- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-910-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00391-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- D. L.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. L. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. birželio 10 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Komisija nurodė, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis D. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. L. skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės.
4.1. Nuteistasis teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė ir padarė išvadas, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą ir tai turėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslą ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
4.2. Pasak apelianto, teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui, bet visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalti lygtinio paleidimo laikotarpiu ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, dėl kurių nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei, apsiribojant faktu, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už itin sunkių nusikaltimų padarymą. Anot skundą pateikusio nuteistojo, teismas lakoniškai konstatvo, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama, o pats nuteistasis gali būti linkęs nusikalsti. Tai, jog teismas apsiriboja tik aplinkybių, susijusių su padarytų nusikaltimų pobūdžių, vertinimu, pasak apelianto akivaizdžiai parodo, kaip formaliai teismas sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam.
4.3. D. L. skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygas bei yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą bausmės dalį, kurios atlikimas sudaro teisines sąlygas svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. D. L. neturi galiojančių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, todėl galia visiškai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai, įvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra įgyvendinti ir yra ne tik formaliai įvykdyto BVK įvirtintos sąlygos dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau ir realiai pasiekti bausmės tikslai.
4.4. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo vertinti ne tai, koks buvo nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, bet kaip pasikeitė nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, jog nuteistasis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo kelis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau paskutinį kartą baustas daugiau nei prieš 6 metus, kas akivaizdžiai patvirtina nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei patvirtina tai, jog nuteistojo elgesys yra orientuotas į priimtų taisyklių laikymąsi.
4.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamą nutartį priėmusiam teismui buvo pateikta Socialinio tyrimo išvada, kurioje yra aiškiai nurodyta nuteistojo daroma pažanga, jis apibūdinamas teigiamai, todėl nuteistajam visiškai neaišku, kuo remiantis skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo daryti išvadą, jog nuteistojo elgesio pažanga nėra pakankama. Be to, anot skundą pateikusio nuteistojo, aplinkybė, jog jis nekelia jokios grėsmės visuomenei ir jis yra pasiryžęs integruotis į visuomenę bei laikytis priimtų taisyklių ir moralės normų, patvirtina ir tai, jog nuteistajam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus. D. L. laikėsi ir laikosi tų taisyklių, kurių privalo laikytis trumpalaikių išvykų į namus metu, jo elgesys išvykų metu ne vieną kartą tikrintas, tačiau jokių pažeidimų nei buvo padaryta, nei nustatyta. Jam taip pat yra suteikta teisė išvykti į namus atostogų, todėl tai taip pat rodo pačios įstaigos teigiamą požiūrį į nuteistąjį, jo elgesio pokyčius bei keliamą grėsmę (riziką) visuomenei. Anot nuteistojo, teismas nevisapusiškai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis nepakeitė savo elgesio ir nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, galima konstatuoti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.6. Nuteistasis vykdo ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema bei daro pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Vertindamas teismo teiginius susijusius su statinių kriminogeninių veiksnių vertinimu bei vertinant pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, svarbu tai, kad didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis net ir nepriekaištingu elgesiu sumažinti negalės dėl buvusio teistumo.
4.7. Pažymima ir tai, kad būdamas paleistas lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis galėtų mokėti didesnę dalį vykdomų raštų, dengti ieškinį. Be to, jis yra perkeltas į atvirąją koloniją, kur atlieka bausmę, dirba laisvėje, iš darbovietės atsiliepimai tik teigiami, savaitgaliais nuteistasis išleidžiamas namo pas šeimą, buvo dešimčiai parų išleistas atostogų, nepadarė jokių nusižengimų. Pasak nuteistojo, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų nenusikals, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo D. L. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
7. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jo elgesį galima keisti teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama žemai ir ją sudaro 29 balai, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, pažanga ją mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš tiesų, kaip skunde nurodo nuteistasis, didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių jis iš esmės sumažinti negalės dėl buvusio teistumo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato nustatytų 29 balų, 26 balus sudaro statiniai kriminogeniniai veiksmai. Tačiau likusi, nors ir nedidelė dalis (3 balai), yra kintamieji. Todėl pritartina pirmosios instancijos išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo sumažinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminio vertinimo metu atlikto rizikos vertinimo rezultatas taip pat buvo priskiriamas prie žemos, t. y. 2015 m. gegužės 18 d. atlikto vertinimo metu nuteistajam buvo nustatytas 36 rizikos balai. Per gana trumpą laiko tarpą nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką sumažino iki 31 balo. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2015 m. gruodžio 17 d. nustatyto 31 balų rizikos rezultato iki 2020 m. spalio 12 d. priimto Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. per penkerių metų laikotarpį, šis rezultatas sumažėjo vos 2 balais.
10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. L. pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis mokėsi ir įgijo odinių gaminių taisytojo, elektros įrenginių remontininko, baldžiaus ir avalynės gamintojo bei taisytojo specialybes, lankė kompiuterio operatoriaus kursus, šiuo metu dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas 13 kartų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės jau pasiekti. Be kita ko, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visą laiką buvo nepriekaištingas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta pažyma „Dėl nuteistojo D. L. nuobaudų ir paskatinimų“, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis D. L. per visą bausmės atlikimo laiką 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką jis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dviem vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo atvejais nuteistasis padarė šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, už ką vienu atveju jis net buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas 10 (dešimčiai) parų. Itin kritiškai vertintina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamas veikas, kurias taip pat padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, o yra išsidėstę net ketverių metų laikotarpiu. Svarbu paminėti ir tai, kad tinkamas nuteistojo elgesys, vertinant jį paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, stebimas gana trumpą laiko tarpą. Paskutinį kartą jis baustas 2017 m. gegužės 16 d., ši nuobauda panaikinta 2017 m. rugsėjo 27 d. skiriant paskatinimą už gerą mokymąsi. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, kadangi jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Į šias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė ir žemesnės instancijos teismas.
11. Socialinio tyrimo išvadoje, kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojama aplinkybė nurodoma tai, kad nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje dirba ir dengia priteistą civilinį ieškinį, tačiau visiškai su tuo sutikti negalima. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. birželio 10 d. 2015 m. gegužės 19 d. jam buvo pasiūlytas mokamas darbas, tačiau jis jo atsisakė. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, jog dirbti nuteistasis pradėjo tik (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis į atvirąją koloniją jis buvo perkeltas po Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties paskelbimo, kuria buvo nutarta tenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą. Taigi akivaizdu, kad didžiąją bausmės atliko dalį nuteistasis nevykdė BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Itin svarbu ir tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos išieškojimo D. L. turi išmokėti 16 829,97 Eur, tačiau iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos turto valdymo skyriaus pažymos „Apie vykdomuosius dokumentus“ matyti, jog iki 2020 m. spalio 5 d. nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėjo vos 1543,87 Eur. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog būdamas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tačiau tuos teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai dėl jau aptartų aplinkybių, jog nuteistasis nesutiko dirbti ir taip minimizuoti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o dengti priteistą žalą padeda artimieji. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, jog nuteistasis kalbėdamas apie praeityje įvykdytus nusikaltimus yra linkęs minimizuoti savo kaltę, nurodo, jog juos įtakojo netinkamai draugai, netinkamai tuo metu išsikelti prioritetai. Šiuo metu geba iš dalies atpažinti jį nusikalsti paskatinusias priežastis, tačiau stengiasi viską pamiršti bei neanalizuoja praeities nusikalstamų veiksmų (suvokia problemines sritis, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip turimą problemą ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų). Šios aplinkybės rodo, jog asmuo vis dar adekvačiai nevertina savo nusikalstamo elgesio, jo pasekmių, kaltės dėl padarytos veikos nejaučia, vengia padarinių, o tai sudaro pagrindą abejoti nuteistojo akivaizdžia pažanga keičiant savo elgesį bei mąstymą ir neleidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis vėl nenusikals.
12. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad D. L. bausmę atlieka už keleto nusikaltimų, tarp kurių ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį – padarymą. Be to, šis teistumas D. L. nėra pirmas. Jis anksčiau teistas už vagystę ir smurtinius nusikaltimus, už ką buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kurių pobūdis sunkėjo. Pastebėtina, kad nusikaltimų pobūdį skundžiamą nutartį priėmęs teismas vertino ne kaip išskirtinę lygtinio paleidimo taikymo svarstymo aplinkybę, o kitų nustatytų aplinkybių visumos kontekste.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės nepaneigia ir tas faktas, kad nuteistajam yra suteikta teisė trumpalaikių išvykų grįžti į namus kartą per savaitę iki 2 parų. Naudodamasis šia teise nuteistasis nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad paleistas lygtinai jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojami asmenys.
14. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui. Žemesnės instancijos teismas nesureikšmino jo padarytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo ar kitų aplinkybių, kurios pagal šiuo metu galiojančias teisės normas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, o buvo įvertinta visuma nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kuri objektyviai neleido padaryti išvados, jog jis gali būti paleistas lygtinai, kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia daryti išvados, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymo institutą, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.