Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-518-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-16Kauno apygardos teismas
  2. T-1900-548/2020Nutartis · 2020-11-16Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-23Kauno apygardos teismas
  4. T-463-753/2021Nutartis · 2021-04-14Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-20Kauno apygardos teismas
  6. T-1508-753/2021Nutartis · 2021-09-13Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2021-10-14Kauno apygardos teismas
  8. T-173-548/2022Nutartis · 2022-02-18Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-21Kauno apygardos teismas
  10. TS-133-753/2022Nutartis · 2022-09-05Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-10Kauno apygardos teismas
  12. T-11-753/2023Nutartis · 2023-01-11Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
1S-518-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00391-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Aušra Vingilė, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
D. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-518-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00391-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. birželio 10 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu nutarė nuteistajam D. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Komisija nurodė, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, nustatytos tvarkos nepažeidinėja, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad D. L., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad D. L. minimizuoja savo nusikalstamą elgesį, turi priteistų teismo ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų finansinei žalai atlyginti, dėl kurių pateikti vykdomieji raštai, jis turi išmokėti 16 829,97 Eur, išmokėta tik nedidelė nurodytos sumos dalis. Nuteistasis ilgą laiko tarpą nerodė iniciatyvos įsidarbinti, gauti pajamų ir atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, iš kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Šių aplinkybių kontekste teismas įvertino ir D. L. neatliktos bausmės dalį, kuri pakankamai didelė - 3 metai 1 mėnuo 17 dienų, kas neleido teismui daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis D. L. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis dar negali būti paleistas lygtinai, ir teigia, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju jo asmeninėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus galima spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

4.2. Nuteistojo skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytų nusikaltimų pobūdžiui, bet visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, apsiribojant tik faktu, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už itin sunkių nusikaltimų padarymą. Teismo išvados, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama, o pats nuteistasis gali būti linkęs nusikalsti, yra grindžiamos tik prielaidomis, pagrįstomis padarytų nusikaltimų pobūdžiu. Teismas nenurodė, ką D. L. turėtų padaryti, kiek laiko tai turėtų trukti, kad jis jau galėtų būti paleistas lygtinai, todėl, nuteistojo nuomone, išvados grįstos tik subjektyvia nuomone, tačiau nenurodyta nei teisės aktų, nei teismų praktikos, kuri įpareigotų teismą, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinti tik nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį. Todėl, nuteistojo nuomone, tokie motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs ir negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti (pvz.: 2018-11-09 Kauno apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-845-593/2018; 2018-11-07 Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-202-337/2018).

4.3. D. L. skunde nurodo, kad jis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygas bei yra atlikęs šioje nuostatoje nustatytą bausmės dalį, kurios atlikimas sudaro teisines sąlygas svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Jis neturi galiojančių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl galima visiškai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra įgyvendinti, ir yra ne tik formaliai įvykdytos BVK įtvirtintos sąlygos dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau ir realiai pasiekti bausmės tikslai. Teismas nutartyje nurodo, jog lygtinio paleidimo taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės (nuteistieji privalo atlikti jiems paskirą visą laisvės atėmimo bausmę), tačiau, nuteistojo įsitikinimu, tokiais teiginiais ir požiūriu iš esmės siekia paneigti tą motyvacinę sistemą, kuri yra įtvirtinta BVK, suteikiant teisę nuteistiesiems būti paleistiems lygtinai. BVK yra įtvirtintos aiškios taisyklės, kurių teismas privalėjo laikytis, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

4.4. Nuteistojo nuomone, teismas privalėjo vertinti ne tai, koks buvo jo elgesys visos bausmės atlikimo metu, bet kaip pasikeitė nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo kelis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau, priešingai nei teigiama nutartyje, teismas privalėjo vertinti, kad jo elgesys kito tendencingai teigiama linkme, nes paskutinį kartą jis buvo baustas prieš daugiau nei 6 metus, kas akivaizdžiai patvirtina daromą jo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, bei patvirtina tai, jog elgesys yra orientuotis į priimtų taisyklių laikymąsi (pvz.: 2015-12-28 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-2266- 498/2015; 2017-02-20 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-139-319/2017; 2018-11-09 Kauno apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-845-593/2018; 2018-11-07 Panevėžio apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. 1S-202-337/2018). Iš asmens bylos duomenų matyti, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo, ir šiuo metu yra žema (29 balai pagal OASys metodiką). Nuteistasis skunde pažymi, kad didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių jis, net ir nepriekaištingai elgdamasis, iš esmės sumažinti negalės dėl buvusio teistumo, be to, riziką nusikalsti didinančių veiksnių jo atžvilgiu nenustatyta, ir tai parodo, jog teismas, teigdamas, kad šią riziką jis dar gali mažinti, visiškai neatsižvelgė į konkrečios bylos duomenis, o rėmėsi „standartiniais teiginiais“, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, kas patvirtina, jog teismas nevisapusiškai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės, priešingai nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti sprendžiamas klausimas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką žema – 29 balai, tačiau, kaip buvo paminėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiame kontekste negalima sutikti su skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad šią riziką jis dar gali mažinti, visiškai neatsižvelgė į konkrečios bylos duomenis, kadangi didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių jis iš esmės sumažinti negalės dėl buvusio teistumo. Socialinio tyrimo išvados septintajame punkte nurodyta, kad iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato nustatytų 29 balų, 26 sudaro statiniai kriminogeniniai veiksmai, t. y. likusi, kad ir nedidelė jų dalis, 3 balai, yra kintamieji. Socialinėje išvadoje nepažymėta, jog jie, priklausomai nuo nuteistojo elgesio, negali kisti – mažėti ar didėti. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu apie nuteistajam nenustatytus riziką nusikalsti didinančius veiksnius, nes tame pačiame septintajame Socialinio tyrimo išvados punkte nurodyta, kad D. L. nustatyti du kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės aktų pažeidimus bei gyvenimo stilius ir draugai.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami D. L. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, juolab, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. Pastebėtina, kad ir pats nuteistasis, skunde dėstydamas argumentus, nebuvo nuoseklus – dėl jo padarytų vidaus tvarkos pažeidimų ir už juos skirtų nuobaudų jis nurodė, kad teismas negalėjo vertinti jo elgesio viso bausmės atlikimo metu, o turėjo vertinti tik lygtinio paleidimo svarstymo metu esamus duomenis, kuomet galiojančių nuobaudų jau neturėjo, tačiau nurodydamas apie jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo eigą, jis jau akcentavo, kad teismas turėjo atsižvelgti į jo elgesį viso laisvės atėmimo atlikimo laikotarpiu ir vertinti pažangą. Per visą bausmės atlikimo laiką D. L. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 kartus, už ką baustas drausminėmis nuobaudomis. Po vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo padarymo nuteistasis pasižymėjo geru elgesiu ir buvo skatintas, tačiau po to ir vėl pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, buvo skiriamos nuobaudos. Pastebėtina, kad pažeidimai buvo daromi ne bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, ir išsidėstę net ketverių metų laikotarpiu. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei atskleidžia jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi bei rodo, kad nuteistojo pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystoma teigiama linkme. Taigi, šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

12. Apylinkės teismas kaip pagrįstą abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis D. L. linkęs minimizuoti savo kaltę, pateisinti savo nusikaltimus, lygindamas juos su kitų asmenų įvykdytais nusikaltimais, jis nurodo, jog jam įtaką darė netinkami draugai, netinkamai tuo metu išsikelti gyvenimo prioritetai. Ta aplinkybė, kad nuteistasis nurodo, jog stengiasi viską pamiršti bei neanalizuoja praeities nusikalstamų įvykių, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido teigti, jog nuteistasis jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio vis dar nedaro, o jo itin atsainus požiūris, buvęs nusikalstamų veikų padarymo metu, iš esmės nepakito. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis suvokia problemines sritis, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir kaip supranta pats prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos išieškojimo D. L. turi išmokėti 16 829,97 Eur, išmokėta tik nedidelė nurodytos sumos dalis, nors nuteistasis dirba ir gauna pajamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011 metų, tačiau ilgą laiko tarpą įsidarbinti ir gauti pajamų, kad tuo pačiu galėtų ir po truputį atlyginti priteistą civilinį ieškinį, nesiekė. Pataisos įstaigoje jam buvo suteikta darbo vieta, tačiau darbo jis atsisakė ir įsidarbino tik po to, kai jo atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (o viena iš tokių priemonių buvo būtent įsidarbinti pataisos namuose). Šios aplinkybės taip pat Komisijos teikimą nagrinėjančiam teismui pagrįstai leido daryti išvadą apie nepakankamą nuteistojo pareigos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą suvokimą.

13. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas D. L. nėra pirmasis. Šiuo metu bausmę jis atlieka už keleto nusikaltimų, tarp kurių ir labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą. Nuteistasis anksčiau teistas už vagystę ir smurtinius nusikaltimus, už ką buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kurių pobūdis sunkėjo. Akivaizdu, jog šios aplinkybės charakterizuoja nuteistojo asmenybę, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas bei rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pastebėtina, kad nusikaltimų pobūdį, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas vertino ne kaip išskirtinę lygtinio paleidimo taikymo svarstymo aplinkybę, o kitų nustatytų aplinkybių visumos kontekste. Pažymėtina ir tai, kad D. L. atlieka bausmę už kelis smurtinius nusikaltimus, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis būtų dalyvavęs kokiose nors programose, susijusiose su smurto prevencija.

14. Nuteistasis kritiškai vertina teismo argumentą dėl likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, teigdamas, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir nuteistasis šį formalų pagrindą atitinka. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir D. L. šį formalų pagrindą atitinka, jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje išsakyta nuomone, jos pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, kaip tai padarė ir apylinkės teismas, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, D. L. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Skundo argumentus nuteistasis grindžia kitose bylose priimtais teismų sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skunde minimose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos šiai nagrinėjamai bylai, todėl jomis teismui neprivalu vadovautis. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėNerijus MeilutisAušra Vingilė