Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausme, jam paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą D. L. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis D. L. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, abejonių tam tikrais teigiamais D. L. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, lengvosios grupės sąlygomis, 15 kartų skatintas, jam suteikta teisė dviem paroms laisvu nuo darbo metu parvykti į namus. 2019 m. nuteistajam taip pat buvo suteikta teisė atostogų metu vykti namo. Pažeidimų nepadarė, nuteistasis grįžta laiku. D. L. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, dengia turimus finansinius įsipareigojimus pagal priteistą civilinį ieškinį. Atlikdamas bausmę nuteistasis mokėsi bei įgijo ne vieną specialybę bei kvalifikaciją, taip pat lankė neformalaus ugdymo būrelius. Jis taip pat palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, problemų dėl gyvenamosios vietos D. L. išėjęs į laisvę taip pat neturi. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pakankama.

11. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis paskatintas 15 kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis 4 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir buvo nubaustas. Ir nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymint, kad D. L. padarytas pažeidimas, kaip antai apsvaigimas nuo alkoholio, kuomet nuteistajam buvo nustatytas 1,01 promilės neblaivumas, priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, ko pasėkoje jis 10 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nuteistasis atlikdamas bausmę taip pat yra atsisakęs dirbti mokamo darbo, nors akivaizdu, kad D. L. apie jam priteistą civilinį ieškinį žinojo, tačiau net ir praėjus 4 metams po bausmės atlikimo, buvo pasyvus ir galimybių kuo greičiau padengti turimą įsiskolinimą atsisakė, todėl teisėjų kolegija nuteistojo skunde pateiktus teiginius, susijusius su civilinio ieškinio dengimu paleidus jį lygtinai, laiko deklaratyviais. Pas D. L. bausmės atlikimo metu taip pat buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas ir tai teisėjų kolegijai byloja apie nuteistojo nesugebėjimą laikytis nustatytų elgesio taisyklių net ir būnant struktūrizuotoje aplinkoje. Ir toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinio jo elgesio visos bausmės atlikimo metu, kaip teigiama skunde. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą korekciją, tai, kad D. L., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir kad išėjęs į laisvę jis laikysis jam paskirtų įpareigojimų. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, net ir po gana didelės dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo vis dar konstatuojamas savo kaltės minimalizavimas. Pabrėžiant, kad nuteistasis šiuo metu geba tik iš dalies atpažinti jį nusikalsti paskatinusias priežastis, nurodydamas, jog stengiasi viską pamiršti bei neanalizuoja praeities nusikalstamų įvykių, t. y. suvokia problemines sritis, tačiau tarp to ką jis vertina kaip turimą problemą ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. O tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kad nuteistasis išėjęs į laisvę sugebės laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir vėl nenusikals.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena susijusi su labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymu bendrininkaujant. Tuo tarpu ankstesni nuteistojo teistumai buvo susiję su vagyste, fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu bei pasipriešinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. L. pirmą kratą buvo teisiamas sulaukęs 21 metų ir nors jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau nuteistasis jam parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, kas teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja pagrįstą išvadą, jog D. L. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad informacija apie D. L. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Nuteistasis skunde akcentuoja tik jo lygtinį paleidimą pagrindžiančias aplinkybes, ignoruodamas ir nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kurios atitinka byloje esančius faktinius duomenis, teigdamas, kad jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį siekė daryti akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau teisėjų kolegija atkreipia D. L. dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. D. L. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai ir 4 dienos, atsižvelgiant į tai, kad subendrintu nuosprendžiu D. L. skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo D. L. pažangos, o lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, kartu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus D. L. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju Komisijos nariai, taip pat nebuvo vieningi, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą nuteistajam, tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad D. L. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo D. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.