Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovei V. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo M. P. (M. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovės D. K. patikslintas ieškinys atsakovei V. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo M. P. (M. P.), kuriuo ieškovė prašo priteisti iš V. K. 19920,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad reikalavimą sudaro 19920,00 Eur piniginė suma, kurią per du kartus, t. y. 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 17 d. M. P. iš ieškovės banko sąskaitos Airijos banke pervedė į savo motinos V. K. banko sąskaitą, o atsakovė gautus pinigus panaudojo įsigyjant savo vardu butą, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo ieškovės asmenines pinigines lėšas 19920,00 Eur ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Paaiškino, kad su M. P. susipažino 2017 m. vasario mėnesį Dubline, Airijos Respublikoje. Jis tuo metu buvo (ir dabar tebėra) vedęs, bet ieškovei aiškino, kad su žmona skiriasi. 2017 m. rugsėjo mėn. su M. P. išvyko gyventi į Bergeną, Norvegiją, kur gimė dukra M. P. Pablogėjus tarpusavio santykiams su M. P. ir ketinant iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, 2019 m. sausio mėnesį patikrinus savo banko sąskaitos išrašą, sužinojo, kad 2018 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos 10000,00 Eur pervesta į atsakovės V. K. banko sąskaitą, 2018 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos 9920,00 Eur pervesta į atsakovės V. K. banko sąskaitą. Aiškinantis šių pervedimų aplinkybes, sužinojo, kad šiuos pinigus, be žinios ir sutikimo, pasinaudodamas savo kaip sugyventinio gautomis žiniomis bei galimybėmis, M. P., elektroninės bankininkystės būdu, pervedė į savo motinos V. K. banko sąskaitą Lietuvoje, o pastaroji, sūnaus M. P. nurodymu, savo vardu nupirko jam butą, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl neteisėtai pasisavintų pinigų 2019 m. sausio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos G. Š. 2019 m. kovo 14 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą skundė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Galutine ir neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartimi skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo tenkintas. Nutartyje pasisakyta, kad tarp D. K. ir M. P. buvo susiklostę civiliniai santykiai ir ginčas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir kad šiame etape nėra pagrindo manyti, jog susiklostė baudžiamosios teisės normomis reglamentuojami teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog apklausta liudytoja policijos įstaigoje (2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. kovo 13 d.) V. K. pripažino faktines aplinkybes, kad į jos sąskaitą Lietuvoje jos sūnus pervedė iš ieškovės banko sąskaitos per du kartus 20000 Eur, kuriuos ji panaudojo sūnaus M. P. naudai nupirkdama savo vardu butą Klaipėdos mieste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Byloje pateiktas asocijuoto advokato Kieran o‘Brien raštas klientui M. P. nurodo, jog išspręstas klausimas kompromisu dėl asmens žalojimo veiksmo ir M. P. gavo 50000 Eur sumą, pateiktą kaip jo ieškinio išsprendimo grynosios pajamos. Pateiktas dokumentas patvirtina, jog M. P. gavo 50000 Eur išmoką. Vadovaujantis M. P. pateiktais Airijos banko Tullamore Credit Union LTD sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kvitais nustatyta, kad:

2017 m. liepos 14 d. į M. P. sąskaitą įnešta 50000 Eur;

2017 m. liepos 27 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10000 Eur;

2017 m. liepos 28 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10000 Eur;

2017 m. rugpjūčio 1 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10000 Eur;

2017 m. rugpjūčio 2 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10000 Eur;

2017 m. rugpjūčio 4 d. iš M. P. sąskaitos išimta 10000 Eur.

Pagal D. S. (dabar K.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Airijos banke A. I. Banks išrašą nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. į ieškovės D. K. sąskaitą Airijos banke grynaisiais įmokant pinigus banke įnešta 10000 Eur; 2007 m. rugpjūčio 11 d. į ieškovės D. K. sąskaitą Airijos banke grynaisiais (įnešant pinigus bankomate) per du kartus sąskaita papildyta po 5000 Eur (viso 10000 Eur).

Pagal D. K. banko sąskaitos AB SEB banke išrašą nustatyta, kad ieškovė pardavė paveldėtą turtą, butą (duomenys neskelbtini) ir už jį pirkėjas 2017 m. rugpjūčio 17 d. pervedė 12300,00 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 29 d. pervedė 39000,00 Eur (viso 51300 Eur už butą) į ieškovės sąskaitą.

Vadovaujantis byloje esančiu D. S. (dabar K.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Airijos banke A. I. Banks išrašu nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. iš ieškovės D. K. sąskaitos Airijos banke atliktas 10000 Eur pervedimas į V. K. banko sąskaitą; 2018 m. spalio 17 d. iš ieškovės D. K. sąskaitos Airijos banke sąskaitos atliktas 9920,00 Eur pervedimas į V. K. banko sąskaitą.

Pagal Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį, nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 29 d. M. P. dovanojo mamai V. K. 41500 Eur, kurie pagal dovanojimo sutarties 2.2 punktą skirti buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pagal 2.1 dovanojimo sutarties punktą M. P. pareiškė, kad dovanojama pinigų suma priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ir buto pirkimo pardavimo sutartimi nustatyta, jog V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2018 m. lapkričio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 41500 Eur sumą.

Byloje pateikta Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurios duomenimis nustatyta, jog 2019 m. sausio 29 d. į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariatą su pareiškimu kreipėsi D. K. prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą įtariant sugyventinį M. P. atlikus nusikalstamą veiką iš D. K. airiškos banko sąskaitos pervedus 19920,00 Eur ir mamos vardu įgijus nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Š. 2019 m. vasario 8 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas remiasi ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais šalių parodymais bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo procesiniuose dokumentuose padarytomis išvadomis, kiek tai susiję su nagrinėjamu civiliniu ginču byloje.

Ginčo esmė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė mano, jog atsakovė be pagrindo įgijo 19920 Eur ir praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl prašo grąžinti nurodytą sumą. Atsakovė priešingai, teigia, kad 19920 Eur buvo jos sūnaus, todėl sūnui perdavus atsakovei nurodytą sumą pinigų, atsakovė pagrįstai už juos ir kitus sūnaus jai dovanotus pinigus įsigijo butą. Byloje nėra ginčo, jog 19920 Eur suma iš ieškovės sąskaitos pervesta į atsakovės sąskaitą per du kartus 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 17 d., taip pat nėra ginčo, jog pervedimus atliko ieškovės buvęs sugyventinis ir atsakovės sūnus M. P. Iš esmės byloje kilo nesutarimas ar 19920 Eur buvo asmeninės ieškovės ar asmeninės trečiojo asmens M. P. lėšos. Ieškovė teigia, kad ji pati sutaupė 20000 Eur, juos 2017 m įnešė į savo Airijos banke turimą kortelę, todėl trečiojo asmens veiksmai pervedant pinigines lėšas savo mamai yra neteisėti. Trečiasis asmuo teigia, kad 2017 m rugpjūčio 10 ir 11 d. ieškovė įkalbėjo į jos asmeninę sąskaitą įdėti trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausančius 20000 Eur, kaip garantą davė kortelę ir vėliau prisijungimo duomenis, ne kartą sakant, jog bet kada trečiasis asmuo galės persivesti savo pinigus sau, todėl sugyventiniams susipykus, M. P. su ieškovės žinia, teisėtai, pervedė savo pinigus, laikytus ieškovės sąskaitoje į mamos V. K. banko sąskaitą ir juos padovanojo mamai.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis). Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Todėl teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), kad atsakovei iš ieškovės sąskaitos trečiojo asmens veiksmais pervesta 19920 Eur ir ieškovei nesutinkant su tokiais veiksmais, būtent šiuo aspektu vertina ieškinio pagrįstumą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė aplinkybes, susijusias su 19920 Eur pervedimo atsakovei be teisinio pagrindo, įrodinėjo paaiškinimais, duomenimis apie atliktus pavedimus, banko sąskaitų išrašais, žodiniais liudytojo L. S., notaro patvirtintais rašytiniais liudytojos M. V. ir į bylą pateiktais rašytiniais E. J. paaiškinimais. Ieškovė teigė, jog gyvendama Norvegijoje 2015-2017 metais ir atvykusi į Airiją 2017 m. turėjo pakankamai pinigų: Norvegijoje gaudavo darbo užmokestį, atvykus į Airiją taip pat dirbo nuotoliniu būdu ir gaudavo iš Norvegijos atlyginimą, Airijoje dirbo pas pusseserę M. V. ir taip pat gaudavo atlyginimą, be to ginčo laikotarpiu pardavė nekilnojamąjį turtą, kurį paveldėjo iš tetos, teikė į bylą rašytinius įrodymus apie banko sąskaitose turimus pinigų likučius. Ieškovės Norvegiškos sąskaitos banke SparebankenVest išrašai už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. patvirtina, jog ieškovė nurodytu laikotarpiu lėšų sąskaitoje gavo 34273,4 NOK, išleido 11249,64 NOK, likutis sąskaitoje 2017 m. liepos 31 d. 23023,76 NOK. Pagal oficialius euro ir užsienio valiutų kursų duomenis 2017 m. liepos 31 d. 23023,76 NOK lygu 2474,34 Eur (23023,76 / 9,305). Ieškovės Lietuvoje turimos SEB banko sąskaitos išrašai patvirtina ieškovės gautas įplaukas, išlaidos nenurodomos, todėl teismas negali įvertinti kokį lėšų likutį ieškovė turėjo ginčo laikotarpiu lietuviškoje sąskaitoje AB banke SEB. Ieškovė taip pat teikė įrodymą, jog 2015 m. gruodžio 11 d. pardavė automobilį už 5800 Eur. Ieškovės pateikti bankų sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė gaudavo pastovias pinigų įplaukas, tiek pačiai įkeliant grynus pinigus į sąskaitą, tiek pervedant kitiems asmenims, nenurodant patiriamų išlaidų ir jų dydžio, tačiau 20000 Eur santaupų turėjimą įrodinėja išimtinai liudytojų parodymais, negrindžiant šių duomenų kitais rašytiniais įrodymais. Pačios ieškovės, liudytojo L. S., liudytojos M. V. ir E. J. nurodomomis aplinkybėmis ieškovė grindžia papildomas pajamas, kurios neatsispindi banko sąskaitose, visiems išvardintiems asmenims teigiant, jog ieškovė Norvegijoje be pagrindinio darbo papildomai dirbo šuniukų kirpėja, apsiimdavo papildomai tvarkyti kambarius ne pagal darbo sutartį ir visus gautus pinigus taupė. Ieškovė ketino iš Norvegijos važiuoti gyventi į Airiją ir pirkti su pussesere M. V. namą, taupė namo užstatui, todėl sutaupytus pinigus grynais per 4 kartus po 5000 Eur M. V. perduodavo per draugę ir bendradarbę E. J., kai ši skrisdavo iš Norvegijos į Airiją laikotarpiu nuo 2015 iki 2017 metų. Ieškovės ir liudytojos M. V. paaiškinimais, M. V. iki 2017 m. sausio per E. J. buvo gavusi 20000 Eur ir juos laikė atidėjusi, nurodytą pinigų sumą ieškovė įnešė į 2017 m. liepos pabaigoje gautą kortelę Airijos banke. Taigi, visais šiais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais ieškovė grindžia jos airiškos kortelės sąskaitoje buvusių pinigų įgijimo aplinkybes, nesutinkant su jos sąskaitoje buvusių 19920 Eur pervedimu V. K. be ieškovės žinios.

Atsakovė ir trečiasis asmuo M. P., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą laikėsi vieningos pozicijos, jog į V. K. sąskaitą pinigai pervesti pagrįstai, nes ieškovės airiškoje kortelėje pačios ieškovės siūlymu ir sutikimu M. P. laikė jam priklausančius 20000 Eur, todėl turėjo teisę savo pinigus pervesti ir padovanoti mamai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog M. P. 2017 m. gavo 50000 Eur išmoką už sveikatos sutrikdymą darbe, kurią per 5 kartus išsiėmė grynaisiais 2017 m. liepos 27 d. – rugpjūčio 4 d. laikotarpiu. Ikiteisminio tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) duomenimis (galutine neskundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi) nustatyta, jog ikiteisminio tyrimą atlikę pareigūnai laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų, ypač išsamiai tyrė pinigų pervedimo aplinkybes, kuriomis teismas remiasi ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi (toliau - Aukštesnysis teismas) nagrinėdamas D. K. atstovo skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas D. K. atstovės skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo netenkinti D. K. atstovės skundo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, pastebėjo, jog aplinkybę, kad pareiškėjos (ieškovės) airiškos banko sąskaitos prisijungimo duomenimis bei kortele disponuoja M. P., pareiškėja sužinojo ne, kaip nurodyta pareiškime, 2019 m. sausio 16 d., o 2017 m. lapkričio 27 d. Iš medžiagoje esančio susirašinėjimo socialiniuose tinkluose tarp D. K. bei M. P. matyti, jog D. K. M. P. rašo: „pupuseli, kai galėsi, atsiųsk mano kortelės Airijos nuotraukas“, „aišku, jei jas turi“. Atsakydamas į šias žinutes M. P. D. K. atsiunčia nuotrauką, kurioje matyti D. K. dokumentai, banko kortelė ir kiti duomenys, reikalingi prisijungti prie banko sąskaitos. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad D. K. buvo žinoma, kad M. P. planuoja pirkti butą ir neva neturi jokių santaupų, neįtikima D. K. versija, jog ji, žinodama, jog jos airiškoje banko sąskaitoje yra beveik 20000 Eur ir M. P. turi galimybę šiomis lėšomis disponuoti, vis tiek nesiėmė jokių priemonių, kad M. P. šiais pinigais nepasinaudotų. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys rašytiniai duomenys taip pat paneigia D. K. nurodomą aplinkybę, jog jos airiškoje banko sąskaitoje esantys pinigai priklauso D. K. Nors iš 2019 m. sausio 31 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 11-13) nustatyta, jog D. K., nurodė, kad lėšos airiškoje banko sąskaitoje priklausė tik jai, nes tai jos gyvenimo santaupos, kurias buvo susitaupiusi grynaisiais pinigais, be to, dar buvo pardavusi automobilį, už kurį gavo apie 7000 Eur grynaisiais pinigais, turėtus pinigus įnešė į airišką banko sąskaitą, tačiau aukštesnysis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek M. P., tiek V. K. neigia, jog D. K. sąskaitoje esantys pinigai priklausė D. K., nurodė, jog beveik 20000 Eur priklausė M. P. Iš 2019 m. kovo 13 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 76-77) nustatyta, jog V. K. paaiškino, jog D. K. airiškoje banko sąskaitoje buvę 20000 Eur buvo M. P. dėl sveikatos sutrikdymo darbe gautos draudimo išmokos dalis, kurią jis D. K. buvo davęs įnešti į sąskaitą. Dėl to, kad minėtoje banko sąskaitoje buvo M. P. pinigai, būtent jis ir turėjo prisijungimo prie šios banko sąskaitos duomenis, D. K. pati jam tuos duomenis buvo davusi, kad, esant reikalui, M. P. galėtų persivesti savo pinigus. Iš M. P. 2019 m. kovo 10 d. elektroninio laiško (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 88-90) nustatyta, jog M. P., atsakydamas į tyrėjos klausimus, paaiškino, jog dėl to, kad M. P. turima airiška banko sąskaita nebuvo valdoma per internetinę bankininkystę, D. K. pasiūlė jam pinigus išgryninti ir įnešti į jos airišką banko sąskaitą dėl to ji M. P. atidavė kortelę, PIN kodą, kortelės skaitytuvą ir sąskaitos duomenis. Kad pinigai, esantys D. K. banko sąskaitoje, priklausė ne D. K., o M. P., taip pat patvirtina šie bylos medžiagoje esantys rašytiniai duomenys: iš susirašinėjimo žinučių (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 114-118) matyti, jog D. K., be kita ko, M. P. nurodo: „yra su E. gražintais 530000 nok ir 20000 Eur airiškoj“, „tuoj pabandysiu iš norvegiškos pervesti“, „atsiųsk sąskaitos numerį, man telefone nerodo“, „man telefone nerodo sąskaitos, tik per kompą galiu pamatyti“, „pervedžiau kronas“, „Eurų kortelė yra norgėj“, iš šio susirašinėjimo turinio darytina išvada, jog D. K. patvirtino, jog jos banko sąskaitoje esantys 20000 Eur visgi buvo M. P., o ne D. K. Be to, tokią teismo išvadą taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, jog D. K., išvykdama iš Norvegijos, prisijungimo prie banko sąskaitos, kurioje buvo gana didelė pinigų suma, duomenis paliko Norvegijoje, bendroje savo ir M. P. gyvenamojoje vietoje. Aukštesnysis teismas pažymėjo, jog D. K. ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 23 d. buvo žinoma aplinkybė, jog M. P. yra nusipirkęs butą, tokia išvada darytina iš tarp M. P. bei D. K. vykusio susirašinėjimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1. 136-138), iš kurio akivaizdu, jog D. K. buvo žinoma ir ji piktinosi, kad M. P. butą išsirinko jai buto pirkimo procese nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. teigia, jog jai buvo žinoma aplinkybė, kad M. P. neva neturi pinigų, ir į tai, kad ji žinojo apie M. P. buto įsigijimą, į tai, kad jos prisijungimo prie airiškos banko sąskaitos duomenys buvo laisvai prieinami jų abiejų gyvenamojoje vietoje, kyla pagrįsta abejonė, ar D. K. nežinojo apie 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 17 d. atliktus pavedimus iš jos sąskaitos į V. K. sąskaitą. Be to, neįtikėtina ir tai, jog D. K., žinodama nurodytas aplinkybes, netikrino savo banko sąskaitos, iš kurios, kaip minėta, dar 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 17 d buvo atlikti 19920,91 Eur sumos pervedimai. Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esančio M. P. 2019 m. kovo 5 d. elektroninio laiško (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 83-84) nustatyta, jog M. P. nurodė, jog iš D. K. sąskaitų tiek 20000 Eur į V. K. sąskaitą, tiek 265000 Norvegijos kronų į M. P. sąskaitą buvo pervesti su D. K. žinia, ji priekaištų neturėjo. Viskas buvo gerai, kol D. K. nenusprendė nuo M. P. gyventi atskirai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tarp M. P. bei D. K. vykusių susirašinėjimų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1. 114-118, 136-138) turinį, konstatavo, jog skundžiamuose nutarimuose padaryta išvada, jog abejotina, ar D. K. banko sąskaitoje esantys beveik 20000 Eur priklauso jai, yra teisinga. Apibendrinęs visas išdėstytas faktines aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatavo, jog pinigai iš D. K. banko sąskaitos į V. K. banko sąskaitą buvo pervesti D. K. žinant.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė pagrįstai gavo pinigines lėšas iš sūnaus, M. P. jai per keletą kartų vedė pinigus į sąskaitą, kurie buvo skirti buto pirkimui. Byloje pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas AB banke Swedbank patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. iš M. P. gauta 30400 Eur suma (1000 Eur + 10000 Eur + 10000 Eur + 7000 Eur + 400 Eur + 2000 Eur), o iš D. S. sąskaitos gauta 19920 Eur (2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 17 d.). Iš karto po nurodytų sumų gavimo 2018 m. lapkričio 29 d. M. P. Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biure pasirašė 41500 Eur sumos dovanojimo mamai sutartį, kurie skirti buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui. Taip pat paaiškinimais atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog M. P. yra davęs mamai įgaliojimą tvarkyti visus jo reikalus Lietuvoje, mokėti mokesčius, rūpintis turtu, papildomi pinigai buvo reikalingi ir buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu notarų biure, už tarpininkavimą. Šalių teiginius patvirtina byloje pateiktas 2017 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro patvirtintas M. P. įgaliojimas V. K., 2018 m. lapkričio 19 d. preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas vertindamas šalių, liudytojų ir rašytinių byloje esančių įrodymų visetą konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens pasirinktos įrodinėjimo priemonės labiau pagrindžia trečiojo asmens dėstomas aplinkybes, jog trečiasis asmuo ieškovės sutikimu laikė 20000 Eur ieškovės airiškoje banko sąskaitoje, šie pinigai priklausė trečiajam asmeniui ir tuo remiantis trečiasis asmuo turėjo teisę bet kada šiuos pinigus persivesti iš ieškovės sąskaitos sau ar kitiems asmenims, o ne ieškovės dėstomas aplinkybes, kad visi ieškovės airiškoje banko sąskaitoje buvę pinigai buvo ieškovės santaupos. Byloje pateiktas airiškos kortelės sąskaitos išrašas nenurodo asmens įnešusio 20000 Eur į sąskaitą, aiškus sąskaitos papildymo faktas ir būdas: per konsultantą ir per bankomatą. Ieškovė teigia, kad ji asmeniškai įnešė pinigus, trečiasis asmuo teigia, kad pinigus įnešė kartu su ieškove, būdami kartu banke, o kitą dieną prie bankomato. Atsakovė ir trečiasis asmuo teikdami paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo institucijoje, tiek teisme buvo nuoseklūs aiškindami aplinkybes, jog M. P. gavo 50000 Eur išmoką, ją išgrynino ir 20000 Eur padėjo į ieškovės airišką sąskaitą, 18000 Eur perdavė ieškovės pusseserės sugyventiniui A. P., kad šis pervestų į ieškovės norvegišką sąskaitą, o likusius pinigus laikė grynaisiais. Tokį pinigų paskirstymą M. P. aiškino nuosekliai, atsižvelgdamas į tai, jog vyko skyrybos su žmona, nenorėjo, kad žmona turėtų priėjimą prie gautų draudimo pinigų, ieškove M. P. pasitikėjo, gyveno kartu kaip šeima, ieškovė laukėsi, ieškovės iniciatyva šeima nusprendė iš Airijos persikelti į Norvegiją, kur ieškovė turėjo daugiau ryšių, darbo galimybių, geresnes socialines garantijas, todėl M. P. nusprendė dalį pinigų laikyti ieškovės norvegiškoje banko sąskaitoje, nes žinojo, kad Norvegijoje reikės pinigų įsikūrimui, dalį pinigų laikė airiškoje ieškovės sąskaitoje, kurių neleido ir dalį pasiliko grynaisiais, kad turėtų kartu vykstant į Norvegiją gyvenimo pradžiai. M. P. teigė, jog ieškovę išlaikė, mokėjo tiek už kelis mėnesius nuomos namo Airijoje, kur gyveno kartu su ieškove, jos pussesere ir A. P., mokėjo už būstą Norvegijoje, pirko daiktus būtinus įsikūrimui, kartu pirko automobilį, pervesdavo pinigų ieškovei, kuri sakė, jog neturi pinigų ir dėl to dar gyvenant Airijoje kreipėsi į socialines tarnybas dėl išmokų gavimo. M. P. be 50000 Eur gavimo pagrindė ir kitas gaunamas pajamas tiek paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais, tokiais kaip darbinės pajamos Airijoje 2015, 2016 metais, nedarbo draudimo išmokos, pajamos už darbo būsto nuomą, darbo sutartys Norvegijoje, kuriais remiantis, teismui nekyla abejonių dėl M. P. turėtų ir disponuotų piniginių sumų laikotarpiu 2016 - 2018 metais, paneigiant ieškovės argumentus, jog trečiasis asmuo negalėjo turėti tokių sumų, kokias pervedinėjo mamai į sąskaitą. Pažymėtina, kad trečiojo asmens pateikti sąskaitų išrašai, piniginių operacijų eiliškumas atitinka trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimais dėstomas aplinkybes.

Priešingai, ieškovė įrodinėjo, jog su M. P. nesiejo artimi šeimos santykiai, ieškovei nesuprantama, kodėl M. P. pasitikėjo A. P. ir jam perdavė 18000 Eur, nurodė, jog tiek Airijoje, tiek Norvegijoje ieškovė ir M. P. mokėdavo savo išlaidas, mokesčius kiekvienas atskirai, bendro ūkio nevedė, leidimo savo sąskaitomis ir kortelėmis naudotis nedavė. Teismas vertina, jog pačios ieškovės paaiškinimai dėl kilusio ginčo buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė aiškindama turėtų sąskaitoje pinigų pagrįstumą, teigė, kad tai jos pinigai, sutaupyti Norvegijoje, gauti iš automobilio pardavimo, o taip pat iš paveldėjimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams neteikiant duomenų ir paaiškinimų apie grynųjų pinigų sumas, perduodamas per E. J. pusseserei M. V. į Airiją. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė pirmą kartą nurodė paaiškinimus apie taupytus pinigus namo pirkimui Airijoje, įrodymus grindė liudytojų parodymais. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į kitus įrodymus, papildančius arba paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovės gautos pajamos už paveldėtą nekilnojamąjį turtą buvo pervestos vėliau nei įnešti pinigai į airišką banko sąskaitą, lėšos už automobilio pardavimą gautos 2015 metais dar gyvenant santuokoje su L. S., negrindžiant šių pajamų išsaugojimo iki pat 2017 m. vasaros kitais įrodymais, 2017 m pateikti informaciniai dokumentai D. S. kaip darbo ieškančiam asmeniui dėl pašalpos paraiškos dokumentų pildymo patvirtina, jog ieškovė gyvendama Airijoje 2017 m. Airijos institucijoms teikė paraišką dėl pašalpos, pati ieškovė teikdama paaiškinimus patvirtino, jog M. P. gyvenant Airijoje jai teikė pagalbą dėl užsiregistravimo socialinėje tarnyboje ir paraiškos dėl pašalpos gavimo pildymo, kreipiantis į banką dėl airiškos kortelės atidarymo ir elektroninės bankininkystės susikūrimo, už ką ieškovė norėjo atsiskaityti su M. P. pervesdama didesnę sumą pinigų nei, kad buvo gavusi iš A. P. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė pripažino M. P. 18000 Eur sumos saugojimą savo Norvegiškoje sąskaitoje, M. P. pareikalavus 2018 m. rugsėjo 27 d. grąžino 265000 NOK, kas pagal oficialius euro ir užsienio valiutų kursų duomenis 2018 m. rugsėjo 27 d. 265000 NOK lygu 27890,33 Eur (265000 / 9,5015). Nors vienu metu ieškovė teigė, kad bendro ūkio su M. P. nevedė, teikdama paaiškinimą dėl didesnės sumos trečiajam asmeniui pervedimo nurodė, jog norėjo pilnai atsiskaityti ir nelikti nė kiek skolinga, todėl atsilygino ne tik už pagalbą Airijoje, bet ir kompensavo už bendrus daiktus, kurą, išlaidas, kurios susidarė kartu bendrai nuomojant ir apstatant baldais/ įranga būstą Norvegijoje. Šie paaiškinimai patvirtina trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, jog ieškovė ir M. P. gyveno kaip šeima, ieškovė leido M. P. naudotis savo sąskaitomis, leisdama laikyti santaupas, bei patvirtino, jog M. P. leisdavo savo asmenines lėšas bendriems šeimos poreikiams, dėl ko ieškovei kilo noras grąžinti trečiajam asmeniui ne 18000 Eur, o virš 27000 Eur. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu tirtas ieškovės ir M. P. susirašinėjimas pagrindžia M. P. dėstomas aplinkybes, kad ieškovė tiek norvegiškoje, tiek airiškoje banko sąskaitose saugojo M. P. santaupas. Ieškovės paaiškinimai, kad žinutėmis pasakydama: „yra su E. gražintais 530000 nok ir 20000 Eur airiškoj“, „tuoj pabandysiu iš norvegiškos pervesti“, „atsiųsk sąskaitos numerį, man telefone nerodo“, „man telefone nerodo sąskaitos, tik per kompą galiu pamatyti“, „pervedžiau kronas“, „Eurų kortelė yra norgėj“, tik pasako M. P. kiek kurioje sąskaitoje turi pinigų, o ne pripažįsta M. P. pinigų saugojimą ir įsipareigojimą grąžinti, laikytini deklaratyviais. Visas susirašinėjimas, leidimas laikyti santaupas savo sąskaitose dėl sugyventinio skyrybų proceso, sugyventinių išvykimas kartu gyventi į Norvegiją, kūdikio gimimas patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens šeimos santykius, pasitikėjimą vienas kitu bei paneigia ieškovės paaiškinimų metu nurodomas aplinkybes, jog ieškovė nevedė bendro ūkio su M. P., bei kad nesupranta, kodėl vyko pinigų pervedinėjimas iš M. P. į ieškovės sąskaitą per trečiuosius asmenis. Nustatytas aplinkybes papildomai patvirtina atsakovės ir liudininkės J. S. paaiškinimai, kurios patvirtino, kad kol ieškovė draugavo su M. P., jie grįždavo kartu į Lietuvą, nors tai buvo tik keli reti pasimatymai, tačiau sugyventiniai atvykdavo sveikinti tiek atsakovės, tiek liudytojos švenčių progomis, kartu šventė dukrelės krikštynas, ieškovė tiek su atsakove, tiek su liudytoja, kuri yra M. P. teta, elgdavosi maloniai, gražiai bendravo, išgirdusi atsakovę ir liudytoją kalbant apie pinigus net keletą kartų tvirtindavo, kad ieškovei M. P. pinigų nereikia, pati ieškovė atsakovei tvirtino, jog davė kortelės prisijungimo duomenis ir M. P. gali nusiimti savo pinigus kada tik nori. Visų šių aplinkybių visuma teismui leidžia susidaryti nuomonę, jog ieškovės airiškoje sąskaitoje buvo laikoma M. P. 20000 Eur suma. Tuo pačiu pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti baudžiamosios teisės normomis reglamentuojami teisiniai santykiai, nepatvirtinti jokie M. P. neteisėti veiksmai, todėl ieškovės teiginiai, jog iš jos sąskaitos neteisėtais veiksmais atlikti pavedimai, laikytini nepagrįstais.

Byloje pateikti ir teismo įvertinti įrodymai pagrindžia atsakovės praturtėjimo pagrindą. Tarp šalių nesant ginčo, jog 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 17 d. atsakovės sąskaitą papildžiusios lėšos pervestos M. P. iniciatyva, M. P. Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biure pareiškus ir notarei patvirtinus, jog dovanojama V. K. 41500 Eur pinigų suma priklauso jam asmeninės nuosavybės teise (įskaitant ir 19920 Eur pervestus iš ieškovės sąskaitos), atsakovei tiek ikiteisminio tyrimo, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu tvirtinant, jog sūnus M. P. jai pervedė savo asmeninius pinigus, kuriuos laikė tiek savo, tiek ieškovės sąskaitose, už dovanotą sumą atsakovei įsigijus nekilnojamąjį turtą, teismas konstatuoja, jog atsakovė praturtėjo pinigų dovanojimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, jog 2018 m. lapkričio 29 d. pinigų dovanojimo sutartis ar buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis būtų nuginčytos, pripažintos negaliojančiomis.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė praturtėjo dėl sūnaus M. P. veiksmų, teismas konstatuoja, kad nenustatytos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, jog atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų bei, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita.

Įvertinus byloje pateiktus šalių įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagos surinktus duomenis, teismo vertinimu atsakovė ir trečiasis asmuo įrodė, jog M. P. turėjo teisę pervesti pinigines lėšas iš ieškovės sąskaitos į mamos V. K. sąskaitą, atsakovė praturtėjo dėl trečiojo asmens M. P. sudarytos pinigų dovanojimo sutarties, o ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kitų procesinių klausimų.

2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones - atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovei V. K., priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo kitiems asmenims, taip pat uždraudžiant atsakovei įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybės teisę į jį.

Ieškovės ieškinį atmetus, ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, t. y. lieka galioti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį išlaidos valstybei atlyginamos gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus duomenimis (2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)-19-T-2360-20215 atsakovei V. K. teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba, 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-39-358 trečiajam asmeniui M. P. teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba) nustatyta, kad valstybė patyrė 432,50 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos atsakovei suteikimo (pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-4006) ir 524,80 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos trečiajam asmeniui suteikimo (pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-4007). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos - viso 957,30 Eur – valstybei priteistinos iš ieškovės.

Ieškovei 2019 m. spalio 15 d. teismo nutartimi 398,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys atmestas, 398,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. K., 398,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 0 centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. K., 957,30 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje „Luminor Bank“ banke, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimo dalį dėl arešto panaikinimo, išsiųsti vykdyti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.