Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Laimos Šeputienės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo D. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 95-424 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L., nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 10 d., pabaiga – 2023 m. birželio 10 d.

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis D. L. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo D. L. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. L. yra atlikęs įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. L. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis laisvės atėmimo metu įgijo odinių gaminių taisytojo, elektros įrenginių remontininko, baldžiaus, avalynės gamintojo specialybes, lankė neformaliojo ugdymo būrelius, dirbo VĮ „Mūsų amatai“ pagalbiniu darbininku baldų gamybos ceche, perteistas bausmę tęsti į atvirąją koloniją įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, vėliau įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur planuoja tęsti darbą ir po bausmės atlikimo, palaiko socialinius ryšius su žmona, vaiku ir broliu, nuteistajam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus, pažeidimų nepadarė, per visą bausmės atlikimo laiką už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą skatintas 15 kartų, turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia savanoriškai ir šeimos pagalba. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką D. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

10. Nors iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog D. L. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo D. L. pakartotinio nusikalstamumo riziką: informacija apie teisės aktų pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus D. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis kalbėdamas apie praeityje įvykdytus nusikaltimus yra linkęs minimizuoti savo kaltę, nurodo, jog juos įtakojo netinkami draugai, netinkamai tuo metu išsikelti gyvenimo prioritetai. Nors nuteistasis ir nurodo, jog nėra susijęs su kriminalinio pasaulio atstovais bei nepriklauso nusikalstamai grupuotei, tačiau yra linkęs pateisinti savo nusikaltimus lygindamas jį su kitų asmenų įvykdytais nusikaltimais. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų.

11. Abejonių tinkamu D. L. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už alkoholio vartojimą. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau pažeidimai yra grubaus pobūdžio, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistasis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

12. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili. Nuteistasis turi skolų. Turto valdymo skyriaus duomenimis, pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų nuteistojo vardu 18904,37 eurų sumai, išmokėta 2801,38, pagal prašymą 36 Eur. Nors nuteistasis dirba ir iš atlyginimo moka įsiskolinimus, taip pat jam padeda ir artimieji, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors Komisijai yra pateikta pažyma dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis D. L. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (viena iš jų sukėlusi negrįžtamas pasekmes – nužudymas), anksčiau ne kartą teistas, jam taikytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

14. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo įvertintos kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog D. L. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją D. L. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.