia, kad teismas atsakovės, trečiojo asmens ir ieškovės pirmą kartą teisme atskleistas aplinkybes nepagrįstai vertina skirtingai ir atitinkamai nepagrįstai atsakovės ir trečiojo asmens duotiems paaiškinimams suteikia įrodomąją reikšmę. Mano, jog ieškovės duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs. t. y. tiek ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek teisme aiškino, jog 20 000 Eur buvo jos santaupos, ir nurodė tuos pačius pajamų šaltinius. Padarė išvadą, kad vien tai, jog ieškovė ikiteisminio tyrimo metu neįvardijo konkrečių asmenų, per kuriuos perduodavo pinigus, nesudaro pagrindo teigti, jog paaiškinimai ikiteisminio tyrimo institucijoje ir teisme buvo nenuoseklūs.
6.6. Nurodė, kad trečiasis asmuo pasisakydamas dėl ieškovės turtinės padėties buvo nenuoseklus, t. y. trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus vienu atveju teigia, kad ieškovė nedirbo, kitu atveju jau teigė, kad būdama Airijoje dirbo pas pusseserę. Mano, jog yra akivaizdu, kad trečiajam asmeniui duodant paaiškinimus ne visais atvejais pavyko meluoti, dėl to trečiasis asmuo nenorėdamas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovė atvykusi į Airiją dirbo pas pusseseres, o tai, jos nuomone, įrodo, kad ieškovė ir toliau pajamų gavo. Teigia, jog socialinę pašalpą ji susitvarkė tik dėl tokios atsiradusios galimybės gauti papildomų pajamų, o ne dėl blogos turtinės padėties.
6.7. Mano, kad teismas trečiojo asmens parodymus vertina itin selektyviai. Teigia, jog trečiasis asmuo teikdamas paaiškinimus nurodė prieštaringus parodymus dėl bendro šeimos ūkio su ieškove vedimo. Pažymi, jog ne kas kitas, o pats trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus nurodė, jog „D. man nieko nesakydavo kiek jinai gauna“. Trečiasis asmuo į klausimą, ar žinojo apie ieškovės taupomus pinigus, nurodė: „Ne. Nieko. Žinau, kad ji buvo pardavusi butą. Čia kaip palikimas buvo. Kur tuos pinigus jinai dėjo, aš nežinau. Nes į klausimus kaip, kaip ir kaip, - jinai sako, man reikia susidėlioti savo gyvenimą, o visa kita ar tau smarkiai rūpi.“ Mano, kad šios trečiojo asmens nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu turėjo atskirus gyvenimus ir tokio kaip bendro ūkio, suteikiančio trečiajam asmeniui teisę besąlygiškai naudotis ieškovės banko sąskaitomis, niekada nebuvo.
6.8. Nurodė, kad iš trečiojo asmens pateiktų žinučių matyti, jog trečiojo asmens ir ieškovės susirašinėjimas žinutėmis yra tendencingai atrinktas, t. y. trečiasis asmuo pateikė savarankiškai padarytus žinučių išrašus, išimdamas išimtinai sau palankias žinutes, tačiau nepateikdamas vientiso susirašinėjimo turinio, konteksto. Teigia, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šios bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nepateikė patvirtinančių dokumentų, pvz., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame būtų patvirtintas nuoseklus trečiojo asmens telefone užfiksuotas susirašinėjimas su ieškove. Pažymi, kad į bylą pateikti trečiojo asmens ir ieškovės pateikti susirašinėjimai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes negalima nustatyti visos susirašinėjimo sekos ir autentiškumo.
6.9. Nurodė, jog, įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pateiktas pažymas dėl išlaidų atlyginimo, yra matyti tik advokatės užmokestis šioje civilinėje byloje, tačiau visiškai nėra detalizuota, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma: neįvardyta, kokios konkrečiai advokatės paslaugos atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo suteiktos, kokia suma kiekviena jų atskirai yra įkainota. Mano, kad iš šių duomenų negalima nustatyti, ar prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, susijusios būtent su šia byla ir ar buvo realiai patirtos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad pinigai buvo ne ieškovės, kuri tuo metu negalėjo turėti tokios pinigų sumos, nes turėjo darbo ieškančio asmens statusą, o atsakovės sūnaus M. P. asmeninės lėšos, gautos kaip draudimo išmoka. Teigia, jog nurodytos aplinkybės buvo aiškinamos ikiteisminio tyrimo metu, kai atsakovė ir trečiasis asmuo davė paaiškinimus, kurie, atsakovės nuomone, yra nuoseklus ir neprieštaringi.
8.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė savo paaiškinimais ir įrodymais byloje įrodinėja, kad turėjo galimybę turėti piniginių lėšų sąskaitoje, tačiau neįrodė, kad atsakovė įgijo turtą be teisinio pagrindo. Mano, kad teismas teisingai nurodė sprendime, kad atsakovė ir jos sūnus M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu laikėsi vienodos pozicijos, kad į atsakovės sąskaitą pinigai buvo pervesti pagrįstai, nes jie priklausė trečiajam asmeniui, o ne ieškovei, kadangi pinigus gavo trečiasis asmuo kaip išmoką už sveikatos sutrikdymą darbe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė (apelaintė), atsakovė ir trečiasis asmuo, jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog atsakovė be pagrindo įgijo jai priklausančias 19 920 Eur pinigines lėšas taip praturtėdama ieškovės sąskaita, todėl prašo nurodytą sumą priteisti iš atsakovės. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, įrodinėja, kad 19 920 Eur piniginės lėšos yra jos sūnaus, todėl daro išvadą, jog atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad piniginės lėšos atsakovei buvo pervestos iš ieškovės sąskaitos. Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas, kam minėtos lėšos priklausė, t. y. ar 19 920 Eur, kurie per du kartus iš ieškovės sąskaitos buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei D. K., ar trečiajam asmeniui M. P..
13. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, naujausioje ir aktualiausioje teismų praktikoje yra nustatytos šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatyta, ar atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais teisių gynybos būdais. Tai reiškia, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, minėtos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. bent vienos iš sąlygų neegzistavimas eliminuoja galimybę taikyti šį civilinės teisės institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
15. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nenustatytos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, jog atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Akcentuotina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).
16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog trečiasis asmuo M. P., pasinaudodamas ieškovės internetinės bankininkystės duomenimis, per du kartus (2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 17 d.) iš ieškovės banko sąskaitos, esančios Airijos banke AIB, pervedė į atsakovės banko sąskaitą 19 920 Eur sumą, kurią atsakovė panaudojo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, byloje iš esmės kilo ginčas dėl aplinkybių, kam, t. y. ieškovei ar trečiajam asmeniui, nuosavybės teise priklauso minėtos 19 920 Eur piniginės lėšos.
17. Ieškovė tiek patikslintu ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu iš esmės teigia, jog jos asmeninėje sąskaitoje buvusios piniginės lėšos yra jos asmeninė nuosavybė. Šias aplinkybes grindė duomenimis apie atliktus pavedimus, banko sąskaitų išrašais, žodiniais liudytojo L. S., notaro patvirtintais rašytiniais liudytojos M. V. ir į bylą pateiktais rašytiniais E. J. paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų daryti išvadą, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10–11 d. disponavo 20 000 Eur suma. Analizuojant į bylą pateiktą ieškovės SEB banko sąskaitos (įplaukų) išrašą matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. (t. y. per daugiau nei 31 mėnesį) iš viso turėjo 91 030,82 Eur įplaukų. Svarbu pažymėti, jog didžioji dalis įplaukų (t. y. 51 300 Eur) buvo gauta jau po 2017 m. rugpjūčio 11 d., iki kurios į ieškovės banko sąskaitą, esančią Airijos banke AIB, buvo įnešti ginčo 20 000 Eur. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. patirtas išlaidas, taip pat ir duomenų apie ieškovės sąskaitos likutį minėtu laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien duomenys apie ieškovės turėtas įplaukas nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo laikotarpiu (2017 m. rugpjūčio 10–11 d.) ieškovė disponavo 20 000 Eur suma, kurią galėjo įnešti į savo banko sąskaitą, esančią Airijos banke AIB.
18. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus, jog liudytojų M. V. ir E. J. rašytiniai paaiškinimai neabejotinai patvirtina aplinkybes, kad ieškovė įnešė 20 000 Eur sumą į savo sąskaitą Airijos banke AIB. Nagrinėjamu atveju liudytoja E. J. savo rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad su ieškove dirbo nuo 2015 metų. Liudytoja teigė, jog ieškovė daug dirbo, o uždirbtus pinigus siųsdavo savo pusseserei M. V.. Pažymėjo, kad iki 2017 metų sausio mėnesio iš viso buvo perduoti 4 vokai, kiekviename buvo 5 000 Eur. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog liudytoja savo paaiškinimais nenurodė aplinkybių, kur jos perduoti pinigai būdavo panaudoti, taip pat nenurodė aplinkybių, kokiu pagrindu minėti pinigai buvo perduodami ieškovės pusseserei (ar tai buvo skolos gražinimas, ar investavimas, ar paskolos suteikimas, ar kitais pagrindais), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog liudytojos perduoti pinigai ieškovės pusseserei vėliau (t. y. 2017 m. rugpjūčio 10–11 d.) buvo įnešti į ieškovės sąskaitą, esančią Airijos AIB banke. Be to, minėti liudytojos E. J. rašytiniai paaiškinimai taip pat laikytini neinformatyviais, kadangi liudytojai teigiant, jog pinigai būdavo įdėti į vokus, šiuo atveju nėra aišku, iš kur liudytoja žinojo, jog minėtuose vokuose buvo būtent 5 000 Eur suma, o ne didesnė ar mažesnė.
19. Liudytoja M. V. savo rašytiniais paaiškinimais nurodė, jog kartu su ieškove planavo pirkti kotedžo tipo sublokuotą namą netoli Dublino. Teigė, jog iki 2017 metų sausio mėnesio iš ieškovės D. K. gavo 20 000 Eur sumą, ją paaiškėjus, jog planuotas pirkti kotedžas nebeparduodamas, gražino ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, be ieškovės ir jos pusseserės paaiškinimų, šių aplinkybių nepatvirtina daugiau jokie byloje surinkti įrodymai. Nors ieškovė teigia, jog į bylą pateiktas jos Airijos banke esančios sąskaitos išrašas patvirtina, jog būtent ieškovė į sąskaitą įnešė ginčo 20 000 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš į bylą pateikto ieškovės sąskaitos, esančios Airijos banke AIB, išrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. į ieškovės sąskaitą buvo įnešta 10 000 Eur suma, prie kurios nurodyta: „Grynųjų įmokėjimas banke.“ Taip pat matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. per du kartus į ieškovės sąskaitą buvo įnešta po 5 000 Eur, prie kurių buvo nurodyta: „Grynųjų įmokėjimas bankomate Trim.“
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, konstatuoja, jog nesant byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10–11 d. disponavo 20 000 Eur suma, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad jos sąskaitoje, esančioje Airijos banke AIB, esantys 20 000 Eur buvo ieškovės asmeninė nuosavybė.
21. Vertinant aplinkybes, ar ieškovės asmeninėje sąskaitoje, esančioje Airijos banke AIB, buvusios 20 000 Eur piniginės lėšos galėjo būti trečiojo asmens nuosavybė, akcentuotina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas). Įvertinusi anksčiau nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų teiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina atsakovo išsakyta pozicija, jog ieškovės sąskaitoje, esančioje Airijos banke AIB, 2017 m. rugpjūčio 10– 11 d. įnešta 20 000 Eur pinigų suma nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, o ne ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas daro atsižvelgdamas į tai, kad:
21.1. Byloje pateiktas asocijuoto advokato K. o‘B. (K. o‘B.) raštas trečiajam asmeniui M. P., kuriame nurodoma, jog kompromiso būdu išspręstas klausimas dėl asmens žalojimo veiksmo ir M. P. gavo 50 000 Eur sumą, kaip grynąsias pajamas po jo ieškinio išnagrinėjimo.
21.2. Į bylą pateikti Airijos banko Tullamore Credit Union LTD sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kvitai, kurie patvirtina, kad: 1) 2017 m. liepos 14 d. į M. P. sąskaitą įnešta 50 000 Eur; 2) 2017 m. liepos 27 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10 000 Eur; 2017 m. liepos 28 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10 000 Eur; 3) 2017 m. rugpjūčio 1 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10 000 Eur; 4) 2017 m. rugpjūčio 2 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10 000 Eur; 2017 m. rugpjūčio 4 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10 000 Eur.
22. Kaip minėta anksčiau, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog į ieškovės banko sąskaitą Airijos banke AIB 2017 m. rugpjūčio 10 d. grynaisiais buvo įnešta 10 000 Eur suma ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. į tą pačią ieškovės sąskaitą Airijos banke per du kartus (po 5 000 Eur) buvo įnešta iš viso 10 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. disponavo 20 000 Eur suma, kuri galėjo būti įnešta ir buvo įnešta į ieškovės asmeninę banko sąskaitą.
23. Dar daugiau, minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas socialiniame tinkle. Nustatyta, kad trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 27 d. rašo žinutę ieškovei: „pinigus pervesk visus į mano sąskaitą Norvegijoj“, ieškovė atsako: „gerai“. Trečiasis asmuo klausia: „kada tai padarysi?“, ieškovė atsako: „yra su E. grąžintais 530 000 NOK ir 20 000 Eur yra airiškoj“. Vėliau ieškovė prašo atsiųsti trečiojo asmens sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti trečiajam asmeniui priklausančius pinigus, numerį: „Tuoj pabandysiu iš norvegiškos pervesti <...> Atsiųsk sąskaitos numerį, man telefonas nerodo. <...> Pervedžiau kronas. <...> Eurų kortelė yra norgej“. Minėtame ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjime ieškovė taip pat nurodė: „Gali nepergyventi, man tavo pinigų tikrai nereikia. <...> Dar reikia mašiną parduoti ir puse pasiimsi. <...> Nepergyvenk, man tikrai nieko nereikia“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas patvirtina, kad trečiasis asmuo laikė savo asmenines lėšas ieškovei priklausančiose sąskaitose, įskaitant ir 20 000 Eur ieškovės sąskaitoje, esančioje Airijos banke AIB.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiek su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad ieškovei ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 23 d. buvo žinoma aplinkybė, jog M. P. yra nusipirkęs butą. Tokia išvada darytina įvertinus M. P. bei D. K. susirašinėjimą, iš kurio akivaizdu, jog D. K. buvo žinoma ir ji piktinosi, kad M. P. butą išsirinko jai buto pirkimo procese nedalyvaujant. Be to, byloje esantis ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma aplinkybė, jog M. P. turėjo ieškovės prisijungimo prie airiškos banko sąskaitos duomenis (ieškovė rašo trečiajam asmeniui: „Pupuseli, kai galėsi, atsiųsk mano kortelės Airijos nuotraukas. <...> Aišku, jei jas turi“. Atsakydamas į šias žinutes trečiasis asmuo ieškovei siunčia nuotrauką, kurioje matyti ieškovės dokumentai, banko kortelė ir kiti duomenys, reikalingi prisijungti prie banko sąskaitos), todėl abejotina, jog ieškovė nežinojo apie 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 17 d. atliktus pavedimus iš jos sąskaitos į V. K. sąskaitą.
25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių pirminių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ginčo laikotarpiu disponavo ir įnešė jai nuosavybės teise priklausančius 20 000 Eur į savo sąskaitą Airijos banke AIB, todėl darytina išvada, jog patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl 20 000 Eur priklausymo ieškovės nuosavybei laikytinos neįrodytomis.
26. Nors apeliaciniu skundu ieškovė plačiai analizuoja ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytą atsakovės ir trečiojo asmens teiktų paaiškinimų vertinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodyti atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų neatitikimai nėra esminiai ir įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Nors atsakovės ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai dėl priežasčių, kokiam tikslui trečiasis asmuo pinigus saugojo ieškovei priklausančioje sąskaitoje, šiek tiek skiriasi nuo nurodomų šioje civilinėje byloje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo nedaro neteisėto, kadangi atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, priešingai nei ieškovės teiginius, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės ir trečiojo asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai neatitinka tikrovės, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su atliktu įrodymų vertinimu, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei proceso šalių teisinė padėtis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo baudžiamajame procese priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių, kaip prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, tačiau vertino byloje esančius įrodymus iš esmės. Tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir baudžiamajame procese priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės sutapo, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl darytina išvada, jog apeliaciniu skundu nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartyje padarytomis išvadomis.
28. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės gaunamas pajamas, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė ginčo laikotarpiu negalėjo turėti 20 000 Eur. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės į bylą pateikti bankų sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė gaudavo pastovias pinigų įplaukas, tiek pačiai įnešant grynuosius pinigus į sąskaitą, tiek pervedant kitiems asmenims, nenurodo patiriamų išlaidų ir jų dydžio, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės objektyviai įvertinti ieškovės finansinę padėtį ir turimų santaupų dydį.
29. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad iš trečiojo asmens pateiktų žinučių matyti, jog trečiojo asmens ir ieškovės susirašinėjimas žinutėmis yra tendencingai atrinktas, t. y. trečiasis asmuo pateikė savarankiškai padarytus žinučių išrašus, išimdamas išimtinai sau palankias žinutes, tačiau nepateikdamas vientiso susirašinėjimo turinio, konteksto. Mano, kad į bylą pateikti trečiojo asmens ir ieškovės pateikti susirašinėjimai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes negalima nustatyti visos susirašinėjimo sekos ir autentiškumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog ieškovė, manydama, kad trečiojo asmens pateiktas susirašinėjimas yra tendencingai atrinktas, turėjo teisę pateikti viso pokalbio išklotinę, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad argumentai, jog pateiktas susirašinėjimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovės bei trečiojo asmens į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės sąskaitoje, esančioje Airijos banke AIB, 2017 m. rugpjūčio 10–11 d. įnešti 20 000 Eur nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui M. P..
31. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovė teigia, kad, įvertinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pateiktas pažymas dėl išlaidų atlyginimo, yra matyti tik advokatės užmokestis šioje civilinėje byloje, tačiau visiškai nėra detalizuota, kaip buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma: neįvardyta, kokios konkrečiai advokatės paslaugos atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo suteiktos, kokia suma kiekviena jų atskirai yra įkainota. Mano, kad iš šių duomenų negalima nustatyti, ar prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, susijusios būtent su šia byla ir ar buvo realiai patirtos. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra pateikta advokatės atliktų veiksmų detalizacija, tačiau laikytina, jog šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui buvo suteikta 100 procentų kompensuojama teisinė pagalba. Taip pat nustatyta, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo buvo atstovaujami advokato, kuris į bylą teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė prašymus taip atlikdamas savo, kaip atstovo, pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad byloje nėra pateikta advokatės atliktų veiksmų detalizacija, nepaneigia aplinkybių, jog atsakovė bei trečiasis asmuo buvo atstovaujami advokato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien formalaus pobūdžio pažeidimo konstatavimas nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovės bei trečiojo asmens atstovavimo išlaidų, o priešingas situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad ieškovės prašymas panaikinti sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 211,50 Eur. Patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 20201 m. sausio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34 Mr) PT-133, kurioje nurodyta, jog atsakovei V. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2.3 (NTP-2)-20-T-1688-13433 suteikta teisinių paslaugų už 211,50 Eur. Pažymėtina, jog į bylą buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, todėl darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti už šio procesinio dokumento parengimą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ji iš ieškovės valstybei priteistina (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
36. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės D. K. 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodydama juridinio asmens kodą 188659752, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje Luminor Bank, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje SEB banke, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje Medicinos banke, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.