Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-138-557/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-27
Bylos Nr.: 1A-138-557/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02279-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas

Kategorijos

1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-557/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02279-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.8; 2.4.6.4.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuOSPRENDisLietuvos respublikos vardu2021 m. gegužės 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui J. N. ir gynėjui Maurui Urbonavičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. N. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. J. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – paskyrimo dienos (2021-01-22).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino, jog įrodyta, kad J. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, – vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. jis 2021-01-21 apie 18.22 val. kelyje Klaipėda–Plikiai–Jokūbavas, Klaipėdos r., vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,92 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti ir J. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

2.2. Teismas visiškai pagrįstai, pritaikęs BK 40 straipsnį, dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą. Taip pat pagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, todėl ši nuosprendžio dalis neskundžiama. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai netaikė J. N. baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. N. vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį jam ir jo žmonai. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiuo atveju J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas, teismui tikintis, kad ir be bausmės paskyrimo jis daugiau nenusikals, todėl ir jo bei jo šeimos materialinę padėtį bloginančios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra būtinas. Įvertinus visa tai ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, automobilio konfiskavimas šiuo atveju netaikomas, tikintis, kad J. N. tai įvertins kaip valstybės pasitikėjimą, jog jis daugiau nepanaudos šios transporto priemonės nusikalstamoms veikoms ar šiurkštiems administraciniams nusižengimams daryti.

2.3. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. N. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio nuostatas, įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o bylos duomenys patvirtina konfiskuotino turto aptariamo teisinio režimo faktą. Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, J. N. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas, nepriklausomai nuo to, kad automobilis nusikaltimo padarymo metu buvo bendroji jungtinė šeimos nuosavybė.

2.4. Atkreiptinas dėmesys, kad kriminalizavus tokią veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo.

Šalies argumentai

2.5. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką ir nepagrįstai nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad L. ir J. N. savo vardu turi registruotus tris automobilius, todėl vieno iš jų – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimas tikrai nesužlugdys jų šeimos finansiškai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas.

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, jog J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleido pagal laidavimą. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nusikaltimo kvalifikacijos ir teismo sprendimo atleisti J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesutinka tik su apylinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančios transporto priemonės „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju aktualus BK 72 straipsnio nuostatų taikymas, būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apylinkės teismas savo sprendimą nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – motyvavo tuo, kad šis automobilis, kurį vairuodamas J. N. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuotą nusikaltimą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso jam ir jo žmonai. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiuo atveju J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas, teismui tikintis, kad ir be bausmės paskyrimo jis daugiau nenusikals, todėl ir jo bei jo šeimos materialinę padėtį bloginančios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra būtinas. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatavo, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju netaikomas, tikintis, kad J. N. tai įvertins kaip valstybės pasitikėjimą, jog jis daugiau nepanaudos šios transporto priemonės nusikalstamoms veikoms ar šiurkštiems administraciniams nusižengimams daryti.

7. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019).

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto, ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

10. Taigi teismo diskrecija dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, rodo didelį vairuotojo neatsakingumą, todėl teismų praktikoje pabrėžiamas šios aplinkybės reikšmingumas sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-17-788/2019).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N. vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – 1,92 promilės (b. l. 4)), t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes J. N., kaip pats nurodė, įvykio dieną su draugu Klaipėdoje išgėręs butelį viskio nusprendė savo automobiliu grįžti į namus. Taigi J. N., vairuodamas neblaivus, sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. N. vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi J. N. vardu registruotas automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių J. ir L. N. bendroji jungtinė nuosavybė. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. N. sutuoktinė žinojo, kad jos vyras įvykio dieną susitikęs su draugu Klaipėdoje vartojo alkoholį ir po to, būdamas neblaivus, nusprendė savo automobiliu grįžti į namus, tačiau aplinkybė, jog konfiskuoto turto bendraturtė J. N. sutuoktinė L. N. nežinojo, kad šeimos automobilis vyro buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad J. N. automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir jo sutuoktinei, panaudojo uždraustai veikai daryti, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo šeimos turtą, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) BK 72 straipsnio prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021). Taigi tas faktas, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. N. ir jo sutuoktinei L. N., ir kad automobiliu naudojasi ne tik jis pats, bet ir jo žmona, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas.

14. Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaivus J. N. pasinaudojo jam ir jo sutuoktinei L. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, taip kartu pažeisdamas ir bendraturtės sutuoktinės teises, ir visuomenės interesą. Todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso J. ir L. N. ir kurį J. N. panaudojo nusikaltimui padaryti, konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra būtina, siekiant atimti ar apriboti kaltininkui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Juolab, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, L. ir J. N. savo vardu turi registruotus tris automobilius, todėl vieno iš jų – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimas tikrai nesužlugdys jų šeimos finansiškai, kaip samprotavo pirmosios instancijos teismas.

15. Nors J. N. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą atkreipiamas dėmesys, kad L. ir J. N. priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogta dar 1999 m. ir dėl to buvo kreiptasi su pareiškimu į policiją, tačiau ji iki šiol nėra išregistruota iš automobilių registro, o automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kurį prokuroras prašo konfiskuoti, yra reikalingas jam tiek nuvykti į darbą iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) rajone į Klaipėdos mieste esančias gamybines patalpas, tiek atlikti darbo funkcijas, tiek grįžti po darbo į namus, taip pat nuvežti senyvo amžiaus ir neįgalų uošvį pas gydytojus, tačiau, kaip minėta, N. šeima turi registruotus iš viso tris automobilius, taigi, nors vienas iš jų, kaip pažymi J. N., buvo pavogtas, šeima turi galimybę naudotis kitu šeimos automobiliu. Kita vertus, J. N. argumentai, jog automobilis jam reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, vykti į darbą ir iš darbo, vežti uošvį pas gydytojus nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes J. N. metams laiko yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

16. Kaip jau minėta, turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, kitaip tariant, išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, iš esmės yra apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teismų praktikoje imperatyvių turto konfiskavimo nuostatų taikymas derinamas su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-39-495/2020, 2K-80-222/2020 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis) pabrėžiama, kad turto konfiskavimas turėtų būti pagrįstas proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018-06-28 Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2019-10-22 sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, par. 24; 2011-05-31 sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57 ir kt.). Vertindamas taikyto turto konfiskavimo proporcingumą, EŽTT atsižvelgia į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nusikalstamą veiką padariusio asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-39-495/2020).

17. Pasisakydama dėl turto konfiskavimo, kaip poveikio priemonės, taikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. N. teisėjų kolegija, be kitų anksčiau paminėtų argumentų, kartu atkreipia dėmesį į itin neatsakingą pastarojo elgesį, kai jis, kaip pats nurodė, išgėręs su draugu butelį viskio Klaipėdoje, nusprendė automobiliu važiuoti į namus, esančius (duomenys neskelbtini) rajone. Remiantis liudytojo D. U. parodymais nustatyta, kad 2021-01-21 apie 18.10 val., važiuodamas pirma eismo juosta Klaipėdos m., Vilniaus pl., nuo prekybos centro „Banginis“ esančio žiedo link Jakų k., Klaipėdos r., žiedo, pastebėjo, kad antra eismo juosta važiuojantis automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, važiavo pavojingai – aplenkęs jo vairuojamą automobilį, užvažiavo ant šalikelės, po to važiavo vinguriuodamas po kelią. Įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, apie tai pranešė į bendrąjį pagalbos centrą (b. l. 38–41). Taigi, kaip matyti iš liudytojo D. U. parodymų, automobilio „Hyundai“ vairuotojas vairavo itin pavojingai ir tik šio liudytojo pastangomis buvo užkirstas kelias tolesniam itin pavojingam vairavimui ir galimoms skaudžioms ar net nepataisomos pasekmėms. Sprendžiant iš J. N. nustatyto neblaivumo laipsnio ir jo išorinės išraiškos akivaizdu, kad alkoholio vartojimas buvo pakankamai gausus, tai patvirtina ir paties J. N. parodymai apie jo su draugu išgertą visą butelį stipraus alkoholinio gėrimo (viskio). Šios aplinkybės, priešingai apylinkės teismo išvadai, neduoda pakankamo pagrindo tikėtis, kad automobilio palikimas J. N. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nekonfiskavo nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas J. N. panaudojo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai daryti. Todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio – taikymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, J. N. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Edita LapinskienėEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas