Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Dariui Maleckui, kaltinamajam M. B., asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamojo laiduotoju D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą M. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kaltinamajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent (konkrečiau) – M. B. 2022-06-21, apie 16.02 val., kelio 4710 (Elektrėnai–Pastrėvys–Strėvininkai) 1.1 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam (kaltinamajam) nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (M. B.) iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-08-22, prokuroras kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2022-06-30, nurodytais motyvais bei argumentais. Nurodė, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nepadaryta, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Prokuroras siūlė konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę Audi A4, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro kaltinamajame akte, surašytame 2022-06-30, M. B. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo M. B. tėvo D. B. prašymo atleisti kaltinamąjį M. B. pagal D. B. laidavimą (ne) pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

9. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa, vykusi 2022-06-21, papildoma apklausa 2022-06-22), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

10. Nustatyta, jog be kaltinamojo M. B. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

10.1. liudytojo apklausos metu liudytojas Donatas Kasiulis parodė, kad dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pirmojo poskyrio specialistu Renatu Važgausku 2022-06-21, apie 16.02 val., kelyje nuo Pastrėvio link Elektrėnų, ties Venecijos 2-ąja gatve, pamatė žalios spalvos lengvąjį automobilį Audi, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio. Sustojus prie minėto automobilio pamatė, kad automobilio variklis veikia, o prie vairo sėdintis vyras stengiasi išvažiuoti iš griovio. Vairuotojui pradarius vairuotojo durelių lango stiklą iš automobilio pasijautė stiprus alkoholio kvapas. Nustatyta, kad automobilį vairavo M. B.. Asmuo išlipęs iš automobilio sunkiai pastovėjo ant kojų, jo (asmens) kalba buvo nerišli;

10.2. iš 2022-06-21 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam M. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. M. B. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmo tikrinimo metu 16.23 val., nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo metu 16.47 val., nustatytas 1,92 promilės neblaivumas.

11. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

13. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. B., 2022-06-21 apie 16.02 val., kelio 4710 (Elektrėnai-Pastrėvys-Strėvininkai) 1.1 km, neblaivus, kai nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, vairavo jam (M. B.) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Audi A4, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. M. B. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras sugrįžti iš darbo į namus, esančius Elektrėnuose, po to, kai su draugais (duomenys neskelbtini), pavartojo alkoholinių gėrimų). Nenustatyta, kad M. B. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. M. B. yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: M. B. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol nesuvaldęs automobilio nuslydo nuo kelio.

14. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. B. padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, jog 2022-06-21 apie 16.02 val., kelio 4710 (Elektrėnai–Pastrėvys–Strėvininkai) 1.1 km M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – vairavo motorinę transporto priemonę (Audi A4) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.

15. Pripažinus kaltinamąjį M. B. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

16. Teisme gauti tiek kaltinamojo M. B., tiek D. B. prašymai atleisti kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo D. B. laidavimą.

17. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

18. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis (kaltinamasis – teismo pastaba) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis (kaltinamasis – teismo pastaba) visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

19. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų M. B. baudžiamojoje byloje:

19.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo M. B. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą;

19.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam (kaltininkui) teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo (laiduotojo) charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis (laiduotojas) nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

19.2.1. asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. D. B. yra kaltinamojo M. B. tėvas, o kaltinamasis M. B. yra D. B. sūnus. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltinamojo tėvas;

19.2.2. asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju D. B. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai;

19.2.3. teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo M. B. laiduotoju, sprendžia, jog D. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų D. B. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, tėvą ir sūnų siejantys tvirti santykiai, bendravimas, tėvo autoritetas bei D. B. asmenybė vienareikšmiškai darys kaltinamajam M. B. teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino sūnaus padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl sūnaus padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent turimu moraliniu autoritetu, bendravimu;

19.3. nustatyta, kad kaltinamasis M. B. nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

19.4. nustatyta, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo (kaltinamojo – teismo pastaba) padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamojo M. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai susikrimtusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė logiškas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

19.5. nustatyta, jog turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta. Dėl šios priežasties detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali;

19.6. galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis (kaltininkas) visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Nors bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau matyti, kad administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (kaltinamasis baustas už automobilio palikimą stovėti ant šaligatvio, greičio viršijimą). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirbantis, nevedęs, gyvena kartu su tėvais. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, jog nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamojo motyvacija, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir į nusikaltimų darymą nelinkęs.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. B. laidavimą. Teismo vertinimu, D. B. asmenybės branda, taip pat kaltinamojo M. B. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tėvo D. B. laidavimą.

21. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nors ir neturi išlaikytinių (nepilnamečių), dirba pagal individualią veiklą, vertingo turto neturi, gyvena kartu su tėvais, ir nors laiduotojas taip pat dirba, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

22. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis ir laiduotojas sutinka ir neprieštarauja, jog laidavimo terminą paskirtų teismas, prokuroras siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Visgi, teismas atsižvelgęs į tolimesnius nuosprendžio motyvus, sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant laidavimo terminą artimą vidurkiui – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, tačiau pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, laidavimo terminas turi derėti su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas neprieštaravo būti laiduotoju ir tuo atveju, jeigu laidavimo terminą nustatytų teismas.

23. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokuroras siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonių, todėl teismas dėl aptarto prašymo (siūlymo) pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)taikymo

24. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 1 metus ir 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) konfiskuoti transporto priemonę Audi A4.

25. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

26. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos M. B. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad M. B. buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius M. B. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

27. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokuroro) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokuroras siūlo nustatyti BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodytą artimą vidurkiui terminą (vidurkis – 3 metai). Teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas.

28. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-06-21 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022-06-21 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

29. Prokuroras taip pat kaltinamajam M. B. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės Audi A4 konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos (nusikalstamos veikos – teismo pastaba) gautas bet kokio pavidalo turtas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą).

30. Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36–40 straipsniai – teismo pastaba) nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme (BK 67 straipsnio 2 dalis – teismo pastaba) nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (ne) taikyti baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, nutarties 20 punktas). Teismas, įgyvendindamas jam (teismui) suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo (turto) palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, nutarties 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pobūdį, jos (nusikalstamos veikos) sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumą; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį; konfiskuojamo turto reikšmę kaltininkui; padarytos arba potencialiai sukeltos turtinės žalos valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų (bausmių) griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu; įvertinamas tiek šios teisinės priemonės (turto konfiskavimo) proporcingumas, tiek ir suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020, nutarties 7–8 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos (aplinkybės) savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktą).

31. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju kaltinamajam M. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Audi A4 konfiskavimas yra pateisinama bei proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Sprendimas konfiskuoti transporto priemonę priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamojo neblaivumas – vidutinis, t. y. 1,89 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią neblaivumo ribą (daugiau kaip 1,51 prom.) 0,38 promilėmis. Tokia aplinkybė rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Antra, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus 2022-06-21 (antradienį), dienos metu (apie 16.02 val.), paprastai tokiu dienos metu būna pakankamai intensyvus eismo srautas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad galimai netinkamai pasirinko važiavimo greitį, neįvertino oro sąlygų, todėl nuslydo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Tai rodo, jog kaltinamojo vairavimas buvo pavojingas reiškinys. Trečia, teismas vertina ir tą aplinkybė, jog teismų praktikoje, net ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonė paprastai konfiskuojama net ir esant mažesniam neblaivumo laipsniui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-08-12 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-851/2021 (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas); Klaipėdos apygardos teismo 2021-05-27 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-557/2021 (nustatytas 1,92 promilės neblaivumas); Kauno apygardos teismo 2021-01-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-245/2021 (nustatytas 1,65 promilės neblaivumas); Panevėžio apygardos teismo 2020-06-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-581/2020 (nustatytas 1,60 promilės neblaivumas).

32. Teismas pastebi, jog bendroji taisyklė yra ta, kad transporto priemonė turi būti konfiskuojama natūra (BK 72 straipsnio 1, 3 dalys). Visgi, bendros taisyklės taikymas turi dvi išimtis:

32.1. pirmoji išimtis numatyta paties įstatymo leidėjo tame pačiame BK 72 straipsnyje, konkrečiau – 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai konfiskuotiną turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Gramatinė formuluotė „turtą konfiskuoti būtų netikslinga“ yra vertinamojo pobūdžio nuostata; pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui; nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 12–13 punktai). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime, nesant išskirtinių aplinkybių, nesudaro galimybės neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje. Teismo vertinimu, byloje nėra tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog transporto priemonės konfiskacija (arba transporto priemonės vertės išieškojimas) būtų netikslinga. Teismas atsižvelgia ir į teisiamojo posėdžio metu išsiaiškintas aplinkybes, jog kaltinamasis dirba, išlaikytinių (nepilnamečių) neturi, dėl transporto priemonės konfiskavimo prieštaravimų nereiškė;

32.2. antroji išimtis išplėtota teismų praktikoje bei teisės doktrinoje, kurioje teigiama, kad (privalomasis) turto konfiskavimas gali būti ir netaikomas apskritai, tačiau tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo nuostatas (būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga priemonė) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019, nutarties 12–23 punktai; Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 203). Proporcingumas vertinamas baudžiamojo įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti aspektu. Pasisakant dėl transporto priemonės vertės nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės Audi A4 kaina yra 800 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esant iš esmės panašioms aplinkybėms (sveikata, kitos asmeninio pobūdžio aplinkybės) transporto priemonės, esant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnyje, turi būti konfiskuotos (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Teismas sprendžia, jog transporto priemonės konfiskavimas aptariamu atveju proporcingas ir nepagrįstai nesuvaržo kaltinamojo padėties labiau, nei siekiama skiriama baudžiamojo poveikio priemonės idėja (prevencija (atgrasymui) ir kova naujų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio dalyje, darymui).

33. Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Minėta, kad vidutinė transporto priemonės vertė su PVM yra 800 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės, visgi laiduotojas D. B. pastebėjo, jog automobilio vertė realiai yra mažesnė, nes automobilis yra su trūkumais (apgadintas), tačiau teismui nusprendus konfiskuoti transporto priemonę, transporto priemonės vertė šiame kontekste didesnės vertinamosios reikšmės neturi, todėl plačiau neanalizuojama. Teismas papildomai paaiškina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama) su PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas).

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

34. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

35. Nustatyta, kad kaltinamajam M. B. paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-06-21 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-06-21 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

36. Nustatyta, kad kaltinamajam M. B. skirta ir kita procesinės prievartos priemonė – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) nutarimu skirtas laikinas (nuo 2022-06-22 iki 2022-10-22) nuosavybės teisės (transporto priemonės AUDI A4 AVANT) apribojimas.

37. BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, jog nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog priimant procesinį sprendimą (nuosprendį), kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas spręsti dėl procesinės prievartos priemonių likimo (galiojimo). Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Pasisakant dėl kaltinamajam skirtų kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo):

37.1. teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui;

37.2. nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ atlikti veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose (tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės grandies teismų praktikoje, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-576/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-898/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020-11-19 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-576/2020);

37.3. kita procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Kauno apygardos teismo 2021-06-21 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-279-348/2021, nutarties 7 punktą).

38. Daugiau kardomųjų priemonių netaikyta, o teismas nenustatė poreikio svarstyti papildomų procesinės prievartos poveikių taikymo.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį

39. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), numatytų BPK 307 straipsnio 5–6 dalyse, kuriuos reikėtų spręsti šiuo procesiniu sprendimu, neliko.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje M. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nepripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam (kaltinamajam) neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis). Atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tai leidžia padaryti konkretaus taikomo BK straipsnio tekstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-27 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, apžvalga (BPK 302–305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 692–745, 13–13.1 papunkčiai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant M. B. laiduotojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl M. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022-06-21.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1–3 dalims, 72 straipsnio 2–3 dalimis, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti M. B., nuosavybės teise priklausančią 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) su PVM vertės transporto priemonę AUDI A4 AVANT, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) o unikalus (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-06-21 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-06-21 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) nutarimu taikytą kitą procesinės prievartos priemonę – laikiną nuo 2022-06-22 iki 2022-10-22 nuosavybės teisės į transporto priemonę AUDI A4 AVANT, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) o unikalus (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991, atlikti veiksmams, numatytiems teisės aktuose.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. B., kad laidavimo metu jam (M. B.) padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam (asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį (asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės) nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo (asmens, padariusio nusikalstamą veiką) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.