Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-336-807/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-21
Bylos Nr.: e2-336-807/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18695-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Jankienė
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: A. K.
Trečiasis asmuo: T. N., E. N., UAB „Mano būstas Baltija“

Civilinė byla Nr. e2-336-807/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18695-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui R. B.,atsakovei A. K.,trečiųjų asmenų T. N. ir E. N. atstovui advokatui J. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vykusiame mišriu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys - T. N., E. N., UAB „Mano būstas Baltija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. K. 12798 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) draudėjai A. K. išdavė būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudėjo turtas – Pastatai (gyvenamasis pastatas – butas), Namų turtas (esantis gyvenamajame pastate – bute), Civilinė atsakomybė, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-02-09 įvykio metu kilo gaisras (duomenys neskelbtini), kurio metu apdegė palėpė ((duomenys neskelbtini)) ir medinės stogo konstrukcijos, nuardyta skardinė stogo danga. Viršutiniame aukšte sutrūkinėjo vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdžiai, apsilydė elektros ir ryšio įrenginių kabeliai. Vandeniu sulietos kai kurios patalpos (duomenys neskelbtini). Gaisro židinys – palėpės patalpa virš (duomenys neskelbtini) (labiausiai tikėtina priežastis dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai). Šių aplinkybių dėstymą patvirtina (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Gaisro aplinkybės buvo tiriamos ir nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, kuriame 2020-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-934/2020 dėl įvykusio įvykio kaltininke pripažinta A. K.. Buvo nustatyta, kad 2018-02-09 kilusio gaisro židinys buvo palėpės patalpa virš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei A. K., kuri pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 punktą, nes palėpėje virš (duomenys neskelbtini) laikė jai priklausančius degius daiktus ((duomenys neskelbtini)), todėl buvo nubausta administracine tvarka. Teismas laikė, kad tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais (nesilaikymas priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų) ir yra gaisro kilimo priežastimi. Kadangi (duomenys neskelbtini) buvo kito asmens buvo įsigytas iš atsakovės jau su įrengta kieto kuro uždaro degimo krosnele, kuria atsakovė naudojosi. Kiti byloje buvę duomenys patvirtino, kad palėpė buvo rakinama ir patekti į ją kitiems asmenims nebuvo galimybės. Gaisrininkai, norėdami patekti į palėpę, turėjo išlaužti palėpės duris, nes jos buvo užrakintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kuomet palėpėje šalia dūmtraukio paliko jai priklausiusius degius daiktus ir turi atsakyti administracine tvarka pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį.

2. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad gaisras kilo patalpoje virš (duomenys neskelbtini). Teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad patalpoje, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš (duomenys neskelbtini), naudojosi išimtinai atsakovė. Nuo ilgalaikio šilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatūrą, užsidegė šalia dūmtraukio buvusios pakrautos degios medžiagos ((duomenys neskelbtini)) ir nuo jų medinės stogo konstrukcijos. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad pagal atsakovės nurodytą informaciją palėpėje buvo sandėliuojami (duomenys neskelbtini), kurie yra degios medžiagos, taip pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą, kuris draudžia džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 punkto reikalavimus, nes palėpėje laikė jai priklausančius degius daiktus ((duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, vien degių medžiagų laikymo palėpėje fakto pakanka konstatavimui, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog atsakovės veika kvalifikuota pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl šio įvykio žalą turtui patyrė kiti ieškovo draudėjai, todėl ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ 2018-02-09 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjams bendrai išmokėjo 17298 Eur draudimo išmoką (1807,53 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) būsto draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), LD Nr. (duomenys neskelbtini); 2398,11 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjai I. T. pagal (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), LD Nr. (duomenys neskelbtini); 1249 Eur draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjai A. B. pagal (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), LD Nr. (duomenys neskelbtini); 413 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui V. B. pagal (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), LD Nr. (duomenys neskelbtini); 10146,69 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui G. B. (5543,11 Eur už namų turtą, 4603,58 Eur už patalpas) pagal būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini); 857,67 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui A. V. pagal (duomenys neskelbtini) būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini); 426 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui R. Č. pagal (duomenys neskelbtini) būsto draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini); LD Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Ieškovas paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė taip pat yra ieškovo draudėja pagal (duomenys neskelbtini) būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra numatyta civilinės atsakomybės draudimo suma (4500,00 Eur), todėl regreso suma yra mažintina nuo visos žalos dydžio, t. y. 17298 Eur – 4500 Eur = 12798 Eur, ir ši 12798 Eur suma laikytina suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovas teigia, jog šiuo atveju dėl gaisro metu padarytos žalos yra atsakinga atsakovė A. K., kadangi kilusio gaisro židinys buvo palėpės patalpa virš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei A. K.. Atsakovė pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 punktą, nes palėpėje virš (duomenys neskelbtini) laikė jai priklausančius degius daiktus ((duomenys neskelbtini)). Tokie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais (nesilaikymas priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų). Kita vertus, atsakovei kylanti atsakomybė jau yra nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2020-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-442-934/2020, o jos kaltė pilnai įrodyta. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad gaisras kilo patalpoje virš (duomenys neskelbtini), o teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad patalpoje, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš (duomenys neskelbtini), naudojosi išimtinai atsakovė. Nuo ilgalaikio šilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatūrą, užsidegė šalia dūmtraukio buvusios pakrautos degios medžiagos ((duomenys neskelbtini)) ir nuo jų medinės stogo konstrukcijos. Ieškovas nurodo, jog vien degių medžiagų laikymo palėpėje fakto pakanka konstatavimui, jog atsakovė nesilaikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punkto, 72 punkto). CK 4.37 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta gaisro, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), palėpėje virš (duomenys neskelbtini) laikė jai priklausančius degius daiktus ((duomenys neskelbtini)), dėl ko buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovės civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs žalą) įgijo teisę į žalos atlyginimą, todėl ieškovas prašo teismo jo naudai iš atsakovės priteisti 12798 Eur žalos atlyginimą (CBP-18644).

Atsiliepimas

5. Atsakovė A. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) metais įsigijo (duomenys neskelbtini) butus (duomenys neskelbtini) aukšte (duomenys neskelbtini), tam, kad įsirengtų juose du didelius butus, kadangi turėjo daug mažų anūkų. Viršutinis aukštas buvo nuniokotas, nebuvo stogo, buvo išvirtusios lubų perdangos, per juos galėjo matyti dangų. Ji pirmiausia savo sąskaita uždengė stogą, atstatė lubų perdangas - taip atsirado palėpė (duomenys neskelbtini) aukšte; duris į palėpę savo sąskaita įstatė po kelių metų, supratusi, kad benamiai naudojasi palėpe savo tikslams; raktus nuo palėpės durų atidavė budėtojams pirmame aukšte, raktus nuo abiejų durų pasiliko ir sau. Kadangi ji pastatė palėpės duris, tai ant raktų pakabuko buvo parašyta „(duomenys neskelbtini)“. Kai atsirado uždara palėpės patalpa, telekomunikacijų bendrovės, kurių visos antenos buvo ir yra ant šio namo stogo, viena po kitos įrengė ir laikė ten savo įrangą ir niekas jos neklausė jokio leidimo, kas taip pat įrodo, kad palėpe naudojosi daug kas. Kad veiktų jų įranga, jos pačios įsivedė elektrą. Be to, kiekvieną rudenį, paleidžiant butų šildymą, palėpe naudojosi šilumos tinklų meistrai, nes būtent ten yra oro išleidimo ventiliai, kitaip šildymas neveiktų, o ji niekada nebūdavo (duomenys neskelbtini) žiemą. Kadangi butų paskirtis yra (duomenys neskelbtini), tai dauguma gyventojų žiemą išvyksta, tai daug kas laikė ten savo dviračius ir kitus didelius daiktus, metalinio tinklo rulonas, ruberoido rulonas, kibirai ir šluotos, kastuvai tikriausiai buvo administratoriaus; prie durų buvo galimai keramikos degimo krosnelė, nežinanti kieno, nes niekas jos leidimo neprašė. Be to, per visą palėpę buvo išvedžioti namo šildymo ir vėdinimo vamzdžiai bei kondicionieriai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. butų rekonstrukcijos projektas buvo pasirašytas, suformuoti du butai: (duomenys neskelbtini) kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kambarių butas (duomenys neskelbtini). Atsakovė vis rečiau atvažiuodavo pailsėti į (duomenys neskelbtini), todėl nutarė mažesnį butą parduoti. (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis su E. N. įgaliotu jos tėvu T. N.. Ji naujam savininkui pasakė, kad krosnelė yra neiforminta, į ką šis atsakė, jog turi pažįstamų gaisrininkų, kurie jam patars, ką galima padaryti. Nauji savininkai atliko kapitalinį savo buto remontą: pakeitė lubas, jose neliko kondicionieriaus ir rekuperacijos angų, sienos iš naujo nutinkuotos, pakeistos grindys, iš naujo perdarytas vonios kambarys. Tai įrodo atsakovės el. pašte likęs susirašinėjimas su T. N.. Remonto metu jau vasaros pradžioje T. N. užėjo pas atsakovę paklausti, kas per smėlis jam byra iš lubų, todėl prašė užeiti į jo butą: krosnelės kaminas buvo nuimtas ir byrėjo į smėlį panaši medžiaga, kurią senais laikais naudojo kaip užpildą tarp dviejų lubų plokščių. Nesuprantanti, kodėl niekas nesiaiškina, ar teisingai buvo pajungtas krosnelės kaminas į palėpėje esantį dūmtraukį. Kai remontas baigėsi, rudeniop, T. N. nupirko naują lovą ir paklausė, ar negali jis jos kur nors pasidėti, nes gali prireikti, jeigu daugiau svečių atvažiuos, todėl atrakino jam palėpę virš jo buto ir jo meistrai užnešė tą išardytą jo lovą, kurią jis sėkmingai naudojosi iki remonto pabaigos. Savo parodymuose T. N. teigia, kad lova buvo atsakovės, tačiau ji buvo jos iki buto pardavimo, nesupranta, kaip ji vėl tapo jos, jeigu jis ją naudojosi iki rudens. Jis pats žiūrėjo, kur kas padedama, meistrai medines dalis pastatė prie sienos, o čiužinį paguldė tarp šildymo sistemos vamzdžių ir rekuperacijos vamzdžių. T. N. čiužinys buvo daug arčiau prie palėpėje esančio krosnelės kamino, negu jos (duomenys neskelbtini), kas matosi visose nuotraukose, padarytose po gaisro. Pasibaigus vasarai, maždaug (duomenys neskelbtini), bandydavo surasti ilgalaikius nuomininkus, kad palengvinti sau žiemos mokesčių, ypač šildymo, naštą. 2017 m. rudenį jos bute apsigyveno T. K., jam buvo nereikalinga tiek daug (duomenys neskelbtini), todėl paprašė jo padėti nunešti jas į palėpę. K. P. tapanti, tai kartu jis padėjo sunešti jos dar ne visai sausus darbus. Jiems vertikaliai laikyti palėpėje virš jos, o ne virš kaimyno buto, buvo sukaltas laikiklis, pritvirtintas prie grindų. Pasirašė su nuomininku sutartį ir išvyko iš (duomenys neskelbtini). T. K. jai pranešė, kad greta esančiame bute 2018-02-09 kilo gaisras, be to jis persiuntė telefonu filmuotą medžiagą apie tai, kaip jis pamatė gaisrą, kas buvo gaisro metu ir kaip atrodė butas po gaisro. Visus įrašus jis perdavė gaisrininkams kartu su savo parodymais. Kitos dienos rytą peržiūrėjusi tuos trumpus filmukus ji jau žinojo, kad gaisras kilo ne dėl jos nuomininko kaltės, nes jis pamatė gaisrą stovėdamas jos buto terasoje, o stogas virš T. N. buto jau degė atvira liepsna. Buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), nes tuo metu sirgo, susirado advokatą, kuris atstovautų ją, nes neturėjo patirties su draudiminiais įvykiais. Palangoje pamatė kaip atrodė butas po gaisro, buvo priblokšta - nei vienas kitas butas per gaisrą ir jo gesinimą taip nenukentėjo - pravirto lubos ir visas gaisrininkų pilamas vanduo liejosi per visas ventiliacines angas ir pravirtusias lubas, susprogo šildymo vamzdžiai sienoje. Jos butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, jie operatyviai atvyko ir toliau visus remonto darbus atliko jų surasti rangovai. Pirmiausia jie ketino sutvarkyti stogą, atvažiavo sunkvežimis su medžiagomis, tačiau T. N. jau buvo išvalęs viską ir jo meistrai jau dengė laikiną stogą, taigi jis pažadėjo pats viską sutvarkyti, todėl jos draudimas stogo darbuose nedalyvavo. Pastebėjo, kad T. N. bute esanti krosnelė buvo apdėta plytomis, t. y. iš krosnelės jis pasidarė pečių, dėl to taip pat pasikeitė krosnelės temperatūrinis režimas, kas taip pat matosi gaisrininkų padarytose nuotraukose ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateiktose nuotraukose. Nors T. N. gaisro metu buvo sakęs, kad keletą pliauskų buvo kūrenęs, kas matosi iš liudininkų parodymų, vėliau jis pastoviai tvirtino, kad jie krosnelės nekūreno. Šio melagingo teiginiu rėmėsi visi jo ir gaisrininkų bylinėjimosi procesai, tačiau ji apie jo ginčus su gaisrininkais nieko nežinojo. Ji pati turėjo įrodinėti gaisrininkams, kad ne jos nuomininkas kūreno krosnelę ir ne ji sukėlė gaisro priežastis. Per tą laiką draudimo kompanija, kurioje buvo draustas T. N. butas, užsakė atlikti ekspertizę UAB „Gaisriniai tyrimai“; pradėjo 2018-03-16, baigė 2018-05-10; nurodė gaisro kilimo zoną yra virš (duomenys neskelbtini), palėpėje. Tik tada pradėjo kilti kaltinimai iš T. N., kad gaisro priežastis yra atsakovės daiktai, buvę virš jo buto. Kai pardavė T. N. butą, visus savo daiktus pernešė į palėpės dalį virš savo buto, negalėjo pervilkti tik rėmo, kuriuose laikė paveikslus, nes jis buvo pritvirtintas prie grindų, nors ir virš mano buto vonios. Turi nuotraukas. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau - PPGT) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gaisro židinys - palėpės patalpa virš (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina gaisro priežastis - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. PPGT vyresniojo puskarininkio A. P. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodoma tikėtina gaisro priežastis - priešgaisrinių taisyklių pažeidimas įrengiant židinį ir dūmtraukį. PPGT vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos majoro R. G. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. UAB „Gaisriniai tyrimai“ (duomenys neskelbtini) Gaisro, kilusio 2018-02-09 adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akte teigiama, kad nustatyti tikslios gaisro kilimo vietos nėra galimybės, gaisro židinio zona yra palėpės šiaurinė dalis; labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis yra sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimas dėl (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio šiluminio poveikio, dėl minimalaus saugaus atstumo neišlaikymo; nustatyta gaisro židinio zona sutampa su buto (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio įrengimo ir sandėliuotų degių medžiagų liekanų aptikimo vieta palėpėje. Gaisro kilimo metu bute (duomenys neskelbtini) buvo kūrenamajame įrengta kietojo kuro krosnelė. Šio buto savininkė yra E. N., tačiau faktiškai visais buto reikalais rūpinasi E. N. tėvas T. N., kuris gaisro dieną minėtame bute poilsiavo ir kūreno krosnelę. Bute (duomenys neskelbtini) įrengtą kietojo kuro krosnelę eksploatuoti buvo draudžiama, kadangi, pagal Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 2 lentelę ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 1 priedą, įrengti kietojo kuro šildymo krosnį aukštesniuose nei 4 aukštų arba didesniuose nei 25 vietų poilsio paskirties pastatuose yra draudžiama. Palėpėje, kurioje kilo gaisras, buvo laikomi ir pastato administratoriaus UAB „Jūros būstas“ daiktai: ruberoidas, metalinis tinklas, kibirai, kastuvai, šluotos, kabeliai, ryšio paslaugų tiekėjų komunikacinė įranga, bešeimininkis turtas (galimai buvusiam savininkui UAB „P. L.“ priklausę čiužiniai), kitiems namo gyventojams priklausantys dviračiai, lagaminai, keramikos degimo (ar pan.) krosnelės, fotelis, vaikiška maitinimo kėdutė, kondicionierių ir rekuperacijos detalės. Palėpėje buvo laikomos ir T. N. priklausanti medinė išmontuota lova su čiužiniu, dalis daiktų priklausė atsakovei, apie ką ji sąžiningai prisipažino, tačiau jie nebuvo laikomi greta gaisro židinio (T. N. kūrentos krosnelės dūmtraukio) ir patys jie savaime neužsidegė. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (AN bylos Nr. 2AT-27-689/2019) ir Klaipėdos apygardos teisme (AN bylos Nr. AN2-127-651/2019) buvo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos, kuriose buvo sprendžiama dėl T. N. ir A. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį (priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba jų nevykdymas) taikymo, už „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ 162 punkto (draudžiantį džiovinti ir laikyti degiąsias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdžių arba ant jų) ir 72 punkto (draudžiantį palėpėse laikyti degias medžiagas) pažeidimus. T. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis AN byloje Nr. 2AT-27-689/2019. A. K. buvo nubausta pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72 punkto pažeidimą, skirta 35 Eur bauda. Procesiniu teismo sprendimu iš surašyto nutarimo buvo eliminuotas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 p. pažeidimas (Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-05 nutartis AN byloje Nr. AN2-127-651/2019. Administracinės atsakomybės už gaisro sukėlimą ar neteisėtą kietojo kuro krosnelės eksploatavimą (ANK 525 straipsnio 2 dalis) klausimai nebuvo sprendžiami. Teismai iš esmės nesiaiškino už gaisro kilimą atsakingų asmenų. Teismai apsiribojo vien tuo faktu, kad atsakovė buvo nubausta pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį ir neva tuo, kad vien atsakovei priklausė palėpė, kurioje kilo gaisras, ir ji ja naudojosi. Skundžiamą Nutartį ir Sprendimą teismai didžiąja dalimi motyvuoja Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose administracinio nusižengimo byloje A. K. ir T. N. priimtuose procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis ir tariamai nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasisakė, kas yra atsakingas (kaltas) dėl kilusio gaisro. Teismas nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą tik ta apimtimi, ar T. N. trauktinas atsakomybėn pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį už Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 162 punkto pažeidimą (draudžiantį džiovinti ir laikyti degiąsias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdžių arba ant jų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje administracinėje byloje nenustatinėjo už gaisro kilimą atsakingo asmens ir tai yra aiškiai nurodyta kasacinio teismo nutarties 15 punkte: „Nors pareiškime akcentuojama, kad T. N. eksploatavo neteisėtai įrengtą kietojo kuro krosnelę, nes, pagal Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 2 lentelę ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 1 priedą, įrengti kietojo kuro šildymo krosnį aukštesniuose nei 4 aukštų arba didesniuose nei 50 vietų poilsio paskirties pastatuose yra draudžiama, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, T. N. dėl šio pažeidimo protokolas surašytas nebuvo“. Kaip jau nurodyta aukščiau, minėtoje byloje buvo tik sprendžiamas klausimas ar T. N. pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 162 punkto reikalavimus. Atsakovės administracinio nusižengimo byloje (Klaipėdos apygardos teismo AN bylos Nr. AN2- 127-651/2019) taip pat nebuvo nustatinėjamas už gaisro kilimą atsakingas asmuo. Atsakovė nubausta pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį už tai, kad palėpėje laikė degias medžiagas, bet ne už tai, kad sukėlė gaisrą ar už jį buvo atsakinga (ANK 525 straipsnio 2 dalis). Minimose administracinių nusižengimų bylose nebuvo įrodinėjamos, tiriamos ir nustatinėjamos aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus. Minėtose bylose nebuvo nustatinėjamas už gaisro kilimą atsakingas asmuo, nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys, asmens kaltė. Todėl minėtuose procesiniuose sprendimuose nėra konstatuotos jokios atitinkamą prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės. Civilinės atsakomybės taikymui yra būtina nustatyti visas teisės aktuose įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, už žalą atsakingo asmens kaltę. Dėl būtinybės nustatyti šių sąlygų visetą yra ne kartą pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Iš nurodytų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų tik kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), visos kitos sąlygos turi būti pagrįstos ir jų įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

6. Papildomai atsakovė nurodė, kad 2018-02-09 adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu apdegė palėpė ir medinės stogo konstrukcijos, sutrūkinėjo vandentiekio ir šilumos vamzdžiai paskutiniame aukšte bei vandeniu sulietos patalpos, elektros ir ryšio įrenginių kabeliai. PPGT (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu nurodyta, kad gaisro priežastis yra priešgaisrinių taisyklių pažeidimas įrengiant židinį ir dūmtraukį; (duomenys neskelbtini) tarnybiniu pranešimu gaisro priežastis nurodoma krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai. UAB „Gaisrinių tyrimų“ (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte nurodyta, kad gaisro tikslios kilimo vietos nustatyti nėra galimybės, gaisro židinio zona yra palėpės šiaurės dalis; tikėtina ir nustatyta gaisro židinio zona sutampa su buto (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio įrengimo ir sandėliuotų degių medžiagų liekanų aptikimo vieta palėpėje. Nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), kurio savininkė E. N., nors faktiškai rūpinasi T. N. (tėvas), buvo kūrenama įrengta kieto kuro krosnelė (kurią įrengti buvo draudžiamas) ir gaisro dieną bute poilsiavo ir kūreno krosnelę. Teismai nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl kilusio gaisro ir T. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, o A. K. nubaudė pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį 35 Eur bauda dėl to, kad konstatavo, jog laikė palėpėje daiktus, tačiau nenustatė, ar gaisras kilo dėl to, kad ji laikė daiktus, ar dėl to, kad kūrenta buvo krosnelė. A. K. buvo pardavusi butą T. N. prieš metus iki gaisro ir negali žinoti kokius remonto darbus tame bute atliko naujas savininkas, kaip kada kūrens krosnelę, prižiūrės kaminą. Palėpe naudojosi (laikė daiktus) ne tik A. K., ir to ji neneigia, bet buvo laikomos telekomunikacijų bendrovių antenos, T. N. buto baldai (lova, čiužinys) ir pan. kaltinimai A. K. grindžiami melagingais parodymais. Palėpė nėra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, ji neregistruota ir priklausė visiems pastate esantiems butų ir kitų patalpų savininkams; administratorius UAB „Mano būstas Baltija“. Todėl akivaizdu, kad ne ji viena yra atsakinga. Be to byloje yra duomenys, kad T. N. kūreno dukros bute krosnelę, nors jos įrengimas ir naudojimas nebuvo galimas, nevalė suodžių ir dūmtraukio, į palėpės patalpas nebuvo nuėjęs apžiūrėti dūmtraukio, tai rodo, kad nebuvo įsitikinta dėl krosnelės eksploatavimo saugumo. A. K. jai priklausančias patalpas buvo išnuomojusi ir jos žiemos sezonu nebuvo (duomenys neskelbtini), tačiau šilumos tinklų darbuotojai turėjo galimybes atlikti nuorinimo darbus. Dėl priežastinio ryšio nurodo, kad ir jei nebūtų laikiusi daiktų, gaisras būtų vis tiek kilęs, nes daiktai savaime neužsidega. Nenustatyta, kas užsidegė pirmiau – konstrukcijos ar daiktai. Yra įsitikinusi, kad gaisro priežastis yra T. N. veiksmai – krosnelės kūrenimas.

7. Tretieji asmenys T. N. ir E. N. pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl gaisro kilimo vietos/patalpų ir patalpas naudojusio asmens (Atsakovės) jau yra pasisakyta ne viename teisme, įskaitant, ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Teigė, jog Ieškovas teisingai nurodė, kad gaisras kilo palėpėje, esančioje virš patalpų (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi Atsakovė ir kuri bando nuneigti faktą dėl palėpės naudojimo Atsakovės reikmėms, pati nepateikdama jokių įrodymų, o tik vadovaudamasi bendromis nuostatomis dėl to, kad palėpė laikoma bendrąja daline pastato patalpų savininkų nuosavybe. Be to, pradiniame 2020 m. liepos 26 d. surašytame atsiliepime į ieškinį Atsakovė patvirtina, kad ji pati atitinkamą palėpę suformavo, įrengė jose duris, jas užrakino. Taigi Atsakovė netiesiogiai patvirtino, kad atitinkama palėpė jai ir priklauso bei ji ja naudojasi. Tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018, kurioje svarstytas T. N. atsakomybės dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punkto pažeidimo klausimas, bei jo tikrintoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-03 nutartyje byloje Nr. II-224-718/2018 numatyta, kad UAB „Jūros būstas“ patvirtino, kad palėpės patalpas naudojo tik A. K. ir niekas kitas nuo palėpės raktų negalėjo gauti bei jie niekam kitam nebuvo duodami. Tai nurodytoje byloje visose instancijose nustatyta aplinkybė, o A. K. iš naujo bando tas pačias aplinkybes persvarstyti/jas slėpti po bendriniais teiginiais dėl visų patalpų savininkų pareigos prižiūrėti palėpę. Teismas nurodo, jog A. K. pati identifikavo, kad ji laiko, jog palėpė priklauso jai, nes įsigijo ją kartu su (duomenys neskelbtini) butais (duomenys neskelbtini) metais (Klaipėdos apygardos teismo nutarimo 8 lapo priešpaskutinė pastraipa). Taip pat Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punkto reikalavimus palėpėje turi užtikrinti palėpės savininkai ar naudotojai (Klaipėdos apygardos teismo nutarimo 9 lapo priešpaskutinė pastraipa). Atitinkame nutarime nurodoma, kad palėpės patalpos naudojamos A. K. ir kad naudotojai atsako už priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi, t.y. nuosavybės priklausymas apskritai nėra lemiamas veiksnys vertinant pareigos laikytis taisyklių tinkamą įgyvendinimą ir Teismas dėl to apskritai nenustatinėjo palėpės nuosavybės priklausymo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

8. Taip pat tretieji asmenys atkreipė dėmesį ir į tai, kad Atsakovė pati įrengė krosneles kituose butuose. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje (priede Nr. 1 prie pirkimo-pardavimo sutarties) nurodyta, kad bute yra malkomis kūrenamas židinys ABX). Be to, savo rašytiniame paaiškinime A. K. nurodė, kad „<...> Butus (duomenys neskelbtini) kartu su palėpe nusipirkau apie (duomenys neskelbtini) m.“. Taigi, akivaizdu, kad šie pačios A. K. teiginiai atitinka ir UAB „Pajūrio būstas“ poziciją, kad tik A. K. naudojosi palėpe ir tik jai būdavo duodami raktai nuo jos. Šias aplinkybes konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018. Be kita ko, teismas nurodė ir tai, kad Atsakovei priklausė ir patalpa (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat įrengta krosnelė. Taigi, A. K. išimtinai viena naudojosi palėpe, pati įrengė krosneles su dūmtraukiais, einančiais per palėpę ir stogą į lauką, pati palėpėje sandėliavo daiktus ir vienintelė turėjo priėjimą prie pačių dūmtraukių. Atitinkamai, žinant visas šias aplinkybes, A. K. tenka pareiga užtikrinti jos vienintelės naudojamoje palėpėje jai priklausančių daiktų laikymą toliau nuo dūmtraukio, o reikalavimas iš T. N. kiekvieną kartą kūrenant krosnelę eiti į kito asmens naudojamą užrakintą palėpę tikslu pasižiūrėti, ar naudotojas palėpėje nepertvarkė sandėliuojamų daiktų akivaizdžiai prasilenktų su protingumo bei įgyvendinamumo reikalavimais. Taigi, A. K. yra tas asmuo, kurio kaltė dėl kilusio gaisro ir to pasėkoje atsiradusios žalos yra akivaizdi, vertinant toliau šiame atsiliepime aptariamus argumentus dėl gaisro kilimo priežasties. Aplinkybę dėl to, kad T. N. neturėjo teisės naudotis palėpės patalpomis ar kad jis neprivalėjo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip palėpės patalpų tvarkyti patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019. Tretieji asmenys pateikia LAT nurodytą kadastrinių matavimų bylą, kurioje matoma, kad palėpė E. N. turtui nepriskiriama. Atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus dėl palėpės priklausomybės bei jos naudojimo Atsakovė naudojo ir Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. E2A-442-934/2020, kurioje ieškinį dėl to paties kilusio gaisro žalos atlyginimo Atsakovei pareiškė AAS „BTA Insurance Company“ ir kurioje 2020-03-10 nutartimi konstatuota, kad Atsakovė nepaneigė fakto, kad ji viena naudojosi palėpe ir kiti asmenys į ją patekti negalėjo. Tretieji asmenys pažymi, kad atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis administracinių teismų nustatytomis aplinkybėmis, nes neva šių teismų nutarimai neturi prejudicinės galios. Visgi visose bylose pati Atsakovė buvo proceso dalyvė bei turėjo galimybę teikti įrodymus bei argumentus (tačiau jie buvo atmetami), kuo aktyviai naudojosi, ir taip pat pati savo atsiliepime vadovaujasi administracinių teismų nustatytomis aplinkybėmis. Paaiškindami dėl A. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tretieji asmenys nurodė, kad būtent dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punkto reikalavimų pažeidimo Atsakovei ir buvo surašytas protokolas (taip pat kartu dėl 72 punkto pažeidimo), vėliau nutarimas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimu buvo paskirta už tai administracinė nuobauda, ir tik Klaipėdos apygardos teismas paliko nuobaudą už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72 punkto pažeidimą – degių medžiagų laikymą palėpėje. Paaiškina, kad Atsakovė tvirtina, jog administracinis teismas nurodė, kad daiktai buvo laikomi toliau nei 0,5 m nuo dūmtraukio, tačiau administracinis teismas to nekonstatavo. Administracinis teismas tik nurodė, kad dėl in dubio pro reo principo taikymo negali to konstatuoti. Civiliniame procese galioja tikėtinumo principas, o per arti laikomų daiktų faktą kaip labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį patvirtino tiek priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, tiek ekspertizių aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų protokolai tiek T. N., tiek Atsakovei surašyti dėl to paties fakto – degių daiktų laikymo palėpėje ir tokių daiktų laikymo per arti dūmtraukio, bet ne dėl krosnelės eksploatavimo. Protokolai surašyti būtent dėl degių daiktų laikymo, nes tai nulėmė gaisro priežastį. Galiausiai administracinių teismų nustatyta, kad T. N. tokių veiksmų neatliko (Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-27-689/2019), o Atsakovė tokius veiksmus atliko (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų byloje Nr. II-4-995/2019 nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-05 nutartis byloje Nr. AN2-127-651/2019). Aplinkybė, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo konstatuota, jog daiktai laikyti mažiau nei 0,5 m atstumu iki dūmtraukio, nereiškia, kad daiktai nebuvo laikomi per arti dūmtraukio.

9. Tretieji asmenys akcentavo, jog yra svarbu, vertinant administracinės nuobaudos Atsakovei nepaskyrimą dėl daiktų laikymo arčiau nei 0,5 m iki dūmtraukio, vertinti ir administracinio nusižengimo teisenos bei civilinio proceso skirtumus, kadangi administracinei nuobaudai paskirti būtinas visiškas įsitikinimas, kad daiktai buvo laikomi arčiau nei 0,5 m iki dūmtraukio, o to tiksliai neįrodžius, nuobauda tuo pagrindu negali būti paskirta (in dubio pro reo principas). Tuo tarpu civiliniame procese vyrauja tikėtinumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Būtent šioje byloje yra aiški eksperto išvada dėl to, kad gaisras kilo dėl šiluminio poveikio užsidegus palėpėje laikytiems daiktams. A. K. neabejotinai palėpėje prie dūmtraukio laikė daiktus ir to nepaneigė. A. K. surašytame (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 09-ANR_N-32-2018 numatyta, kad degių medžiagų likučiai taip pat matomi fotonuotraukose, jie yra šalia dūmtraukio. Tai kad nebuvo labai tiksliai pamatuotas atstumas tarp daiktų ir dūmtraukio, dėl ko nepritaikyta administracinė atsakomybė Atsakovei, nereiškia, kad daiktai nebuvo laikomi per arti dūmtraukio, ką patvirtina tiek minėtas protokolas, tiek ekspertizės išvada. Gaisro kilimo priežastis aiški iš UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateikto ekspertizės akto (pateikto trečiųjų asmenų ir šioje byloje), kurį cituoja ir Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018. Taip pat ir pačios Atsakovės kartu su patikslintu atsiliepimu pateiktos gaisrinio tyrimo medžiagos paskutiniame 17 lape (Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vidaus tarnybos majoro R. G. (duomenys neskelbtini) Tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinis lapas) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra nuo ilgalaikio šilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatūrą, užsidegė šalia dūmtraukio buvusios prikrautos degios medžiagos ((duomenys neskelbtini)) ir nuo jų medinės stogo konstrukcijos. Taigi, akivaizdžiai konstatuota, kad pirma užsidegė daiktai ir tik vėliau stogo konstrukcijos. Aptartos išvados aiškiai patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis buvo sandėliuotų degių medžiagų užsiliepsnojimas dėl buto (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio šiluminio poveikio dėl minimalaus saugaus atstumo neišlaikymo. Taigi, gaisras kilo ne dėl netvarkingo dūmtraukio ar židinio, o būtent dėl to, kad dėl šiluminio poveikio užsiliepsnojo degūs daiktai. Daiktus sandėliavo būtent A. K. ir tai įrodo tiek pačios A. K., tiek UAB „Jūros būstas“ parodymai, šie faktai nustatyti tiek Trečiųjų asmenų cituojamose bylose, tiek Atsakovo nurodytoje byloje dėl A. K. administracinės nuobaudos gavimo už degių medžiagų laikymą palėpėje. Tuo tarpu T. N. palėpe nesinaudojo ir kaip teisingai nurodo Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018, jis negali būti atsakingas už tai, ko padaryti jis negalėjo, t.y. prižiūrėti Atsakovės naudojamoje palėpėje daiktų laikymo. Ir visiškai nėra svarbu, kad Atsakovei nėra paskirta nuobauda dėl degių medžiagų laikymo arčiau nei 0,5 m nuo dūmtraukio, tačiau nuobauda paskirta dėl degių daiktų laikymo palėpėje apskritai. Būtent tie daiktai ir užsidegė. Juo labiau, kad yra aiški išvada tiek Ieškovo pateiktame ekspertizės akte, tiek Trečiųjų asmenų kartu su šiuo atsiliepimu pateiktame ekspertizės akte dėl gaisro kilimo priežasties – gaisras kilo dėl per arti dūmtraukio laikytų degių medžiagų. 2018 m. birželio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 09-ANR_N-32-2018 nurodyta, kad likučiai šalia dūmtraukio taip pat matomi fotonuotraukose. Be to, Trečiųjų asmenų pateikiamame ekspertizės akte 12 lape taip pat yra gaisro židinio fotonuotrauka, kurioje matoma, kad yra sudegę daiktai. 11 ekspertizės akto puslapyje nurodyta, kad ties dūmtraukio sankirta su mūrine siena matomos mineralinės vatos izoliacijos fragmento ir vielos liekanos, šalia dūmtraukio matomos kėdžių ir spyruoklinio čiužinio metalinės liekanų dalys. Taigi, gaisro židinys ir buvo patys daiktai, o ne dūmtraukis. 2018 m. birželio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 09-ANR_N-32-2018 nurodyta, kad A. K. laikė degias medžiagas šalia dūmtraukio ir pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 p., 72 p. Visgi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų byloje Nr. II-4-995/2019 nutartimi nuspręsta, kad pažeistas minėtų taisyklių 72 punktas, o 162 punktas nepažeistas.

10. Tretieji asmenys teigė, kad gaisro kilimo priežastis aiški bei yra akivaizdus ryšys tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų (degių medžiagų laikymo per arti dūmtraukio) ir žalos, kilusios gaisro pasėkoje. Pats krosnelės kūrenimas nebūtų sukėlęs jokio gaisro. Krosnelė ir dūmtraukis buvo tinkamos būklės ir nėra jokių tai paneigiančių įrodymų. Atsakovė tvirtindama, kad gaisras kilo, nes neteisėtai buvo kūrenama krosnelė, prieštarauja įrodymams byloje, kad gaisras kilo dėl šiluminio poveikio per arti dūmtraukio buvusiems daiktams. Pats krosnelės kūrenimas gaisro nesukeltų, todėl nėra jokio priežastinio ryšio su žala. Krosnelė įrengta ir kūrenta dar prieš Atsakovei parduodant butą ir iki buto perleidimo trečiajam asmeniui krosnelę kūrendavo pati Atsakovė, tačiau tai gaisro savaime nesukeldavo. Gaisro kilimo priežastis aiški bei yra akivaizdus ryšys tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų (degių medžiagų laikymo per arti dūmtraukio) ir žalos, kilusios gaisro pasėkoje. Pats krosnelės kūrenimas nebūtų sukėlęs jokio gaisro. Krosnelė ir dūmtraukis buvo tinkamos būklės ir byloje nėra jokių tai paneigiančių įrodymų. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp krosnelės kūrenimo ir žalos atsiradimo arba jis yra pernelyg nutolęs. Faktas, kad kūrenant krosnelę dūmtraukis įšyla, bet gaisras kilo ne dėl krosnelės kūrenimo, bet dėl to, kad Atsakovei per arti dūmtraukio laikius degius daiktus jie užsidegė. Būtent tai konstatuota tiek priešgaisrinės tarnybos pareigūnų, tiek ekspertų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Atsakovė pati įrengė krosneles ne tik trečiojo asmens E. N. įgytame bute, bet ir kituose butuose tame pačiame pastate. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (priede Nr. 1 prie pirkimo-pardavimo sutarties nurodyta, kad bute yra malkomis kūrenamas židinys ABX). Be to, savo rašytiniame paaiškinime A. K. nurodė, kad <...> Butus (duomenys neskelbtini) kartu su palėpe nusipirkau apie (duomenys neskelbtini) m.“. Taigi, Atsakovė pati atlikusi neteisėtus veiksmus ir perleidusi neteisėtai įrengtą objektą neinformavo trečiojo asmens dėl krosnelės eksploatavimo draudimo, taip pat pati toliau naudojo palėpę, kurioje įrengtas dūmtraukis, ir ten laikė savo degius daiktus, nesilaikant reikalavimų. Paties dūmtraukio E. N. pirkimo-pardavimo sutartimi neįsigijo, tai yra objektas kitoje patalpoje - palėpėje, kurią ir toliau naudojo Atsakovė. Jokios informacijos Atsakovė dėl dūmtraukio ir jo eksploatavimo naujai savininkei nepateikė, o patekimo į palėpę galimybės tretieji asmenys neturėjo ir tai konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 2AT-27-689/2019 (kurioje pati Atsakovė aktyviai dalyvavo ir teikė priešingus argumentus, kuriuos teismas atmetė) ir Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. E2A-442-934/2020 (kurioje ieškinį dėl to paties kilusio gaisro žalos atlyginimo Atsakovei pareiškė AAS „BTA Insurance Company“). Tuo tarpu Atsakovės teiginiai dėl T. N. atlikto kapitalinio buto remonto niekaip neįrodyti ir Atsakovė tik pateikia savo pamąstymus. T. N. neneigia, kad patalpose jis atliko paprastąjį remontą kaip sienų/lubų dažymas, grindų keitimas, tačiau jis nelietė dūmtraukio ir jam nedarė jokios įtakos. Atkreiptinas dėmesys, kad gaisras kilo ne T. N. patalpoje, kurioje atlikti paprastojo remonto darbai, todėl bet kokie buto remonto darbai gaisrui negalėjo turėti įtakos. Palėpės patalpose, kuriose įrengtas dūmtraukis ir kuriose kilo gaisras, T. N. neatliko jokių darbų ir nedarė jokios įtakos dūmtraukiui. Taip pat tiek priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, tiek ekspertų išvadose nurodyta, kad gaisro kilimo priežasties ne dūmtraukis, o per arti dūmtraukio laikyti degūs daiktai. Atsakovė tvirtindama, kad netinkamai įrengta krosnelė ir ji negalėjo būti eksploatuojama, iš esmės patvirtina savo neteisėtus veiksmus, nes pati Atsakovė įrengė krosnelę ir dūmtraukį bei perleido krosnelę kartu su butu trečiajam asmeniui E. N.. Dūmtraukis perleistas nebuvo ir jis yra kitoje patalpoje – palėpėje, kurioje Atsakovė dūmtraukį įrengė ir kurią naudojo išimtinai Atsakovė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Atsakovė pati įrengė krosneles ne tik trečiojo asmens E. N. įgytame bute, bet ir kituose butuose. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje (priede Nr. 1 prie pirkimo-pardavimo sutarties) nurodyta, kad bute yra malkomis kūrenamas židinys ABX; niekur nei priede, nei sutartyje nenurodyta dėl įrengimo neteisėtumo, kas patvirtina Atsakovės melagingus teiginius apie tai, jog Tretieji asmenys tariamai jos buvo informuoti apie krosnelės neįforminimą). Be to, savo rašytiniame paaiškinime A. K. nurodė, kad <...> Butus (duomenys neskelbtini) kartu su palėpe nusipirkau apie (duomenys neskelbtini) m.“. Taigi, akivaizdu, kad šie pačios A. K. teiginiai atitinka ir UAB „Pajūrio būstas“ poziciją, kad tik A. K. naudojosi palėpe ir tik jai būdavo duodami raktai nuo jos. Šias aplinkybes konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-557/2018 (kuri buvo atnaujinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, atsižvelgiant ir į argumentus dėl nuosavybės teisės į palėpę neturėjimo bei argumentus dėl kitų asmenų teisių naudotis palėpės patalpomis bei tariamo faktinio naudojimosi). Be kita ko, teismas nurodė ir tai, kad Atsakovei priklausė ir patalpa (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat įrengta krosnelė. Taigi, A. K. išimtinai viena naudojosi palėpe, pati įrengė krosneles su dūmtraukiais, einančiais per palėpę ir stogą į lauką, pati palėpėje sandėliavo daiktus ir vienintelė turėjo priėjimą prie pačių dūmtraukių. Atitinkamai, žinant visas šias aplinkybes, A. K. tenka pareiga užtikrinti jos vienintelės naudojamoje palėpėje jai priklausančių daiktų laikymą toliau nuo dūmtraukio, o reikalavimas iš T. N. kiekvieną kartą kūrenant krosnelę eiti į kito asmens naudojamą užrakintą palėpę tikslu pasižiūrėti, ar naudotojas palėpėje nepertvarkė sandėliuojamų daiktų akivaizdžiai prasilenktų su protingumo bei įgyvendinamumo reikalavimais (tokius argumentus patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019). Taigi, A. K. yra tas asmuo, kurio kaltė dėl kilusio gaisro ir to pasėkoje atsiradusios žalos yra akivaizdi. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad pats krosnelės įrengimas ir eksploatavimas, nepaisant to, ar tai būtų teisėtas ar neteisėtas veiksmas, žalos nesukėlė. Ne dėl krosnelės įrengimo ir eksploatavimo kilo gaisras, kadangi krosnelė buvo eksploatuojama ilgą laiką, tame tarpe pačios Atsakovės iki buto perleidimo E. N., ir gaisrų dėl to nekildavo. Gaisras kilo palėpėje dėl per arti dūmtraukio laikomų Atsakovės degių daiktų. Klausimas dėl asmens, kalto dėl kilusio gaisro, ir jo atsakomybės jau buvo nagrinėtas kitose civilinėse bylose (įskaitant apeliaciniame procese). Pripažinta, kad T. N. net neturi būti trečiuoju asmeniu bei vienintele kalta dėl kilusio gaisro yra A. K.. 2020-03-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. E2A-442-934/2020 kalta dėl gaisro kilimo pripažinta A. K. ir nustatyta tik jos vienos civilinė atsakomybė (dėl per arti dūmtraukio laikytų degių daiktų), pripažįstant, kad T. N. ir E. N. atsakomybė negalima.

12. Teismo posėdžio metu ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas R. B. palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad dėl 2018-02-09 kilusio gaisro fakto palėpėje ir atsakovės kaltės apeliacinio teismo jau yra pasisakyta. Bet to kasacinės instancijos teismas 2019-04-25 yra konstatavęs, kad palėpė buvo rakinama. Faktinės aplinkybės ir atsakovės atsakomybė yra nustatyta. Atsakovė pati davė paaiškinimus dėl palėpėje jos laikytų daiktų ((duomenys neskelbtini)ir pan.). Teismai nustatė, kad atsakovei priklausė palėpė, nors ir nėra registrų išrašų, tačiau tai nustatyta teismų sprendimais. Bylose atliktose ekspertizėse taip pat nurodytos aplinkybės, kad gaisro židinio zona palėpėje, kurioje nurodomi degūs daiktai. Tai patvirtina atsakovės atsakomybę. Žalos dydis yra visiems draudikams išmokėtos išmokos, kurių atsakovė neginčija. Prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 288 Eur žyminis mokestis ir 570 Eur patirtos išlaidos nagrinėjant bylą.

Atsiliepimas

13. Atsakovė A. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Paaiškino, kad kaimynai melagingai nurodė, kad tik jos vienos daiktai buvo palėpėje. Nurodė, kad telekomunikacijų bendrovė laikė ten kabelius, be to, pats kaimynas nurodęs, kad nunešė į palėpę lovą, kuri buvo arčiausiai židinio ir buvo priežastis gaisrui kilti, tačiau ne jos kėdės. Teigė, kad apie apygardos teisme ir Aukščiausiajame Teisme vykusius posėdžius niekas jai nepranešę. Ekspertizėse nustatyta, kad nebuvo valomi suodžiai, tą patvirtino ir pats T. N. (kad jis niekada nevalė), todėl mano, kad suodžiai galėjo sąlygoti gaisro kilimą. Paaiškino, kad ji židinio neturėjusi, tačiau sūnus jai padovanojęs ir nuo (duomenys neskelbtini) metų jį įsirengusi, tačiau jo neįregistravusi, be to, keitėsi ir reikalavimai, todėl nebuvo galimybės registruoti. Teigė, kad visose nuotraukose matosi senovinio čiužinio liekanos, kas įrodo, kad ne ji viena naudojo palėpę, o naudojo T. N., telekomunikacijų bendrovė ir bendrovė „Mano būstas“, o Aukščiausiasis Teismas neteisingai nustatė, kad naudojo tik atsakovė. Paaiškino, kad palėpė buvo įrengta, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota; ji užsidengė stogą, padarė perdangas ir įstatė duris.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų E. N. ir T. N. atstovas advokatas J. B., nesutikdamas su atsakovės pozicija, ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad dar 2020-07-26 rašytiniame dokumente pati atsakovė pasisako, kad būtent ji įrengė palėpę. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai nurodę, kad atsakovė laikė daiktus palėpėje, kuri nors ir nebuvo registruota registruose, bet patvirtinta, kad tik atsakovė šia palėpe naudojosi. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad palėpėje buvo kitų asmenų daiktų. T. N. jokios lovos iš atsakovės neįsigijo, nes sena lova jam nebuvo reikalinga. Akivaizdu, kad atsakovė pati suformavo ir naudojosi ta palėpe, niekas kitas ja nesinaudojo. Teismai sprendimuose yra nurodę, kad degūs daiktai buvo per arti dūmtraukio, todėl ir užsidegė. Ekspertizėse nėra jokių duomenų apie tai, kad kilo gaisras nuo suodžių. Paaiškino, kad kaltė nebūtinai siejama su nuosavybe, o šiuo atveju siejama tik su naudojimu, nes tik atsakovė naudojo palėpę. Be to, daiktų apraše prie pirkimo-pardavimo sutarties nurodoma dvigulė lova, o UAB „Gaisrinių tyrimų“ akte nurodoma, kad T. N., pardavėjos prašymu, užnešė nereikalingą lovą.

Atsiliepimas

15. Trečiasis asmuo T. N. teismo posėdyje paaiškino, kad galimai lovą į palėpę užnešė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu; lova jam nebuvo reikalinga, jis apie tai pasakė atsakovei, kuri ir nurodė jos neišmesti, o nunešti į palėpę. Teigė, kad nešant lovą dalyvavo jis, R. S. ir A. K.. Lovą jie išardė ir nunešę į palėpę, jos nebesurinko, o paliko ten išardytą. Jis yra matęs atsakovę palėpėje ir mano, kad palėpėje ji gyvendavusi, kuomet išnuomodavo butus. Jis asmeniškai palėpe nesinaudojo ir raktų nuo jos neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas

16. Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo liudijimo (TAI Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog draudžiamo būsto adresas (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis – (duomenys neskelbtini), draudėjas A. K. (2 priedas).

17. AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo liudijimai patvirtina, kad draudimo sutartys sudarytos su draudėjais A. V. (draudžiamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)) (3 priedas), G. B. (draudžiamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)) (4 priedas), A. B. (draudžiamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)) (7 priedas), I. T. (draudžiamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)) (8 priedas), (duomenys neskelbtini) (draudžiamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)) (9 priedas), R. Č. (draudžiamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)), A. K. (draudžiamas turtas adresu (duomenys neskelbtini)). Taip pat minėtiems asmenims dėl 2018-02-09 įvykio AB „Lietuvos draudimas“ sudarė turto sunaikinimo, sugadinimo aktus, turto remonto, lokalines sąmatas, pastatų ir namų nuostolio aprašymus.

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ 2018-02-09 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjams bendrai išmokėjo 17298 Eur draudimo išmoką (1807,53 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui (duomenys neskelbtini); 2398,11 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjai I. T.; 1249 Eur draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjai A. B.; 413 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui V. B.; 10146,69 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui G. B. (5543,11 Eur už namų turtą, 4603,58 Eur už patalpas); 857,67 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui A. V.; 426 Eur draudimo išmoka išmokėta draudėjui R. Č.).

19. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsakovei A. K. 2020-06-04 pranešimą, kuriuo prašė padengti draudėjams dėl draudiminio įvykio išmokėtą sumą.

20. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad 2018-02-09 kilo gaisras (duomenys neskelbtini), kurio metu apdegė palėpė ir medinės stogo konstrukcijos, nuardyta skardinė stogo danga; viršutiniame aukšte sutrūkinėjo vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdžiai, apsilydė elektros ir ryšio įrenginių kabeliai, vandeniu sulietos kai kurios patalpos (duomenys neskelbtini); gaisro židinys- - palėpės patalpa virš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant i gaisro židinį, gaisro faktines aplinkybes nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai.

21. Iš pateiktų į bylą dokumentų (e.b.l. 7, t. 2 esantys DOK-80541 ZIP priedai) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarine tvarka sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, pardavėja A. K. pardavė, o pirkėja E. N. nupirko (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktų Aprašas, pateiktas prie minėtos sutarties patvirtina, kad perduodant butą (duomenys neskelbtini), išvardinti esantys jame daiktai (nurodant malkomis kūrenamą židinį ABX, elektrinis grindų šildymas ir pan.). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tomas 12-15, adresas (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, kad UAB „Mano būstas Baltija“ darbuotojai nevykdė ir nevykdo raktų išdavimo registracijos žurnale ir turimais duomenimis palėpe naudojasi tik A. K., kurį minėtą faktą patvirtino atlikus apklausą Palangos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje adresu Druskininkų g. 13, Palangoje pas vyr. specialistą R. G..

22. Taip pat iš į bylą pateikto UAB „Gaisrinių tyrimų“ (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7, t. 2 esantis DOK-80541 ZIP priedas) nustatyta, kad tikslios gaisro kilimo vietos nėra galimybių nustatyti, daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra palėpės šiaurinė dalis; labiau tikėtina gaisro priežastis yra sandėliuotos degios medžiagos užsiliepsnojimas dėl buto (duomenys neskelbtini) dūmtraukio šiluminio poveikio, dėl minimalaus saugaus atstumo neišlaikymo, kitos priežastys mažiau tikėtinos. Pažymima, kad informacija apie buto (duomenys neskelbtini) krosnies kūrenimą yra prieštaringa ir dėl stokos duomenų faktines aplinkybes nustatyti nėra galimybės. Nustatyta, kad gaisro zona sutampa su buto (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio įrengimo ir sandėliuotų degių medžiagų liekanų aptikimo vieta palėpėje. Minimalaus saugaus atstumo neišlaikymas tarp sandėliuotų degių medžiagų ir buto (duomenys neskelbtini) dūmtraukio yra siejamas su gaisro priežastimi. Palėpėje sandėliuotų degių medžiagų gaisro šiluma spinduliavimo ir konvekcijos būdu papildomai veikė palėpės konstrukcijas ir skatino gaisro persimetimą į palėpės stogą. Nustatyti pažeidimai: poilsio paskirties pastate draudžiama įrengti kieto kuro šildymo krosnį; pagal A. K. nurodytą informaciją, palėpėje buvo sandėliuojami daiktai, kurie yra degios medžiagos; iš dūmtraukių ir krosnių, prieš šildymo sezoną, būtina valyti suodžius ir kaip nurodė T. N., kad įsigijo patalpą (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, kada atlikta dūmtraukio profilaktika nežino, jokių patvirtinančių dokumentų negavo, o pats dūmtraukio priežiūros darbų neatliko. Nustatytas „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės“ 72 punkto (Palėpėse laikyti degias medžiagas draudžiamas. Jos turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu) pažeidimas gali būti siejamas su gaisro priežastimi.

23. Kita byloje esanti medžiaga - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. K. nuosavybė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ (duomenys neskelbtini) Išvadoje, pateiktoje dėl 2018-02-09 kilusio gaisro adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad gaisro židinio zona yra pastato palėpėje prie dūmtraukio įrengimo vietos virš buto (duomenys neskelbtini). Apibendrinus gaisro kilimo priežasties versijos, dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima; apibendrinus gaisro kilimo priežasties versijos, dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio, tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima; apibendrinus gaisro kilimo priežasties versijos, dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima. Apibendrinus visų gaisro kilimo priežasčių tyrimų rezultatus galima teigti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - savaiminis šiluminis degių medžiagų užsiliepsnojimas nuo su pažeidimais įrengto dūmtraukio šiluminio poveikio (e.b.l. 25-91, t. 2).

24. Taip pat iš byloje esančio UAB „Gaisrinių tyrimų centro“ (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto (e.b.l. 164-198, t. 2) nustatyta, kad gaisro židinio zona yra pastato palėpėje, šiaurinėje dalyje, virš buto (duomenys neskelbtini) ir jis išplito per visą palėpę; labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų (medinių stogo konstrukcijų, palėpėje buvusių sandėliuojamų (duomenys neskelbtini) bei kitų degių daiktų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl pastato palėpėje (nesilaikant teisės aktais numatytų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų) įrengto ir eksploatuojamo buto (duomenys neskelbtini) kieto kuro krosnelės dūmtraukio šilumos poveikio; sandėliuoti daiktai ((duomenys neskelbtini) ir kt. daiktai) yra degūs.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-02-18 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-4-995/2019, pareiškėjos A. K. skundas atmestas ir (duomenys neskelbtini) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nutarimas Nr. 09-ANR_N-32-2018 paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-05 priimta nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-651/2019, pakeitė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-02-18 nutartį: A. K. atstovo advokato A. S. skundas buvo tenkintas iš dalies ir pakeistas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) nutarimas - iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinant aplinkybę, kad A. K., laikydama degias medžiagas šalia dūmtraukio, pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą (Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų). Kita nutarimo dalis liko nepakeista.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9643-545/2019, ieškovo AAS „BTA Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinys buvo patenkintas ir iš A. K. buvo priteista 2675,84 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 2675,84 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60 Eur žyminio mokesčio, ieškovo naudai. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-934/2020, atsakovės A. K. apeliacinis skundas atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-10 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020-06-16 nutartimi atsakovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-03-10 nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti.

27. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-25 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 nutarimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nustatė, jog butą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį iš A. K. įsigijo E. N., atstovaujama savo tėvo T. N.; bute buvo įrengta kietojo kuro uždaro degimo krosnelė (tai užfiksuota pirkimo – pardavimo sutartyje). Taip pat teismas nurodė, kad palėpėje, kurioje kilo gaisras, buvo laikomi įvairūs daiktai: (duomenys neskelbtini) ir kt. ir kad palėpe, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (T. N. dukros butas), naudojosi A. K.. Ši palėpė buvo rakinama, kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors buvo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K. ir kitiems asmenims nebuvo duodami. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje jos dalyku nurodytos (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tarp joje užfiksuotų ir pažymėtų bendrojo naudojimo patalpų su priklausiniais nėra užfiksuota palėpė. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad A. K. nurodytas teiginys, jog palėpė, kurioje kilo gaisras, priklauso ne A. K., o visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise ir jie visi, vadovaudamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kaip butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra nepagrįstas.

28. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už sukeltą gaisrą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio draudikas išmokėjo draudėjams draudimo išmokas. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu už žalą atsakinga laiko atsakovę, tuo tarpu atsakovė A. K., nesutikdama su ieškiniu nurodo, kad gaisras palėpėje kilo dėl joje laikomų ir užsiliepsnojusių kitų namo bendrasavininkų daiktų ir dėl (duomenys neskelbtini) buto savininko kūrenamos krosnies.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-252/2004, Nr. 3K-3-304/2009). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-189/2010, Nr. 3K-3-1089-701/2019).

30. Teismų formuojamojoje praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-507-611/2016).

31. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-99-701/2017).

32. Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-600/2002).

33. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-53/2010).

34. Aukščiau aptartų įrodymų kontekste aktualu pažymėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, numatančias, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

35. Teismų praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-499-403/2017).

36. Kaip minėta, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-02-18 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-4-995/2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-05 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-651/2019, konstatuota, kad atsakovė A. K. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kuomet palėpėje šalia dūmtraukio paliko jai priklausiusius degius daiktus ir turi atsakyti administracine tvarka pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį.

37. Nors atsakovė ginčija jos naudojimosi palėpe aplinkybes, tačiau bylos šalių nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019, konstatuotos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus dėl bendro naudojimo patalpų statuso, kadangi minėto teismo konstatuota, kad palėpe, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (T. N. dukros butas), naudojosi A. K.. Ši palėpė buvo rakinama, kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors buvo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K. ir kitiems asmenims nebuvo duodami. A. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) butus su palėpe pirko apie (duomenys neskelbtini) m.“. Byloje esančioje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje jos dalyku nurodytos (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tarp joje užfiksuotų ir pažymėtų bendrojo naudojimo patalpų su priklausiniais nėra užfiksuota palėpė. Taigi palėpė T. N. nepriklausė nei kaip asmeninė nuosavybė, nei kaip bendrojo naudojimo patalpa ir jis neturėjo galimybės ja naudotis ir į ją patekti. Todėl pareiškime nurodytas teiginys, kad palėpė, kurioje kilo gaisras, priklauso ne A. K., o visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise ir jie visi, taip pat ir T. N., vadovaudamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kaip butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nepagrįstas.

38. Atkreiptinas dėmesys ir į Vilniaus apygardos teismo 2020-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-934/2020, konstatuotas aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju esminę teisinę reikšmę turi nustatytos aplinkybės, jog būtent tik A. K. naudojosi patalpomis, kuriose kilo gaisras. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantės pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartys, raktų registracijos žurnalas ir kt.) nepaneigia kasacinio teismo nustatytų aplinkybių, jog būtent tik apeliantė naudojosi patalpomis ir kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors buvo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K.. Be to, nutarties 31 punkte nurodyta kasacinio teismo nutartis buvo priimta būtent atsakovei A. K. pasikreipus dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, todėl apeliantės teiginiai, jog nutartyje nurodytų faktų negalima laikyti prejudiciniais, taip pat nepagrįsti.

39. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi galima konstatuoti, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-304/2009).

40. Taigi, bylos medžiaga ir aukščiau minėtais teismų sprendimais nustatyta, kad patalpoje, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi išimtinai atsakovė A. K.. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialisto R. G. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Nuo ilgalaikio šilumos poveikio, pasiekus kritinę medienos degimo temperatūrą, užsidegė šalia dūmtraukio buvusios pakrautos degios medžiagos ((duomenys neskelbtini)) ir nuo jų medinės stogo konstrukcijos. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad pagal A. K. nurodytą informaciją palėpėje buvo sandėliuojami (duomenys neskelbtini), kurie yra degios medžiagos. Kaip nurodė pati atsakovė (ir kas yra patvirtinta teismų procesiniais sprendimais), Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) nutarimu A. K. pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį nubausta 35 Eur bauda. Plungės apylinkės teismas 2019-02-18 nutartimi byloje Nr. II-4-995/2019 pareiškėjos A. K. skundą atmetė ir palikto galioti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) nutarimą. Teismas konstatavo, kad A. K. pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 72 punkto reikalavimus, nes palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė jai priklausančius degius daiktus ((duomenys neskelbtini)). Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vien degių medžiagų laikymo palėpėje fakto pakanka konstatavimui, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, pati atsakovė neneigė, kad palėpėje laikytos aukščiau nurodytos degiosios medžiagos priklausė jai. Akcentuotina, jog Plungės apylinkės teismas 2019-02-18 nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kad visi šalia dūmtraukio buvę daiktai priklausė tik A. K., tačiau nurodė, kad galutinio A. K. veikos kvalifikavimo pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį tai nekeičia. Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-05 nutartimi byloje Nr. NT2-127-651/2019, pakeitė Plungės apylinkės teismo 2019-02-18 nutartį bei pakeitė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018-06-12 nutarimą, iš aprašomosios dalies pašalindamas aplinkybę, kad A. K., laikydama degias medžiagas šalia dūmtraukio, pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą (Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų); kitoje dalyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su apylinkės teismo išvadomis bei nutartimi, t. y. A. K. veika buvo kvalifikuota pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį.

41. Taigi, šios nustatytos aplinkybės įrodo atsakovės A. K. kaltę dėl kilusio gaisro, t. y., kad ji elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, patalpoje, kurioje kilo gaisras, laikydama degias medžiagas netoli dūmtraukio.

42. Žalos dydis (12798 Eur) nagrinėjamoje byloje yra įrodytas ieškovo pateiktais ir teismo įvertintais duomenimis, kurių teismas nebekartoja, tai yra - AB „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo sutartimis, sudarytais turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, turto remonto ir lokalinėmis sąmatomis, pastatų ir namų nuostolio aprašymais, pranešimais bei mokėjimo nurodymais apie atlygintą žalą. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė taip pat yra ieškovo draudėja pagal (duomenys neskelbtini) būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra numatyta civilinės atsakomybės draudimo suma (4500,00 Eur), šiai sumai sumažino ieškiniu reikalaujamą priteisti regreso suma nuo bendros išmokėtos 17298 Eur draudimo išmokų sumos (17298 Eur – 4500 Eur = 12798 Eur), todėl žalos dydis nagrinėjamu atveju sudaro 12798 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė nurodyto žalos dydžio bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo.

43. Visos aukščiau įvertintos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog žala apdraustųjų asmenų turtui buvo padaryta, o gaisras kilo būtent dėl neteisėtų atsakovės A. K. veiksmų, nesilaikant priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas.

44. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. To paties straipsnio 2 dalimi numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

45. Bylos duomenimis, 12798 Eur žalos atsakovė geruoju neatlygino, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visus bylos duomenis ir nagrinėjimo eigoje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė visas deliktinės atsakomybės sąlygas bei sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės ar taikyti civilinę atsakomybę tik iš dalies, priteistinos žalos dydį sumažinti ar laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovui priteisiamas 12798 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

46. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas yra tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 12798 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-7-701/2018).

49. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina 288 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų (viso 858 Eur bylinėjimosi išlaidų) ieškovo naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

50. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 11,88 Eur ir yra didesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismas nurodytą sumą priteisia iš atsakovės į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12798 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 12798 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 858 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,88 Eur (vienuolika eurų ir 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė